Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Romualdas Lincevičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-394-133/2011

2011 m. birželio 27 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko R. L., teisėjų Egidijaus Jono Grigaravičiaus, Algimanto Smolsko, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, vertėjai Veronikai Rybalčenko, nuteistajam E. B., jo gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei, nukentėjusiajai G. B.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. B. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011-03-17 nuosprendžio, kuriuo E. B. pripažintas kaltu pagal LR BK 245 str. ir nuteistas 20 (dvidešimties) MGL -2600,00Lt (dviejų tūkstančių šešių šimtų litų) bauda.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės G. B. civilinis ieškinys dėl 20 000,00 lt neturtinės žalos bei išlaidų atstovo pagalbai apmokėti atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. B., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 245 str. už tai, kad nevykdė 2010-07-09 Marijampolės rajono apylinkės teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. 2-1-509-399/2010 rezoliucinės dalies 2, 4 ir 5 punktų: 2 punkte numatyta: „įpareigoti atsakovą E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nedelsiant nepilnamečius vaikus E. B., gimusią (duomenys neskelbtini), ir E. B. gimusią (duomenys neskelbtini), ir jų dokumentus, tai yra užsienio pasus, grąžinti ieškovei G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), su kuria nustatyta vaikų gyvenamoji vieta“, tačiau E. B. iki 2010-10-07 negrąžino mažamečių vaikų E. B. ir E. B. bei jų užsienio pasų motinai G. B.; 4 punkte numatyta: „nustatyti atsakovo E. B., bendravimo tvarką su vaikais E. B. ir E. B., iki bus ginčas išspręstas ir priimtas procesinis sprendimas civilinėje byloje, taip: atsakovas E. B. su vaikais E. B. ir E. B. bendrauja kas antrą mėnesio savaitgalį nuo šeštadienio 11 valandos iki sekmadienio 18 valandos, tai yra paima vaikus iš ieškovės ir vaikų gyvenamosios vietos šeštadienio 11 val. ir grąžina vaikus į ieškovės ir vaikų gyvenamąją vietą iki sekmadienio 18 val.“, tačiau E. B. 2010-06-04 apie 19 val., iš motinos G. B. gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), Kaunas, atvažiavo pasiimti savo vaikų E. B. ir E. B., ir turėdamas jų asmens dokumentus, 2010-08-15 išsivežė vaikus į Vokietijos Federacinę Respubliką, iš kurios grįžo 2010-08-22, ir iki šiol vaikų negrąžino G. B., taip nevykdė 5 punkto, kuriame numatyta: „uždrausti nepilnamečius vaikus E. B., gimusią (duomenys neskelbtini), ir E. B., gimusią (duomenys neskelbtini), išvežti už Lietuvos Respublikos ribų kol bus išnagrinėta civilinė byla (priimtas teismo sprendimas) dėl santuokos nutraukimo“.

Nuteistojo nuomone, teismas neteisingai kvalifikavo šį nusikaltimą, kadangi neteisingai vertino jo veiksmus, o būtent nusikalstamos veikos sudėtį- subjektyviąją nusikaltimo sudėtį, t.y. kaltę, motyvus ir tikslus. Atliekant ikiteisminį tyrimą kaltės nepripažino, nes vykdė savo dukrų valią. Tai jos patvirtino ne vieną kartą, t.y. apklausos metu teisme bei 2010-06-10 duodant paaiškinimus Marijampolės apskrities VPK Viešosios tvarkos skyriaus Miesto policijos nuovados prevencijos grupės tyrėjai I. S..

Dukros šiuo metu lanko mokyklą ir su jomis laisvai gali bendrauti ir mama G. B.. Apklausiant mokyklos direktorių V. K., šis nurodė, kad į mokyklą ne vieną kartą buvo atvykusi ir G. B., kuri su dukromis bendravo, tačiau po kiekvieno bendravimo ji dukras palikdavo mokykloje ir išvažiuodavo atgal į Kauną. V. K. liepus pasiimti dukras, G. B. atsakė, kad jas pasiims su antstolių pagalba. Liudytojas V. M. teisme taip pat nurodė, kad tarp dukrų yra susidarę šilti tarpusavio bendravimo santykiai, jis yra matęs, kad su mergaitėmis praeitais metais, tėvo E. B. gyvenamojoje vietoje, buvo bendravusi ir mama G. B., tačiau ji dukrų kartu su savimi nepasiėmė. Todėl dėl vaikų bendravimo ir jų paėmimo yra kalta pati G. B.. Antstolis taip pat dukrų nepaėmė, kadangi dukros nesutinka gyventi su motina, o antstolis prieš vaikų valią paimti iš tėvo negali.

Lietuos Respublikos CK 3.161 str. 3 d. numatyta, kad „Vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams".

Nuteistasis taip pat nurodė, kad savo dukras myli, jomis rūpinuosi, leidžia į mokyklą, siekia, kad nenutruktų dukrų giminystės ryšys su jo giminėmis, nes dukros yra Vokietijos pilietės, jos šioje šalyje užaugę ir labai prisirišę prie E. B. tėvų. Kadangi dukros norėjo pamatyti savo močiutę, todėl jas ir nusivežė į Vokietijos Respubliką. Bet jos, po to, vėl buvo grąžintos atgal į Lietuvą. Jos pastoviai gyventi Į Vokietiją išvežtos nebuvo, tikslo jas išvežti ir jas palikti Vokietijoje nebuvo.

Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad 2010-10-08 iš Marijampolės apskrities VPK Migracijos skyriaus gautame pranešime nurodoma, kad E. B. dukros E. B., gimusi (duomenys neskelbtini), ir E. B., gimusi (duomenys neskelbtini) yra Vokietijos pilietės ir šiuo metu Lietuvos Respublikoje gyvena neteisėtai, nes neturi galiojančio užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinančio dokumento.

Be to, teismas neįvertino ir tai, kad Kauno apskrities VPK Dainavos PK, baudžiamoji byla Nr. 216-1-00847-10, buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl tos pačios nusikalstamos veikos, t. y. pagal Lietuvos Respublikos BK 245 str., tačiau prokuroras ikiteisminį tyrimą nuraukė, nesant veiksmuose nusikalstamos veikos požymių.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistąjį ir jo gynėją, prašiusius apeliacinį skundą tenkinti, prokurorę, nukentėjusiąją, prašiusias apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus. Esminių Lietuvos Respublikos BPK pažeidimų nenustatyta.

Nuteistasis savo skunde teigė, jog netinkamai vertintos aplinkybės, jo veiksmai baudžiamosios atsakomybės neužtraukia, o jei padarytas nusikaltimas, tai jis atleistinas nuo atsakomybės dėl mažareikšmiškumo. Teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 str.).

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmos instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes. Lietuvos Respublikos BK 245 str. numatyta nusikalstama veika (baudžiamasis nusižengimas) yra teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymas – t.y. susilaikymas nuo teismo sprendimu paskirtos pareigos įvykdymo, turint objektyvią galimybę ją įvykdyti. Šio baudžiamojo įstatymo normos saugoma vertybė įsiteisėjusių teismo sprendimų privalomumas, kuris reiškia, kad teismo sprendime nustatytų nurodymų privalo paisyti visi fiziniai ir juridiniai asmenys. Teismų sprendimai BK 245 str. prasme yra procesiniai dokumentai, kurių formos gali būti sprendimai ar nutartys civilinėse bylos ir nuosprendžiai arba nutartys baudžiamosiose bylose. Atsakomybė kyla, kai asmuo nevykdo nurodymų, jam nustatytų teismo procesiniame dokumente ir kuris veikia suvokdamas, kad neteisėtai nevykdo savo pareigos, ir to nori. Lietuvos Respublikos BK 245 str. numatytos nusikalstamos veikos baigtumas siejamas su momentu, kai asmuo nustatytu laiku neįvykdo savo pareigos.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas E. B. atsakomybės klausimą, pagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika šios kategorijos bylose. BK 245 str. numatyto baudžiamojo nusižengimo normos saugoma vertybė – teismų sprendimų privalomumas, t.y. įsiteisėję Lietuvos Respublikos teismų sprendimai yra privalomi visoms valstybės valdžios institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsnis). Atsakomybė šiuo atveju E. B. atsiranda už Marijampolės rajono apylinkės teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1509-399/2010 nevykdymą.

Nagrinėjamoje byloje, 2010-07-09 Marijampolės rajono apylinkės teismo buvo priimta skubiai vykdytina nutartis, kuri ir po jos apskundimo apeliacine tvarka buvo palikta galioti ir apie tai kaltinamajam buvo žinoma, jis tą pripažino ir savo parodymuose teisme. Tai reiškia, kad pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą E. B. turėjo pareigas - nedelsiant nepilnamečius vaikus E. B., E. B. ir jų dokumentus, tai yra užsienio pasus, grąžinti ieškovei G. B., su kuria nustatyta vaikų gyvenamoji vieta, laikytis teismo nustatytos bendravimo su vaikais E. B. ir E. B. tvarkos iki bus ginčas išspręstas ir priimtas procesinis sprendimas civilinėje byloje. Nutartyje buvo numatyta bendravimo tvarka, jog E. B. su vaikais E. B. ir E. B. bendrauja kas antrą mėnesio savaitgalį nuo šeštadienio 11 valandos iki sekmadienio 18 valandos, tai yra, paima vaikus iš ieškovės ir vaikų gyvenamosios vietos šeštadienio 11 val. ir grąžina vaikus į ieškovės ir vaikų gyvenamąją vietą iki sekmadienio 18 val., taip pat buvo nustatytas teismo draudimas nepilnamečius vaikus E. B. ir E. B. išvežti už Lietuvos Respublikos ribų kol bus išnagrinėta civilinė byla (priimtas teismo sprendimas) dėl santuokos nutraukimo. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, akivaizdu, jog E. B. šių pareigų nevykdė, t.y. iki kaltinimo pareiškimo 2010-10-07 negrąžino mažamečių vaikų E. B. ir E. B. bei jų užsienio pasų motinai G. B., E. B., t.y. 2010-06-04 apie 19 val. paėmęs iš motinos G. B. gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), Kaune, savo vaikus E. B. ir E. B., ir turėdamas jų asmens dokumentus, 2010-08-15 išsivežė vaikus į Vokietijos Federacinę Respubliką, iš kurios grįžo 2010-08-22.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai E. B. kaltę grindė tiek paties kaltinamojo, tiek nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, tiek kita baudžiamosios bylos medžiaga. Kaltinamasis pirmosios instancijos teisme parodė, kad jam buvo žinoma, jog 2010-07-09 buvo priimta Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartis, kuria jam uždėtos tam tikros pareigos ir draudimai vaikų atžvilgiu iki bus išnagrinėta jo ir G. B. ištuokos civilinė byla bei išspręstas vaikų gyvenamosios vietos klausimas. Žinojo, kad nutartis apeliacinio teismo nepakeista ir palikta galioti, t.y. įsiteisėjusi ir todėl vykdytina. Jos neįvykdė, kadangi vaikai nenori gyventi pas motiną, atsisako su ja bendrauti ir eiti pas ją. Todėl jis prieš vaikų valią negali vykdyti nutarties reikalavimų ir jų nuo savęs atstumti.

Nukentėjusioji G. B. parodė, kad Marijampolės teisme nagrinėjama jos ir E. B. ištuokos byla, kartu sprendžiamas ir vaikų gyvenamosios vietos klausimas. Byloje 2010-07-09 priimta nutartis, kuria iki bus išspręsta civilinė byla nustatyta, kad E. B. įpareigotas nedelsiant nepilnamečius vaikus E. B. ir E. B. ir jų dokumentus, tai yra užsienio pasus, grąžinti ieškovei G. B., t.y., jai, su kuria nustatyta vaikų gyvenamoji vieta, tačiau tai neįvykdyta. 2010-06-04 apie 19 val. iš G. B. gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), Kaune, pasiėmė vaikus E. B. ir E. B., ir turėdamas jų asmens dokumentus, 2010-08-15 išsivežė į Vokietijos Federacinę Respubliką, iš kurios grįžo 2010-08-22, ir iki šiol vaikų negrąžino. Kadangi kaltinamasis nevykdė nutarties geranoriškai, kreipėsi į antstolį. Buvo numatytos dvi vaikų perdavimo datos 2010-11-03 ir 2011-01-20. Pirmą kartą vaikai turėjo būti paimti iš mokyklos, tačiau kaltinamasis jų į mokyklą specialiai dėl tariamos ligos neatvedė. Antrą kartą ji buvo perdavimo metu iškviesta į policiją apklausai baudžiamojoje byloje, kuri pradėta prieš ją kaltinamojo iniciatyva.

Liudytojo V. M. parodymais nustatyta, kad jis kaltinamojo kaimynas. Patvirtino, kad nuo vasaros su E. B. gyvena dvi mažametės jo dukros. Jis jomis rūpinasi ir auklėja.

Liudytojos S. B. parodymais nusytatyta, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), Marijampolėje, E. B. kaimynystėje. Jai žinoma, kad tarp G. B. ir E. B. vyksta skyrybų procesas ir nuo to laiko kai sutuoktiniai pradėjo skirtis tarp jų prasidėjo konfliktai dėl vaikų.

E. B. kaltė buvo grindžiama ir bylos rašytine medžiaga - 2010-08-24 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, kad G. B. savo iniciatyva pateikė Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010-07-09 ir 2010-04-12 nutarčių kopija; Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010-07-09 nutartimi; antstolės A. L. 2010-09-29 raginimu įvykdyti sprendimą, iš kurio matyti, jog jame nurodyta, kad G. B. 2010-08-26 pateikė vykdyti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010-07-09 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-1509-399 dėl vaikų E. B., gimusios (duomenys neskelbtini), ir E. B., gimusios (duomenys neskelbtini), ir vaikų asmens dokumentų, tai yra užsienio pasų, paėmimo iš E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir perdavimo G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (b.l. 18); Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjos J. Z. 2010-09-06 raštu, iš kurio matyti, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010-07-09 nutartis yra įsiteisėjusi. Nutartis 2010-07-09 įteikta atsakovo E. B. atstovui advokato padėjėjui V. R.; antstolės A. L. 2011-02-21 Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus neįvykdymo aktu Nr. 2-1509-399, iš kurio matyti, kad vaikai išreiškė savo valią, kuria pasipriešino būti perduotos motinai, dėl ko sprendimo įvykdymas tapo neįmanomas(b.l.139-140).

Iš aukščiau išdėstytų ir pagrįstai nustatytų aplinkybių matyti, kad E. B. žinojo apie pareigą vykdyti 2010-07-09 Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ją skundė, bet aukštesniojo teismo buvo palikta galioti, tai patvirtina pareigos vykdyti teismo sprendimą žinojimą, be to, antstolė A. L. 2010-09-29 raginimu E. B. siūlė įvykdyti sprendimą. Šios faktinės aplinkybės suponuoja pagrįstą išvadą, kad E. B., žinodamas apie pareigą vykdyti 2010-07-09, skubiai Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuria buvo įpareigotas savo vaikus E. B. ir E. B. perduoti jų mamai G. B., bei turėdamas objektyvias galimybes nutartį įvykdyti, suvokdamas, kad neteisėtai nevykdo savo pareigos ir to norėdamas, sąmoningai, piktybiškai, tyčia nevykdė Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010-07-09 nutarties civilinėje byloje Nr.2-1509-399/2010 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. LR CPK 148 str. 4 d. numatyti reikalavimai, keliami nutartims dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nesuteikė pagrindo E. B. tokią teismo nutartį ignoruoti bei pačiam nuspręsti dėl jos vykdymo privalomumo lygmens.

Atmestinas ir kitas nuteistojo apeliacinio skundo motyvas dėl jo padarytos nusialkstamos veikos mažareikšmiškumo.

Pagal BK 37 str. padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Nusikaltimas mažareikšmiu laikomas tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme numatytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kai kurių sudėties požymių ypatumo, teismas padaro išvadą, kad padarytos veikos pavojingumas nėra didelis ir nesiekia tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje numatyta bausme, o baudžiamojo nusižengimo mažareikšmiškumo straipsnio dispozicija nenumato.

Nagrinėjamu atveju, BK 245 specialiosios dalies straipsnis numato tik baudžiamojo nusižengimo sudėtį, kas nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausmėmis, todėl atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo nėra jokio teisinio pagrindo.

Už nusikalstamą veiką, kuri numatyta Lietuvos Respublikos BK 245 str. kaip baudžiamasis nusižengimas įstatymas numato viešuosius darbus arba baudą, arba laisvės apribojimą arbą areštą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas aplinkybes, tinkamai E. B. paskyrė bausmę - 20 MGL baudą, tai užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą bei leis pasiekti bausmės tikslus. Galimybės priteisti nuteistojo naudai jo patirtas išlaidas dėl baudžiamosios bylos nagrinėjimo, įstatymas nenumato.

Nukentėjusiosios G. B. atsikirtime į apeliacinį skundą išdėstytas prašymas ištaisyti pirmosios instancijos teismo klaidą dėl nepriteistų bylos vedimo išlaidų paliekamas nenagrinėtas, kadangi nukentėjusioji dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011-03-17 nuosprendžio apeliacinio skundo nepateikė ir tokiu būdu nuosprendžio neginčijo, atsiliepime pateiktas prašymas negali būti prilyginamas apeliacinio skundo reikalavimams ar argumentams.

Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, jog nuteistojo apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, o pirmos instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, jį keisti ar naikinti įstatyminio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo E. B. apeliacinį skundą atmesti.