Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Gumuliauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Aušrelės Mažrimienės, Eglės Kiaurakytės, sekretoriaujant Jurgitai Žvilauskienei, dalyvaujant pareiškėjui Deividui Vabuolui, jo atstovui advokato padėjėjui Vaidotui Granickui, atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovui Tadui Būdvyčiui, 2010 m. spalio 5 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. V. skundą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos bei tretiesiems suinteresuotiems asmenims – Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritoriniam padaliniui ir Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2010-04-14 teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto Nr. TP1-958 pripažinimo neteisėtu ir nepagrįstu bei įpareigojimo pateikti teigiamą patikrinimo aktą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nepagrįstu laiko pareiškėjo argumentą, kad planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų sutartis nėra būtinas teritorijų planavimo dokumentas, todėl jo nebuvimas negali būti pagrindu pateikti neigiamą išvadą. Planavimo sąlygų teritorijų planavimo dokumentams rengti parengimo ir išdavimo tvarkos aprašo 26 punktas nustato, kad Sąvadas žemės valdytojams ar naudotojams išduodamas tik tuo atveju, kai jie minėto teisės akto nustatyta tvarka sudarė sutartį su savivaldybės administracijos direktoriumi dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo, todėl tokia sutartis yra būtinas detaliojo planavimo procedūros dokumentas.

Nurodo, jog pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą D. V. žemės sklypas patenka į nekilnojamųjų kultūros vertybių teritoriją ir jos apsaugos zoną, tačiau su detaliuoju planu Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui nebuvo pateiktas Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio sąlygos ir tinkamas derinimas. Pažymi, kad esant aukščiau nurodytiems detaliojo planavimo procedūrą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimams, 2007 m. kovo 20 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos išduotas detaliojo plano sąlygų sąvadas ir kitų institucijų išduotos planavimo sąlygos apskritai negalioja dėl jų prieštaravimo teisės aktams, kadangi vadovaujantis Planavimo sąlygų teritorijų planavimo dokumentams rengti parengimo ir išdavimo tvarkos aprašo 10 punktu, detaliojo plano Sąlygos ir Sąvadas galioja viso teritorijų planavimo proceso metu ir kol neprieštarauja teisės aktams ir teritorijų planavimo dokumentams, bet ne ilgiau kaip 3 metus. Pažymi, kad 2007 m. rugpjūčio 29 d. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio vyr. specialisto suderinimas ant detaliojo plano brėžinio neatstoja ir nepakeičia detaliojo plano rengimo (planavimo sąlygų) ir tinkamo derinimo, numatyto Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 22 straipsnio 8 dalies 2 punkte.

Tretysis suinteresuotas asmuo Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepimo į skundą nepateikė.

Proceso dalyviai apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuoti tinkamai (b.l. 78 - 80). Į teismo posėdį neatvyko trečiųjų suinteresuotų asmenų Palangos miesto savivaldybės administracijos ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio atstovai. Palangos miesto savivaldybės administracija nepranešė neatvykimo priežasčių, neprašo bylos nagrinėjimo atidėti. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinis padalinys atsiliepimu į skundą prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama trečiųjų suinteresuotų asmenų – Palangos miesto savivaldybės administracijos ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio atstovams nedalyvaujant.

Teisėjų kolegija konstatuoja

Pareiškėjas prašo pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą, kuriuo pateikta neigiama patikrinimo išvada, ir įpareigoti atsakovą pateikti teigiamą patikrinimo išvadą, siūlant detaliojo plano projektą žemės sklypo S. D. ir S. G. g. 45A derinti įstatymų nustatyta tvarka.

Ginčo šalių paaiškinimais ir rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas 2010 m. kovo 9 d. Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui pateikė prašymą atlikti teritorijų planavimo dokumento – žemės sklypo S. D. ir S. G. g. 45 A, Palangoje, detaliojo plano – patikrinimą ir išduoti patikrinimo aktą (b.l. 14). Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius, atlikęs patikrinimą, 2010 m. kovo 14 d. teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktu Nr. TP1-958 (toliau – ir Patikrinimo aktas) pateikė neigiamą išvadą (b.l. 16).

Ginčo dalykas šioje byloje yra Patikrinimo akto pagrįstumas ir teisėtumas.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Teritorijų planavimo įstatymas, Planavimo sąlygų teritorijų planavimo dokumentams rengti parengimo ir išdavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-262 (2009 m. gruodžio 2 d. įsakymo Nr. D1-733 redakcija, toliau – ir Planavimo sąlygų aprašas), Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 635 (toliau – ir Aprašas), Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. D1-200 patvirtintas Teritorijų planavimo dokumentų tikrinimo tvarkos aprašas (toliau – ir Tikrinimo tvarkos aprašas).

Teritorijų planavimo įstatymas reglamentuoja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimą, planavimo organizatorių, planų rengėjų, fizinių, juridinių asmenų, valstybės ir savivaldybių institucijų teises ir pareigas šiame procese. Pagal minėto įstatymo 2 straipsnio 3 dalį detalusis planas – teritorijų planavimo dokumentas, kuriame yra nustatytos žemės sklypų ribos, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas (statybos ir kitos veiklos privalomosios sąlygos). Teritorijų planavimo įstatymas reguliuoja detaliojo planavimo procesą, skirdamas specifinius šio proceso veiksmus. Įstatymo 25 straipsnis numato, kad detaliojo teritorijų planavimo procesą sudaro parengiamasis etapas, teritorijų planavimo dokumento rengimo etapas, sprendinių pasekmių vertinimo etapas ir baigiamasis etapas. Pagal įtvirtiną teisinį reguliavimą, teritorijų planavimo dokumento tikrinimas valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančioje institucijoje yra detaliojo teritorijų planavimo proceso baigiamojo etapo privalomoji dalis (2008 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1846/2008, Administracinė jurisprudencija Nr. 6(16), 2008, p. 203-223)..

Prieš teikiant tvirtinti teritorijų planavimo dokumentus, jie turi būti patikrinti atitinkamoje valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančioje institucijoje. Teritorijų planavimo įstatymo 34 straipsnio 1 dalis valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą apibrėžia kaip tikrinimą, ar planavimo sąlygos ir planavimo sąlygų sąvadas atitinka teisės aktų reikalavimus, bendrųjų, specialiųjų ir detaliųjų teritorijų planavimo dokumentų rengimo, svarstymo ir derinimo procedūrų kontrolę. Dėl teritorijos planavimo dokumento tikrinimo į valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančią instituciją kreipiasi detaliojo planavimo organizatorius. Tikrinimo rezultatas įforminamas teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktu, kuriame valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekanti institucija pateikia teritorijų planavimo dokumentą tvirtinančiai institucijai motyvuotą išvadą (teigiamą arba neigiamą) dėl teritorijos planavimo dokumento tvirtinimo tikslingumo (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros bei statinių naudojimo priežiūros nuostatų, patvirtintų 1997 m. balandžio 16 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 370, 20.3 punktas). Pagal Tikrinimo tvarkos aprašo 14 punktą patikrinimo akte įrašoma išvada gali būti teigiama ir neigiama; neigiama – kai teritorijų planavimo procedūros ir teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai neatitinka Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų. Akcentuotina, jog valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančios institucijos išvados statusas teritorijų planavimo procese yra itin reikšmingas, nes Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 5 dalyje ir 27 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad detalusis planas tvirtinti neteikiamas, jeigu valstybinės teritorijų planavimo priežiūros institucijos išvada dėl detaliojo plano tvirtinimo yra neigiama. Taigi, nuo teritorijų planavimo dokumento patikrinimo išvados priklauso, ar galima kita procedūros dalis – detaliojo plano tvirtinimas.

Nagrinėjamu atveju, Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius pateikė neigiamą išvadą, nurodydamas, kad: 1) detaliojo planavimo projektas pateiktas tikrinti pasibaigus 2006 m. gruodžio 5 d. organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutarties Nr. 73-DP galiojimui; 2) planavimo sąlygos prieštarauja Planavimo sąlygų teritorijų planavimo dokumentams rengti parengimo ir išdavimo tvarkos aprašo 10, 11 punktams; 3) pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą žemės sklypas patenka į nekilnojamųjų kultūros vertybių teritoriją, tačiau nėra Kultūros vertybių apsaugos departamento teritorinio padalinio sąlygų ir derinimo. Byloje būtina nustatyti, ar patikrinimo akte nurodyti neigiamos išvados pagrindo motyvai yra pagrįsti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog planavimo organizatoriaus tinkamumo (o kartu ir jo teisių ir pareigų perdavimo detaliojo teritorijų planavimo atveju) klausimas yra išsprendžiamas prieš prasidedant teritorijos planavimo parengiamajam etapui ir prieš kreipimąsi dėl planavimo sąlygų išdavimo (2006 m. spalio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr.AS11-353/2007; 2007 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS17-505/2007). Akivaizdu, jog be planavimo organizatoriaus negalimas ir teritorijų planavimo procesas. Byloje nustatyta, kad žemės sklypo S. D. ir S. G. g. 45 A detaliojo plano organizatorius Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teises ir pareigas perdavė pareiškėjui. Pagal žemės sklypo S. D. ir S. G. g. 45 A (kadastrinis (duomenys neskelbtini)) Palangoje, detaliojo plano medžiagą (b.l. 60) matyti, jog detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis Nr. 73-DP (toliau – ir Sutartis) tarp detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavėjo Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus R. G. ir detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perėmėjo D. V. pasirašyta 2006 m. gruodžio 5 d. (detaliojo plano medžiaga, psl. 6). Sutarties 8 punkte nustatyta sutarties galiojimo sąlyga – sutartis galioja nuo jos pasirašymo datos iki detaliojo plano patvirtinimo datos, bet ne ilgiau kaip 3 metus (planavimo sąlygų galiojimo terminas). Pareiškėjo ir jo atstovo nuomone, sutarties įsigaliojimo terminas siejamas su planavimo sąlygų išdavimo pradžios terminu. Planavimo sąlygų sąvadas detaliojo planavimo dokumentams rengti išduotas 2007 m. kovo 20 d. (detaliojo plano medžiaga, psl. 8). Sutarties pasirašymo metu galiojusio Aprašo 21 punktas nustatė, jog planavimo organizatoriaus teisės ir pareigos dėl detaliojo teritorijų planavimo atsiranda nuo sutarties pasirašymo momento, jeigu kitaip nenumatyta sutartyje. Planavimo organizatoriaus teisės ir pareigos baigiasi pasibaigus sutarties galiojimo terminui, jeigu kitaip nenumatyta sutartyje. Būtent 2006 m. gruodžio 5 d. Sutartyje jos galiojimo diena ir siejama su pačios Sutarties pasirašymo data. Civilinio kodekso 1.118 straipsnio 1 dalis, reglamentuojanti termino pradžią, nustato, kad terminas prasideda rytojaus dieną nulis valandų nulis minučių po tos kalendorinės datos arba to įvykio, kuriais apibrėžta termino pradžia, jeigu įstatymų nenumatyta ko kita. Metais skaičiuojamas terminas pasibaigia atitinkamų paskutinių termino metų mėnesį ir dieną dvidešimt ketvirtą valandą nulis minučių (Civilinio kodekso 1.119 straipsnio 1 dalis). Žinant termino [pradžią, kuri apibrėžta Civilinio kodekso 118 straipsnio 1 dalyje, galima nustatyti termino pabaigą, nes tai bus po nustatyto metų skaičiaus, bet to paties mėnesio tą pačią kalendorinės datos arba įvykio, kuriais apibrėžta termino pradžia, dieną. Šalys, pasirašydamos detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartį, sutarė, jog sutartis galios iki detaliojo plano patvirtinimo dienos, bet ne ilgiau kaip 3 metus. Žemės sklypo detalus planas nebuvo patvirtintas. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reguliavimą ir Sutarties turinį, darytina išvada, kad detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis Nr. 73-DP įsigaliojo nuo 2006 m. gruodžio 6 d., o jos galiojimas baigėsi 2009 m. gruodžio 6 d. Taigi Sutartis galiojo 3 metus nuo jos pasirašymo, todėl prašymo atlikti teritorijų planavimo dokumento patikrinimą ir išduoti tikrinimo aktą metu – 2010 m. kovo 9 d. – jau buvo negaliojanti. Sutarties galiojimas trijų metų laikotarpiui nustatytas ir Aprašo 16 punkte, numatant, jog sutarties galiojimo terminai nustatomi šalių susitarimu, tačiau ne ilgesniam kaip 3 metų laikotarpiui. Pagal Sutarties pasirašymo metu galiojusio Planavimo sąlygų aprašo 10 punktą, specialiojo plano rengimo sąlygos (toliau – ir Sąlygos) ir detaliojo plano rengimo planavimo sąlygų sąvadas (toliau – ir Sąvadas) galioja visą teritorijų planavimo dokumento rengimo laikotarpį, bet ne ilgiau kaip 3 metus. Pasibaigus Sąlygų bei Sąvado galiojimo laikotarpiui, jų galiojimas gali būti pratęsiamas minėtas sąlygas ir sąvadą išdavusių institucijų Planavimo sąlygų apraše nustatyta tvarka. Kaip matyti pagal teisinį reglamentavimą, tiek detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutarties, tiek ir Sąlygų ir Sąvado maksimalus galiojimo terminas yra 3 metai, todėl pagrįstai sutarties 8 punkte buvo nurodytas ir planavimo sąlygų galiojimo terminas. Sutarties galiojimo pradžios ir Sąvado išdavimo terminas nėra tapatūs, todėl atsakovė pagrįstai Patikrinimo akte konstatavo, jog detaliojo plano projektas pateiktas tikrinti pasibaigus aprašytos sutarties galiojimui.

Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis yra pagrindas tolimesniam teritorijų planavimo procesui vykdyti. Pagal Sutarties 4 punktą pareiškėjas įsipareigojo parengti ir pateikti derinti planavimo užduotį, organizuoti sklypo detaliojo plano rengimą, pasirinkti detaliojo plano rengėją ir sudaryti su juo detaliojo plano rengimo sutartį ir t.t. Sutartis buvo pareiškėjo tolimesnės veiklos juridinis pagrindas, todėl akivaizdu, jog pasibaigus Sutarties galiojimo terminui pasibaigė ir jo teisės bei pareigos. Šiame kontekste teismas pažymi, jog Planavimo sąlygų aprašo 26 punktas nustato, kad Sąvadas žemės valdytojams ar naudotojams išduodamas, kai jie Aprašo nustatyta tvarka sudarė sutartį su savivaldybės administracijos direktoriumi dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo, todėl kaip nepagrįstas atmestinas pareiškėjo argumentas, jog planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų sutartis nėra būtinas teritorijų planavimo dokumentas. Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė savivaldybei Vyriausybės nustatyta tvarka, atvejais ir sąlygomis sudaryti sutartį dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo žemės sklypų valdytojui ar naudotojui. Savivaldybės administracijos direktoriui suteikta diskrecijos teisė priimti sprendimus dėl detaliojo planavimo organizatoriaus teisių perdavimo, o perdavus šias teises ir pareigas atsiranda prievolė šalims jų laikytis. Tuo atveju, kai detaliojo teritorijų planavimo organizatorius – savivaldybės administracijos direktorius perduoda detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teises ir pareigas sutartimi, ši sutartis tampa privalomu teritorijos planavimo dokumentu, be kurio negalimas ir Sąvado išdavimas, todėl Palangos miesto savivaldybės administracija pirmiausia su pareiškėju pasirašė detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartį (2006 m. gruodžio 5 d.), o vėliau (2007 m. kovo 20 d.) išdavė projektavimo sąlygų sąvadą (detaliojo plano medžiaga, psl. 8).

Antrasis Patikrinimo akto neigiamos išvados motyvas – planavimo sąlygos prieštarauja Planavimo sąlygų teritorijų planavimo dokumentams rengti parengimo ir išdavimo tvarkos aprašo 10 ir 11 punktams. Planavimo sąlygų aprašo 10 punkte nurodyta, jog detaliojo plano Sąlygos ir Sąvadas galioja viso teritorijų planavimo proceso metu ir kol neprieštarauja teisės aktams ir teritorijų planavimo dokumentams, bet ne ilgiau kaip 3 metus. Planavimo sąlygų aprašo 11 punktas nustato, jog Sąlygos ir/ar Sąvadas turi būti keičiami naujais Sąlygas ir/ar Sąvadą išdavusios institucijos iniciatyva apie tai informavus planavimo organizatorių, kai: 11.1. planuojamoje teritorijoje įsigalioja parengti nauji teritorijų planavimo dokumentai ir jų sprendiniai turi įtakos rengiamo teritorijų planavimo dokumento sprendiniams (ši nuostata netaikoma, kai patvirtintas teritorijų planavimo dokumentas teikiamas registruoti teritorijų planavimo registre); 11.2. įsigalioja patvirtinti nauji teisės aktai ir normatyviniai dokumentai daro įtaką rengiamo teritorijų planavimo dokumento sprendiniams (ši nuostata netaikoma, kai patvirtintas teritorijų planavimo dokumentas teikiamas registruoti teritorijų planavimo registre). Atsakovas skundžiamame Patikrinimo akte nedetalizavo kaip pareiškėjui reikėtų ištaisyti šio punkto trūkumus. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog antrasis patikrinimo akto neigiamos išvados punktas siejasi su trečiuoju, t.y. atsakovui nebuvo pateiktos Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio sąlygos ir tinkamas derinimas.

Planavimo sąlygų aprašo 6 punktas nustato, jog detaliojo plano rengimo atveju prieš pradėdamas rengti detalųjį planą planavimo organizatorius raštu kreipiasi į savivaldybės administraciją, prašydamas išduoti Sąvadą. Tvarkos aprašo 30 punkte nurodytu atveju Savivaldybės vyriausiasis architektas išsiunčia paraiškas ir papildomus dokumentus Sąlygas išduodančioms institucijoms. Kai Savivaldybės vyriausiasis architektas neturi visų reikalingų duomenų Sąlygų ir/ar Sąvado parengimui, pagal jo pateiktas paraiškas per 10 darbo dienų nuo paraiškos gavimo dienos Sąlygas turi pateikti Planavimo sąlygų aprašo 22.1–22.8 punktuose nurodytos institucijos. Planavimo sąlygų aprašo 22.3 punkte kaip institucija, rengianti sąlygas pagal savivaldybės administracijos direktoriaus pateiktą prašymą, nurodytas Kultūros vertybių apsaugos departamento prie Kultūros ministerijos teritorinis padalinys. Iš 2007 m. kovo 20 d. planavimo sąlygų sąvado detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. (18.8)-ASK1-657 (detaliojo plano medžiaga, psl. 8, 9-14) matyti, jog Kultūros vertybių apsaugos departamento prie Kultūros ministerijos teritorinis padalinys nebuvo išdavęs planavimo sąlygų, nors žemės sklypas patenka į nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos zoną (detaliojo plano medžiaga, psl. 19). Duomenų, jog būtų kreiptasi į Kultūros vertybių apsaugos departamento prie Kultūros ministerijos teritorinį padalinį dėl Sąlygų išdavimo, nėra, todėl akivaizdu, jog buvo pažeistos Planavimo sąlygų aprašo nuostatos. Planavimo organizatorius atsako už pateiktų dokumentų teisėtumą ir kartu su Sąlygų ir/ar Sąvado rengėju ir išdavėju atsako už Sąlygų ir/ar Sąvado išdavimo procedūros organizavimą bei teisingą su tuo susijusių dokumentų apiforminimą ir privalo laikytis teisės aktų ir Planavimo sąlygų apraše nustatytų reikalavimų (Planavimo sąlygų aprašo 34 punktas). Akivaizdu, jog planavimo organizatorius, pasirašius 2006 m. gruodžio 5 d. sutartį, buvo pareiškėjas, todėl jis ir buvo atsakingas už aukščiau nurodytų teisės aktų laikymąsi. Nustatyta, kad planavimo sąlygos detaliojo planavimo dokumentui rengti prieštaravo teisės aktams, nes nebuvo gautos Kultūros vertybių apsaugos departamento prie Kultūros ministerijos teritorinio padalinio planavimo sąlygos, todėl pagrįstai Patikrinimo akte nurodyta, jog planavimo sąlygos prieštarauja Planavimo sąlygų teritorijų planavimo dokumentams rengti parengimo ir išdavimo tvarkos aprašo 10 punktui. Šiame kontekste teismas pažymi, jog planavimo sąlygų ir sąvado galiojimo terminai jau yra pasibaigę (2010 m. kovo 20 d.).

Patikrinimo akto apibendrinime nurodyta, jog ginčo žemės sklypas patenka į nekilnojamųjų kultūros vertybių teritoriją ir jos apsaugos zoną, tačiau nėra Kultūros vertybių apsaugos departamento teritorinio padalinio sąlygų ir derinimo. Valstybės įmonės Registrų centro pažymėjimas apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre (detaliojo plano psl. 19) patvirtina, jog žemės sklypui (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu S. D. ir S. G. g. 45 A, Palanga nustatytos specialios naudojimo sąlygos – nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorija ir apsaugos zona. Sklypas patenka į kultūros vertybės, saugomos valstybės – Palangos kapinyno II teritoriją (unikalus objekto kodas 1809), jam nustatytas paminklo statusas (b.l. 67-69). Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinis padalinys atsiliepime nurodė, kad sklypas patenka ir į Palangos miesto istorinės dalies vizualinės apsaugos pozonį (unikalus objekto (duomenys neskelbtini)). Byloje nekyla ginčas dėl faktinės aplinkybės, jog žemės sklypas adresu S. D. ir S. G. g. 45 A, Palanga patenka į nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos zoną.

Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (2008 m. gegužės 8 d. įstatymo Nr. X-1531 redakcija, įsigaliojusi nuo 2008 m. rugpjūčio 25 d.) 4 straipsnis, reglamentuojantis nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą, nustato, kad apsaugą sudaro: 1) apskaita; 2) skelbimas saugomu; 3) saugojimas – tvarkyba ir naudojimas; 4) pažinimas, jo sklaida; 5) atgaivinimas (reabilitacija), o teisinę apsaugą sudaro šio ir kitų įstatymų nustatyti paveldosaugos reikalavimai. Pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 2 straipsnio 15 punktą kultūros paveldo objekto teritorija – kultūros paveldo objekto užimamas ir jam naudoti reikalingas žemės sklypas ar kitas plotas, kuriam nustatomi paveldosauginiai reikalavimai. Minėto įstatymo 11 straipsnio 1 dalis numato, kad kultūros paveldo objektas saugomas kartu su jo užimama ir jam nustatyta teritorija, o šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kultūros paveldo objekto teritorijos ribos nustatomos taip, kad sutaptų su sklypų ar jų dalių, kurie yra daiktinės teisės objektai, ribomis.

Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 19 straipsnis reglamentuoja viešajam pažinimui ir naudojimui saugomo nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą. Šio įstatymo 19 straipsnio 6 dalies 2 punktas numato, kad saugomo objekto teritorijoje keisti žemės naudojimo būdą ir pobūdį, užstatymo režimą, pastatų ar statinių paskirtį galima tik gavus už kultūros paveldo objekto apsaugą atsakingos institucijos sutikimą. Iš planavimo sąlygų sąvado detaliojo planavimo dokumentui rengti matyti, jog žemės sklypo planavimo tikslas buvo nustatyti teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimą, numatant poilsio pastato statybą, todėl buvo būtinas Kultūros vertybių apsaugos departamento teritorinio padalinio sutikimas. Pareiškėjo ir jo atstovo teigimu, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinis padalinys suderino detaliojo plano sprendinius (detaliojo plano medžiaga, psl. 32), tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog teisės aktais yra nustatyta minėtos institucijos derinimo procedūra. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 22 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatyta, jog teritorijų, kuriose yra registruotų nekilnojamųjų kultūros vertybių, bendrieji ir detalieji planai tvirtinami pagal teritorijų planavimą tvirtinančių institucijų lygmenis: savivaldybės lygmens – kai yra Departamento ir savivaldybės paveldosaugos padalinio atstovų pasirašytas Nuolatinės statybos komisijos protokolas, kuriuo rekomenduojama planą patvirtinti. Tokia procedūra nagrinėjamoje byloje neatlikta, todėl Klaipėdos teritorinio padalinio vyr. specialisto R. B. suderinimas ant detaliojo plano brėžinio nelaikytinas tinkamu suderinimu.

Aplinkybė, jog patikrinimo aktas buvo priimtas viršijus Teritorijų planavimo įstatymo 34 straipsnio 4 dalyje nustatytus teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai nustatytus teritorijų planavimo dokumento patikrinimo terminus, nėra teisinis pagrindas Patikrinimo akto pripažinimui neteisėtu bei nepagrįstu. Teismas neanalizuoja 2007 m. gruodžio 11 d. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus pateiktos teigiamos patikrinimo išvados reikšmės (detaliojo plano medžiaga, psl. 1) nagrinėjamo Patikrinimo akto kontekste, nes skundžiamo Patikrinimo akto priėmimo metu patikrinimo aktu Nr. PL-441 patvirtinta teigiama išvada jau buvo negaliojanti. Aptartų argumentų pagrindu darytina išvada, jog Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius pagrįstai 2010 m. balandžio 14 d. patikrinimo aktu Nr. TP1-958 pateikė neigiamą išvadą dėl žemės sklypo S. D. ir S. G. g. 45A, Palangoje detaliojo plano tvirtinimo, todėl pareiškėjo skundas netenkintinas. Netenkinus pareiškėjo skundo, netenkintinas ir prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 2 dalimi, 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendž i a:

pareiškėjo D. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai – apeliacinės instancijos teismui.