- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-05-03
- Bylos Nr.
- 2S-321-194/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jolanta Badaugienė (pirm.), Danutė Matiukienė, Egidijus Mockevičius
- Skolininkas
- L. J.
- Kategorijos
- 128.16pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja J. Badaugienė Civilinė byla Nr. 2S – 321 -194/2010
Teisėja J. Sedalienė Procesinio sprendimo kategorija 128.16.
N U T ARTIS
2010 m. gegužės 3 d.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo skolininkės L. J. atskirąjį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. vasario 24 d. nutarties panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
2010-02-23 kreditorius „Swedbank“ AB pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo prieš terminą iš L. J. kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą, prašydamas areštuoti bankui įkeistą daiktą pagal hipotekos lakštą Nr. (duomenys neskelbtini) – butą su rūsiu 2,58 km², pažymėtu plane R-8, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turintį 87,99 km² bendro ploto, esantį (duomenys neskelbtini); įspėti skolininkę L. J. dėl 67 428,57 eurų skolos grąžinimo, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas nurodė, kad skolininkė pagal 2007-03-26 kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (su visais jos pakeitimais ir papildymais) negrąžino ieškovui 67 428,57 eurų skolos. Pagal kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (su visais jos pakeitimais ir papildymais) bendrosios dalies 11.2.1 punktą, kredito sutartys yra nutrauktos ir priimtas sprendimas kreiptis į hipotekos skyrių.
Žemesnės instancijos teismas
2010-02-24 Šiaulių miesto apylinkės teismo hipotekos skyrius nutartimi pradėjo priverstinį skolos išieškojimo procesą: areštavo L. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą- 87,99 kv.m. bendro ploto butą su 2,58 km² rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), uždraudžiant juo disponuoti; įspėjo skolininkę ir įkeisto turto savininkę L. J., kad negrąžinus 67428.57 eurų skolos ir 130,00 litų žyminio mokesčio per vieną mėnesį, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių, o gautos lėšos, atskaičius vykdymo išlaidas, bus nukreiptos paskolos padengimui kreditoriaus naudai; nurodė įkeisto daikto savininkei, kad nuo įkeisto daikto arešto momento, įkeisto daikto savininkas netenka teisės perleisti daiktą kitiems asmenims, taip pat įkeisti, išnuomoti ar kitaip suvaržyti teisę į daiktą arba mažinti jo vertę.
Šalies argumentai
Skolininkė L. J. atskiruoju skundu prašo Šiaulių miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. vasario 24 d. nutartį panaikinti.
Banko darbuotojai prieš duodami paskolą, įvertino jos galimybes mokėti paskolą. Bankas buvo informuotas, kad prasidėjus pasaulinei ekonominei krizei, atsirado finansinių sunkumų. Tuo pagrindu, du kartus sutartyje buvo padaryti pakeitimai – taikyti atidėjimai. Prieš trečią atidėjimą skolininkė prašė, kad bankas atsiųstų sutarties pakeitimo sąlygas. Pasiūlymo su sąlygomis negavo - bankas nutraukė vienašališkai sutartį. Per vieną mėnesį grąžinti 67428,57 eurų šiuo metu atsakovė neturi galimybių, nes buvęs darbdavys su ja neatsiskaitė, taip pat negauna pajamų iš savo individualios įmonės dėl bendros ekonominės situacijos.
Atsiliepimas
Kreditorius „Swedbank“, AB atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Šiaulių miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010-02-24 nutartį (b.l. 55-56).
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) LR CPK 442 straipsnio 11 punkte numatyta, kad bylos dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių nagrinėjamos ypatingąją teisena. Vienas iš kriterijų priskiriant bylą nagrinėti ypatingąją teisena yra ginčo dėl teisės nebuvimas. Šiuo atveju, teismas nagrinėdamas bylas dėl hipotekos teisinių santykių siekia sukurti sąlygas tinkamai įgyvendinti materialinę teisę (įkeitimu užtikrintą reikalavimą).
Nesutikdama su atskirojo skundo argumentais teisėjų kolegija pažymi, kad bylų dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių (prašymų dėl hipotekos ar įkeitimo įregistravimo, hipotekos ar įkeitimo baigimo, jos perleidimo įregistravimo, išregistravimo, hipotekos registre esančių duomenų pakeitimo, pareiškimus dėl priverstinio skolos išieškojimo bei kitų iš hipotekos ar įkeitimo atsirandančių teisinių santykių), nagrinėjamo tvarka ir sąlygos yra nustatytos CPK XXXVI skyriuje. Taigi tokie prašymai, tarp jų ir pareiškimas dėl priverstinio skolos išieškojimo, nagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka. Hipoteka yra papildoma prievolė, kuri priklauso nuo pagrindinės prievolės. Jeigu konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – įsiskolinimo atsiradimo pagrindu, jo dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nėra nagrinėjami (CPK 542 straipsnio 1 dalis).
Tokia nuostata yra įtvirtinta ir kasacinio teismo formuojamoje praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija su AB „Lithun“, bylos Nr. 3K-3-523/2005). Ginčas dėl įsiskolinimo, užtikrinto hipoteka, nagrinėtinas CPK nustatyta ieškininės teisenos tvarka. Skolininkas tokiu atveju gali ginčyti hipotekos kreditoriaus reikalavimą įstatyme nustatyta tvarka, o sustabdyti hipotekos procedūras gali bylą nagrinėjantis teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones. Hipotekos teisėjas neprivalo ir negali patikrinti, kreditą gavusio asmens mokumo ar nemokumo.
Teisėjų kolegija nustatė, jog pagal 2007-03-26 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) skola palūkanos, delspinigiai L. J. priskaičiuotos pagrįstai.
Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs teismas skolos hipotekos kreditoriaus naudai išieškojimą reglamentuojančias materialinės teisės normas taikė tinkamai ir bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimą nustatančių procesinės teisės normų nepažeidė, todėl naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 punktu).
Skolininkė L. J., norėdama išdėstyti skolos mokėjimą hipotekos kreditoriui- bankui, privalo kreiptis į patį banką ir su juo betarpiškai derinti skolos mokėjimo išdėstymo klausimus ir susitarti dėl priverstinio skolos išieškojimo procedūros sustabdymo. Tai nėra hipotekos teismo prerogatyva.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. vasario 24 d. nutartį palikti nepakeistą.