Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

išnagrinėjęs R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Š. 2016-01-05 apie 02.52 val., Vilniuje, Ukmergės g. 391, vairuodamas automobilį „Renault Megane Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai teisė vairuoti transporto priemones yra atimta ir kai jam buvo paskirta administracinė nuobauda už LR ATPK 126 str. 4 d., nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą taip sugadindamas 9 vnt. plastmasinių atitvarų ir 3 vnt. stovimų plastmasinių informacinių ženklų, pervažiavo priešpriešinio eismo juostą, nuvažiavo nuo kelio taip apgadindamas savo vairuojamą transporto priemonę, po eismo įvykio vietoje nepasiliko, policijai nepranešė, iš eismo įvykio vietos išvažiavo, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Be to, R. Š. atsisakė tikrintis blaivumą.

Asmuo, trauktinas administracinėn atsakomybėn, būdamas įpareigotas atvykti į teismą bei tinkamai informuotas apie administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo vietą, datą ir laiką (b.l. 36), į teismą neatvyko, neatvykimo priežasčių teismui nepranešė, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą šaukime nurodytam laikui nepateikė. Laikytina, kad asmuo, trauktinas administracinėn atsakomybėn, vengia atvykti į teismą, todėl byla, nagrinėta jam nedalyvaujant. Tyrimo metu jo asmens tapatybę nustatė Vilniaus apskrities VPK pareigūnai.

Asmuo, trauktinas administracinėn atsakomybėn R. Š. tyrimo metu paaiškinimo nepateikė, administracinio teisės pažeidimo protokole pasirašyti atsisakė (b.l. 1,2), į teismo posėdžius kviečiamas neatvyksta, todėl laikytina, kad jis nepageidauja būti išklausytam.

Teismo posėdyje apklaustas suinteresuotu asmeniu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. S. (automobilio „Renault Megane Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas) paaiškino, jog minėtas automobilis, įgytas lizingo būdu, priklauso bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuris buvo pateiktas verslo partneriams iš Kauno. Sužinoję apie eismo įvykį, bendraujant su verslo partneriais, tapo žinoma, jog R. Š. galimai automobilį vairavo jį pavogęs iš verslo partnerių, dėl ko yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuriame jis, (duomenys neskelbtini) policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriuje, adresu (duomenys neskelbtini), buvo apklaustas liudytoju ir pripažintas nukentėjusiuoju. Prašo netaikyti automobilio konfiskavimo, nes bendrovei apie automobilio pagrobimą nieko nebuvo žinoma, kaip ir nebuvo žinoma, jog R. Š. buvo baustas ir vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones.

Teismo posėdyje apklaustas liudytoju, policijos pareigūnas A. S., patvirtindamas tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes (b.l. 14), teisme apklaustas davė parodymus, iš kurių seka, kad 2016 m. sausio 05 d., apie 02.50 val. patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu M. S., iš VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad Ukmergės g. 369, Vilniuje, prie PC „BIG“, baltos spalvos automobilis kliudė kelio atitvarą ir bando šalintis, vairuotojas įtariamas neblaivus. Pareigūnams atvykus nurodytu adresu, iš VPK OVS buvo gauta papildoma informaciją, kad automobilis pasišalino Ukmergės gatve mažėjančia tvarka. Privažiavus Ukmergės g. ir Geležinio Vilko g. sankryžą, iš VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad pranešėjas (kaip vėliau tapo žinoma T. D.) sulaikė minėto automobilio vairuotoją adresu (duomenys neskelbtini). Pareigūnams atvykus nurodytu adresu, priėjęs pranešėjas T. D. nurodė asmenį (kaip vėliau paaiškėjo R. Š.), kuris su automobiliu kliudė kelio atitvarą ir pasišalino, o tuo metu R. Š. jau buvo išlipęs iš automobilio, rakino automobilį ir šalinosi link (duomenys neskelbtini) pastato. R. Š. prisistačius ir pareikalavus asmens prieiti, šis pradėjo bėgti į pastato vidų, po ko A. S. sulaikė R. Š. prie pastate esančio lifto. Priėjus kartu su R. Š. prie jo vairuojamo automobilio ir paprašius pateikti asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, jis pradėjo garsiai keiktis necenzūriniais žodžiais, mosikuoti rankomis, todėl R. Š. buvo užsuktos rankos už nugaros ir uždėti tarnybiniai antrankiai. R. Š. pažeidimų nepripažino, teigdamas, jog jis automobilio nevairavo. Bendraujant su R. Š. iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas svirduliavo, akivaizdžiai matėsi, jog jis yra neblaivus. Pranešėjas T. D. teigė, kad R. Š. vairavo automobilį „Renault Megane Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir matė kaip R. Š. vairuodamas minėtą automobilį pasišalino iš įvykio vietos. Į vietą buvo iškviestas Kelių policijos ekipažas. Apžiūrėjus automobilį „Renault Megane Scenic“ buvo matomi akivaizdūs sugadinimai.

Policijos pareigūno E. P. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad pagal gautą pranešimą iš VPK OVS, jog Ukmergės g. 369, Vilniuje, prie PC „BIG“, automobilis „Renault Megane Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kliudė kelio atitvarą ir apgadinęs automobilį ir kelio atitvarus iš įvykio vietos išvažiavo bei reaguojat į papildomai gautą pranešimą, jog minėtas automobilis Patrulių rinktinės pareigūnų sulaikytas Perkūnkiemio g. 4A, Vilniuje, atvykus į vietą Patrulių rinktinės pareigūnai nurodė apgadintą automobilį ir jo vairuotoją R. Š.. Įvykio vietoje Vilniuje, Ukmergės g. buvo rasti sugadinti kelio atitvarai ir prie jų ant kelio gulintis minėto automobilio valstybinis numeris. Pristatytas į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 5 PK Viešosios policijos skyriaus Operatyvaus valdymo poskyrį R. Š. atsisakė pasitikrinti girtumą, nors akivaizdžiai matėsi, jog jis yra neblaivus (b.l. 13).

Policijos pareigūno A. S. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2016 m. sausio 5 d., apie 02.50 val. į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 5 PK Viešosios policijos skyriaus Operatyvaus valdymo poskyrį buvo pristatytas R. Š., nuo kurio sklido stiprus alkoholo kvapas, jo kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti, sunkiai galėjo savarankiškai judėti. Pasiūlius R. Š. pasitikrinti girtumą alkotesteriu, jis tai daryti kategoriškai atsisakė (b.l. 15).

Iš policijos įvykio registro išrašo matyti, kad pranešimas apie eismo įvykį gautas 2016-01-05 02.52 val., nurodyta, kad link Vilniaus centro, tik pravažiavus PC BIG automobilis valst. Nr. (duomenys neskelbtini) baltos spalvos kliudė kelio atitvarus ir bando šalintis, galimai neblaivus (b.l. 16).

2016-01-05 eismo įvykio schemoje nurodyta, kad eismo įvykis įvyko Ukmergės pl. 9 km., užfiksuoti kelio atitvaro sugadinimai, automobilio šukių išsidėstymas įvykio vietoje (b.l. 19). Iš papildomų duomenų apie eismo įvykį matyti užfiksuoti pasišalinusio automobilio „Renault Megane Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimai: priekinis bamperis, dešinės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis, priekinės dešinės pusės durys, užpakalinės dešinės pusės durys, priekinis dešinės pusės ratas, užpakalinis dešinės pusės ratas, priekinis dešinės pusės sparnas, užpakalinis dešinės pusės sparnas, užpakalinis bamperis, priekinis kairės pusės sparnas, variklio dangtis, radiatoriaus grotelės (b.l. 20).

Iš pažymos apie baustumą administracine tvarka nustatyta, kad R. Š. 2015-11-04 nutarimu baustas pagal LR ATPK 126 str. 4 d., nuobauda galioja, jam atimta teisė vairuoti transporto priemones 24 mėn. – nuo 2015-11-04 iki 2017-11-03 (b.l. 10).

Motyvuojamoji dalis

Teismas įvertinęs byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus nustatė ir pripažįsta, kad R. Š. vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę, kai ši teisė jam atimta, jis pažeidė KET 14 p. reikalavimus. Taip pat byloje surinktų ir teismo virš aptartų įrodymų visuma nustatyta, kad R. Š. vairavimas sukėlė įtarimą, jog transporto priemonę jis vairavo neblaivus, atvykus pareigūnams ir nustačius, kad R. Š. vairavo automobilį, dėl ko pagrįstai išreiškus reikalavimą vairuotojui pasitikrinti blaivumą, R. Š. tai daryti atsisakė, tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 17 punktą. Kadangi darydamas šį pažeidimą, jis turėjo galiojančią nuobaudą pagal LR ATPK 126 str. 4 d., ir vengė neblaivumo patikrinimo, jo veika teisingai kvalifikuota kaip LR ATPK 130² str. numatytas teisės pažeidimas.

Byloje surinktų duomenų visuma įrodyta, jog R. Š. neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairuodamas automobilį nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, išvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą, pervažiavęs priešpriešinio eismo juostą, nuvažiavęs nuo kelio, taip apgadindamas savo vairuojamą transporto priemonę bei sugadindamas 9 vnt. plastmasinių atitvarų ir 3 vnt. stovimų plastmasinių informacinių ženklų, tokiais veiksmais jis pažeidė KET 9, 14, 127 punktų reikalavimus ir šie jo kelių eismo taisyklių pažeidimai lėmė jo vairuojamos transporto priemonės ir kelio atitvarų sugadinimus. R. Š. dėl sukelto eismo įvykio buvo kaltinamas kaip padaręs teisės pažeidimą, numatytą administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 3 d., t. y. tuo, kad eismo įvykį sukėlė būdamas neblaivus. Vertindamas tai teismas pastebi, kad R. Š. neblaivumas nebuvo neginčijamai nustatytas objektyviais duomenimis, tuo tarpu jo būsena įvykio metu buvo apibūdinta liudytojo ir įvykį tyrusių pareigūnų subjektyviu vertinimu. Tokios faktinės aplinkybės bei tai, kad R. Š. buvo inkriminuotas Kelių eismo taisyklių 17 punkto pažeidimas, numatantis, kad policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų, kas R. Š. buvo atsisakyta daryti (KET 221 punktas), verčia teismą pripažinti, kad dėl sukelto eismo įvykio R. Š. veiksmai turi būti kvalifikuojami pagal administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. Teismas, vadovaudamasis LR ATPK 284 str. 2 d. veiką iš ATPK 127 str. 3 d. perkvalifikuoja į ATPK 127 str. 2 d.

Eismo įvykio liudytojas T. D. nuosekliai ir vienodai nurodė eismo įvykio mechanizmą, faktines aplinkybes ir pasekmes, kuris, be kita ko, R. Š. vairuojamą automobilį stebėjo ir sekė iki R. Š. vairuojamo automobilio sustojimo bei jo sulaikymo atvykusių policijos pareigūnų momento, o į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams T. D. akcentavo, kad būtent R. Š. po sukelto eismo įvykio pasišalino, ir kuris buvo gyvai atpažintas sulaikymo vietoje, dėl R. Š. asmenybės ir tapatybės šiam liudytojui jokių abejonių nekilo. R. Š. elgesys – šalinimasis nuo automobilio, bėgimas į pastato vidų, tik patvirtina, jog jis suvokė sukėlęs eismo įvykį ir siekė išvengti atsakomybės už padarytus veiksmus. Minėto asmens parodymus atitinka rašytiniai bylos duomenys, užfiksuoti eismo įvykio schemoje ir duomenyse apie automobilio apgadinimus, policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, kuriuos patvirtino teisme apklaustas liudytojas policijos pareigūnas A. S.. Kelių eismo taisyklių 219.1 p. nustatyta, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą Taisyklių 91.2 papunktyje ir 92 punkte nustatyta tvarka. Šių taisyklių 222 punktas nustato, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Kadangi R. Š. eismo įvykio vietoje neliko, apie eismo įvykį policijai nepranešė, jis padarė pažeidimą, kuris teisingai kvalifikuotas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. Teismas, vadovaudamasis LR ATPK 284 str. 2 d., tikslina, kad darydamas šį pažeidimą R. Š. pažeidė ne KET 231.1 p., o KET 219.1, 222 punktus.

Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, jog R. Š. buvo kaltinamas padaręs pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ str. 8 d., pažeidžiant Kelių eismo taisyklių 16 punktą, o nurodant pažeidimo esmę ir nustatytas aplinkybes, šį pažeidimą atitinkantys veiksmai nenurodyti. Minėtų Kelių eismo taisyklių punkto nuostatos siejamos su transporto priemones stabdančių ir tikrinančių pareigūnų reikalavimų vairuotojams vykdymu. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 82 p. nustato, kad vairuotojas – tai asmuo, vairuojantis transporto priemonę; vairuotojams prilyginami asmenys, dalyvaujantys eisme pagal šiame įstatyme nustatytus papildomus reikalavimus (vadeliotojai, raiteliai, asmenys, varantys keliu gyvulius ar paukščius), taip pat asmenys, kurie moko vairuoti. Įvertinęs įrodymų visumą, policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų užfiksuotas aplinkybes, teismas nustatė, kad pareigūnams sulaikius R. Š. prie pastate esančio lifto ir paprašius pateikti asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, toks dokumentas pateiktas nebuvo. Būtent tuo metu, R. Š. neatitiko vairuotojo statuso, dėl ko jis tuo metu neprivalėjo turėti ir dėl to galėjo nepateikti dokumentų, kurie privalomi asmeniui vairuojant transporto priemonę. Dėl šios priežasties nėra pagrindo pripažinti, kad R. Š. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ str. 8 d., todėl pradėta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena šioje dalyje nutrauktina.

Teismas, įvertinęs administracinių teisės pažeidimų byloje surinktus įrodymus, išklausęs teismo posėdyje proceso dalyvių paaiškinimus, įvertinęs teisines ir faktines bylos aplinkybes, daro išvadą, jog R. Š. kaltė įrodyta, o jo padaryti pažeidimai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį bei 130² straipsnį.

R. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, jog jis pakartotinai per metus padarė tos pačios rūšies administracinius teisės pažeidimus, už kuriuos jam buvo skirta nuobauda (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį (padaryti administraciniai teisės pažeidimai transporto srityje grubiai pažeidžiant kelių eismo taisykles), savo veiksmais R. Š. kėlė ypatingą grėsmę ne tik savo, bet kitų eismo dalyvių saugumui, į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą bei nustatyta atsakomybę sunkinančią aplinkybę, pažeidėjo asmenybę charakterizuojančius duomenis, jis praeityje administracine tvarka už KET ne kartą baustas ir turi galiojančias administracines nuobaudas, todėl už šiuos padarytus pažeidimus R. Š. skirtinos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje bei 130² straipsnyje numatytos nuobaudos – baudos artimos vidurkių dydžiams.

LR ATPK 130 str. 1 d., 130² str. sankcijos numato transporto priemonės konfiskavimą. Vadovaujantis Konstitucinio teismo doktrina (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012-09-25 nutarimas byloje Nr. 34/2009-11/2011-33/2011), formuojama teismų praktika, sprendžiant automobilio, kuris buvo tiesioginė administracinio teisės pažeidimo padarymo priemonė, konfiskavimo klausimą, siekiant apginti automobilio savininko teisėtus interesus, taikant teisingumo vykdymo ir teisinio tikrumo principus, turi būti atsižvelgiama ne tik į pažeidimo padarymo esmę, tačiau ir į tai ar automobilio savininkas yra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą teisės pažeidimo metu bei į tai, ar turto disponavimas buvo su jo žinia, ar be jos. Šioje byloje nustatyta, jog automobilį R. Š. vairavo savavališkai, t.y. be automobilio savininko (naudotojo) žinios, kuris apklaustas teisme nurodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantis automobilis, kuris įgytas lizingo būdu, buvo pateiktas verslo partneriams iš Kauno, o automobilį R. Š. galimai pasisavino nusikalstamu būdu, dėl kurio pradėtas ikiteisminis tyrimas. Visa tai teismui leidžia daryti išvadą, jog, siekiant apginti teisėtus automobilio savininko interesus, ir nustačius, jog automobilis „Renault Megane Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo panaudotas teisės pažeidimams padaryti be savininko žinios ir valios, jog savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą teisės pažeidimo metu, neturi būti taikomas įstatyme numatytas transporto priemonės konfiskavimas. Be to, konfiskavus transporto priemonę, atsakomybė būtų nepagrįstai pritaikyta dėl pažeidimo visiškai neatsakingam asmeniui. Dėl šios priežasties teismas mano, kad transporto priemonės konfiskavimas šiuo atveju neatitiktų Lietuvos Respublikos ATPK 20 str. nustatytų administracinės nuobaudos tikslų. Todėl skirdamas nuobaudas, teismas vadovaujasi protingumo ir teisingumo kriterijais bei taiko Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatas transporto priemonės konfiskavimo dalyje už pažeidimo, numatyto ATPK 130² str. padarymą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 26 straipsniu, 33 straipsniu, 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 130² straipsniu, 224 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, -

nutaria:

R. Š. nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 8 dalį nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.

R. Š. pripažinti kaltu padarius pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį bei 130² straipsnį ir jam paskirti pagal:

- Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį – 430 eurų dydžio baudą;

- Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį – 1300 eurų dydžio baudą be transporto priemonės konfiskavimo;

- Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130² straipsnį, pritaikius Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnį, – 1300 eurų dydžio baudą be transporto priemonės konfiskavimo.

Vadovaujantis ATPK 33 str. nuostatomis, R. Š. skirti galutinę subendrintą nuobaudą – 1300 (vieno tūkstančio trijų šimtų) eurų dydžio baudą be transporto priemonės konfiskavimo.

Automobilį „Renault Megane Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN kodas (duomenys neskelbtini)) grąžinti automobilio savininko (naudotojo) UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotam atstovui.

Bauda turi būti sumokėta per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą nuorašo įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Jeigu baudos sumokėti pažeidėjas negali, jis turi teisę kreiptis Mokesčių administravimo nustatyta tvarka. Nustatytu terminu nesumokėjus baudos ir nepaprašius jos mokėjimo išdėstyti, paskirta bauda bus išieškota priverstine tvarka.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos ATPK 302² – 302⁸ straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.