- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-03-08
- Bylos Nr.
- eI-1128-414/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01985-2017-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rimantas Giedraitis, Daina Kukalienė, Algis Markevičius
- Pareiškėjas
- Ž. A., S. L., O. A.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Kauno rajono savivaldybės administracija
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainos Kukalienės ir Algio Markevičiaus, sekretoriaujant Neringai Musinienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų S. L., Ž. A., O. A. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno rajono savivaldybės administracija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pareiškėjas Ž. A., pareiškėjo Ž. A. ir O. A. atstovas ir S. L. atstovė (toliau – Pareiškėjai) prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus 2017 m. kovo 7 d. sprendimą Nr. 7SD-1878-(14.7.104.), Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą Nr. 1SS-2023-(8.5) ir įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (Kauno rajono skyrių) organizuoti žemės sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą pagal pareiškėjų prašymą.
Šalies argumentai
Pareiškėjai paaiškino, kad S. L. asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), o Ž. A. ir O. A. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini). Tarp aukščiau nurodytų S. L. ir Ž. A. bei O. A. priklausančių žemės sklypų yra įsiterpęs valstybinės žemės plotas, todėl 2017 m. vasario 17 d. Pareiškėjai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriui (toliau - NŽT skyrius) pateikė prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą su tikslu suformuoti minėtąjį valstybinės žemės plotą ir sujungti jį su Pareiškėjų žemės sklypais. NŽT skyrius, atsakydamas į Pareiškėjų prašymą, 2017 m. kovo 7 d. raštu Nr. 7SD-1878-(14.7.104.) „Dėl atsisakymo organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą“ atsisakė organizuoti projekto rengimą, nurodydamas, kad Pareiškėjų pageidaujamas prisijungti valstybinės žemės plotas pagal teritorijų planavimo dokumentus yra vietinės reikšmės bendrojo naudojimo kelias, kuris reikalingas patekti prie vandens. Nesutikdami su NŽT skyriaus pozicija, Pareiškėjai kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) su skundu – prašymu „Dėl pakartotinio nagrinėjimo leisti organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūrą“. Išnagrinėjusi Pareiškėjų skundą Nacionalinė žemės tarnyba nustatė, kad projektu siekiamas suformuoti valstybinės žemės plotas negali būti parduodamas kaip įsiterpęs valstybinės žemės plotas, nes jis reikalingas prieiti/privažiuoti prie Nemuno ir Nevėžio upių pakrančių. Pabrėžė, kad NŽT skyrius ir Nacionalinės žemės tarnybos sprendimuose (toliau – Ginčijami sprendimai) akcentuojama faktinė aplinkybė, t. y. tai, kad tarp Pareiškėjų žemės sklypų įsiterpusiame žemės plote neva pažymėtas privažiuojamasis kelias, absoliučiai neatitinka realios faktinės situacijos. Atkreipė dėmesį, jog, priešingai nei nurodo Nacionalinė žemės tarnyba bei NŽT skyrius, aptariamas valstybinės žemės plotas nėra kelias, nes kelias šiuo atveju baigiasi prie (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) esančių žemės sklypų ribos, o likęs laisvos valstybinės žemės plotas, besitęsiantis pasibaigus keliui, yra naudojamas tik tam, kad pakliūti į Pareiškėjams priklausančius žemės sklypus. Pabrėžė ir tai, kad tarp Pareiškėjų žemės sklypų įsiterpusi valstybinio žemės ploto dalis negali būti naudojama prieigai prie upės, nes šią galimybę užkerta aktualiame valstybinės žemės plote esatis šlaitas. Pareiškėjai pažymi, kad neprižiūrimas, siauras laisvos valstybinės žemės plotas, vedantis prie stataus šlaito, kurio viršutinės ir apatinės dalies altitudžių skirtumas sudaro apie 6 metrus, ne tik negali būti traktuojamas kaip tinkamas priėjimui prie upės pakrantės užtikrinti, bet ir keltų pavojų ten besilankantiems žmonėms. Akcentavo, kad Skundžiamuose sprendimuose absoliučiai nenurodytas teisinis jų priėmimo pagrindas – neįvardijamos jokios teisės normos, suponuojančios Ginčijamuose sprendimuose padarytas galutines išvadas, todėl jie neatitinka Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus.
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atstovė paaiškino, kad NŽT skyrius 2017 m. vasario 17 d. gavo Pareiškėjų prašymą organizuoti žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projektą, kuriuo numatomas tikslas valstybinės žemės ploto suformavimas ir sujungimas su šalia besiribojančiais žemės sklypais. NŽT skyrius, atsakydamas į minėtą Pareiškėjų prašymą 2017 m. kovo 7 d. raštu Nr. 7SD-1878-(14.7.104.) „Dėl atsisakymo organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą" atsisakė organizuoti projekto rengimą, nes Pareiškėjų pageidaujamas prijungti valstybinės žemės plotas pagal teritorijų planavimo dokumentus yra vietinės reikšmės bendro naudojimo kelias, kuris reikalingas patekti prie vandens telkinio. Pareiškėjai 2017 m. kovo 29 d. kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą su skundu dėl nepagrįsto NŽT skyriaus rašto Nr. 7SD-1878-(14.7.104.), todėl Nacionalinė žemės tarnyba kreipėsi į Kauno rajono savivaldybės administraciją su prašymu pateikti nuomonę, ar projektu pageidaujamas suformuoti valstybinės žemės plotas yra priskiriamas keliams ir ar yra reikalingas patekti prie Nemuno ir Nevėžiu upių pakrantės. Kauno rajono savivaldybės administracija 2017 m. liepos 17 d. raštu informavo, kad buvo sudaryta komisija, kuri siekdama įvertinti susidariusią situaciją nuvyko į vietą. Minėtu raštu Kauno rajono savivaldybės administracija informavo, kad laisvas valstybinis žemės plotas turi būti paliktas patekimui prie Nemuno ir Nevėžio upių pakrančių (bendram naudojimui), kaip tai numatyta žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2014 m. gruodžio 22d. įsakymu Nr. 7VĮ-(14.7.2.) - 1780 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“. Pažymėjo, jog Nacionalinė žemės tarnyba išnagrinėjusi Pareiškėjų skundą priėmė ginčijamą 2017 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą Nr. lSS-2023-(8.5), kuriuo informavo, kad projektu siekiamas suformuoti valstybinės žemės plotas negali būti Pareiškėjams parduodamas kaip įsiterpęs valstybinės žemės plotas, nes jis reikalingas prieiti/privažiuoti prie Nemuno ir Nevėžiu upių pakrančių. Iš Raudondvario kadastro vietovės žemes reformos žemėtvarkos projekto ištraukos, matyti, jog Pareiškėjų pageidaujamas prijungti valstybinės žemės plotas yra vietinės reikšmės bendro naudojimo kelias, kuris reikalingas patekti prie Nemuno ir Nevėžio upių pakrančių. Taip pat iš žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planų matyti, kad šio žemės sklypo rytinėje pusėje pažymėtas privažiuojamasis kelias. Iš žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planų nustatyta, kad šio žemės sklypo vakarinė dalis ribojasi su keliu. Akcentavo, jog Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 2 punkte nurodyta, kad žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, priskiriamas žemės valdos projektams, projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką projekto sprendiniams. Valstybės ir savivaldybių institucijos privalo veikti taip, kad nepažeistų įstatymų, ir negali priimti sprendimų, prieštaraujančių teisės aktų reikalavimams. Šiuo atveju Pareiškėjų pageidaujamas prijungti valstybinės žemės plotas pagal teritorijų planavimo dokumentus yra vietinės reikšmės bendro naudojimo kelias, kuris reikalingas patekti prie vandens telkinio, todėl prašomas suformuoti valstybinės žemės plotas neatitinka įsiterpusio valstybinės žemės sklypo sąvokos.
Kauno rajono savivaldybės administracijos atstovė prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atstovė paaiškino, kad rajono savivaldybėje pagal NŽT 2017 m. gegužės 29 d. raštą Nr. lSD-2070-(8.52E.) administracijos direktoriaus 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. ĮS-1293 „Dėl komisijos sudarymo“ buvo sudaryta komisija, kuri pateiktų nuomonę apie pageidaujamo suformuoti ir įsigyti valstybinės žemės plotą tarp sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Komisija 2017 m. liepos 3 d. nuvykusi į vietą ir įvertinusi padėtį nusprendė, kad laisvas valstybinės žemės plotas turi būti paliktas patekti prie Nemuno ir Nevėžio pakrančių (bendram naudojimui), kaip numatyta Žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjo 2014 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 7VĮ-(14.7.2.)-1780 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ (toliau - Žemėtvarkos projektas), neprijungiant žemės ploto prie nuosavybės teise valdomų sklypų. Komisijoje dalyvavę savininkai sklypų, kurie ribojasi su pageidaujama prisijungti valstybine žeme, nurodė, kad jų kiemas dažnai naudojamas kaip automobilių apsisukimo aikštelė. Tam, kad nuosavybės teise valdomo žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) tretieji asmenys nenaudotų kaip apsisukimo aikštelę, siūloma sklypą apsitverti tvora, sutapatinus tvorą pagal sklypo ribas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Administracinėje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus 2017 m. kovo 7 d. sprendimo Nr. 7SD-1878-(14.7.104.) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo Nr. 1SS-2023-(8.5), kuriais buvo atsisakyta pradėti procedūras, reikalingas įsigyti įsiterpusį laisvos valstybinės žemės plotą, teisėtumo ir pagrįstumo.
Teismo posėdžio metu nustatyta, kad S. L. asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), o Ž. A. ir O. A. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini). Tarp aukščiau nurodytų S. L. ir Ž. A. bei O. A. priklausančių žemės sklypų yra įsiterpęs valstybinės žemės plotas, todėl 2017 m. vasario 17 d. Pareiškėjai NŽT skyriui pateikė prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą su tikslu suformuoti minėtąjį valstybinės žemės plotą ir sujungti jį su Pareiškėjų žemės sklypais.
NŽT skyrius, atsakydamas į Pareiškėjų prašymą, 2017 m. kovo 7 d. raštu Nr. 7SD-1878-(14.7.104.) „Dėl atsisakymo organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą“ atsisakė organizuoti projekto rengimą, nurodydamas, kad Pareiškėjų pageidaujamas prisijungti valstybinės žemės plotas pagal teritorijų planavimo dokumentus yra vietinės reikšmės bendrojo naudojimo kelias, kuris reikalingas patekti prie vandens, o Nacionalinė žemės tarnyba nustatė, kad projektu siekiamas suformuoti valstybinės žemės plotas negali būti parduodamas kaip įsiterpęs valstybinės žemės plotas, nes jis reikalingas prieiti/privažiuoti prie Nemuno ir Nevėžio upių pakrančių.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymas (redakcija galiojusi nuo 2016-06-03 iki 2017-07-01), kurio 10 straipsnio 5 dalies 4 punkte numatyta, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono šių sklypų savininkams, jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio. Parduodamų valstybinės žemės sklypų dydis nustatomas pagal teritorijų planavimo dokumentus. Maksimalius parduodamų valstybinės žemės sklypų dydžius nustato Žemės reformos ir kiti įstatymai (Žemės įstatymo 10 straipsnio 6 dalis). Valstybinės žemės sklypų pardavimo aukcione arba be aukciono tvarkas nustato Vyriausybė (Žemės įstatymo 10 straipsnio 7 dalis).
Žemės įstatymo 10 straipsnio 7 dalies nuostatas įgyvendina Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu Nr. 692 patvirtintų Naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – Taisyklės, redakcija galiojanti nuo 2016-06-01) 2.15 punktas, kurio pirmoje pastraipoje numatyta, kad laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypų, NŽT vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams. Įsiterpusiu nelaikomas žemės sklypas, kuris ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas, išskyrus atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų) įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai. Minėto Taisyklių 2.15 punkto antroje pastraipoje numatyta, jog teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatoma formuoti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų bei daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdo žemės sklypus, įsiterpę žemės sklypai negali būti didesni kaip 0,04 ha, išskyrus atvejus, kai žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai. Tokiais atvejais Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu parduodamas ar išnuomojamas įsiterpusio žemės sklypo plotas gali būti didinamas. Jeigu žemės sklypo, įsiterpusio tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), plotis neviršija 10 metrų, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta. Jeigu žemės sklypo nuo viršutinės šlaito briaunos iki jo papėdės nuolydis yra ne mažesnis kaip 20 laipsnių, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro šlaitas. Jeigu žemės sklypo nuo vienos iki kitos griovio viršutinės briaunos plotis neviršija 15 metrų, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro griovys.
Pažymėtina, kad ši išskirtinė valstybinės žemės pardavimo tvarka negali būti vertinama ir aiškinama plečiamai. Tam, kad asmuo galėtų lengvatinėmis sąlygomis įsigyti valstybinės žemės, turi egzistuoti tokios teisės atsiradimo teisiniai ir faktiniai pagrindai, kurie apibrėžti Taisyklių 2.15 punkte.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas valstybinė žemės sklypų pardavimo ne aukciono tvarka teisinį reguliavimą, yra nurodęs, kad asmens subjektinė teisė įgyti nuosavybėn be aukciono tokį valstybinį žemės sklypą, gali būti įgyvendinta kai, yra įvykdomos atitinkamos kumuliatyvios sąlygos: 1) žemės sklypas laikomas įsiterpusiu tarp privačių žemės sklypų; 2) žemės plotas turi nesiriboti su kitu, atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu; 3) žemės sklypas neviršija 0,04 ha gyvenamosiose teritorijose arba 0,5 ha kitose teritorijose ir 4) šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-438-1063/2014, 2015 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1480-662/2015 2017 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A-648-552/2017).
Iš byloje esančių žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planų matyti, kad šio žemės sklypo rytinėje pusėje pažymėtas pravažiavimo kelias, o iš žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planų nustatyta, kad šio žemės sklypo vakarinė dalis ribojasi su keliu. Iš Žemėtvarkos projekto ištraukos, matyti, jog Pareiškėjų pageidaujamas prijungti valstybinės žemės plotas yra vietinės reikšmės bendro naudojimo kelias, kuris reikalingas patekti prie Nemuno ir Nevėžio upių pakrančių (b. l. 15). Paminėto pravažiavimo ilgis yra 62,89 m., plotis siekia nuo 3,08 iki 3,43 m., jis sutampa su Pareiškėjų sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) rytine ir vakarine ribomis, todėl atmestina skunde nurodyta aplinkybė, jog privažiavimo kelias baigiasi prie (duomenys neskelbtini) gatvėje esančių žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ribos ir yra išimtinai tik tam, kad pakliūti į Pareiškėjų privačius žemės sklypus. Pažymėtina, kad Žemėtvarkos projekto autorė I. R., kuri buvo apklausta teismo posėdžio metu kaip liudytoja, nei paneigė, nei patvirtino aukščiau nurodytas aplinkybes.
Taigi Pareiškėjai siekia įsigyti 0,035 ha žemės sklypą (Formavimo ir pertvarkymo projekto pasiūlymo schema), kuris pagal teritorijų planavimo dokumentus yra vietinės reikšmės bendro naudojimo kelias ir jungia Šilelio kaimą su Nevėžio ir Nemuno upių pakrantėmis.
Remiantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 2 punkto reglamentavimu, kad žemė neprivatizuojama, jeigu ji užimta bendroms gyventojų ar kitoms visuomenės reikmėms naudojamų teritorijų (gatvių, aikščių, skverų, kapinių, vandenviečių ir kt.), o šių žemės sklypų (teritorijų) plotai ir ribos nustatomi teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose ir Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi, 3 straipsnio 3 dalies 2 punktu, darytina išvada, kad keliu laikytini ir pėsčiųjų bei dviračių takai, želdynai, esantys kelio juostoje ir kita. Kelias yra gana sudėtingas inžinerinis įrenginys ir atsižvelgiant į kelio reikšmę jame gali būti įvairių įrengimų ar jų nebūti. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką pažymėtina, kad aplinkybės, jog ginčo valstybinio fondo žemė – vietinės reikšmės vidaus kelias – neatitinka techninių statinio reikalavimų ir įstatymo nustatyta tvarka nėra įregistruotas vietos savivaldybėje, kelio buvimo fakto savaime nepaneigia. Pažymėtina ir tai, kad pagal teismų praktiką leistina kelio buvimo faktą pripažinti remiantis įvairių įrodymų visuma.
Pareiškėjų nurodyta aplinkybė, kad tarp jų sklypų įsiterpusi valstybinė žemė neveda niekur – ji baigiasi šlaitu ir 2017 m. gruodžio 14 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 0183-17-1421 ir prie jo pridėtos foto nuotraukos nepaneigia aplinkybės, jog kelias yra, taigi ginčijamas valstybinės žemės plotas laikytinas keliu, kuris reikalingas patekimui prie Nemuno ir Nevėžio upių pakrančių. Tokią aplinkybę patvirtina ir Kauno rajono savivaldybės administracijos pozicija (b. l. 10-12), kurios funkcija pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 dalį yra savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas ir į bylą pateikta ortografinė nuotrauka, iš kurios matyti, kad patekimui prie Nemuno ir Nevėžio upių pakrančių yra suprojektuota keletas patekimo kelių, tarp kurių – pravažiavimo kelias tarp Pareiškėjams priklausančių sklypų.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ginčo žemės sklypas neatitinka tiek Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punkte, tiek Taisyklių 2.15 punkte įtvirtintų įsiterpusio žemės sklypo kriterijų, nes Pareiškėjų siekiami tikslai prieštarauja galiojančio teritorijų planavimo dokumento - Žemėtvarkos projekto sprendiniams, o pageidaujamas įsigyti laisvos valstybinės žemės plotas bus naudojamas visuomenės poreikių tenkinimui.
Pareiškėjų ginčijami NŽT skyriaus sprendimas Nr. 7SD-1878-(14.7.104.) ir Nacionalinės žemės tarnybos sprendimas Nr. 1SS-2023-(8.5) yra teisėti ir pagrįsti, nėra pagrindo jų naikinti skunde išdėstytais argumentais.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. birželio 27 d., administracinėje byloje Nr. A- 336/2011 konstatavo, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Todėl, išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato (mokesčių mokėtojo) požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad Pareiškėjams iš esmės buvo nurodytas teisingas faktinis pagrindas, kuris pagal teisės normą (Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu Nr. 692 patvirtintų Taisyklių 2.15 punktą) reguliuojančių šį teisinį santykį, yra pakankama aplinkybė, jog atsakovui atsirastų teisinės prielaidos bei sąlygos, priimti sprendimą (individualų teisės aktą), kuriuo netenkintų Pareiškėjų prašymo dėl ginčo žemės sklypo įsigijimo. Tai, kad Pareiškėjai suprato šių sprendimų esmę bei turinį patvirtina ir jų tolesni faktiniai veiksmai. Nesutikdami su NŽT skyriaus sprendimu Nr. 7SD-1878-(14.7.104.) ir Nacionalinės žemės tarnybos sprendimu Nr. 1SS-2023-(8.5), ėmėsi savalaikių ir tinkamų teisinių priemonių šiuos sprendimus užginčyti teismine tvarka ir pan.
Pareiškėjų reikalavimas įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (Kauno rajono skyrių) organizuoti žemės sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą pagal Pareiškėjų prašymą yra išvestinis iš reikalavimų panaikinti ginčijamus sprendimus, todėl netenkinus pagrindinio reikalavimo, Pareiškėjų reikalavimas dėl atsakovo įpareigojimo taip pat netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjų S. L., Ž. A., O. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.