Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Violeta Miceikienė, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. Š., administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovui advokatui G. P. teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, dirbantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. lapkričio 11 d. apie 13.26 val., Kaune, A. ir J. Vokietaičių g. prie namo Nr. 4, V. Š., vairuodamas transporto priemonę Chrysler Voyager, v. n. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti saugu ir, važiuodamas atbuline eiga, kliudė stovinčią transporto priemonę Audi A4 Avant, v. n. (duomenys neskelbtini) ir ją apgadino. Padaręs turtinę žalą ir nesant nekentėjusio asmens įvykio vietoje, nepranešė apie eismo įvykį policijai ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Šiais savo veiksmais V. Š. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9; 101; 222 punktų reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. Š. kaltę dėl padarytų pažeidimų pripažino, labai gailisi ir paaiškino, kad 2014 m. lapkričio 11 d. apie 10.45 val. atvyko į A. ir J. Vokietaičių prie namo Nr. 4, ten paliko automobilį. Po kiek laiko grįžęs, norėjo išvažiuoti ir pradėjo manevruoti atbuline eiga. Jautė, kad atsitrenkė į kitą automobilį. Išlipęs iš automobilio, apžiūrėjo savo automobilį ir pamatęs, kad jis neapgadintas, pagalvojo, kad nieko neįvyko, todėl iš įvykio vietos išvažiavo. Po to gavęs nukentėjusiojo kontaktus, su juo susisiekė ir norėjo atlyginti žalą, bet nukentėjusysis pasakė, kad viską atlygins draudimas. V. Š. labai reikalingas vairuotojo pažymėjimas, nes ji dirba keliose darbovietėse, kurios yra tolokai nuo namų. Be to jo sutuoktinė prižiūri neįgalią mamą, kuri gyvena atskirai nuo jų, todėl reikalinga ją vežioti.

Liudytojas S. K. parodė, kad 2014 m. lapkričio 11 d. prie parduotuvės pastatė automobilį. Po kurio laiko prie automobilio atėjęs, automobilio neapžiūrėjo ir nuvažiavo. Sekančią dieną draugas jo paklausė kas jam apgadino automobilį. Tada apžiūrėjęs automobilį S. K. pamatė, kad yra išdaužtas kairės pusės galinis žibintas bei apgadintas galinis bamperis. Nuvažiavęs į tą pačią parduotuvėje, prie kurios 2014 m. lapkričio 11d. buvo palikęs automobilį, paprašė parodyti vaizdo įrašą, ir jį peržiūrėjęs, nustatė koks automobilis apgadino S. K. automobilį. Draudimo bendrovė paskaičiavo, jog apgadinant automobilį, buvo padaryta 550 Lt žala. Kaltininkas S. K. skambino tik prieš pat teismą.

Liudytoja O. Š. parodė, kad jos sutuoktiniui labai reikalingas vairuotojo pažymėjimas, nes jis ją nuolat vežioja pas jos neįgalią mamą, kuria O. Š. ir jos brolio žmona pasikeisdamos nuolat rūpinasi ir kuri gyvena 20-25 km atstumu nuo jų. Autobusais nuvažiuoti neturi galimybės, nes jie važiuoja retai ir sunku suderinti jų grafiką. Pati O. Š. neturi vairuotojo pažymėjimo. Nors sūnus ir dukra su savo šeimomis gyvena Vilkijoje, tačiau jie abu yra dirbantys ir ją vežioti pas mamą neturi galimybės.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 1), A. M. tarnybinis pranešimas dėl eismo įvykio, kuriame nurodoma, kad 2014 m. lapkričio 12 d. į Kauno apskrities VPK KPV kreipėsi S. K.. Jis nurodė, kad 2014 m. lapkričio 11 d. apie 13.00 val., Kaune, prie Savanorių pr. 255 nežinomas automobilis apgadino stovintį jo automobilį Audi A4 Avant, v. n. (duomenys neskelbtini), ir iš įvykio vietos pasišalino. Eismo įvykio vieta yra filmuojama parduotuvės „Digimaksas“ vaizdo kameromis. Iš parduotuvės „Digimaksas“ pateikto vaizdo įrašo buvo nustatytos visos eismo įvykio aplinkybės. Vaizdo įraše užfiksuota, kaip 2014 m. lapkričio 11 d., 11.42 val. į stovėjimo aikštelę, prie parduotuvės „Digimaksas“, įvažiuoja tamsus automobilis Chrysler Voyager, v. n. (duomenys neskelbtini) Neradęs laisvos vietos išvažiuoja ir apsisukęs sustoja šalia A. ir J. Vokietaičių g. 4 namo. Eismo įvykis įvyko 13.26 val., kai minėtas automobilis, važiuodamas atbulas, atsitrenkė į stovintį automobilį Audi A4 Avant, v. n. (duomenys neskelbtini). Po susidūrimo Chrysler Voyager, v. n. (duomenys neskelbtini) pavažiuoja keletą metrų į priekį ir sustoja. Iš automobilio išlipęs vairuotojas apžiūri automobilį, apsižvalgo ir po poros minučių iš įvykio vietos nuvažiuoja. Apie eismo įvykį, kurio metu buvo padaryta turtinė žala ir nukentėjusiojo asmens nebuvo įvykio vietoje, nedelsdamas nepranešė nei nukentėjusiajam, nei policijai. CDB buvo nustatytas automobilio savininkas. V. Š., atvykęs į Eismo įvykių registravimo skyrių, bandė suvaidinti nustebusį, klausė dėl ko jį iškvietė, nors akivaizdžiai matėsi, kad jis jaudinasi ir nerimauja. Tik peržiūrėjęs vaizdo įrašą, parašė paaiškinimą, kuriame gailisi dėl padaryto pažeidimo (b. l. 2), V. O. tarnybinis pranešimas (b. l. 3), eismo įvykio vietos schema (b. l. 4), S. K. paaiškinimas, kuriame jis nurodo, kad 2014 m. lapkričio 11 d. apie 13.00 val. jis buvo nuvažiavęs į „Spynų pasaulis“ parduotuvę. Grįžęs namo, nuėjo namo. Ryte atėjus pastebėjo, kad išmuštas automobilio galinis žibintas ir pažeistas galinis bamperis. Kitoje kelio pusėje, parduotuvėje „Digimax“ prekiaujama stebėjimo kameromis ir jos vaizdo kameromis buvo užfiksuotas eismo įvykis, kaip tamsios spalvos automobilis, važiuojantis atbuline eiga, atsimuša į S. K. automobilį Audi A4 Avant, v. n. (duomenys neskelbtini) (b. l. 5), V. Š. paaiškinimas dėl eismo įvykio, kuriame jis paaiškino, kad 2014 m. lapkričio 11 d. apie 10.45 val. atvyko į A. ir J. Vokietaičių prie namo Nr. 4, ten paliko automobilį ir apie 13.40 val. grįžęs norėjo išvažiuoti. Priekyje jo automobilio buvo pastatytas kitas lengvasis automobilis ir V. Š. turėjo manevruoti atbuline eiga, kad galėtų išvažiuoti į gatvę. V. Š. nurodo, kad manevruojant atbuline eiga, galimai su galine buferio kampine dalimi, atsirėmė į paskui stovėjusio automobilio buferį. Tuojau pat sustojo ir išlipęs apžiūrėjo, kas atsitiko. Kadangi V. Š. pasirodė, kad nieko baisaus neįvyko, kelių policijos nekvietė. V. Š. nurodo, kad jam buvo šokas (b. l. 6), transporto priemonės techninės apžiūros aktas, iš kurio matyti, kad ant automobilio Audi A4 Avant, v. n. (duomenys neskelbtini), rasti techniniai defektai – įsikilęs galinis bamperis, išdaužtas galinis kairės pusės žibintas. Konstatuota, kad automobilis dalyvavo eismo įvykyje ir buvo apgadintas (b. l. 7), transporto priemonės techninės apžiūros aktas, iš kurio matyti, kad ant automobilio Chrysler Voyager, v. n. (duomenys neskelbtini) rasti techniniai defektai – nubrauktas galinio bamperio kairės pusės kampas, įskilęs galinis kairės pusės žibintas. Konstatuota, kad automobilis dalyvavo eismo įvykyje ir buvo apgadintas (b. l. 8), fotolentelė Nr. 1-3 (b. l. 9-11), policijos informacinės sistemos duomenys (b. l. 14), dokumentų kopijos (b. l. 16-19), pažyma apie galiojančias nuobaudas (b. l. 20), diskas su įvykio vaizdo įrašu, iš kurio matyti kaip 2014 m. lapkričio 11 d., 11.42 val. į stovėjimo aikštelę, prie parduotuvės „Digimaksas“, įvažiuoja tamsus automobilis Chrysler Voyager, v. n. (duomenys neskelbtini) Neradęs laisvos vietos išvažiuoja ir apsisukęs sustoja šalia A. ir J. Vokietaičių g. 4 namo. Eismo įvykis įvyko 13.26 val., kai minėtas automobilis, važiuodamas atbulas, atsitrenkė į stovintį automobilį Audi A4 Avant, v. n. (duomenys neskelbtini). Po susidūrimo Chrysler Voyager, v. n. (duomenys neskelbtini) pavažiuoja keletą metrų į priekį ir sustoja. Iš automobilio išlipęs vairuotojas apžiūri automobilį, apsižvalgo ir po poros minučių iš įvykio vietos nuvažiuoja. ( b. l. 21).

Iš byloje esančių A. M. tarnybinio pranešimo (b. l. 2), S. K. ir V. Š. paaiškinimų (b. l. 5; 6) bei jų paaiškinimų, duotų teismo posėdžio metu, transporto priemonių techninės apžiūros aktų (b. l. 7; 8), foto nuotraukų (b. l. 9-11), vaizdo įrašo ( b. l. 21) matyti, kad automobilis Chrysler Voyager, v. n. (duomenys neskelbtini) vairuojamas V. Š., atsitrenkęs į automobilį Audi A4 Avant, v. n. (duomenys neskelbtini), apgadino pastarojo galinį bamperį, išdaužė galinį kairės pusės žibintą.

Surinktais įrodymais yra pilnai įrodyta, kad V. Š. padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą (apgadinimą), ir tokia jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d.

Iš policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų, V. Š. pirminio paaiškinimo (b. l. 6), taip pat jo paaiškinimų, kurie buvo duoti bylos nagrinėjimo teisme metu, vaizdo įrašo, matyti kad 2014 m. lapkričio 11 d. apie 13.26 val., Kaune, A. ir J. Vokietaičių g. prie namo Nr. 4, V. Š., vairuodamas transporto priemonę Chrysler Voyager, v. n. (duomenys neskelbtini) padarė eismo įvykį, kurio metu apgadino stovinčią transporto priemonę Audi A4 Avant, v. n. (duomenys neskelbtini) ir iš eismo įvykio vietos išvyko.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino.

V. Š. pripažino, jog jis jautė, jog kliudė kitą automobilį bei po susidūrimo buvo išlipęs iš automobilio bei apžiūrėjo savo automobilį, tačiau, jo teigimu, nepastebėjęs savo automobilio apgadinimų, į kitą automobilį nepakankamai atkreipė dėmesį, todėl manydamas, kad nieko neįvyko, iš įvykio vietos išvažiavo. V. Š. tyčią pasišalinant iš įvykio vietos be kitų įrodymų patvirtina vaizdo įraše užfiksuotos susidūrimo aplinkybės bei jo veiksmai po eismo įvykio. Iš vaizdo įrašo matyti, kad smūgis buvo pakankamai stiprus, nes po smūgio automobilis Audi A4 Avant, v. n. (duomenys neskelbtini), į kurį buvo atsitrenkta, akivaizdžiai pajudėjo į priekį bei suveikė automobilio apsaugos sistema. Pats V. Š. po susidūrimo pavažiavo keletą metrų į priekį bei išlipęs apžiūrėjo savo automobilį bei apsidairęs, įsėdo į savo automobilį ir išvažiavo, todėl šie jo veiksmai vertintini kaip siekis, supratus, kad įvyko eismo įvykis, nustatyti kontakto pobūdį ir galimą žalą. Pažymėtina, kad V. Š. apžiūrėjo tik savo automobilį, nors privalėjo apžiūrėti ir automobilį, į kurį buvo atsitrenkta, taip pat siekti nustatyti apgadinto automobilio savininką, o jo nesant eismo įvykio vietoje, nedelsiant apie eismo įvykį pranešti policijai. Tačiau, neįvykdęs Kelių eismo taisyklėse nustatytų minėtų pareigų, nesant eismo įvykio vietoje nekentėjusio asmens ir nepranešęs policijai, netrukus sėdo į savo automobilį ir nuvažiavo, taip neteisėtai pasišalindamas iš eismo įvykio vietos.

Taigi, esant nustatytiems automobilio apgadinimams bei įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, taip pat atsižvelgiant į V. Š. paaiškinimus, daroma išvada, kad V. Š. akivaizdžiai pajuto automobilio kontaktą su kitu automobiliu, tačiau eismo įvykio vietoje nesant nukentėjusio asmens, nepranešė policijai, kaip to reikalauja KET 222 p., ir iš eismo įvykio vietos pasitraukė, t. y. jis suvokė, kad sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino kitą automobilį, ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos ir tokiais veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d.

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad V. Š. padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., numatytus pažeidimus, todėl yra baustinas.

Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

V. Š. turi galiojančią administracinę nuobaudą. Nors teismo posėdžio metu V. Š. nurodė, kad jis labai gailisi dėl padarytų pažeidimų, tačiau tai nepripažįstama jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nes iš surinktų įrodymų matyti, kad pažeidimas buvo nustatytas tik vaizdo kameromis užfiksuoto vaizdo dėka, o iš A. M. tarnybinio pranešimo matyti, kad iškvietus į Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyrių V. Š. įvykio aplinkybių išsiaiškinimui, V. Š. pasakius apie jo padarytą eismo įvykį, jis bandė suvaidinti nustebusį, klausė dėl ko jį iškvietė, nors akivaizdžiai matėsi, kad jis jaudinasi ir nerimauja. Tik peržiūrėjęs vaizdo įrašą, parašė paaiškinimą, kuriame gailisi dėl padaryto pažeidimo. Nustatytos aplinkybės nepatvirtina V. Š. geranoriško pripažinimo padarius pažeidimus ir dėl jų nuoširdaus gailėjimosi, o patvirtina bandymą išvengti atsakomybės. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad pakartotinai per metus padarytas tokios pat rūšies pažeidimas, už kurį asmeniui paskirta administracinė nuobauda (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 32 str. 1 d. 5 p.).

Bylos nagrinėjimo teisme metu tiek atsakomybėn traukiamas asmuo V. Š. ir jo atstovas prašė neskirti teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo bei mažinti sankcijoje už minėtus administracinius teisės pažeidimus numatytą baudą. Šis prašymas grindžiamas tuo, kad atsakomybėn traukiamas asmuo pripažįsta padaręs pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi, teisė vairuoti transporto priemonę būtina, nes automobiliu vyksta į kelias nuo gyvenamosios vietos nutolusias darbovietes. Be to, padeda sutuoktinei, neturinčiai teisės vairuoti transporto priemones, rūpintis sunkiai sergančia senyvo amžiaus sutuoktinės motina, dažnai nuveždamas į motinos namus ją slaugyti ir prižiūrėti.

Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad V. Š. dirba (duomenys neskelbtini) (b. l. 23), (duomenys neskelbtini) (b. l. 27), taip pat laisvu nuo tiesioginių pareigų laiku dirba (duomenys neskelbtini) (b. l. 25). Visų darboviečių vadovų V. Š. charakterizuojamas teigiamai, apibūdinamas kaip kruopštus, pareigingas, atsakingai į patikėtas pareigas žiūrintis darbuotojas (b. l. 24, 26, 28). (duomenys neskelbtini) gyvenančiai atsakomybėn traukiamo asmens sutuoktinės motinai E. G. gim. (duomenys neskelbtini), nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (b. l.41, 42, 43).

Teismas turi galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).

Administracinė nuobauda, taikant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013-04-02 nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-7-4-2013)

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Teismas, individualizuodamas V. Š. atsakomybę, reikšmingomis aplinkybėmis laiko tai, kad eismo įvykiu transporto priemonei Audi A4 Avant, v. n. (duomenys neskelbtini) padaryta žala nėra didelė bei padaryti S. K. priklausančiam automobiliui padaryti apgadinimai nebuvo itin dideli, pats V. Š. iki bylos nagrinėjimo siekė atlyginti padarytą žalą, dėl to kreipdamasis į nukentėjusįjį, tačiau vertinant minėtą aplinkybę, atsižvelgtina į S. K. parodymus, kad V. Š. jam paskambino tik prieš įvykstant pirmam teismo posėdžiui, o ne iš karto po nuvykimo į policiją eismo įvykio aplinkybių išsiaiškinimui . Atsižvelgiama ir į kitas nustatytas aplinkybes. V. Š. dirba keliose darbovietėse, į kurias vyksta savo transporto priemone, darbdavių charakterizuojamas teigiamai, yra skatintas (duomenys neskelbtini) padėka (b. l. 29), padeda savo sutuoktinei rūpintis jos senyvo amžiaus motina, turinčia specialiosios nuolatinės priežiūros poreikį, tačiau šias aplinkybes teismas laiko tik iš dalies reikšmingomis. Visų pirma, teisė vairuoti transporto priemones nėra tiesiogiai susijusi su atsakomybėn traukiamo asmens darbinėmis funkcijomis, automobilis reikalingas tik nuvykti į darbo vietą. Taip pat nustatyta, kad V. Š. sutuoktinės motina rūpinasi ne tik atsakomybėn traukiamas asmuo, bet ir O. Š. brolis su sutuoktine. Be to iš O. Š. paaiškinimo matyti, kad toje pačioje apylinkėje –Vilkijoje gyvena V. ir O. Š. suaugę vaikai, kurie turi teisę vairuoti transporto priemones, todėl manytina, kad pasirūpinti neįgalia E. G. O. Š. gali padėti ir kiti asmenys. Darytina išvada, kad neturint teisės vairuoti, V. Š. darbinė veikla nenutrūktų, nors nuvykimas į darbo vietą ir būtų apsunkintas, o V. Š. sutuoktinės motinos priežiūros poreikis galėtų būti užtikrintas kitų artimų žmonių pagalba.

Teismas pabrėžia, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str.).

Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, apibūdinančias padaryto pažeidimo pobūdį, padarinius, V. Š. asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, į jo darbo pobūdį, asmenines šeimynines aplinkybes, elgesį po eismo įvykio, t.y. siūlymą nukentėjusiajam atlyginti padarytą žalą, eismo įvykio aplinkybes, nukentėjusiojo požiūrį į įvykį, daro išvadą, kad šioje byloje nustatytos aplinkybės laikytinos išimtinėmis ir sudaro pagrindą V. Š., skiriant administracinę nuobaudą už jo padarytą pažeidimą, taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. nuostatas. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti paskyrus V. Š. mažesnę nuobaudą nei Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. sankcijoje numatyta minimali nuobauda (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str.), t. y. paskiriant minimalią sankcijoje numatytą piniginę baudą ir atimant teisę vairuoti transporto priemones trumpesniam, nei sankcijoje numatytam, terminui. Teismas mano, kad dėl eismo įvykio mažareikšmiškumo ir kitų pirmiau išvardytų aplinkybių, eismo įvykio vietos palikimas nėra tokio pavojingumo laipsnio, už kurį Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. numatyta minimali administracinė nuobauda galėtų būti vertinama kaip teisinga ir proporcinga padaryto teisės pažeidimo pavojingumui. Nustatant V. Š. skiriamų nuobaudų dydį, atsižvelgiama į tai, kad nėra nustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių bei yra nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

Manytina, kad pritaikius būtent tokias nuobaudas, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas nagrinėja tas pats organas, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 27 str., 30 str., 30² str., 286 str., 287 str., teismas

nutaria:

V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir skirti administracines nuobaudas:

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., skirti 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) baudą;

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str., skirti 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Pritaikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d. ir paskirti nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose, t.y. galutinę nuobaudą paskirti 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Nutarimą pavesti vykdyti Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybai.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.