Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko (pranešėjo) Albino Bielskio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo O. K. (O. K. ) gynėjo advokato Gedimino Bukausko apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 12 d. nuosprendžio, kuriuo O. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį bei 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir nuteistas:

- pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu šešiems mėnesiams, įpareigojant O. K. bausmės atlikimo metu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

- pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą – laisvės atėmimu trejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtosios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir O. K. nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems (3) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš O. K. priteista: 16 121, 08 Lt (šešiolika tūkstančių vienas šimtas dvidešimt vienas litas ir aštuoni centai) turtinės ir neturtinės žalos atlyginimui bei 400 Lt (keturi šimtai litų) turėtoms išlaidoms advokato paslaugoms apmokėti nukentėjusiosios T. M. naudai; 11 846, 47 Lt (vienuolika tūkstančių aštuoni šimtai keturiasdešimt šeši litai ir keturiasdešimt septyni centai) turėtoms gydymo išlaidoms atlyginti Valstybinės ligonių kasos naudai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. K. nuteistas už tai, kad 2009 metų gruodžio 23 dieną, iki 11 val., viešoje vietoje, prie namo Nr. 12, esančio Statybininkų gatvėje, Visagine, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sudavė ranka vieną smūgį į veidą G. R. , ją apsuko į save nugara, viena ranka laikydamas ją už plaukų, užlaužė galvą atgal, kitos rankos pirštus įkišęs jai į burną, plėšė skruostą, o pastarąjai nukritus ant žemės, sudavė ne mažiau keturių smūgių kojomis į galvos sritį, po ko, G. R. pradėjus šauktis pagalbos, kišo sniegą į burną, tokiais veiksmais padarė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Po to, jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2009 metų gruodžio 23 dieną, iki 11 val. 5 min., atsivijo G. R. į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Visagine, priklausantį T. M. , šio buto virtuvėje, be jokios priežasties, dėl chuliganiškų paskatų, tyčia du kartus peiliu dūrė T. M. į nugaros sritį, padarydamas pastarąjai krūtinės ląstos durtines-pjautines kiaurymines žaizdas, su dešinio plaučio pažeidimu, hemopneumotoraksu dešinėje, tokiu būdu dėl chuliganiškų paskatų sunkiai sužalojo T. M. .

Nuteistojo O. K. gynėjas apeliaciniame skunde teigia, kad Vilniaus apygardos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės.

Apeliantas skunde sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuteistasis O. K. fizinį smurtą nukentėjusiosios G. R. atžvilgiu vartojo iš chuliganiškų paskatų. Tačiau, apelianto teigimu, prieš nukentėjusiąją T. M. nuteistasis smurtavo turėdamas kitas paskatas – norėdamas sutrukdyti jai iškviesti pagalbą. Tokie bylos duomenimis (nukentėjusiosios T. M. parodymais) nustatyti O. K. elgesio motyvai nukentėjusiosios T. M. atžvilgiu neatitinka teismų praktikoje suformuluotos chuliganiškų paskatų sąvokos.

Teismo posėdyje dalyvavęs nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo O. K. gynėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Nuteistojo O. K. gynėjas apeliaciniame skunde neginčija apygardos teismo nuosprendyje nustatytų faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių – to, kad O. K. dūrė peiliu nukentėjusiajai T. M. į nugarą ir tokiu būdu sunkiai sutrikdė jos sveikatą, tačiau nesutinka su nusikalstamos veikos kvalifikavimu pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Nurodo, kad nuteistasis vieną smūgį peiliu T. M. į nugarą sudavė ne iš chuliganiškų paskatų, o siekdamas sutrukdyti jai iškviesti pagalbą bei prašo šiuos jo veiksmus kvalifikuoti pagal BK 135 straipsnio 1 dalį.

Nusikaltimas laikomas padarytu dėl chuliganiškų paskatų, kai jis padaromas dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Chuliganiškos paskatos yra kvalifikuojanti aplinkybė, apibūdinanti nusikaltimo subjektyvųjį požymį – nusikaltimo padarymo motyvą. Nusikaltimo padarymo motyvas – tai suvoktos vidinės paskatos, kurios nulemia asmens pasiryžimą padaryti nusikaltimą. Motyvas – chuliganiškos paskatos – paprastai pasireiškia neišprovokuota agresija, šioms paskatoms būdingas veikos bepriežastingumas, akivaizdus neadekvatumas. Vadinasi, norint nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, būtina nustatyti jos motyvą – chuliganiškas paskatas.

Subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais, o kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko subjektyviais jam inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties požymių vertinimais, bet ir remiantis byloje surinkta ir teismo posėdyje ištirta bylos medžiaga. Nuteistasis O. K. savo parodymuose viso proceso metu neneigė padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, tačiau dėl savo būsenos įvykio metu – stipraus apsvaigimo nuo alkoholio, negalėjo atsiminti ir nurodyti tikslių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, taip pat negalėjo nurodyti ir savo nusikalstamų veiksmų motyvų. Todėl nustatant O. K. padarytų nusikalstamų veikų subjektyviuosius požymius, svarbu įvertinti surinktų įrodymų visumą bei atskirus įrodymus, jų tarpusavio sąsajumo ir loginio ryšio požiūriu.

Pirmosios instancijos teismas, visapusiškai ištyręs byloje surinktus duomenis (paties nuteistojo O. K. , nukentėjusiųjų G. R. , T. M. , liudytojų S. G. , L. J. ir kitų parodymus, rašytinius bylos įrodymus, kurie įstatymų nustatyta tvarka užfiksuoti atitinkamuose dokumentuose) ir įvertinęs jų visetą, nustatė, kad: O. K. 2009 m. gruodžio 23 d., apie 11 val., viešoje vietoje – prie daugiabučio namo, esančio Statybininkų g. 12, Visagine, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, be jokios dingsties užpuolė keliu einančią G. R. – sudavė jai vieną smūgį į veidą, sukišęs pirštus į burną plėšė skruostą, pargriovė ir ne mažiau kaip keturis kartus įspyrė į galvą; G. R. , ištrūkusi nuo ją užpuolusio nuteistojo, nubėgo pas netoliese gyvenančią pažįstamą T. M. ; paskui G. R. atbėgo bei į nukentėjusiosios T. M. butą neteisėtai pateko ir O. K. ; T. M. siekiant išvaryti nuteistąjį iš buto, šis virtuvėje buvusiu peiliu dūrė nukentėjusiajai T. M. į nugarą. Byloje surinktais duomenimis nustatyta ir tai, kad: nukentėjusiosios T. M. ir nuteistojo O. K. anksčiau nesiejo jokie santykiai – jie buvo nepažįstami; įvykio metu tarp jų nebuvo kilęs joks asmeninio ar kitokio pobūdžio konfliktas išskyrus tai, kad T. M. stengėsi išvaryti neteisėtai į jos butą patekusį, agresyviai nusiteikusį O. K. . Vadinasi, nuteistasis O. K. , tęsdamas savo nusikalstamus, chuliganiškus veiksmus po G. R. sužalojimo ir viešosios tvarkos pažeidimo, peiliu nukentėjusiajai T. M. į nugarą dūrė be jokios priežasties, nesant jokio asmeninio pobūdžio motyvo. Priešingai nei teigiama nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde, byloje surinkti duomenys neduoda pagrindo išvadai, kad O. K. nukentėjusiąją T. M. sužalojo turėdamas vienintelį tikslą – sutrukdyti jai iškviesti pagalbą ir todėl jo veiksmų motyvas negali būti pripažįstamas chuliganiškos paskatos. Nukentėjusioji T. M. viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad į jos butą įbėgę G. R. ir nuteistasis tarpusavyje konfliktavo, O. K. iš G. R. reikalavo pinigų. Tuo tarpu nukentėjusioji T. M. iš savo buto stengėsi išvaryti abu – tiek G. R. , tiek O. K. . Pastarasis staiga paėmė virtuvėje buvusį peilį ir grasindamas juo pasakė “dar vienas žodis ir aš papjausiu”. T. M. išsigandus tokio nuteistojo grasinimo ir pribėgus prie lango, O. K. peiliu dūrė jai į nugarą (t. 2 b.l. 126-127). Tokius T. M. parodymus iš dalies patvirtino ir betarpiškai įvykį stebėjusi nukentėjusioji G. R. , kuri ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad T. M. pareikalavus O. K. išeiti iš buto, šis pradėjo agresyviai elgtis jos atžvilgiu, ant jos rėkti. Nukentėjusioji G. R. teigė paties smūgio peiliu sudavimo aplinkybių nemačiusi, kadangi tuo metu, bijodama nuteistojo, slėpėsi po stalu (t.1 b.l. 45). Kaip jau buvo minėta, nuteistasis O. K. pirmosios instancijos teisme teigė visų įvykio aplinkybių neatsimenantis ir negalėjo paaiškinti, kokiu metu ir dėl kokios priežasties sudavė T. M. smūgį peiliu į nugarą (t.2 b.l. 125-126). Taigi, pirmiau aptarti bylos duomenys paneigia apeliacinio skundo argumentus, pagal kuriuos nuteistasis O. K. , suduodamas smūgį peiliu nukentėjusiajai T. M. , elgėsi ne chuliganiškai. Akivaizdu, kad O. K. lauke, prie daugiabučio namo, be jokios priežasties užpuolęs G. R. , tęsė savo nusikalstamus, chuliganiškus veiksmus ir nukentėjusiosios T. M. bute. Nuteistojo O. K. nusikalstama veika prieš T. M. buvo padaryta be jokios priežasties, nesant jokių tarpusavio santykių, neturint jokio pagrindo užpulti nukentėjusiąją. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog O. K. sunkiai sutrikdė nukentėjusiosios T. M. sveikatą dėl chuliganiškų paskatų ir teisingai šią nusikalstamą veiką kvalifikavo pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

Apeliacinio skundo reikalavimas sušvelninti O. K. paskirtąją laisvės atėmimo bausmę tiesiogiai susijęs su prašymu jo nusikalstamus veiksmus kvalifikuoti pagal BK 135 straipsnio 1 dalį. Teisėjų kolegijai konstatavus, jog O. K. inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, nėra pagrindo tenkinti ir šio apeliacinio skundo reikalavimo. Pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs visas bylos duomenimis nustatytas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, O. K. pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kurios dydį nustatė mažesnį, nei šiame BK specialiosios dalies straipsnyje numatytos laisvės atėmimo bausmės mediana. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nuteistajam O. K. paskirtoji laisvės atėmimo bausmė nėra aiškiai per griežta, todėl dar labiau jos švelninti nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo O. K. gynėjo advokato Gedimino Bukausko apeliacinį skundą atmesti.