Kauno apylinkės teismo įsakymas

Įžanginė dalis

Kauno apylinkės teismo teisėja Sigita Meškauskienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2 - ojo skyriaus prokuroro Mindaugo Šukio pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje

R. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, neteistas, 2015-09-30 jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas pagal BPK 215 str. 5 p.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Š. 2016-12-15, apie 02.20 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (nustatytas 1.64 promilių girtumas), namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto metu smurtavo prieš savo šeimos narę - sugyventinę D. K., tai yra, tyčia vieną kartą kumščiu sudavė smūgį į galvą, tokiu būdu mušdamas ir smurtaudamas nukentėjusiajai D. K. padarė minkštųjų audinių sumušimą kairio paausio srityje, tuo padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.

Kaltinamasis R. Š. parodė, jog gyvena kartu su sugyventine D. K. apie 8 metus, veda bendrą buitį. Turi du mažamečius vaikus. 2016-12-15 apie 2.00 val. jo sugyventinė grįžo į namus iš darbo vakarėlio būdama neblaivi. Dėl to, kad ji sugrįžo labai vėlai, jis supyko ir ėmė ją keikti necenzūriniais žodžiais, tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Jiems berėkiant vienas ant kito, sūnus L. pradėjo verkti, dėl ko jis iš karto nutraukė konfliktą ir ketino išeiti iš buto. D. jam išeiti neleido, todėl jis nuėjo parūkyti į balkoną. Išėjęs iš balkono nuėjo į virtuvę, kur atsigėrė vandens, ir tuo tarpu atvyko policijos pareigūnai, kurie jį sulaikė ir pristatė į policijos įstaigą. Smūgių jis nesudavė D., tik rėkavo, kėlė triukšmą, keikė ją dėl ko ji ir iškvietė policijos pareigūnus. Iš kur pas D. atsirado sužalojimai, nežino. Papildomai jis parodė, jog iš dalies tvirtina savo pirminės apklausos metu duotus parodymus, papildomai parodo, kad prieš procesinį veiksmą, tai yra, akistatą, jis pasikalbėjo su savo sugyventine D. K. ir po įvykusio pokalbio mano, kad galėjo jai suduoti smūgį su kumščiu į galvos sritį, tačiau dėl buvusio girtumo to neprisimena. Savo kaltę jis pripažįsta visiškai ir labai nuoširdžiai gailisi.

Iš nukentėjusiosios D. K. parodymų matyti, kad 2016-12-15 apie 02.20 val. grįžo namo, adresu (duomenys neskelbtini), ją įsileido sugyventinis R. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir iš karto pradėjo ant jos šaukti, kad grįžo vėlai iš darbo vakarėlio, plūdo ją necenzūriniais žodžiais, kaltino ją neištikimybe. Jos sugyventinis buvo neblaivus. Kilusio konflikto metu pastarais dešinės rankos kumščiu jai trenkė vieną kartą į galvą, taip sukeldamas fizinį skausmą. Konfliktas įvyko jų mažamečių vaikų P. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. Š., gim. (duomenys neskelbtini), akivaizdoje. Sugyventinis R. Š. smurtauja ne pirmą kartą.

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G3239/2016(02) matyti, kad D. K. nustatytas minkštųjų audinių sumušimas kairio paausio srityje padarytas kietu buku daiktu, galimai ranka ir atitinka užduotyje nurodytą laiką bei aplinkybes. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 14).

Iš akistatos protokolo matyti, kad R. Š., pripažino savo kaltę (b.l. 49-51).

Po nusikalstamos veikos padarymo R. Š. nustatytas 1.64 promilių girtumas (b.l. 36).

Ikiteisminio tyrimo metu R. Š. laikinai sulaikytas nuo 2016-12-15 03:15 iki 2016-12-15 16:02 (b.l. 55, 58).

Ikiteisminio tyrimo metu tokie R. Š. veiksmai buvo kvalifikuoti pagal LR BK 140 str. 2 d. Kvalifikacija teisinga. Byloje ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad R. Š. smurtavo prieš savo šeimos narį - sugyventinę, dėl ko pastarajai buvo sukeltas fizinis skausmas. Kaltė visiškai įrodyta aukščiau aptartais įrodymais, bei jo paties prisipažinimu, todėl kaltinamasis baustinas.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 str. 1 d. numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. R. Š. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausme – laisvės apribojimu, jo terminu bei teismo įpareigojimais (b.l. 61).

Kaltinamojo R. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, į tai, kad neteistas, administracine tvarka baustas, psichiatrinio gydymo įskaitoje neregistruotas, priklausomybės ligų gydymo įskaitoje neregistruotas, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).

Kaltinamasis R. Š. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, nusikaltimas padarytas tyčia, sunkių pasekmių nesukėlė. Teismas sprendžia, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kuri atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus. Prokuroro pasiūlyta laisvės apribojimo trukmė parinkta pagrįstai. Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ str., skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki bus pradėtas vykdyti teismo baudžiamasis įsakymas (BPK 139 str. 3 d.).

Vadovaujantis LR BK 66 str. 2 d., į paskirtą bausmę įskaitytinas laikas, kaltinamojo praleistas laikinajame sulaikyme, t.y. nuo 2016-12-15 03.15 val. iki 2016-12-15 16.02 val. (b.l. 55, 58), t.y. 1 (viena) kardomojo kalinimo diena, 1 (vieną) kardomojo kalinimo dieną prilyginant 2 (dviems) laisvės apribojimo dienoms.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Vadovaudamasis BPK 418 str., 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., 422 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. nuteisti laisvės apribojimu 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, skirti laisvės apribojimą 1 (vieniems) metams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti savo namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ir gydytis nuo alkoholizmo.

Į paskirtos galutinės laisvės apribojimo bausmės laiką įskaityti R. Š. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016-12-15 03.15 val. iki 2016-12-15 16.02 val. 1 (vieną) kardomojo kalinimo dieną, 1 (vieną) kardomojo kalinimo dieną prilyginant 2 (dviems) laisvės apribojimo dienoms (LR BK 66 str. 2 d.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 str. 3 d., 72(2) str., 73 str., paskirti R. Š. baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminą - per 8 (aštuonis) mėnesius, skaičiuojant šį terminą nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.