Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Palangos mieste atstovei R. U.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. J. ieškinį atsakovams J. J., D. M., išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus Palangos mieste (toliau – Institucija), dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos bei bendravimo tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė V. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo: 1) nuginčyti tėvystę ir nustatyti, kad atsakovas J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nėra D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas, o D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), nėra J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), duktė; 2) panaikinti nepilnametės D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), gimimo įraše Nr. 9, išduotame 2011 m. sausio 14 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus, įrašą „tėvas J. J., a/k (duomenys neskelbtini) 3) nustatyti, kad atsakovas D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas, o D. J. asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), yra atsakovo D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), duktė; 4) priteisti iš atsakovo D. M., nepilnamečio vaiko D. J. išlaikymui po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės; 5) priteisti iš atsakovo D. M., nepilnametei dukrai, D. J. 1 490 Eur išlaikymo įsiskolinimą nuo dukters gimimo iki ieškinio padavimo; 6) paskirti nepilnamečio vaiko, D. J. gaunamų lėšų tvarkytoją uzufrukto teise ieškovę V. J.; 7) nustatyti nepilnamečio vaiko, D. J. gyvenamąją vietą kartu su ieškove V. J., ieškovės pasirinktoje gyvenamojoje vietoje; 8) nustatyti, kad atsakovas D. M. su nepilnamečiu vaiku D. J., bendraus tokia tvarka – atsakovas iš anksto pranešęs apie planuojamą atvykimą, turės visas galimybes bendrauti su dukra, nes ieškovė V. J. užtikrins visas sąlygas, kad D. J. su atsakovu D. M. galėtų bendrauti neribojamai; 9) priteisti iš atsakovo D. M. visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje paaiškina, kad nuo 2008 metų tarp jos ir J. J. buvo įregistruota santuoka, kuri (duomenys neskelbtini) teismo sprendimu buvo nutraukta. Su J. J. nuo 2016 metų ieškovė ir J. J. negyveno sutuoktinių gyvenimo, nebevedė bendro ūkio – gyveno kaip draugai. Kadangi ieškovė nebevedė bendro ūkio su J. J., ji pradėjo artimai bendrauti su D. M. su kuriuo turėjo intymių santykių. 2020 m. rugpjūtį ieškovė sužinojo, kad laukiasi ir (duomenys neskelbtini), jai gimė dukra. D. M. apie tai buvo informuotas, tačiau nuo minėtos žinios, jis nutraukė ryšius su ieškove. 2021 m. rugsėjo 7 d. ieškovei pavyko susitarti su D. M. dėl DNR tyrimo atlikimo ir minėtą dieną jie nuvyko atlikti tyrimo. DNR tyrimas pripažino, kad D. M. yra D. J. biologinis tėvas. Ieškovė atkreipia dėmesį, kad J. J. vaiko gimimo liudijime buvo įrašytas tik dėl to, kad po santuokos nutraukimo nebuvo praėję trys šimtai dienų.

Nurodo, kad dukra D. J., nuo pat gimimo gyvena su ieškove ir yra prižiūrima tinkamai. Tarp ieškovės ir dukters D. J. yra susiformavę stiprūs emociniai abipusiai ryšiai. Nuo pat dukters gimimo ieškovė rūpinosi jos tobulėjimu ir vystymusi, rūpinasi, kad užaugtų humanišku visuomenės nariu. Teigia, kad dukrai yra suteiktos visos sąlygos ir tinkama aplinka augti ieškovės dabartinėje gyvenamojoje vietoje, todėl D. J. gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove V. J. Taip pat ieškovė teismo prašo nustatyti, kad atsakovas iš anksto pranešęs apie planuojamą atvykimą, turės visas galimybes bendrauti su dukra, nes ieškovė, užtikrins visas sąlygas, kad dukra su atsakovu D. M. galėtų bendrauti neribojamai.

Atkreipia dėmesį, kad dukrai D. J. iš atsakovo D. M. kaip tėvo, turi būti priteistas išlaikymas nepilnamečiui vaikui. Nurodo, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. ieškovės pajamas sudaro ligos ir motinystės išmokos, iš kurių išlaiko savo dukrą. Mano, jog nustačius tėvystę atsiranda pareiga prisidėti prie dukters išlaikymo. Šiuo metu ieškovė dukros išlaikymui gali skirti tik 70 Eur per mėnesį, kurią skiria Valstybė, todėl išlaikymas yra būtinas iš biologinio tėvo, t. y. atsakovo D. M. Ieškovei yra žinoma, kad atsakovas D. M. yra visiškai darbingas. Ieškovė dėl lėšų trūkumo negali tinkamai rūpintis savo dukra (pirkti geresnio maisto, nupirkti naujų rūbų), todėl atsižvelgus į dukros poreikius, iš atsakovo D. M. turėtų būti priteistas išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kurios sudarytų po 150 Eur per mėnesį iki vaikas sulauks pilnametystės. Be to, atsižvelgiant į atsakovo D. M. nusišalinimą nuo dukters išlaikymo, iš jo turi būti priteistinas įsiskolinimas už paskutinius tris metus, skaičiuojant nuo dukters gimimo iki ieškinio padavimo dienos, po 150 Eur kas mėnesį, t. y. pradedant skaičiuoti nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 29 d. (už 9 mėnesius (150 Eur x 9 mėn = 1 350 Eur) ir už 29 rugsėjo mėnesio dienas (150/30 = 5 Eur per dieną. 5 Eur x 28 d. = 140 Eur), viso 1 490 Eur.

Atsakovas D. M. teismo posėdžio metu palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti.

Atsakovas J. J. teismo posėdžio metu palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius) 2021 m. spalio 28 d. išvadoje Nr. 5SD(8.5.27.)-6450, nurodė, kad V. J. šeima skyriui yra žinoma, nes nuo 2020 m. gruodžio 3 d. taikomas atvejo vedybos procesas. Dėl nėštumo metu kilusių finansinių ir asmeninio pobūdžio problemų, o vėliau, gimus kūdikiui, nustatytų socialinės rizikos veiksnių bei pagalbos poreikio, nuo 2020 m. gruodžio 3 d. iki 2021 m. balandžio 20 d. buvo teikta intensyvi krizių įveikimo pagalba. Pakartotinai intensyvi krizių įveikimo pagalba teikta laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 30 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. Šiuo metu ieškovės šeimai tęsiamos socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo pagalbos paslaugos. Šiuo metu V. J. gyvena jos tėvui nuosavybės teise priklausančiame name, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), ir augina dukrą D. J., gimusią (duomenys neskelbtini). Gyvenimo ir buities sąlygos tinkamos mažamečiui vaikui.

Dėl tėvystės nuginčijimo nurodė, kad pateikti dokumentai patvirtina, jog (duomenys neskelbtini) ieškovei gimė dukra D. J. Vaiko duomenys užfiksuoti ir įrašas apie tai įrašytas 2021 m. sausio 14 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus išduotame Gimimo įraše, įrašo Nr. 9. Įrašė nurodyta vaiko motina V. J., gimusi (duomenys neskelbtini), ir vaiko tėvas – sutuoktinis J. J., gimęs (duomenys neskelbtini). Santuoka su J. J. bendru sutikimu nutraukta 2020 m. lapkričio 11 d., t. y. po D. gimimo. Skyriaus specialistams bendraujant su ieškove ir atsakovu J. J., abu patvirtino, jog J. J. nėra biologinis mergaitės tėvas. V. J. ir J. J. turi bendrą vaiką – A. J., gimusią (duomenys neskelbtini), kuri po santuokos nutraukimo bendru sutarimu gyvena su tėvu, su kuriuo yra nustatyta vaiko gyvenamoji vieta.

Dėl tėvystės nustatymo nurodo, kad nagrinėjamoje byloje ginčo dėl to nėra. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad ieškovė sutarė su atsakovu D. M., gimusiu (duomenys neskelbtini), atlikti DNR tyrimus, kurie patvirtino, kad jis yra vaiko tėvas. J. J. ir V. J. nurodė, kad J. J. nėra D. J. biologinis tėvas bei pripažino, jog V. J. vaiko D. J. tėvas yra D. M. Minėtas aplinkybes ieškovė patvirtino ir Skyriaus specialistui lankymosi šeimoje metu. Skyrius sutinka su ieškinio reikalavimu dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo, nes šiuo reikalavimu siekiama panaikinti vaiko D. J. asmens dokumentuose esančius klaidingus jos kilmės duomenis ir nustatyti tikrąją vaiko kilmę. Ieškinio reikalavimas atitinka vaiko interesus ir užtikrins jos teisę žinoti savo biologinius tėvus. Skyriaus vertinimu D. J. gyvenamosios vietos nustatymas su jos motina neprieštarauja nepilnamečio vaiko interesams, o išlaikymo iš tėvo D. M. priteisimas po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, pavedant šias lėšas uzufrukto teise tvarkyti V. J., atitiktų D. J. interesus ir galėtų būti pakankamas kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti.

Teismo posėdyje Skyriaus atstovė R. U. teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškovės ieškiniu sutinka. Dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo byloje nėra jokio ginčo, atsakovai sutinka, ieškovė paaiškino visas aplinkybes, kurias patvirtina byloje pateikti įrodymai. Gyvenamosios vietos nustatymas ir išlaikymas iš tėvo D. M. taip pat neprieštarauja ir turėtų būti pakankamas vaiko poreikių tenkinimas. Be to, kadangi D. M. iki kreipimosi į teismą neskyrė lėšų D. J. išlaikymui, šis reikalavimas taip pat pagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas

Dėl tėvystės nuginčijimo

Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad 2021 m. sausio 14 d. gimimo įraše Nr. 9 nepilnametės D. J., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvu įrašytas J. J., mama – V. J.. J. J. ir V. J. santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini), buvo nutraukta.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.149 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. Tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima ir įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija yra konstatavusi, kad šio klausimo sprendimas negali būti redukuojamas iki biologinės tikrovės konstatavimo, t. y. egzistuoja ar ne kraujo ryšys tarp tėvo ir vaiko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007). Įrodymai, kad asmuo negali būti vaiko tėvas, gali būti ne tik moksliniai (ekspertizės išvados, paneigiančios giminystės ryšį), bet ir kitos įtikinamos faktinės bylos aplinkybės.

CK 3.140 straipsnio 2 dalis nustato, kad kai vaikas gimsta praėjus ne daugiau kaip trims šimtams dienų nuo gyvenimo skyrium pradžios arba po santuokos pripažinimo negaliojančia ar santuokos nutraukimo, ar po vyro mirties, kaip vaiko tėvas pripažįstamas buvęs vaiko motinos sutuoktinis.

Byloje nustatyta, kad nepilnametė D. J. gimė (duomenys neskelbtini), t. y. nepraėjus trims šimtams dienų nuo santuokos tarp ieškovės ir atsakovo J. J. nutraukimo. Nepilnamečio vaiko D. J. ir atsakovo J. J. nesieja nei biologiniai, nei socialiniai, nei emociniai, nei materialinio išlaikymo ryšiai. Tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog su atsakovu J. J. negyveno santuokinio gyvenimo, susitikinėjo su kitu vyru nuo kurio ir gimė vaikas, tą patvirtino ir atsakovas J. J. Atsakovas D. M. taip pat patvirtino, jog vaikas yra jo. Taigi byloje dalyvaujantys asmenys teismo posėdžio metu vieningai patvirtino, kad vaiko tėvas yra D. M.. Be to, buvo atliktas DNR tyrimas, kuris patvirtino atsakovo D. M. tėvystę. Atsižvelgiant į aplinkybių visumą, byloje pateiktus įrodymus, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju tikroji vaiko kilmė yra nustatyta – atsakovas D. M. yra biologinis D. J. tėvas.

Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, yra pagrindas pripažinti, kad J. J. nėra D. J., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas, o D. J., gimusi (duomenys neskelbtini), nėra J. J. dukra (CPK 185 straipsnis, CK 3.150 straipsnis). Taigi 2021 m. sausio 14 d. gimimo įrašė Nr. 9 įrašyti duomenys apie D. J., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvą yra neteisingi, todėl panaikintini (CK 3.152 straipsnio 3 dalis).

Dėl tėvystės nustatymo

Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. 1975 m. Europos konvencija dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso (ratifikuota 1995 m. rugsėjo 17 d. įstatymu Nr. 1519) buvo priimta siekiant sumažinti skirtumus tarp nesantuokinių ir santuokinių vaikų teisinio statuso, kuris teisiškai ir socialiai yra nepalankus pirmiesiems. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą. Už vaiko teisių įgyvendinimą yra atsakingi jo tėvai (CK 3.155 straipsnis), vaiko kilmės nustatymas yra pagrindas nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis.

CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra ne tik moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados), bet ir kitos Civilinio proceso kodekso numatytos įrodymų priemonės, todėl teismas, siekdamas padaryti teisingą ir pagrįstą išvadą apie tėvystės egzistavimą, gali remtis ir šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais ir kitais įrodymais (CPK 177 straipsnio 2–3 dalys). CK 3.141 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jei vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi, arba kai vaikas gimė nepraėjus trims šimtams dienų po santuokos pasibaigimo, tėvystė gali būti pripažinta pareiškimu, jei yra nuginčyta vaiko motinos esančio ar buvusio sutuoktinio tėvystė. Šiuo nagrinėjamu atveju ginčo dėl D. J. tėvystės nėra. Nuginčijus atsakovo J. J. tėvystę, turėtų būti siekiama nustatyti tikrąją vaiko kilmę, kadangi vaikas turi teisę žinoti savo biologinius tėvus (CK 3.161 straipsnio 2 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė su atsakovu D. M. susipažino ir pradėjo artimai draugauti dar prieš oficialiai nutraukiant santuoką su J. J. 2020 m. rugpjūčio mėnesį ieškovė sužinojo, jog laukiasi, o (duomenys neskelbtini), gimė dukra D. J., kurios biologinis tėvas yra D. M. (tėvystę patvirtina ir atliktas DNR tyrimas).

Teismas įvertinęs šalių paaiškinimus, faktą, kad atsakovas D. M. tėvystės neginčija ir pripažįsta jog D. J. yra jo dukra, daro išvadą, kad atsakovas D. M. yra V. J. (duomenys neskelbtini) gimusios dukros D. J. tėvas.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Vienas iš vaiko interesų turinio elementų turėti nuolatinę savo gyvenamąją vietą, savo namų aplinką, todėl tėvams gyvenant skyrium, vaiko gyvenamoji vieta turi būti nustatoma su vienu iš tėvų, kuris tampa pagrindinis vaiko auklėtojas, kitam tėvui išlaikant vienodas teises dalyvauti vaiko auklėjime. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 1 dalis numato, jog, kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

Byloje ieškovė prašo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Atsakovas D. M. sutinka dėl dukros D. J. gyvenamosios vietos su motina. Svarbu atsižvelgti į tai, kad D. J. nuo pat gimimo gyvena su savo motina (ieškove) V. J. Skyrius išvadoje taip pat nurodė, kad D. J. gyvenamosios vietos nustatymas su jos motina neprieštarauja nepilnamečio vaiko interesams. Byloje nėra duomenų, paneigiančių galimybę nustatyti nepilnametės D. J. gyvenamąją vietą su ieškove, nepateikta jokių duomenų bei įrodymų, jog ieškovės elgesys ir auklėjimas darytų neigiamą įtaką vaiko psichikai, ar pažeistų nepilnamečio vaiko teises į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi. Esant išdėstytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, D. J. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove V. J. jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje (CK 3.168, 3.169 straipsniai).

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

Įstatyme nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CPK 3.170 straipsnis). Sprendžiant bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo klausimus, prioritetinis yra vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė ieškiniu teismo prašo nustatyti jos nurodytą atsakovo D. M. bendravimo su vaiku tvarką – atsakovas iš anksto pranešęs apie planuojamą atvykimą, turės visas galimybes bendrauti su dukra, o ieškovė V. J., užtikrins visas sąlygas, kad jos dukra D. J. galėtų bendrauti neribojamai. Teismas nenustatė, kad patvirtinus ieškovės prašomą bendravimo su vaiku tvarką, bus daroma vaikui socialinė, psichologinė ar kitokia žala. Atsakovas D. M. su pasiūlymu dėl bendravimo su dukra D. J. sutiko, dėl to priekaištų neturėjo ir savo pasiūlymų dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo nepateikė.

Teismas, įvertinęs byloje esamus duomenis, Vaiko teisių apsaugos tarnybos pateiktą išvadą, kuria su ieškovės ieškiniu sutinkama visiškai, atsižvelgiant į prioritetinį vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos bei gynimo principą, sprendžia, kad ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka atitinka vaiko interesus, todėl nustatytina.

Pažymėtina, kad santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaikų interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaikų interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaikais tvarką.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia tiek iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis), tiek ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, kuri įgyvendinama tiek naudojantis tėvų valdžios suteiktomis teisėmis, tiek vykdant atitinkamas prievoles, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau, vienam iš tėvų ar jiems abiem nevykdant pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnis).

Atsakovas D. M. pripažįsta, kad jis yra vaiko D. J., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas, šiuo sprendimu nustatoma atsakovo D. M. tėvystė vaikui, jis turi tėvo teises ir pareigas. Šalys gyvena atskirai, abu tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymas vaikui, atsakovui nepateikus įrodymų, kad tokį išlaikymą vaikui teikia (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 192 straipsnio 1 dalis).

Dėl išlaikymo dydžio ir išlaikymo įsiskolinimo D. J. priteisimo

Nustatant priteistino išlaikymo dydį atsižvelgiama į šalių turtinę padėtį, gaunamas pajamas bei kitas aplinkybes. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Sprendžiant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio klausimą, turi būti laikomasi ir vieno iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, kurio esmė yra ta, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, pirmiausia privalo atsižvelgti į vaiko interesus; abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004).

Ieškovė ieškiniu vaiko išlaikymui prašo priteisti iš atsakovo po 150 Eur dydžio sumą per mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki dukra sulauks pilnametystės. Ieškovė nurodo, kad šiuo metu jos pajamos yra mažos – gyvena iš išmokų. Iš byloje pateikto Skyriaus 2021 m. spalio 21 d. šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akto Nr. 5TSD-2258, matyti, kad ieškovės pajamas sudaro Vaiko priežiūros išmoka (299,95 Eur) ir Universali išmoka vaikui iki 18 metų (70 Eur), taigi ieškovės mėnesinės pajamos šiuo metu siekia 369,95 Eur dydžio sumą per mėnesį. Nurodo, kad dukrą išlaiko tik iš šių išmokų. Dėl lėšų trūkumo ieškovė negali dukrai pirkti geresnio maisto, tinkamos ir naujos aprangos (šiuo metu gauna dėvėtus rūbus). Atkreipia dėmesį, kad vaikas auga ir jo poreikiai didėja, todėl ieškovei išlaikyti dukrą be atsakovo pagalbos yra sunku. Vertinant įprastus dukros poreikius, išlaidos per mėnesį sudarytų apie 300 Eur (drabužiams, higienos priemonėms, mišinėliams, vitaminams). Be to, dukros išlaikymui tenka dalis komunalinių mokesčių.

Atsakovas D. M. atsiliepime nurodė, kad iš jo kaip tėvo, turi būti priteistas išlaikymas nepilnamečiui vaikui, todėl ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimui teismui dienos iki vaiko pilnametystės yra pagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis CK 3.3 straipsnio 1 dalyje numatytu prioritetiniu vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos bei gynimo principu, atsižvelgdamas į vaiko poreikius, konstatuoja, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo nepilnamečiam vaikui išlaikymą yra pagrįstas ir tenkintinas – iš atsakovo D. M. nepilnamečio vaiko išlaikymui priteistinas ieškovės prašomo ir nepilnamečio vaiko poreikius atitinkančio išlaikymo dydis – po 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, skaičiuojant nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaiko D. J. pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymas vaikui priteistinas siekiant patenkinti ne tik šiandieninius vaiko poreikius, tačiau turi būti orientuotas ir į vaiko ateitį, kadangi vaikas su laiku vis auga ir jo poreikiai didėja.

Be kita ko, ieškovė prašo priteisti iš atsakovo dukrai D. J. 1 490 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo dukros gimimo dienos, t. y. (duomenys neskelbtini) iki ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. 2021 m. rugsėjo 29 d. Atsakovas D. M. sutinka su ieškinyje nurodytu išlaikymo įsiskolinimu, kuris sudaro 1 490 Eur (nuo dukters gimimo iki ieškinio padavimo).

CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iš esmės nurodė, kad šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Atsižvelgiant į įstatymo nuostatas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, iš atsakovo yra priteisiamas 1 490 Eur išlaikymo vaikui D. J. už laikotarpį nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 29 d. (9 mėnesiai (2020 m. gruodžio 1 d. – 2021 m. rugsėjo 1 d.) po 150 Eur = 1 350 Eur. Taip pat už laikotarpį nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 29 d. (150/30 = 5 Eur x 28 d. = 140 Eur) viso 1 490 Eur).

Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina su vaiku gyvenanti vaiko motina (ieškovė). Pažymėtina, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 straipsnis, 3.203 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo nepilnamečiam vaikui priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (CK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Pažymėtina, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo vaikui formos ir dydžio nustatymo res judicata galios bylos šalims neįgyja, todėl po teismo sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar atsiradus kitoms svarbioms aplinkybėms, tiek motina, tiek ir tėvas gali kreiptis dėl išlaikymo formos ir dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė nuo dalies žyminio mokesčio valstybei mokėjimo atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). CPK 96 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

CPK 85 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtinta, jog tuo atveju, jeigu ieškinį sudaro keli savarankiški reikalavimai – ieškinio suma nustatoma pagal bendrą visų reikalavimų sumą. Įvertinus šią teisės normą sisteminiu, gramatiniu ir loginiu būdu, darytina išvada, kad žyminiu mokesčiu yra apmokestinamas kiekvienas savarankiškas reikalavimas, pareikštas iškeltoje byloje.

Pateikiant ieškinį teismui dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo už šiuos reikalavimus ieškovė sumokėjo 200 Eur žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Ieškinio reikalavimus nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą ir atsakovo bendravimo su vaiku tvarką teismas laiko išvestiniais iš pagrindinio reikalavimo dėl tėvystės nustatymo, kadangi šie klausimai sprendžiami privalomai kartu, todėl už juos atskirai žyminis mokestis nemokamas.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktu ir 7 dalimi, ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina 150,00 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už neturtinius reikalavimus (75 Eur iš atsakovo J. J. ir 75 Eur iš D. M.), o permokėti 50 Eur žyminio mokesčio grąžintini ieškovei.

Už ieškovės reikalavimą priteisti išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą vaikui iš atsakovo D. M. mokėtinas žyminis mokestis sudaro 98,70 Eur ((1 490 Eur × 3 %) + ((150 Eur × 12) × 3 %) = 98,70 Eur) CPK 85 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai). Kadangi ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai iš atsakovo D. M. valstybei papildomai priteistina 98,70 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti, kad J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nėra D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvas, o D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nėra J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), dukra.

Panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2021 m. sausio 14 d. gimimo įrašo Nr. 9 dalį, kurioje D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvu įrašytas J. J. asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nustatyti, kad D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvas, o D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra D. M. asmens kodas (duomenys neskelbtini), dukra.

Priteisti iš atsakovo D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą dukrai D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį periodinėmis įmokomis, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. 2021 m. rugsėjo 29 d., iki vaiko pilnametystės.

Priteisti iš atsakovo D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), dukrai D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 490 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų devyniasdešimt eurų) išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki ieškinio padavimo teismui dienos, t. y. 2021 m. rugsėjo 29 d., įskaitytinai.

Paskirti nepilnamečio vaiko D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gaunamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ieškovę V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nustatyti D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jos motina V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje.

Nustatyti atsakovo D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendravimo su dukra D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tvarką:

1) Atsakovas D. M. iš anksto pranešęs apie planuojamą atvykimą, turės visas galimybes bendrauti su dukra D. J.;

2) Ieškovė V. J. užtikrins visas sąlygas, kad dukra D. J. su atsakovu D. M. galėtų bendrauti neribojamai.

Grąžinti ieškovei V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 50 Eur (penkiasdešimt eurų), jos 2021 m. rugsėjo 29 d., valstybei sumokėto žyminio mokesčio permoką.

Priteisti iš atsakovo J. J. asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 75 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų dėl valstybei sumokėto žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovo D. M. asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 75 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų dėl valstybei sumokėto žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovo D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 98,70 Eur (devyniasdešimt aštuonis eurus ir 70 ct) žyminio mokesčio, sumokant šią sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, mokėjimo kvitą pateikiant teismui.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.