Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Gapučio, teisėjų Donato Jatužio ir Evaldo Vanago,

išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. S. ( A. S.), A. B. ( A. B.) ir S. Š. apeliacinius skundus dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu ir nuteistas : pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau BK) 260 straipsnio 1 dalį:

dėl narkotinių medžiagų pardavimo V. A. - laisvės atėmimu 5 metams 3 mėnesiams;

dėl narkotinių medžiagų pardavimo G. V. - laisvės atėmimu 5 metams 3 mėnesiams;

dėl narkotinių medžiagų pardavimo S. Š. - laisvės atėmimą 5 metams 3 mėnesiams;

pagal BK 260 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 9 metams 3 mėnesiams;

pagal BK 259 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 1 metams trims mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 2 punktu paskirtos bausmės pagal BK 260 straipsnio 2 dalį ir 259 straipsnio 1 dalį subendrintos bausmių apėmimo būdu ir paskirta subendrinta 9 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Ši bausmė BK 63 straipsnio 1, 4 dalių pagrindu dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir paskirta galutinė subendrinta 10 metų laisvės atėmimo bausmė.

Į bausmės laiką įskaitytas laikas, A. S. išbūtas suėmime nuo 2015-11-17 iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, bausmės pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Konfiskuota iš A. S. turto už 75 eurus, kaip pajamos gautos iš nusikalstamos veiklos.

A. B. pripažintas kaltu ir nuteistas : pagal BK 260 straipsnio 1 dalį:

dėl narkotinių medžiagų pardavimo A. M. - laisvės atėmimu 5 metams;

dėl narkotinių medžiagų pardavimo V. L. – laisvės atėmimu 5 metams;

dėl narkotinių medžiagų platinimo I. F. - laisvės atėmimu 5 metams;

dėl narkotinių medžiagų pardavimo J. K. - laisvės atėmimu 5 metams;

pagal BK 263 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams;

pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 4 dalimi paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta 6 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri BK 63 straipsnio 1, 4 , 9 dalių pagrindu dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Visagino miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 22 d. nuosprendžiu paskirta 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta 6 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Į bausmės laiką įskaitytas laikas, A. B. išbūtas suėmime nuo 2015-11-17 iki 2017-02-17. Bausmės pradžia skaičiuojama nuosprendžio paskelbimo dienos.

Konfiskuota iš A. B. turto už 91 eurą, kaip pajamos gautos iš nusikalstamos veiklos.

S. Š. pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 9 mėnesiams. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikas, S. Š. išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2015-11-17 16.50 iki 2015-11-18 15.30 ( viena para ). Bausmės vykdymo pradžia skaičiuojama nuo jo faktinio sulaikymo įsiteisėjus nuosprendžiui dienos.

Tuo pačiu nuosprendžiu taip pat nuteisti A. M. ir V. A., tačiau jų atžvilgiu apeliacinių skundų dėl nuosprendžio negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. S. nuteistas už tai, kad jis neteisėtai pardavė narkotines medžiagas kitam asmeniui o būtent:

1.1 2015 m. rugsėjo 9 d. apie 21 val. 22 min., Visagine, prie namo, esančio (duomenys neskelbtini) , neteisėtai pardavė V. A. 0,327 g. (32,1 %) narkotinės medžiagos – heroino ir 0,063 g. (18,5 %) psichotropinės medžiagos – metamfetamino.

1.2 2015 m. rugsėjo 16 d., apie 17 val. bute, esančiame Visagine, (duomenys neskelbtini) , neteisėtai už 75 eurus pardavė G. V., kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą ir jis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, 0,394 g. (39,6 %) narkotinės medžiagos – heroino.

1.3 2015 m. lapkričio 17 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 16 val. 50 min., bute, esančiame Visagine, (duomenys neskelbtini) , neteisėtai, pardavė S. Š. 0,047 g. (37,2 %) narkotinės medžiagos – heroino.

1.4 Be to jis nuteistas už tai, kad neteisėtai laikė didelį kiekį narkotinės medžiagos turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, o būtent : 2015 m. lapkričio 17 d. bute, esančiame Visagine, (duomenys neskelbtini) , turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai laikė didelį kiekį - 4,367 g., narkotinės medžiagos – heroino, kol tą pačią dieną 20 val. 10 min. ši narkotinė medžiaga kratos metu rasta ir paimta (duomenys neskelbtini) tyrimo skyriaus pareigūnų.

1.5 Be to jis nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo psichotropinėmis medžiagomis neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, o būtent: 2015 m. lapkričio 17 d, bute, esančiame Visagine, (duomenys neskelbtini) , neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai laikė 0,050 g. psichotropinės medžiagos – diazepamo ir 0,058 g. psichotropinės medžiagos – klonazepamo, kurie tą pačią dieną 20 val. 10 min. šios psichotropinės medžiagos kratos metu rastos ir paimtos (duomenys neskelbtini) tyrimo skyriaus pareigūnų.

2. A. B. nuteistas už tai, kad jis neteisėtai pardavė narkotinę medžiagą:

2.1 2015 m. birželio 18 d. apie 18 val. 45 min., Visagine, namo laiptinėje, esančioje (duomenys neskelbtini) , neteisėtai už 65 eurus pardavė A. M. 0,272 g. (44,1 %) narkotinės medžiagos – heroino.

2.2 2015 m. birželio 20 d., apie 21 val. 35 min., Visagine, prie parduotuvės „M.“, esančios (duomenys neskelbtini) , neteisėtai už 16 eurų pardavė V. L., kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą ir jis pripažintas kaltu teismo baudžiamuoju įsakymu, 0,048 g. (40,9 %) narkotinės medžiagos – heroino.

2.3 neteisėtai platino narkotinę medžiagą, o būtent: 2015 m. rugpjūčio 28 d., apie 11 valandą, Visagine, daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) , laiptinėje, neteisėtai, neatlygintinai perdavė I. F., kuriai ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą ir ji teismo pripažinta kalta teismo baudžiamuoju įsakymu, 0,023 g. (35,8 %) narkotinės medžiagos – heroino, kurią tokiu būdu platino.

2.4 neteistai pardavė narkotinę medžiagą, o būtent: 2015 m. lapkričio 11 d., apie 13 val. 50 min., Visagine, aikštelėje tarp namų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) , neteisėtai, už 10 eurų pardavė J. K., kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą tyrimą ir jis pripažintas kaltu teismo baudžiamuoju įsakymu, 0,015 g. (37,7 %), narkotinės medžiagos – heroino.

2.5 Be to jis nuteistas už tai, kad pagrobė narkotinę medžiagą, o būtent: 2015 m. lapkričio 17 d., nuo 16.32 val. iki 16.50 val., būdamas A. S. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini) , Visagine, nuo kambaryje buvusios sofos slapta pavogė plastikinės plėvelės paketėlį su jame buvusia narkotine medžiaga – heroinu, kurio masė yra 0,514 g. (28,4 %) ir laikė ją prie savęs, kol tą pačią dieną apie 16.50 val., būdamas prie namo, esančio (duomenys neskelbtini) , Visagine, pamatęs policijos pareigūnus, ją išmetė.

2.6 Be to jis nuteistas už tai, kad neteisėtai laikė psichotropines medžiagas, neturėdamas tikslo jų platinti, o būtent: 2015 m. lapkričio 18 d, apie 13 val. 30 min., bute, esančiame Visagine, (duomenys neskelbtini) , neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai laikė 0,030 g. psichotropinės medžiagos – diazepamo ir 0,013 g. psichotropinės medžiagos – klonazepamo, kol tą pačią dieną 13 val. 30 min. šios psichotropinės medžiagos, kratos metu, rastos ir paimtos (duomenys neskelbtini) skyriaus pareigūnų.

3. S. Š. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo ir laikė narkotinę medžiagą neturėdamas tikslo jos parduoti ar kitaip platinti, o būtent: 2015 m. lapkričio 17 dieną, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 16 val. 50 min., bute, esančiame (duomenys neskelbtini) , Visagine, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš A. S., už tyrimo metu nenustatytą sumą neteisėtai įgijo 0,047 g. (37,2 %) narkotinės medžiagos – heroino ir laikė ją prie savęs striukės dešinėje išorinėje kišenėje, kol šią medžiagą tą pačią dieną 16 val. 50 min. asmens kratos metu rado ir paėmė (duomenys neskelbtini) komisariato pareigūnai.

4. Apeliaciniu skundu nuteistasis S. Š. prašo skundžiamą Visagino miesto apylinkės teismo nuosprendį pakeisti : pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi ir tuo pagrindu sumažinti jam pagal BK 259 straipsnio 1 dalį paskirtą laisvės atėmimo bausmę iki 6 mėnesių, jos vykdymą atidedant 2 metams, įpareigojant gydytis nuo priklausomybės narkotikams, tęsti darbą ir neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

4.1 Apeliantas teigia, kad skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad jo kaltė įrodyta nuosprendyje išdėstytų įrodymu visuma, tačiau pažymi, kad nei vienas liudytojas nenurodė, o byloje taip pat nėra duomenų apie tai, jog jis narkotinę medžiagą iš A. S. nupirko, o ne pagrobė ir ši jo versija niekaip nepaneigta.

4.2 Be to, teismas neatsižvelgė, kad jis suprato savo elgesio pasekmes, savanoriškai ėmė gydytis nuo priklausomybės narkotinėms medžiagoms, nuo pat pirmos apklausos momento kaltę pripažino ir gailėjosi ją padaręs, todėl apylinkės teismas nepagrįstai šios aplinkybės nepripažino jo atsakomybę lengvinančia, kas turi įtakos jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmei.

4.3 Apeliantas teigia, kad nusikalstamos veikos padarymą sąlygojo jo priklausomybė narkotinėms medžiagoms, todėl šiuo metu nusprendė jos atsikratyti, ėmė gydytis, be to, rado darbą, kas rodo jo pastangas keisti gyvenimo būdą ir daugiau nebenusikalsti.

4.4 Pažymi ir tai, kad jo tėvai tik iš dalies darbingi, turi jiems padėti, o realios laisvės atėmimo bausmės atlikimas jo pastangas keisti gyvenimo būdą, gydytis, padėti tėvams ir tęsti darbą tik pakenks, todėl prašo jo apeliacinį skundą tenkinti.

5. Nuteistasis A. B. apeliaciniu skundu prašo skundžiamą Visagino miesto apylinkės teismo nuosprendį pakeisti, pritaikius BK 64¹ straipsnį sušvelninti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

5.1 Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad jis kaltę pripažino ir gailėjosi nusikaltęs, padėjo ikiteisminio tyrimo pareigūnams atskleisti nusikalstamas veikas, todėl prašo įvertinti šias aplinkybes iš sušvelninti jam paskirtą bausmę.

6. Apeliaciniu skundu A. S. prašo Visagino miesto apylinkės teismo nuosprendžio dalį dėl jo pripažinimo kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį panaikinti ir jį išteisinti neįrodžius jo kaltės padarius jam inkriminuotas veikas, nuosprendžio dalį dėl jo pripažinimo kaltu pagal BK 260 straipsnio 2 dalį pakeisti, jo veiką perkvalifikuojant pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, nuosprendžio dalį dėl jo pripažinimo kaltu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį palikti nepakeistą.

6.1 Apeliantas nurodo, kad teismas neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus, nes neatsižvelgė į jo ir jo gynybos pateiktus argumentus dėl liudytojų parodymų patikimumo, nuosprendyje nepaaiškinta, kodėl nesiremiama jo, A. B., V. A., S. Š. teisme duotais parodymais. Apeliantas teisme teigė paaiškinęs, kodėl ikiteisminio tyrimo metu nurodė kitokias įvykių aplinkybes – kodėl duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu save apkalbėjo, o be šių jo pirminių parodymų įrodymų dėl jo kaltės padarius BK 260 straipsnio 1 dalyje nurodytas nusikalstamas veikas, nėra.

6.2 Teigia, kad tyrimo metu buvo pažeista jo teisė į gynybą, nes iki pirminės apklausos dalyvaujant gynėjui, su juo bendravęs pareigūnas įkalbinėjo duoti jam pačiam nenaudingus parodymus, žadėdamas tarpininkauti prokurorui dėl kardomosios priemonės parinkimo, neatsižvelgiant ir į tai, kad jis sulaikymo metu buvo neadekvatus - apsvaigęs nuo narkotikų, ką patvirtino ir atliktas narkotinių medžiagų vartojimo testas. Nežiūrint į duotus tyrimui naudingus parodymus, jis buvo apgautas, po sulaikymo nepaleistas, o suimtas, todėl pakeitė parodymus sakydamas tiesą.

6.3 Atkreipia dėmesį ir į tai, kad jo namuose atliktos kratos metu rastas narkotinių medžiagų kiekis buvo skirtas ne pardavimui, o jo paties vartojimui, nes jis norėjo pasitraukti iš gyvenimo po tragiškos žmonos mirties. Jo kaltė turint tikslą platinti narkotikus neįrodyta, todėl pagal BK 260 straipsnio 2 dalį jis nuteistas nepagrįstai.

6.4 Pažymi, kad G. V., kuriam pardavus narkotines medžiagas jis kaltinamas, teisme buvo apklaustas pažeidžiant BPK 184 straipsnio 4 dalies nuostatas - slapta, nepranešant nei jam, nei jo gynėjui apie vykdomą apklausą, todėl jis negalėjo pasinaudoti savo teise užduoti klausimus apklausiamajam ir įrodyti, kad G. V. sako netiesą ir jį apkalba. G. V. neteisingus parodymus vėliau teisme paneigė ir apklausiamas I. B., tačiau apylinkės teismas į tai neatsižvelgė. Be to, mano, kad G. V. parodymai taipogi išgauti bauginimo būdu, paveiktas pareigūnų. Parduoti G. V. narkotikų jis negalėjo todėl, kad pastarasis aktualiu laikotarpiu nuo jo slapstėsi, nes buvo skolingas pinigų.

6.5 Nurodo, kad V. A. narkotikų taip pat nepardavė, pastarasis juos įgijo iš A. B., o jam ( apeliantui ) sekančią dieną grąžino skolintus pinigus, jokių narkotikų iš jo nepirko. Apie skolą pavirtina ir turimi paskolos rašteliai. Teismas visiškai nepagrįstai patikėjo jį ir A. B. sulaikiusių pareigūnų parodymais nesigilindamas į jo ir A. B. nurodomas aplinkybes, kas reiškia, jog jo kaltė įrodyta remiantis prielaidomis.

6.6 Teismas visiškai nekreipė dėmesio ir į S. Š. parodymus, kad jis narkotines medžiagas iš jo (apelianto) ne pirko, o pavogė, teismas tikras faktines aplinkybes iškraipė ir priėmė neteisėtą – nepagrįstai jį apkaltinantį nuosprendį.

7. Teismo posėdyje nuteistasis A. S. ir jo gynėjas prašė šio nuteistojo skundą tenkinti, nuteistųjų A. B. ir S. Š. gynėjai prašė jų ginamųjų skundus tenkinti, prokurorė prašė nuteistųjų skundus atmesti.

8. Nuteistųjų A. S. ir S. Š. apeliaciniai skundai atmestini, A. B. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

9.1 A. S. skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad, anot nuteistojo, pirmos instancijos teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, dėl ko jis pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir 2 dalį nuteistas nepagrįstai, nes narkotinių medžiagų V. A., G. V. ir S. Š. nepardavė, narkotines medžiagas namuose laikė savo reikmėms, todėl nesant objektyvių jo kaltę patvirtinančių įrodymų prašo jį pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir 2 dalį išteisinti, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.

9.2 BPK 301 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuosprendis turi būti pagrįstas tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje, o BPK 20 straipsnyje yra nurodyta, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka, t.y. teisėtai gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso kodekse numatytais proceso veiksmais ir kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti ir, kad tik teismas, kurio žinioje yra byla, sprendžia, kokie duomenys laikytini įrodymais.

9.3 Sutinkamai su BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostata teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

9.4 Apylinkės teismas skundžiamą nuosprendį pagrindė teisme ištirtais įrodymais – apklausė kaltinamuosius, liudytojus, tyrė rašytinius įrodymus ir savo sprendimą pagrindė visų šių teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo išvadai, kad skundžiamas nuosprendis pagrįstas neteisėtais būdais gautais įrodymais, ar kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl A. S. kaltės atitinka faktines bylos aplinkybes, yra pagrįstos ir teisingos. Nenustačius, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus, konstatuojama, kad vien apeliantui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo, savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymo nuostatoms.

9.5 Skundžiamu nuosprendžiu A. S. nuteistas už neteisėtą narkotinių medžiagų pardavimą V. A., G. V. ir S. Š., neteisėtą didelio kiekio narkotinių medžiagų – heroino laikymą tikslu platinti, bei neteisėtą disponavimą psichotropinėmis medžiagomis neturint tikslo jų parduoti ar kitaip platinti.

9.6 Nuteistojo kaltę įvykdžius BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytas veikas – neteisėtai platinus narkotines medžiagas kitiems asmenims, patvirtina paties apelianto A. S., liudytojo G. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, liudytojų apklausų protokoluose užfiksuoti duomenys, šių asmenų apklausų pirmos instancijos teisme metu duoti parodymai, taip pat telefoninių pokalbių išklotinių analizės bei raštuose dėl nuteistųjų bendravimo tarpusavyje mobiliojo ryšio telefonais duomenys, slaptojo sekimo protokolai.

9.7 Ikiteisminio tyrimo metu, dalyvaujant gynėjui, A. S. neneigė, kad pats daug metų vartoja narkotines medžiagas, todėl tai žinantys asmenys ne kartą kreipėsi į jį dėl narkotikų pardavimo ir jis yra jiems šių narkotinių medžiagų pardavęs. Neneigė pardavęs narkotinių medžiagų ir G. V. bei V. A., tik teigė nepamenantis tikslių datų. Taip pat neneigė, kad 2015 m. lapkričio 17 d. pas jį buvo užsukęs ir S. Š., kurį jis pažįsta kaip narkotines medžiagas vartojantį asmenį ( T. 6 b.l. 58-60). Šiuos parodymus A. S. patvirtino ir teismo posėdžio metu, kai buvo sprendžiamas jam skiriamos kardomosios priemonės – suėmimo klausimas ( T. 6, b.l. 79).

9.8 Nors vėlesnės apklausos metu ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme A. S. pirminius parodymus pakeitė, teigė, kad narkotikų niekam nėra pardavęs, o pirmosios apklausos metu save apkalbėjo įtakotas policijos pareigūnų ir todėl, kad buvo apsvaigęs nuo narkotikų, tačiau jo argumentai dėl poveikio iki apklausos darymo ir parodymų davimo apsvaigus nuo narkotikų atmetami ir laikytini deklaratyviais.

9.9 Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, A. S. buvo sulaikytas 2015 m. lapkričio 17 d. 21.50 val. ( 6 T., b.l. 73). Pirmą kartą apklaustas įtariamuoju šiame ikiteisminiame tyrime jis buvo 2015 m. lapkričio 18 d. 16.50 val. Jo apklausoje dalyvavo gynėjas ir vertėja, tačiau apklausos protokole nėra jokių pastabų ar kitų įtariamojo ar jo gynėjo įrašų apie tai, kad parodymus įtariamasis davė ne savo noru, ar jie gauti neteisėtai. Iš tiesų, A. S. šlapime, paimtame 2015 m. lapkričio 18 d. 11¹⁰ val. rasta narkotinių medžiagų ( 6 T. 51), tačiau matyti, kad jo apklausa buvo vykdoma žymiai vėliau nei paimti kraujo ir šlapimo mėginiai, be to, praėjus beveik parai po jo sulaikymo, todėl nėra pagrindo teigti, kad A. S. negalėjo duoti teisingų parodymų dėl apsvaigimo nuo narkotinių medžiagų.

9.10 Pirminiai A. S. parodymai esminėse detalėse sutampa su kitais byloje surinktais iš pirmosios instancijos teisme ištirtais įrodymais. G. V., apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūnų bei ikiteisminio tyrimo teisėjo, neneigė narkotinių medžiagų įgijimo iš A. S. fakto, savo parodymus patvirtino ir akistatos su A. S. metu. Sulaikant G. V. jo kelnių kišenėje buvo rastas maišelis su narkotinės kilmės medžiaga, kuri, kaip paaiškėjo atlikus tyrimą, yra heroinas. Liudytojas A. G., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino, kad sulaikomas G. V. neneigė, kad pas jį rastą narkotinę medžiagą jis įgijo būtent iš A. S. ( T. 2, b.l. 101 ).

9.11 Nors A. S. nurodo, kad G. V. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui, negalima laikyti įrodymu, nes minimas asmuo buvo apklausiamas slapta, jam nežinant ir negalint užduoti klausimų, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įtariamojo apklausa pas ikiteisminio tyrimo teisėją atliekama BPK 189 straipsnyje nustatyta tvarka, kitų byloje įtariamų asmenų dalyvavimas tokios apklausos metu nėra numatytas, todėl būtinybės pranešti A. S. apie tokią apklausą nebuvo. Prokuroras privalo pranešti įtariamajam ir jo gynėjui tik apie ikiteisminio tyrimo teisėjo atliekamos liudytojos apklausos vietą ir laiką ( BPK 184 straipsnis).

9.12 A. S. nuteistas ir už tai, kad pardavė narkotinių medžiagų V. A.. Nors V. A. neigė narkotinių medžiagų įgijimo iš A. S. faktą, tačiau jo parodymai viso proceso metu buvo prieštaringi. Ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė narkotikus įgijęs Vilniuje, iš nepažįstamų asmenų, tuo tarpu teisminio nagrinėjimo metu jis tvirtino juos įgijęs iš A. B., todėl vertinti jo parodymus patikimais nėra jokio pagrindo, nes aplinkybę, kad jie buvo įgyti būtent iš A. S., patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai : kriminalinės žvalgybos veiksmų protokole esantys duomenys, iš kurių matyti, kad A. S. ir V. A. buvo susitikę kaltinime nurodytu metu, V. A. A. S. perdavė pinigus ir iš A. S. gautą daiktą įsidėjo į priekinę kelnių kišenę, po ko iš karto buvo sulaikytas, o jo asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad būtent toje kišenėje, į kurią įsidėjo iš A. S. gautą daiktą, rastas maišelis, kuriame, kaip vėliau buvo nustatyta specialisto išvada, buvo heroinas ir metamfetaminas. Liudytojais pirmosios instancijos teisme apklausti policijos pareigūnai A. G., R. V., D. D., S. M. išsamiai apibūdino V. A. ir A. S. veiksmus, užfiksuotus kriminalinės žvalgybos protokole, kuomet V. A. buvo perduotos narkotinės medžiagos. Šių pareigūnų parodymais nėra pagrindo abejoti, nes nėra jokių duomenų, kad jie būtų suinteresuoti bylos baigtimi ar yra nusiteikę prieš nuteistuosius, tuo labiau, kad pirminės apklausos metu A. S. pats neneigė pardavęs narkotikų V. A.. Šiame kontekste aplinkybė, kad V. A. buvo skolingas A. S. pinigų, ką patvirtina ir prie bylos prijungti skolos rašteliai, nepaneigia A. S. narkotinių medžiagų pardavimo V. A. fakto.

9.13 Byloje surinkti duomenys patvirtina ir tai, kad A. S. pardavė narkotinių medžiagų S. Š.. Pastarasis neneigė, kad prieš pat sulaikymą jis išėjo iš A. S. buto, atliktos asmens kratos metu pas S. Š. rastas polietileninis užspaudžiamas maišelis su milteliais, kuriame, kaip nustatyta specialisto išvadoje, rasta heroino. Specialistų išvadose nurodyta ir tai, kad pas S. Š. rastos narkotinės medžiagos pagal chemines ir kokybines savybes buvo supakuotos į lygiai tokias pat pakuotes kaip ir pas A. S. kratos metu rastos narkotinės medžiagos, kas patvirtina, kad jos buvo įgytos būtent iš A. S.. Nors S. Š. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad narkotikus jis iš A. S. pavogė, o ne pirko, tačiau pažymėtina ir tai, kad tokias aplinkybes jis nurodė tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, t.y. susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiagoje surinktais duomenimis ir žinodamas kitų kaltinamųjų poziciją, tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu jis tvirtino, kad pas jį rastas narkotines medžiagas jis pirko Vilniuje, iš romų tautybės asmenų, todėl tokių prieštaringų jo parodymų nėra pagrindo laikyti patikimais ir vertinti priimant nuosprendį.

9.14 Svarbu ir tai, kad byloje esančios telefoninių pokalbių išklotinės patvirtina, kad A. S. bendravo su jam inkriminuotame kaltinime nurodytais asmenimis, tarėsi dėl susitikimų su jais, o faktą, kad A. S. užsiėmė narkotinių medžiagų platinimu, patvirtina ir tai, kad jo namuose atliktos kratos metu buvo rasta daugiau supakuotų narkotinių medžiagų ir priemonių, skirtų jų vartojimui ir platinimui – svarstyklės, švirkštai. Visos paminėtos aplinkybės patvirtina, kad A. S. narkotines medžiagas namuose laikė ne tik savo poreikiams, bet ir platinimui, todėl jis pagal jam inkriminuotus straipsnius nuteistas visiškai pagrįstai.

9.15 Dėl to A. S. skundas atmetamas.

10.1 S. Š. prašo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino nusikaltęs ir tuo pagrindu švelninti jam paskirtą bausmę.

10.2 Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką pagal susiformavusią teismų praktiką yra teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte tada, kai kaltininkas savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikalstamos veikos faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytas veikas. Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Tada, kai kaltininkas teisme pakeičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iš dalies teisingus parodymus, arba prisipažinimas daromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme, toks prisipažinimas negali būti laikomas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Kartu turi būti nustatyta, jog kaltininkas nuoširdžiai gailisi dėl padarytos veikos, t. y. pats pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį. Tuo tarpu vien prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir ikiteisminio tyrimo neklaidinimas (arba jeigu kaltininkas prisipažino kaltu ir neklaidino teisėsaugos institucijų, tačiau aktyviais veiksmais joms nepadėjo išaiškinti nusikaltimo), dar nėra pakankamas pagrindas tai laikyti aplinkybe, lengvinančia atsakomybę.

10.3 Nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo S. Š. parodymų laikyti nuoširdžiais ir tariamą jo prisipažinimą laikyti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kaip jau buvo minėta, jo parodymai viso proceso metu buvo prieštaringi, ikiteisminio tyrimo metu S. Š. nurodė, kad pas jį asmens kratos metu rastas narkotines medžiagas jis pirko Vilniuje, iš romų tautybės asmens, teisminio nagrinėjimo metu jis nurodė jas pavogęs ir A. S., tokiu būdu klaidino tyrimą ir teismą. Byloje nėra jokių duomenų, kad jis būtų padėjęs ikiteisminio tyrimo pareigūnams ar teismui išaiškinti nusikaltimą ir joje dalyvavusius asmenis, priešingai, nenurodė tikrų narkotinių medžiagų įgijimo aplinkybių tokiu būdu siekdamas padėti kitam asmeniui išvengti baudžiamosios atsakomybės. Atsižvelgiant į tai, pripažinti S. Š. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir tuo pagrindu švelninti jam paskirtą bausmę, nėra pagrindo.

10.4 S. Š. nurodo ir tai, kad savo elgesio pasekmes jis suprato, šiuo metu gydosi nuo priklausomybės, rado darbą, daugiau nebenusikals, nori gyventi dorai, dirbti ir padėti iš dalies darbingiems tėvams, todėl prašo neskirti jam realios laisvės atėmimo bausmės.

10.5 Už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymą gali būti skiriama bauda, areštas, arba laisvės atėmimas iki 2 metų. BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, būtina tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Pagal BK 61straipsnio 2 dalį, teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

10.6 Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam S. Š. laisvės atėmimo bausmę ir nustatydamas jos trukmę, vadovavosi straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytus nusikaltimus, sankcija (BK 259 straipsnio 1 dalis) ir prieš tai nurodytais baudžiamojo įstatymo reikalavimais.

10.7 Iš skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio matyti, kad, individualizuodamas nuteistajam bausmę, apylinkės teismas atsižvelgė į S. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, atsakomybę sunkinančią aplinkybę (nusikalto būdamas recidyvistu), padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, apelianto asmenybę ir kitas aplinkybes. Kaip matyti, nuteistasis praeityje teistas 6 kartus, taip pat ir už analogiškas nusikalstamas veikas, ankstesniais nuosprendžiais jam buvo skiriamos ir švelnesnės nei laisvės atėmimo bausmės, taip pat taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, nusikaltimą, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, S. Š. padarė neatlikęs ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės, kurios vykdymas buvo atidėtas pritaikius BK 75 straipsnį, praeityje jis ne kartą baustas ir administracine tvarka. Šios aplinkybės S. Š. apibūdina kaip linkusį nuolat nusikalsti asmenį, nedarantį teigiamų išvadų iš ankstesnių teistumų, nepaisantį visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių. Ankstesnės bausmės nepadėjo apelianto atžvilgiu pasiekti BK 41 straipsnyje numatyto tikslo – paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Esant šioms aplinkybėms daroma išvada, kad kitus bausmės tikslus – atimti apeliantui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei sulaikyti jį nuo tokių veikų darymo galima tik vienintele – terminuoto laisvės atėmimo bausme. Be to, paskirta bausmė, nepaisant S. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimo ir esant atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, švelnesnė nei galimas sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis.

10.8 Įvertinusi tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistajam S. Š. už padarytą veiką paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, yra adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai bei nuteistojo asmenybei ir atitinka bendrąsias bausmės skyrimo bei bausmių bendrinimo taisykles, todėl švelninti bausmę dar labiau nėra teisinio pagrindo, kaip ir taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, nes tam nėra BK 75 straipsnyje numatytos būtinos sąlygos – pagrįsto manymo, kad bausmės tikslai galėtų būti pasiekti be realaus šios bausmės atlikimo.

10.9 Šioje vietoje pažymėtina ir tai, kad pirmos instancijos teismas, skirdamas S. Š. bausmę, atsižvelgiant į tai, kad jis veiką, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, nepagrįstai nepritaikė BK 64 straipsnio ir paskirtosios bausmės nesubendrino su 2015-07-10 Visagino miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, kurios vykdymas buvo atidėtas, tačiau šios klaidos apeliacinės instancijos teismas ištaisyti negali, nes taip būtų bloginama nuteistojo teisinė padėtis.

10.10 Tokiu būdu S. Š. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

11.1 A. B., neginčydamas savo kaltės ir jam paskirtos bausmės rūšies, apeliaciniu skundu prašo jam paskirtą bausmę švelninti – ją sumažinti vienu trečdaliu, nes jis kaltę pripažino ir gailėjosi nusikaltęs, padėjo ikiteisminio tyrimo pareigūnams atskleisti nusikalstamas veikas.

11.2 Pažymėtina, kad nuo 2013-07-13 įsigaliojo 2013-07-02 įstatymas Nr. XII-499, kuriuo BK buvo papildytas 64¹ straipsniu. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išnagrinėjus baudžiamąją bylą pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas.

11.3 Taigi, minėtas straipsnis taikomas tik esant dviem sąlygoms: baudžiamoji byla išnagrinėjama pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, ar priėmus baudžiamąjį įsakymą ir asmuo prisipažįsta kaltu.

11.4 Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas A. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino nusikaltęs ir nuoširdžiai gailėjosi, tai įvertino ir skirdamas bausmę, todėl pripažinti tos pačios aplinkybės atsakomybe lengvinančia dar kartą, kaip prašoma skunde, nėra pagrindo.

11.5 Kadangi baudžiamoji byla, kurioje A. B. atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis, buvo išnagrinėta vadovaujantis bendrosiomis bylos nagrinėjimo teisme nuostatomis, tai yra byla nebuvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, joje nebuvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, taip pat byla nebuvo užbaigta baudžiamuoju įsakymu, nėra pagrindo jo atžvilgiu taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę švelninti vienu trečdaliu, kaip prašoma skunde, todėl jo apeliacinis skundas yra nepagrįstas.

11.6 Tačiau apylinkės teismas, pagrįstai A. B. skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę už veiką, padarytą iki priimant jo atžvilgiu 2016 m. vasario 22 d. nuosprendį, BK 63 straipsnio 9 dalies pagrindu subendrinęs su pastaruoju nuosprendžiu paskirta bausme ir paskyręs galutinę subendrintą bausmę, vis tik tinkamai nepritaikė BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatos, įpareigojančios į bausmės laiką įskaityti bausmę, visiškai ar iš dalies atliktą pagal ankstesnį nuosprendį, nes į A. B. paskirtą bausmę įskaitė tik suėmimo byloje, kurioje priimtas skundžiamas nuosprendis, laiką ir neįskaitė pagal ankstesnį 2016 m. vasario 22 d. nuosprendį atliktos bausmės. Esant šioms aplinkybėms nuosprendis keičiamas dėl neteisingai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas) .

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Visagino miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 12 d. nuosprendį pakeisti: į nuosprendžiu A. B. paskirtą galutinę subendrintą bausmę įskaityti bausmę, atliktą pagal 2016 m. vasario 22 d. Visagino miesto apylinkės teismo nuosprendį.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

A. S. ir S. Š. apeliacinius skundus atmesti.