- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-10-14
- Bylos Nr.
- 2-2936-292/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kvederavičienė
- Pareiškėjas
- V. D.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, D. D., A. D.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. D. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, D. D. ir A. D. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas pareiškime (b. l. 1-3) prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu, kad V. D. priėmė palikimą, atsiradusį po tėvo A. D. 2012-11-02 mirties, pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Pareiškėjas pareiškime nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo tėvas A. D.. Mirusysis testamento sudaręs nebuvo. Po jo mirties liko namas, esantis(duomenys neskelbtini), kuris registruotas jo motinos A. D. vardu. Turi vieną seserį D. D., gimusią(duomenys neskelbtini), kuri yra vienuolė ir gyvena vienuolyne, esančiame(duomenys neskelbtini). Iki mirties tėvas buvo globojamas sesers vienuolynui priklausančiuose globos namuose, esančiuose(duomenys neskelbtini). Mama paskutinius mėnesius iki tėvo mirties praleido kartu su tėvu globos namuose. Mirus tėvui, mama šiuose globos namuose pasiliko ir gyvena iki šiol.
Po tėvo mirties liko nekilnojamasis turtas – namas ir žemės sklypas, esantys(duomenys neskelbtini), kuris registruotas jo motinos A. D. vardu ir kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso tėvui kartu su motina.
Po tėvo A. D. mirties į notarą dėl paveldėjimo bylos užvedimo nesikreipė nei jis, nei jo sesuo bei motina. Kadangi minėtas turtas yra registruotas A. D. vardu, į notarą dėl paveldėjimo bylos užvedimo jis nesikreipė, manydamas, kad visą turtą paveldės motina.
Po tėvo mirties likusiu turtu rūpinasi, gyvena tėvų name, moka visus mokesčius, perėmė likusius visus tėvo dokumentus ir asmeninius daiktus.
Motina ir sesuo jokių pretenzijų į tėvo palikimą neturi ir nepretenduoja.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo D. D. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai (b. l. 39), gautas jos prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant (b. l. 29), atsiliepime į pareiškimą (b. l. 29) nurodė, kad su pareiškimo reikalavimu sutinka, pareiškime nurodytos faktinės aplinkybės yra teisingos.
Suinteresuotas asmuo A. D. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai (b. l. 41), į teismo posėdį neatvyko, gautas jos prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant (b. l. 22), atsiliepime į pareiškimą (b. l. 22) nurodė, kad su pareiškimo reikalavimu sutinka, pareiškime nurodytos faktinės aplinkybės yra teisingos.
Byla nagrinėtina suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau-CPK) 443 str. 5 d.).
Suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai (b. l. 40), gautas prašymas bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant (b. l. 24).
Teisme gautas suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimas į pareiškimą (b. l. 24), kuriame nurodyta, kad institucija pareiškėjo prašymui neprieštaraus, jeigu pareiškėjas teismui pateiks prašymą patvirtinančius įrodymus, o teismas pripažins juos pagrįstais ir išsamiais.
Byla nagrinėtina suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui nedalyvaujant (CPK 443 str. 5 d.).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.
Įstatyme (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau-CK) 5.50 str. 2 d.) įtvirtinti alternatyvūs palikimo priėmimo būdai - faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti ar padavus notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.
Paveldėjimo tvarka yra vienas iš nuosavybės teisės atsiradimo būdų (CK 4.47 str. 2 p.). Paveldėto turto teisinis statusas nustatomas remiantis paveldėjimo ir nuosavybės santykius reglamentuojančiomis normomis. Paveldėjimo būdu nuosavybei įgyti įpėdinis turi priimti palikimą jau nurodytais būdais - faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti ar pateikiant notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą.
Priimtas palikimas laikomas priklausantis įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos, šiuo atveju nuo palikėjo A. D. mirties momento 2012-11-02 (CK 5.3 str. 1 d.) ir šis turtas įpėdiniams, kaip įstatyminiams įpėdiniams, priklauso nuosavybės teise nuo šio momento. Ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jos įforminimas. Tokią nuostatą patvirtina ir CK 5.51 straipsnio 1 dalis, numatanti, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri jį, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą). Be to, įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 str. 1 d.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad A. D. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 4). Mirusiojo turto įstatyminiai įpėdiniai yra jo žmona A. D., sūnus V. D. ir dukra D. D. (b. l. 4). Paveldėjimo byla po A. D. mirties nėra užvesta (b. l. 14). Po A. D. mirties atsirado palikimas - namas ir žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini) (b. l. 7-9). Pareiškėjas namų valda rūpinosi, ją prižiūrėjo, mokėjo mokesčius (b. l. 10, 11, 12, 13). Byloje nėra duomenų, kad suinteresuoti asmenys turėtų pretenzijų į mirusiojo A. D. palikimą. Suinteresuoti asmenys neprieštarauja, kad V. D. priėmė palikimą po savo tėvo A. D. mirties (b. l. 22, 29).
Tokiu būdu bylos nagrinėjimo metu neginčijamai įrodyta, jog po A. D. mirties jo turtą faktiškai pradėdamas jį valdyti, paveldėjo mirusiojo sūnus V. D..
Išdėstytų aplinkybių pagrindu ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, taip pat atsižvelgiant į tai, kad ginčo byloje nėra, paveldėjimo byla po A. D. mirties neužvesta, darytina išvada, kad nors V. D. palikimo priėmimo fakto tinkamai neįformino, tačiau jis priėmė savo tėvo A. D. palikimą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, faktiškai pradėjęs jį valdyti.
Kitokiu būdu gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėjas negali, todėl palikimo priėmimo faktas nustatytinas teismine tvarka. Turintis juridinę reikšmę faktas nustatytinas paveldėjimo tikslu (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).
Iš pareiškėjo priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei 7,84 Eur (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį palikimo priėmimo faktą paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu, kad V. D., a. k. (duomenys neskelbtini) po savo tėvo A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mirties priėmė jo palikimą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, faktiškai pradėdamas jį valdyti.
Priteisti iš pareiškėjo V. D., a. k. (duomenys neskelbtini) 7,84 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, kurios sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660, mokėjimo paskirtį – už išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per šį apylinkės teismą.