- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-02-04
- Bylos Nr.
- 1-21-672/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-51-1-00178-2013-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Virginija Jokubauskienė
- Nukentėjusysis
- V. S., S. G.
- Kaltinamasis
- E. G., S. T.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Virginija Jokubauskienė, sekretoriaujant J. D., dalyvaujant prokurorui Ž. Š., nukentėjusiesiems V. S., S. G., kaltinamiesiems E. G., S. T., jų gynėjui advokatui A. K.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
E. G., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, nedirbantis, teistas: 2006-01-17 Akmenės r. apyl. teismo pagal BK 178 str. 2 d. ir 187 str. 1 d. 10 mėn. laisvės atėmimo, remiantis BK 92 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir 6 mėn.; 2009-04-10 Vilniaus miesto 3 apyl. teismo pagal BK 284 str.1d. ir 178 str. 2d., 18 MGL (2310 Lt) dydžio bauda; 2010-04-19 Vilniaus miesto 1-ojo apyl. teismo pagal BK 187 str. 3 d. ir 180 str. 1d., 1 metai 4 mėn. laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 75 str. 1, 2 d., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėn.; 2010-05-21 Vilniaus miesto 1-ojo apyl. teismo pagal BK 22 str. 1d., 178 str. 2d., baudžiamuoju įsakymu paskirta 44 MGL (5720 Lt) bauda; 2011-01-20 Akmenės r. apyl. teismo pagal BK 178 str. 2 d., 178 str. 1 d., 1 metų 7 mėn. laisvės atėmimo, BK 64 str. 1 d. ir 3 d. subendrinus su Vilniaus m. 1-ojo apyl. teismo 2010-04-19 BK 65 str. 2 d. pridedant Vilniaus m. 3-ojo apyl. teismo 2009-04-10 nuosprendžiu ir 2010-05-21 baudžiamuoju įsakymu paskirtas baudas, galutinė bausmė paskirta 2 metai 2 mėnesiai laisvės atėmimo ir 58 MGL (7540 Lt) dydžio bauda; 2013-04-25 Akmenės r. apyl. teismo pagal BK 178 str. 2 d. 1 m. laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., subendrinus su 2011-01-20 Akmenės r. teismo nuosprendžiu, galutinė bausmė - 1 metai laisvės atėmimo ir 58 MGL (7540 litų) bauda,
S. T., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, dirbantis S. D. įmonėje pagalbiniu darbininku, teistas: 2007-05-25 Akmenės r. apyl. teismo pagal BK 22 str. 1d. ir 180 str. 2 d. laisvės apribojimu 1 metams; 2009-02-25 Akmenės r. apyl. teismo pagal BK 178 str. 2 d., 40 parų arešto; 2009-03-04 Akmenės r. apyl. teismo pagal BK 180 str. 2 d. ir 178 str. 2 d., laisvės atėmimu 1 metams 8 mėn.; 2013-04-25 Akmenės r. apyl. teismo pagal BK 178 str. 2 d. ir 178 str. 2 d., 1 metams 3 mėn. laisvės atėmimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. G. ir S. T. 2013 m. gegužės 25 d. apie 03-04 val., (duomenys neskelbtini), veikdami kartu, laiptinėje, t. y. viešoje vietoje, bendrais veiksmais, tyčia pagaliu daužė ir kojomis spardė nukentėjusiųjų S. G. ir S. G. buto duris, taip išlaužė buto durų apačią 100 litų vertės, S. G. užstūmus stalu duris, toliau daužydami pagaliu ir spardydami, E. G. ir S. T. sugadino stalą 200 litų vertės, toliau tęsdami savo nusikalstamą veiką, jie 2013-05-25 apie 04 val. (duomenys neskelbtini) namo kieme, t. y. viešoje vietoje, veikdami kartu, bendrais veiksmais, tyčia sudaužė nukentėjusiajam V. S. priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), t. y. išdaužė automobilio vairuotojo pusės durelių lango stiklą, kairės pusės galinių durelių stiklą, dešinės pusės galinių durelių stiklą, automobilio priekinį stiklą, dešinės pusės priekinių durelių stiklą subraižė, išdaužė automobilio kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlį, sugadino veidrodėlio mechanizmą, įlenkė vairuotojo pusės dureles, įlenkė galinį bamperį dešinėje pusėje, sugadino automobilio salono apdailą prie priekinių sėdynių, sugadino automobilio borto kompiuterį, tokiais vandališkais veiksmais viešoje vietoje demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei tuo padarė 3000 litų turtinę žalą nukentėjusiajam V. S. ir 300 litų turtinę žalą nukentėjusiesiems S. G. ir S. G..
Teismo posėdžio metu E. G. savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad nukentėjusiąją S. S. pažįsta. 2013-05-24 vakare jis gėrė su savo broliu, o paskui susitiko S. T.. Jie pasiūlė S. T. kartu išgerti, gėrė prie tilto, kai sutemo, sugalvojo nueiti gerti pas pažįstamą S. G.. Apie 22 val. jie keturiese atėjo prie G. namų, bet jis į vidų gerti neįsileido, todėl jo paprašė duoti stikliuką. Po kiek laiko jie tryse, t. y. jis, S. T., S. M. vėl ėjo pas G. prašyti, kad įleistų į vidų gerti, tačiau jis vėl neįsileido. Vėliau, gal po trečio karto S. G. juos įsileido į vidų, jie gėrė virtuvėje. Visų tos dienos smulkmenų neprisimena, nes išgėrė labai daug, buvo labai girtas. Konfliktas pas G. įvyko tarp jo ir S. G., bet kodėl jie konfliktavo, neprisimena. Jį ir S. T. išvarė lauk iš namų, tai jie tikriausiai dėl to supyko, kad spardė namo duris, daužė jas su pagaliu. Jis nukentėjusiojo V. S. nepažinojo, nežinojo, kad kieme stovi jo automobilis ir, kodėl jie su S. T. automobilį daužė ir sugadino, jis paaiškinti negali. Tai įvyko greičiausiai dėl girtumo, nes jokių motyvų ką nors padaryti V. S. nebuvo. Dėl savo elgesio labai gailisi, nukentėjusiųjų atsiprašė, tačiau žalos jiems neatlygino, nebuvo sąlygų, nes netrukus po įvykio buvo sulaikytas ir atlieka laisvės atėmimo bausmę už kitą nusikaltimą.
Parodymų patikrinimo vietoje metu E. G. (duomenys neskelbtini) parodė namą, kur jie su S. T. antrame aukšte spardė ir sugadino G. buto duris, iš kur paėmė pagalį, kuriuo daužė kieme stovėjusį automobilį (I t., 110-111 b. l.).
Teismo posėdžio metu S. T. savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad 2013 m. gegužės mėnesio pabaigoje jis kaime susitiko E. G. su broliu, jie pasiūlė išgerti. Jis sutiko, nes su E. G. jiems greitu laiku reikėjo išvykti atlikti laisvės atėmimo bausmes. Jie gėrė trise prie upės, paskui dar atėjo S. M., sakė, kad jo gimtadienis, bet jie neklausė, kiek jam metų, gėrė kartu. Paskui jie sugalvojo nueiti pas G., tačiau jų niekas į vidų neįsileido. Po kiek laiko G. brolis kažkur nuėjo, o jie trise vėl atėjo iki G., beldėsi, prašė leisti pas juos išgerti. Tik po ilgų prašymų S. G. juos įsileido į vidų, jie virtuvėje gėrė degtinę, kiti - alų. V. S. jis nepažinojo. Dėl girtumo jis nebeprisimena visų įvykio detalių. Jam atrodo, kad konfliktavo E. G. ir S. G., jis E. G. išvedė lauk parūkyti, o paskui G. jų nebeįsileido į vidų. Tada jis koja ir išspyrė pusę durų, kas vyko toliau, jis nelabai prisimena. Tur būt dėl girtumo sudaužė ir V. S. automobilį, nors su V. S. neturėjo jokių reikalų. Pripažįsta ieškinį, nukentėjusiųjų atsiprašė, žalos neatlygino, nes atlieka laisvės atėmimo bausmę. Labai gailisi dėl savo elgesio.
Parodymų patikrinimo vietoje metu S. T. (duomenys neskelbtini) parodė medinį namą, kur jie su E. G. antrame aukšte spardė ir sugadino G. buto duris, iš kur paėmė pagalius, kuriais daužė kieme stovėjusį automobilį (I t., 155-156 b. l.).
Kadangi kaltinamieji savo kaltę pripažino, jie nėra kaltinami padarę labai sunkų ar sunkų nusikaltimą, sutiko duoti parodymus, prokuroras bei kaltinamųjų gynėjai sutinka, kad byla, vadovaujantis BPK 273 straipsniu, būtų nagrinėjama sutrumpinto proceso tvarka, neapklausiant liudytojų.
Nukentėjusysis V. S. ikteisminio tyrimo metu parodė, kad 2013 m. gegužės 24 d. apie 18 val. brolio automobiliu atvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą, į svečius pas draugus S. G. ir S. G.. Automobilį pastatė netoli namo, kieme ant žolynėlio. Pas G. kepė dešreles, gėrė alaus, apie 21.30 val. suėjo į namo vidų. Prieš 24 val. pas G. atėjo keturi jam nepažįstami vaikinai, atsinešė du butelius degtinės. S. G. neleido vaikinams pasilikti name, vaikinai paprašė stikliuko degtinei. Po kiek laiko vaikinai grįžo, vėl prašėsi įleidžiami. Tai truko kelis kartus, kol G. juos įsileido, jie visi gėrė virtuvėje. Jis pats negėrė, gėrė S. G. ir likę du vaikinai, kaip vėliau sužinojo – E. G. ir S. T.. Naktį apie 3 val., t.y. jau 2013-05-25, jis važiavo namo, bet S. G. telefonu paprašė, kad jis dar pabūtų iki ryto. Kai grįžo atgal pas G. į jų namus, pamatė, kad virtuvė suversta, visur betvarkė. S. G. gulėjo lovoje, jai buvo sužalota dešinė ausis. S. G. varė iš namų tuos vaikinus. Jis suprato, kad namuose buvo kažkoks konfliktas. S. G. išstūmė iš namo tuos vaikinus, užkabino duris. Tuomet vaikinai pradėjo spardyti, trankyti namo duris, keikėsi necenzūriniais žodžiais, liepė atidaryti duris, grasino susidoroti su visais. Jis matė, kad su dviem mediniais pagaliais daužomos buto durys, tik nematė, kas daužė. Vėliau jis išgirdo kaip dūžta automobilio stiklai. Suprato, kad vaikinai daužo jo automobilį, nes kieme stovėjo tik jo automobilis. Jis į kiemą nėjo, bijojo, per langą nesimatė, kas ten ką daro, bet iš garsų suprato, kad automobilį daužo iš visų pusių. Jis telefonu 112 skambino ir kvietė pagalbą. Į kiemą išėjo, kai atvažiavo greitoji pagalba. Jo automobiliui buvo išdaužti visi stiklai, t.y. tik priekinis stiklas buvo suskilęs, įlinkęs. Automobiliui išdaužtas kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlis, jo mechanizmas sugadintas nepataisomai. Vairuotojo pusės durelės buvo įlenktos, prie galinio bamperio dešinėje pusėje buvo įlenkimas ir nusilupę dažai, sugadinta automobilio salono apdaila prie priekinių sėdynių, sugadintas automobilio borto kompiuteris. Dėl automobilio sugadinimo jam buvo padaryta 3146 litų turtinė žala, kurią prašo priteisti iš kaltinamųjų (I t., 19, 21-22 b. l.).
V. S. savanoriškai pateikė CD su vaizdo failais, kuriuose užfiksuoti automobilio sugadinimai (I t., 23 b. l.).
Nukentėjusioji S. G. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2013 m. gegužės 24 d. apie 18 val. pas juos į (duomenys neskelbtini) kaimą atvažiavo V. S., jie lauke kieme kepė dešreles, išgėrė alaus, o apie 22 val. suėjo į namo vidų, sėdėjo, klausėsi muzikos. Apie 23.50 val. atėjo keli vaikinai iš (duomenys neskelbtini) kaimo. Ji išlydėjo namo draugę, o grįždama sutiko E. G. ir S. T., jie prašėsi į svečius, nes norėjo išgerti, turėjo butelį. Paskui iš vyro sužinojo, kad vaikinai buvo atėję keletą kartų ir prašėsi į vidų, bet jų neįsileido. Gal po valandos E. G. ir S. T., kartu su kaimynų berniuku S. M. vėl atėjo ir vėl prašėsi įleidžiami, norėjo išgerti. Kaimynas S. M. sakė, kad yra jo gimtadienis, tada ji leido jiems užeiti. Išgėrus vieną butelį, kažkuris vaikinas išėjo ir parnešė dar degtinės, jie toliau virtuvėje gėrė. Ji, jos vyras ir V. S. tą vakarą gėrė alų, degtinės negėrė. Begeriant, E. G. nepatiko V. S., kuris išėjo, išvažiavo iš kiemo. Ji nuramino E. G. ir paskambino V. S., kad jis grįžtų atgal. Jos vyras S. G. susimušo su E. G., ji taip pat lyg tai gavo smūgį į dešinę ausį. Kas jai sudavė, nematė. Dešinė ausis plyšo kiaurai, pusiau, ausį jai vėliau susiuvo Telšių ligoninės priėmimo skyriuje. Atsimena, kad pagaliais buvo laužiamos jų buto durys. Ji suprato, kad laužėsi E. G. ir S. T.. S. G. su V. S. užstūmė stalą už durų, užrėmė duris, tai vaikinai, daužydami duris, sulaužė ir stalą. Po to ji girdėjo kažkokius garsus lyg kažkas būtų daužoma, bet nesuprato, kas ką daužo. Tik vėliau sužinojo ir pamatė, kad visiškai sudaužytas jų namo kieme buvęs V. S. automobilis. Ji į kiemą išėjo tik tada, kai atvyko greitoji pagalba. Sudaužytas duris įvertina 100 litų, o sugadintą stalą - 200 litų (I t., 33, 34-35 b. l.).
Nukentėjusysis S. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė analogiškai S. G. duotiems parodymams (I t., 50, 52-53 b. l.).
Nepilnametis liudytojas S. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2013 m. gegužės 24 d. jis šventė savo 16 metų gimtadienį. Apie 22 val. prie tilto (duomenys neskelbtini) kaime susitiko pažįstamus E. G. ir S. T., kurie turėjo butelį degtinės, pasiūlė jam eiti gerti kartu. Kažkuris pasiūlė eiti pas kaimynę S. G.. Jie nuėjo pas kaimynus G., kurie gyvena tame pačiame name kaip ir S. M.. S. G. juos įleido, visi buvo virtuvėje, gėrė. V. S. vėliau kažkur išėjo. Begeriant E. G. kažko supyko, dėl kažko kilo konfliktas tarp E. G. ir S. G.. Konflikto metu jie vienas ant kito šaukė, bet nesistumdė, nesimušė. S. G. visus išvarė iš savo namų, užrakino buto duris. Tada S. T. iš kažkur paėmė didelį ilgą pagalį ir pradėjo daužyti G. buto duris, jas spardė, E. G. spardė durų apačią. Jis matė, kad G. buto durų apačioje jau buvo skylė, pro ją į vidų bandė įlįsti E. G., bes neleido S. G.. S. G. paskambino jo tėvams ir liepė jiems ateiti jo parsivesti. Atėjo abu tėvai ir jį parvedė namo. Jis pats durų nelaužė, nespardė, niekam nesudavė, niekam nieko nepadarė. Ryte kieme jis pamatė sudaužytą V. S. automobilį. Kas ir kaip sudaužė automobilį, jis nematė (I t., 56-57 b. l.).
Liudytoja I. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jos sūnus S. M. 2013 m. gegužės 24 d. šventė savo 16-tą gimtadienį. Apie 22 val. jis išėjo iš namų, bet kur kur jis buvo, ką jis veikė, ji nežino, kol apie 04 val. ryte, t. y. jau 21013-05-25, paskambino S. G., kuris liepė parsivesti sūnų namo. G. pasakė, kad sūnus yra pas juos, viršuje. Ji su vyru G. V. užlipo į antrą aukštą prie G. buto durų, kur pamatė prie turėklų stovintų sūnų. E. G. ir S. T. buvo prie G. durų. S. T. rankose laikė ilgą apie 1 metro ilgio pagalį, G. durų apačioje buvo išlaužta skylė. Girdėjosi, kad G. yra buto viduje užsirakinę. Ji sūnų parsivedė į namus, paguldė miegoti. Netrukus į kiemą atvažiavo greitoji pagalbą, po to policijos pareigūnai. Policijos pareigūnai atėjo ir pažadino sūnų, išsivedė jį į lauką, kažko klausinėjo. Tą rytą ji matė, kad kieme stovėjusiam automobiliui, su kuriuo pas G. atvažiavo svečias, buvo išdaužti keli langų stiklai. Kas daužė automobilį, ji nematė, nežino (I t., 61-62 b. l.).
Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) medinis namas, kurio kieme stovi automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio stiklai išdaužyti, sudaužytas kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlis. Medinis namas stovi galais į vakarus ir rytus, įėjimas į namą iš pietinės pusės, mediniais laiptais palipama į viršų, kur vakarinėje pusėje palėpėje yra medinės buto durys, kurios sulaužytos (I t., 7-17 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už pagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą viešoje vietoje įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais ir visuotinės rimties ar tvarkos sutrikdymą. Šio nusikaltimo objektas yra viešoji tvarka.
Teismas ištyrė ir įvertino byloje pateiktus įrodymus. Kaltinamųjų veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, nes jie savo neteisėtais veiksmais pažeidė viešąją tvarką, iš chuliganiškų paskatų tyčia, be aiškios priežasties daužydami pagaliu ir spardydami kojomis sugadino nukentėjusiųjų S. G. ir S. G. namų duris bei stalą, išdaužė kieme stovėjusio nukentėjusiojo S. S. automobilio langus, apgadino kitas automobilio dalis, taip kaltinamieji savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, vandališkais veiksmais suniokojo svetimą turtą. Dėl kaltinamųjų viešoje vietoje - svetimame kieme be jokio preteksto ir aiškių motyvų keliamo triukšmo bei durų spardymo, daužymo, kieme stovėjusios automobilio daužymo, buvo sutrikdytas gyvenamajame name buvusių nukentėjusiųjų asmenų poilsis, name buvę asmenys pasijuto nesaugiai. Visos šios aplinkybės patvirtina, jog buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka.
Kaltinamųjų E. G. ir S. T. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jie prisipažino padarę baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d.), jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstama veika padaryta dėl chuliganiškų paskatų, veika padaryta apsvaigus nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d.).
Teismas, skirdamas bausmę E. G., atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, į jo padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, į tai, kad padarytas nusikaltimas priskiriamas prie tyčinių nesunkių nusikaltimų, į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią bei jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, į nusikaltimo padarymo aplinkybes ir motyvus, į tai, kad nusikaltimu padaryta žala nukentėjusiems neatlyginta, į kaltinamojo asmenybę – teistas, teistumas neišnykęs (I t., 64 b. l.), administracine tvarka baustas (I t., 98 b. l.), psichikos sveikatos centro įskaitoje neįrašytas (I t., 101 b. l.), nedirbantis. Nusikaltimą E. G. padarė teistumui neišnykus, o pagal BK 27 straipsnio 1 dalį, asmuo jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro tyčinį nusikaltimą, yra recidyvistas. BK 56 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant į išvardintas aplinkybes, E. G. skirtina mažesnė nei straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės minimumas. Kadangi E. G. nėra atlikęs bausmės pagal ankstesnį nuosprendį, todėl šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme (BK 64 str.).
Teismas, skirdamas bausmę S. T., atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, į tai, kad padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią bei jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, į nusikaltimo padarymo aplinkybes ir motyvus, į tai, kad nusikaltimu padaryta žala neatlyginta, į kaltinamojo asmenybę – teistas, teistumas neišnykęs (I t., 118 b. l.), administracine tvarka baustas (I t., 140 b. l.), psichikos sveikatos centro įskaitoje neįrašytas (I t., 149 b. l.). Kadangi teistumui už tyčinius nusikaltimus neišnykus, S. T. vėl padarė tyčinį nusikaltimą, pagal BK 27 straipsnio nuostatas, jis yra laikomas recidyvistu. Nusikaltimų recidyvas yra siejamas su asmeniu, vėl padariusiu tyčinį nusikaltimą ir keliančiu didesnį pavojų visuomenėje, o tokiam asmeniui paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė (BK 56 str. 1 d.). Įvertinus tai, kad yra S. T. atsakomybę lengvinanti ir atsakomybę sunkinančios aplinkybės, jam skirtina terminuotos laisvės atėmimo bausmė, mažesnė už įstatyme numatytą jos vidurkį. S. T. nėra atlikęs bausmės pagal ankstesnį nuosprendį, todėl šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme (BK 64 str.).
Nukentėjusysis S. S. byloje pareiškė 3146,49 Lt civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (I t., 25-30 b. l.). Ieškinys konkretizuotas, pagrįstas pateiktais turėtų išlaidų kvitais, sąskaitom faktūrom, todėl tenkintinas ir solidariai iš kaltinamųjų nukentėjusiajam priteistina 3146,49 litų turtinės žalos atlyginimo.
Nukentėjusioji S. G. pareiškė byloje civilinį ieškinį dėl 300 litų turtinės ir 500 litų neturtinės žalos atlyginimo (I t., 37-38 b. l.). Nukentėjusioji paaiškino, kad ji patyrė 100 Lt nuostolį dėl sugadintų durų ir 200 Lt – dėl sugadinto stalo. Teismas mano, kad nėra pateikta jokių pagrįstų ir objektyvių duomenų dėl turtinės žalos dydžio, nukentėjusios nurodytas žalos dydis niekuo nepagrįstas ir neįrodytas. Teismas, priteisdamas ieškinį, negali remtis maždaug paskaičiuotomis, jokiais dokumentais nepatvirtintomis kainomis. Laikantis BPK 115 straipsnio 2 dalies nuostatų, nukentėjusiajai pripažintina teisė į ieškinio patenkinimą, tačiau baudžiamojoje byloje pareikštas ieškinys paliktinas nenagrinėtas, o nukentėjusioji dėl žalos atlyginimo gali kreiptis civilinio proceso tvarka.
Pagal CK 6.250 straipsnio, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta nusikaltimu. Teismas pripažįsta, kad nukentėjusioji, naktį į namus veržiantis išgėrusiems jaunuoliams, patyrė dvasinį sukrėtimą, pažeminimą. Kaip pati paaiškino, kad po įvykio už keleto dienų iš namo išsikraustė, nes bijojo ten gyventi, vaikai nepabaigė kaime mokyklos. Tačiau atsižvelgtina į tai, kad nukentėjusioji pati su kaltinamaisiais prieš tai vartojo alkoholinius gėrimus (2013-05-25 05.34 val. jai nustatytas 2,09 promilių girtumas), pati gal nelabai suvokė įvykio situacijos, po įvykio net negalėjo paaiškinti, kaip susižalojo ar buvo sužalota, neaišku, ar tuo metu nukentėjusioji iš viso sugebėjo jausti stresą. Nukentėjusiosios paaiškinimas, kad po įvykio turėjo išsikelti iš gyvenvietės, taip pat nepagrįstas, nes po įvykio kaltinamieji buvo sulaikyti ir iki šiol atlieka laisvės atėmimo bausmes. Atsižvelgiant į išvardintas aplinkybes, nukentėjusios S. G. ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo, atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301 str. - 307 str., teismas
nusprendžia:
E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir nubausti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir skirti laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2013-04-25 Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir skirti E. G. galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 58 MGL 7540 Lt (septynių tūkstančių penkių šimtų keturiasdešimties litų) baudą.
Bausmę skirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Į bausmės laiką įskaityti iš dalies atliktą bausmę pagal 2013-04-25 Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendį.
S. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir nubausti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir skirti laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2013-04-25 Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir skirti S. T. galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 1 (vienam) mėnesiui.
Bausmę skirti atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityti iš dalies atliktą bausmę pagal 2013-04-25 Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendį.
Nukentėjusiojo V. S. ieškinį tenkinti ir priteisti solidariai iš E. G. ir S. T. 3146,49 Lt (tris tūkstančius vieną šimtą keturiasdešimt šešis litus 49 ct) turtinės žalos atlyginimo.
Nukentėjusios S. G. ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą, o jos ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo – atmesti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Akmenės rajono apylinkės teismą.