Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų nutarimas

institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) atstovei E. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo P. J. skundą dėl Institucijos 2021 m. vasario 11 d. nutarimo Nr. 78-ANR_N-274-2021 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas tenkinamas iš dalies.

ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės.

ANK 420 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, jog chuliganiškas vairavimas, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo septynių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio eurų. Šio administracinio nusižengimo sudėties būtinasis požymis yra veikos padarymo motyvas – chuliganiškos paskatos. Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį.

Būtent dėl minėto administracinio nusižengimo P. J. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, konstatuoja, kad byloje surinktų duomenų visuma neduoda pagrindo neabejotinai išvadai, kad P. J. padarė ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Pažymėtina, kad kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti.

Iš bylos medžiagos matyti, kad P. J. nubaustas už tai, kad 2020 m. gruodžio 31 d., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę, darydamas Kelių eismo taisyklių pažeidimus iš chuliganiškų paskatų, keliant pavojų eismo saugumui, savo bei kitų žmonių saugumui, bei norėdamas parodyti savo išskirtinumą iš kitų eismo dalyvių, taip rodydamas jiems nepagarbą, vairuodamas automobilį, išvažiuodamas iš degalinės „Viada“ teritorijos į pagrindinę gatvę, sukant kairėn, tyčia stipriai nuspausdamas akceleratoriaus pedalą, privertė galinius varomus ratus prasisukti ir taip priversdamas automobilį slysti šonu. Taip pat prie prekybos centro „Maxima“, adresu (duomenys neskelbtini), pagrindinėje gatvėje, prie pėsčiųjų perėjos, užsidegus eismą leidžiamam šviesoforo signalui, tyčia stipriai nuspausdamas akceleratoriaus pedalą, prasuko galinius varomus ratus, keliant didelį triukšmą bei taip automobilį darant sunkiai valdomą. Pareiškėjas P. J. savo pasiaiškinime administracinio nusižengimo protokole ir pirmą kartą nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nurodė, kad per daug paspaudė akceleratoriaus pedalą neturėdamas jokios tyčios, dėl ko ant slidžios kelio dangos prasisuko galinis ratas. Liudytojas M. B. teismo posėdžio metu parodė, kad išvažiuodamas iš degalinės „Viada“ teritorijos ir prie parduotuvės „Maxima“ esančios pėsčiųjų perėjos pareiškėjas akceleratoriaus pedalą stipriai paspaudė ir taip prasukinėjo automobilio ratus tyčia. Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagoje esančio 2020 m. gruodžio 31 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad policijos pareigūnų ir degalinėje buvusių žmonių dėmesį atkreipė automobilio BMW skleidžiamas garsas ir padangų cypimas. Bylą nagrinėjant iš naujo pirmosios instancijos teisme, pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėjo vairuotas automobilis buvo techniškai tvarkingas, tačiau automobilio padangos nelabai buvo tinkamos, kadangi lengvai prasisuko. Teisme liudytojais apklausti pareigūnai M. B. ir E. P. parodė, kad pareiškėjo automobilio padangų būklė buvo įvertinta tik vizualiai, prietaisais padangų būklė nebuvo vertinta. Byloje rašytinių duomenų dėl pareiškėjo vairuoto automobilio techninės būklės (padangų, duslintuvo) nėra. Liudytojas P. K., kuris važiavo kartu su pareiškėju, parodė, kad pradedant važiuoti ratas galėjo prasisukti, tačiau jokio pavojaus niekam nesukėlė. Pažymėtina, jog byloje esančiuose vaizdo įrašuose nėra užfiksuoti automobilio BMW išvažiavimo iš degalinės teritorijos ir pradėjimo važiuoti prie prekybos centro „Maxima“ pėsčiųjų perėjos momentai, t. y. nematyti tie momentai, kada pareiškėjas stipriai nuspausdamas akceleratoriaus pedalą privertė galinius varomus ratus prasisukti ir automobilį slysti šonu, padarydamas jį sunkiai valdomu. Darytina išvada, kad pačiuose vaizdo įrašuose įvykiai, iš kurių būtų galima spręsti apie P. J. chuliganišką vairavimą, nėra užfiksuoti. Byloje esančiame pareigūno „Body“ kameros įraše taip pat nėra užfiksuota, kaip pareiškėjas policijos pareigūnams pripažįsta, jog pašaliniai žmonės rodydami gestus „suspaustas kumštis ir iškeltas nykštys“ jį skatino taip elgtis. Šių išdėstytų aplinkybių visumos pagrindu teismas daro išvadą, kad byloje nėra nustatytas būtinasis administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymis – veikos padarymo motyvas – chuliganiškos paskatos, todėl pareiškėjo P. J. veiksmai 2020 m. gruodžio 31 d. negali būti kvalifikuojami pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį.

ANK 641 straipsnyje nustatyta, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Vertinant tai, ar pareiškėjo P. J. veiksmuose yra kitų administracinių nusižengimų požymių, pažymėtina, jog teismas bylos nagrinėjimo teisme metu informavo pareiškėją, atstovaujamą atstovo, kad pareiškėjo veiksmų kvalifikavimas gali būti pakeistas ir pareiškėjo veiksmai gali būti kvalifikuojami atitinkamai pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį ir KET 82.2 punktą ar 420 straipsnio 1 dalį, pareiškėjo atstovas patvirtino, kad laikas pasirengti gynybai dėl galimo kaltinimo pakeitimo nėra reikalingas.

ANK 420 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už pavojingą vairavimą – transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus.

ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Kelių eismo taisyklėse nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimą. KET 82.2 punkte įtvirtinta, jog vairuotojas privalo įspėti atitinkamos krypties posūkių šviesos signalais, o jeigu šviesos signalizacijos nėra arba ji sugedusi, – ranka: prieš persirikiuodamas, prieš lenkdamas ir baigdamas lenkti, prieš apvažiuodamas kliūtį ir baigdamas ją apvažiuoti, prieš sukdamas į dešinę ar kairę, prieš apsisukdamas, išvažiuodamas iš sankryžos, kurioje eismas vyksta ratu.

Iš policijos tarnybinio automobilio daryto vaizdo įrašo, liudytojais apklaustų pareigūnų M. B. ir E. P. paaiškinimų, 2020 m. gruodžio 31 d. tarnybinio pranešimo, matyti, kad persekiojamas pareiškėjo vairuojamas automobilis įvažiavo į žiedinę sankryžą, iš kurios išvažiuodamas neparodė posūkio į dešinę pusę signalo. Iš minėtų bylos duomenų taip pat matyti, jog gatvėje aplenkdamas kelio nelygumus, pareiškėjo vairuojamas automobilis išvažiavo į priešingą eismo juostą ir grįžo į savo juostą neparodydamas posūkio signalų į kairę ir į dešinę puses. Taigi pareiškėjas P. J., vairuodamas automobilį BMW, nedidelėje kelio atkarpoje tris kartus neparodė posūkio signalo. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas nurodė, jog pareiškėjo vairuotas automobilis buvo techniškai tvarkingas, posūkio signalai tikėtina, kad veikė, tačiau pareiškėjas iš anksto nepamatė kliūties gatvėje ir galėjo tiesiog nespėti parodyti posūkio signalų. Iš tarnybinio automobilio daryto vaizdo įrašo matyti, kad, vėliau įsukdamas į aikštelę, pareiškėjas posūkio signalą į dešinę pusę parodė, vadinasi signalas veikė. Teismo vertinimu, pareiškėjo atsakomybės už KET 82.2 punkte numatyto reikalavimo dėl įspėjamųjų posūkių signalų nerodymo nepašalina tai, kad pareiškėjas galimai iš anksto nepamatęs kliūties nespėjo parodyti įspėjamųjų posūkio signalų. (duomenys neskelbtini) punktas reglamentuoja, kad jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. Be to, posūkio signalų neparodymas nebuvo vienkartinis pareiškėjo veiksmas – posūkių pareiškėjas neparodė ne tik apvažiuodamas kliūtį gatvėje, bet ir išvažiuodamas iš žiedinės sankryžos. Pareiškėjas P. J., tris kartus neparodęs posūkio signalo, paeiliui padarė kelis eismo taisyklių pažeidimus, tačiau šiuo atveju svarbu įvertinti, ar minėti pažeidimai buvo grėsmę eismo saugumui keliantys. Taikant administracinę atsakomybę asmeniui pagal ANK 420 straipsnio 1 dalies sudėtį būtina nustatyti vienu metu ar paeiliui padarytus kelis tokio pobūdžio taisyklių pažeidimus, kurie sukeltų grėsmę eismo saugumui. Tai reiškia, kad vien tik padarytų kelių eismo taisyklių pažeidimų nepakanka, būtina sąlyga – grėsmė eismo saugumui. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 17 dalyje numatyta eismo saugumo definicija, kuri apibrėžiama kaip visuma kelių eismo ypatybių, rodančių, kiek eismo dalyviai yra apsaugoti nuo eismo įvykių ir jų padarinių. Kaip matyti iš šios teisės normos turinio, įstatymų leidėjas eismo saugumą subordinuoja į eismo įvykių ir jų padarinių išvengimą. Dėl to sprendžiant klausimą, ar asmens kelių eismo taisyklių pažeidimai sudarė pavojingo vairavimo turinį būtina įvertinti, ar padaryti pažeidimai sukėlė realią grėsmę įvykti eismo įvykiui. Nagrinėjamu atveju svarbu akcentuoti, jog keli padaryti pažeidimai arba nors ir vienas pažeidimas, tačiau galintis sukelti eismo įvykio kilimo tikimybę atskiria pavojingą vairavimą nuo taisyklių pažeidimų numatytų ANK 417 straipsnyje, dėl to asmeniui taikant atsakomybę pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį būtina nustatyti eismo įvykio realią kilimo tikimybę arba jos kilimą. Teismas, įvertinęs byloje esančių vaizdo įrašų medžiagą, sprendžia, kad nurodyti pareiškėjo pažeidimai – 3 kartus iš eilės neparodymas posūkio signalų – pagal tuo metu vykusias eismo sąlygas nesukėlė realios tikimybės įvykti eismo įvykiui. Iš vaizdo įrašų matyti, kad automobilių eismas 2020 m. gruodžio 31 d. buvo pakankamai intensyvus – matyti eilė priešpriešine eismo juosta važiuojančių automobilių, o pareiškėjui išvažiuojant iš žiedinės sankryžos už jo vairuojamo automobilio važiavo dar du automobiliai, už jų važiavo nežymėtas policijos tarnybinis automobilis (vaizdo įrašo (duomenys neskelbtini)ch1_20201231163155_20201231163507 16 val. 33 min. 14 – 32 sek.), tačiau dėl pareiškėjo padarytų pažeidimų kiti eismo dalyviai neturėjo staiga keisti važiavimo krypties ar imtis kitų ypatingų priemonių, kad išvengtų susidūrimo su administracinėn atsakomybėn patrauktu asmeniu, dėl to konstatuoti, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmai sukėlė grėsmę eismo saugumui nėra teisinio pagrindo. Taip pat pažymėtina, jog iš vaizdo įrašo matyti, kad policijos pareigūnai tiek pareiškėjui išvažiuojant iš žiedinės sankryžos, tiek pareiškėjui gatvėje aplenkiant kliūtį, tarnybiniu automobiliu važiavo pakankamai toli nuo pareiškėjo vairuojamo automobilio, todėl pareiškėjo veiksmais nebuvo sukelta grėsmė pareigūnams. Pažymėtina, jog (duomenys neskelbtini) punkte numatyta, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, saugaus atstumo laikymasis taip pat yra viena iš eismo dalyvio pareigų ir per ją negali būti apibrėžiamas kito vairuotojo pavojingas vairavimas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo pareiškėjo P. J. veiksmus 2020 m. gruodžio 31 d. kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, kaip pavojingą vairavimą.

Teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai neginčijamai patvirtina, kad šiuo atveju yra visi administracinio nužengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 1 dalyje, požymiai. Įvertinus tai, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimas atitinka ANK 417 straipsnio 1 dalies sudėtį, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padaryti pažeidimai perkvalifikuotini pagal teisės normą atitinkančią pažeidimo padarymo sudėtį.

Pareiškėjo atstovas nurodė, kad dėl proceso ilgumo pareiškėjas jau patyrė neigiamas pasekmes, todėl pareiškėjas neturėtų būti baudžiamas pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį už posūkio signalų neparodymą. Teismas su šiais atstovo argumentais nesutinka ir vertina, kad pareiškėjo nusižengimas negali būti laikomas mažareikšmiu. P. N. paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – vykdymas iki šiol nebuvo realiai pradėtas, daryti išvadą, kad vien dėl teisminio proceso P. J. jau patyrė pakankamus apribojimus, kuriais buvo pasiektas tiek bendrosios, tiek individualiosios prevencijos tikslas, nėra jokio pagrindo. Dėl administracinio nusižengimo padarymo patiriami nepatogumai yra adekvatus pareiškėjo padaryto pažeidimo rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats.

Už ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą numatyta bauda nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų. Teismas skirdamas administracinę nuobaudą vadovaujasi ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatytomis taisyklėmis. Pagal šią teisės normą baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį. Tais atvejais, kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių skiriama ne didesnė negu vidurkis, o jeigu vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Nagrinėjamu atveju teismas atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatė, dėl to administracinį pažeidimą padariusiam asmeniui skirtina straipsnio sankcijoje numatytos baudos vidurkį atitinkanti bauda. Esant nurodytų aplinkybių visumai, Institucijos 2021 m. vasario 11 d. nutarimas Nr. 78-ANR_N-274-2021 naikintinas ir pripažintina, jog P. J. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 1 dalyje, paskiriant jam 60 Eur baudą (ANK 642 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 642 straipsnio 4 dalimi, teismas

nutaria:

P. J. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. vasario 11 d. nutarimo Nr. 78-ANR_N-274-2021 dalį dėl administracinės nuobaudos paskyrimo P. J. pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį ir administracinio nusižengimo teiseną dėl šio nusižengimo P. J. atžvilgiu nutraukti nesant jo veiksmuose šio administracinio nusižengimo sudėties.

Panaikinti 2021 m. vasario 11 d. nutarimo Nr. 78-ANR_N-274-2021 dalį, kuria P. J. paskirta administracinė nuobauda – 450 EUR bauda su administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių.

Pripažinti P. J. kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 60 Eur (šešiasdešimties eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo pažeidėjui dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąsias sąskaitas bankuose, nurodant ROIK Nr. 20127249611, ir įmokos kodą – 1001. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmus.