Panevėžio apygardos teismo nutartis

asmeniui, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė S. S., jos sutuoktiniui R. S. ir gynėjai R. Č.,

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė S. S. skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2025 m. rugpjūčio 21 d. nutarties, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. sausio 26 d. nutartimi S. S., padariusiai baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje.

2. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi, Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2024 m. sausio 23 d. nutartimi S. S. buvo pratęsiamas priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo ir gydymo sustiprinto stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje taikymas.

3. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi tenkintas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas ir S. S. pakeista taikoma priverčiamoji medicinos priemonė į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis ir gydymas pratęstas.

4. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2025 m. vasario 11 d. nutartimi tenkintas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas ir S. S. pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje taikymas.

5. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2025 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi (toliau – Skundžiama nutartis) tenkintas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas ir S. S. paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, taikymas pratęstas.

6. Panevėžio apygardos teisme gautas asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, S. S. 2025 m. rugpjūčio 28 d. skundas (toliau – Skundas), kuriuo prašoma Skundžiamą nutartį panaikinti ir dėl VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimo priimti naują sprendimą – pakeisti S. S. taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą ir gydymą bendro stebėjimo sąlygomis į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis VšĮ Tauragės psichikos sveikatos centre. Skunde nurodyti šie esminiai argumentai:

6.1. Skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis S. S. taikoma dar pakankamai neilgą laiko tarpą (tik vienerius metus), tačiau priverčiamoji medicinos priemonė yra taikoma jau nuo 2023 m. sausio 26 d., kai šią priemonė paskyrė Klaipėdos apygardos teismas nutartimi. Bendrai priverčiamosios medicinos priemonės taikomos 2 metus ir 6 mėnesius, tai yra pakankamai ilgai trunkantis, jau turėjęs reikšmės apeliantės sveikatos būklės pagerėjimui terminas;

6.2. VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės atstovas gydytojas Gediminas Inta teikimą palaikė iš dalies ir nurodė, kad S. S. psichinė būsena išlieka stabili, jos psichinės ligos paūmėjimų nestebėta ir jau pasiekta jos psichinės ligos remisija apie pusantrų metų, medikamentinis gydymas taip pat apie pusantrų nekoreguotas, o toliau gydant psichiatrijos ligoninėje geresnių teigiamų rezultatų jos būklei nebus pasiekta. Todėl šis gydytojas padarė išvadas, jog S. S. yra tinkama tolimesniam gydymui lengvesnėmis stebėjimo sąlygomis, o gydytojų komisijos išvadoje nurodyta pozicija yra grindžiama iš esmės tik šio asmens padarytos neteisėtos veikos labai sunkiu pobūdžiu. Skundžiamoje nutartyje nepadarytos išvados dėl gydančio gydytojo G. Intos argumentų, jos liko objektyviai nepaneigtos;

6.3. Apylinkės teismas objektyviai neįvertino suinteresuoto asmens, S. S. sutuoktinio R. S. teismo posėdyje pateiktų paaiškinimų ir argumentų apie egzistuojančius šiltus, artimus ir stiprius santykius su sutuoktine, kad turi visas galimybes savo sutuoktinę prižiūrėti ir ja tinkamai pasirūpinti, atliepti jos būtiniausius ir kasdienius poreikius, kad namuose kartu gyvena pilnametis sūnus M. S., kurio santykis su mama taip pat yra emociškai stiprus ir šiltas. Vien psichikos ligos diagnozavimas ir asmens sveikatos būklės nepagerėjimas, nenustačius asmens pavojingumo jo paties ar aplinkinių asmenų gyvybei ir sveikatai, negali būti pagrindas taikyti stacionarinį stebėjimą, ribojant asmens laisvę, judėjimo laisvę, galimybes bendrauti su artimaisiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-206-495/2021);

6.4. iš dalies negalima sutikti su apylinkės teismo padaryta išvada dėl padarytos nusikalstamos veikos sunkumo, kai negalima taikyti švelnesnės priverčiamosios medicinos priemonės. Skunde nurodyta Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, jog asmens laisvės apribojimas yra ypatinga priemonė, todėl jos taikymą galima pateisinti tik tada, kai jokios kitos priemonės yra nepakankamos asmenims ar viešajam interesui apsaugoti. S. S. laisvės apribojimas taikomas be teisėto pagrindo, nes gydančio gydytojo G. Intos patvirtinimu, ji yra tinkama tolimesniam gydymui lengvesnėmis stebėjimo sąlygomis;

6.5. Skundžiamoje nutartyje neaptarta, kad S. S. įgijusi aukštąjį išsilavinimą, iki įvykio ji dirbo kartu su sutuoktiniu R. S. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančioje įmonėje, tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, buvo ir yra reikli, atsakinga ir kruopšti atliekant savo pareigas, yra pakankamai raštinga, geba logiškai ir suprantamai išdėstyti savo mintis, atsakyti į jai užduodamus klausimus;

6.6. S. S. turi motyvą vartoti medikamentus, šiuo metu ji vartoja tik tabletes, todėl yra pakankamas pagrindas manyti, kad ji gali įveikti įprastus kylančius gyvenimo sunkumus, pagal galimybes ir sveikatos būklę dalyvauti visuomenės gyvenime, būti užimta ir dirbti darbą, kas tik sudarytų palankesnes prielaidas jai integruotis į įprastą gyvenimą;

6.7. Skunde nurodytų duomenų visuma neleidžia objektyviai daryti išvados, kad egzistuoja reali grėsmė, jog S. S. savo veiksmais ar neveikimu ateityje gali padaryti esminės žalos savo ar aplinkinių sveikatai, gyvybei ir (ar) turtui. Byloje yra duomenys, pagrindžiantys dėl kurios priežasties S. S. pakėlė ranką prieš savo neįgalią dukrą. Ji supranta, kad labai blogai pasielgė.

7. Teismo posėdžio metu asmuo, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, S. S., jos sutuoktinis R. S. ir gynėja R. Č., prašė Skundą tenkinti, o prokuroras – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

8. Skundas atmetamas.

9. Išnagrinėjęs Skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą bei Skundžiamą nutartį, išklausęs S. S. S., R. S. paaiškinimus ir prašymus, taip pat gydančio gydytojo G. Intos poziciją, apygardos teismas sprendžia, kad Skundžiama nutartimi pagrįstai pratęsta S. S. taikoma priverčiamoji medicinos priemonė. Apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl S. S. taikomos priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo, įvertino VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės 2025 m. rugpjūčio 4 d. teikime dėl priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės rūšies pratęsimo Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas aplinkybes (b. l. 2), Komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pratęsimo (toliau – Komisija) 2025 m. liepos 18 d. medicininės apžiūros išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 3–4), smurto rizikos vertinimą (pagal HCR-20 metodiką) (b. l. 24), teismo posėdžio metu apklaustos VšĮ Rokiškio psichiatrinės ligoninės atstovo G. Intos paaiškinimus ir asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė S. S. ir jos sutuoktinio R. S. paaiškinimus. Apylinkės teismas byloje tinkamai įvertino tai, kad S. S. psichikos būsena nėra pakankamai pagerėjusi, o jos socialinis pavojingumas pakankamai sumažėjęs, kad jai galėtų būti taikoma švelnesnė priverčiamoji medicinos priemonė. Pripažįstama, jog apylinkės teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą išvadą dėl būtinumo tęsti S. S. stacionarinį stebėjimą ir gydymą bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

10. Skunde pateikiami argumentai, kad priverčiamosios medicinos priemonės S. S. yra taikomos nuo 2023 m. sausio 26 d., t. y. jau pakankamai ilgą laiką (2 metus ir 6 mėnesius). Teismo posėdyje šią aplinkybę akcentavo tiek gynėja, tiek R. S.. Tačiau iš bylos duomenų matyti, jog švelnesnė priverčiamoji priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis S. S. buvo paskirta tik Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi ir iki šios nutarties priėmimo S. S. buvo taikytas griežtesnis režimas, t. y. stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Labai svarbi aplinkybė yra ta, jog 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutartyje buvo vertinta Komisijos Dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pakeitimo medicininės apžiūros 2024 m. liepos 4 d. išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad S. S. psichinė būsena yra pagerėjusi, tačiau dar nepakankamai stabili (b. l. 10), o taip pat konstatuota formali kritika susirgimui ir įvykdytai veikai. Analogiški duomenys konstatuoti ir (psichikos būklė lieka nepakitusi, kritika formali), priimant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. vasario 11 d. nutartį, kuria aptariamos priverčiamosios medicinos priemonės taikymas buvo pratęstas (b. l. 12–14). Iš byloje esančios Komisijos 2025 m. liepos 18 d. medicininės apžiūros išvados Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad stebimuoju laikotarpiu S. S. psichinė būsena vis dar išlieka panaši, be ligos paūmėjimų, S. S. yra gana gynybiška įvykdytos nusikalstamos veikos atžvilgiu ir išlieka formali jos kritika savo sveikatos būklei (b. l. 3–4). Pažymėtina, jog S. S. stacionarinis stebėjimas taikomas nuo 2022 m. lapkričio 9 d. ir nors gydantis gydytojas akcentuoja, jog S. S. psichinė būklė stabili daugiau kaip vienerius metus šešis mėnesius, tačiau teismui pateikti duomenys tokios išvados daryti neleidžia. Pagal bylos duomenis matyti, jog S. S. psichinė būklė išlieka panaši, ir net jeigu vertinti jos psichinės būsenos pagerėjimą, tai matyti, jog ji pagerėjusi tik per paskutinį šešių mėnesių laikotarpį, nes svarstant ankstesnį VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimą (2025 m. vasario 11 d. nutartis) jos būsena išliko nepakankamai stabili (b. l. 14). Todėl, net jeigu ir buvo stebimas pacientės psichinės būklės pagerėjimas, šis laikotarpis yra per trumpas, kad būtų galima konstatuoti, jog S. S. sveikatos būklė pagerėjo, o socialinis pavojingumas esmingai sumažėjo tiek, kad jai būtų galima toliau taikyti švelnesnes gydymo priemones. Aptartų aplinkybių visuma šiuo metu pagrindžia būtinumą S. S. toliau taikyti esamą priverčiamąją medicinos priemonę, nes priverstinis gydymas ambulatorinio stebėjimo sąlygomis šiuo metu nebūtų pakankama priemonė priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti.

11. Komisijos išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, jog S. S. pirmą kartą į psichiatrą ambulatoriškai kreipėsi (duomenys neskelbtini) mėnesį, t. y. dar iki nusikalstamos veikos padarymo; tuomet S. S. buvo paskirtas medikamentinis gydymas antidepresantais, kuris nebuvo pakankamai efektyvus, todėl buvo nutrauktas; toliau S. S. kelias savaites dar kartą buvo gydoma nuo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) psichiatrijos skyriuje, tačiau ten gydymo nebaigė, kadangi pati pasiprašė gydančio gydytojo išleisti į namus ankščiau; grįžusi į namus S. S. jautėsi blogai, jai atrodė, kad niekada nepasveiks, jai ėmė rastis beprasmybės idėjų, minčių apie savižudybę, kol 2022 m. rugpjūčio 26 d. padarė nusikalstamą veiką (b. l. 3–4). Šie duomenys patvirtina, kad pablogėjusi S. S. psichikos sveikatos būklė buvo stebima dar prieš jai padarant nusikalstamą veiką, jog gydymo ji nebuvo baigusi, kadangi pati ją prižiūrinčio gydytojo prašė grįžti į namus. Nors R. S. teismo posėdyje nurodė, kad S. S. būtų užtikrintas tinkamas gydymas ambulatorinėmis sąlygomis, ji būtų prižiūrima, tačiau prieš tai paminėtos aplinkybės kelia pagrįstų abejonių, ar švelnesnė priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, pasiektų jai keliamus tikslus, atsižvelgiant į pačios S. S. galimybes pasirūpinti savimi savarankiškai dėl jai diagnozuotos ligos.

12. Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys į VšĮ Rokiškio psichiatrinės ligoninės atstovo G. Intos duotus paaiškinimus teismo posėdžio apylinkės teisme metu, kad S. S. psichinė būsena išlieka stabili, jos psichinės ligos paūmėjimų nestebėta ir jau pasiekta jos psichinės ligos remisija apie pusantrų metų, jog medikamentinis gydymas taip pat apie pusantrų nekoreguotas, o toliau gydant psichiatrijos ligoninėje geresnių teigiamų rezultatų jos būklei nebus pasiekta, jog S. S. yra tinkama tolimesniam gydymui lengvesnėmis stebėjimo sąlygomis. Apeliacinės instancijos teisme G. Inta patvirtino savo poziciją, jog S. S. gali būti taikoma švelnesnė priverčiamoji medicinos priemonės. Svarbu įvertinti tai, kad Komisijos 2025 m. liepos 18 d. medicininės apžiūros išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) priėmė trys nariai: šios Komisijos pirmininkė N. R. bei narė R. B., taip pat G. Inta. Skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo abejoti Komisijos išvadoje nurodytais duomenimis, jog S. S. rekomenduojama tęsti priverstinį stacionarinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis. Juolab, bylos aplinkybės tokią išvadą tik patvirtina (šios nutarties 10 - 11 punktai).

13. Skunde taip pat pateikiami argumentai, kuriais iš dalies nesutinkama su S. S. padarytos nusikalstamos veikos vertinimu, sprendžiant klausimą dėl jai taikomos priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo. Skunde atkreipiamas dėmesys į VšĮ Rokiškio psichiatrinės ligoninės atstovo G. Intos teismo posėdžio apylinkės teisme metu duotus paaiškinimus, kad Komisijos 2025 m. liepos 18 d. medicininės apžiūros išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta pozicija tęsti priverčiamosios medicinos priemonės taikymą yra grindžiama iš esmės tik S. S. padarytos neteisėtos veikos labai sunkiu pobūdžiu. Iš Skundžiamos nutarties matyti, kad apylinkės teismas įvertino aplinkybę, jog S. S. pripažinta, padariusi baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką nepakaltinamumo būsenoje, kuri yra labai sunki (BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktas – savo šeimos nario nužudymas). Nagrinėjamu atveju Skundžiamą nutartį priėmęs apylinkės teismas įvertino visų pateiktų duomenų apie S. S. psichikos sveikatos būklę visumą, taip pat ir teismo posėdžio metu apklaustų asmenų duotus paaiškinimus. Nėra pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė, išimtinai vertindamas padarytos nusikalstamos veikos pobūdį. Be to, aplinkybės dėl S. S. padarytos nusikalstamos veikos vertinimas nebuvo nurodytas ir Komisijos 2025 m. liepos 18 d. medicininės apžiūros išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini). Aplinkybė dėl asmens padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio yra reikšminga atliekant asmens smurto rizikos vertinimą (pagal HCR-20 metodiką), kuri nagrinėjamu atveju S. S. yra nustatyta žema.

14. Pažymėtina, kad padarytos nusikalstamos veikos pobūdis yra viena iš aplinkybių, kuri svarbi atliekant asmens smurto rizikos įvertinimą, siekiant nustatyti, ar asmuo yra pavojingas kitiems asmenims ir aplinkai, ar asmens priverstinis izoliavimas nuo aplinkos, siekiant jį gydyti, yra teisiškai pateisinamas. Iš byloje esančio smurto rizikos įvertinimo (pagal HCR-20 metodiką) matyti, kad išvada, jog S. S. smurto rizika šiuo metu yra žema, tačiau gali didėti, esant priverstinio ambulatorinio režimo nesilaikymui (b. l. 24). Smurto rizikos įvertinimas (pagal HCR-20 metodiką) atliktas, be kita ko, įvertinus ir Skunde nurodytas aplinkybes dėl S. S. įgyto išsilavinimo, jos dirbto darbo, kitas aplinkybes. Smurto rizikos įvertinimo (pagal HCR-20 metodiką) metu konstatuota, kad nesilaikant ambulatorinio režimo, S. S. smurto rizika gali didėti. Nors teismo posėdyje R. S. įsipareigoja rūpintis S. S. ir suteiktų jai visas reikiamas sąlygas, kad ji sėkmingai galėtų tęsti gydymą ambulatorinėmis sąlygomis, tačiau įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes dėl formalios S. S. kritikos savo būklei, taip pat per trumpo laiko, kada yra stebimas jos psichikos būklės pagerėjimas, apygardos teismas su Skundo argumentais dėl ambulatorinio gydymo sutikti neįžvelgia pagrindo.

15. Visi pirmiau paminėti duomenys apie dabartinę S. S. psichikos būklę neleidžia daryti išvados nei apie jos socialinio pavojingumo sumažėjimą, nei apie psichinės būklės pagerėjimą tiek, kad būtų galima konstatuoti, jog jos gydymas švelnesnėmis sąlygomis būtų efektyvus bei nekeltų pavojaus nei jai pačiai, nei aplinkiniams. Vien Skunde nurodomas nesutikimas su Skundžiamoje nutartyje padarytomis išvadomis nesudaro pagrindo Skundžiamą nutartį panaikinti. Vadovaujantis išdėstytu, Skundą nagrinėjantis apygardos teismas sprendžia, kad aptartų aplinkybių visuma šiuo metu pagrindžia būtinumą S. S. toliau taikyti esamą priverčiamąją medicinos priemonę, nes priverstinis gydymas ambulatorinio stebėjimo sąlygomis šiuo metu nebūtų pakankama priemonė priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti.

16. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, apygardos teismas daro išvadą, jog skundžiama apylinkės teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, ją naikinti skunde išdėstytais argumentais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė S. S. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2025 m. rugpjūčio 21 d. nutartį.

Nutartis dėl skundo įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.