Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2022-09-06 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-613-1123/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2022-09-06
Bylos Nr.
A6.-613-1123/2022
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00941-2022-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Aušra Ragelienė (pirm.)
Pareiškėjas
Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A6.-613-1123/2022
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00941-2022-1Procesinio sprendimo kategorija 7.11 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2022 m. rugsėjo 6 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje UAB (duomenys neskelbtini) buvusi vadovė U. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

U. M., nuo 2017 m. birželio 15 d. iki 2022 m. birželio 13 d. būdama UAB (duomenys neskelbtini) (į. k. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Bendrovė) vadove, žinodama apie šios bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), nevykdydama Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 5 straipsnio 1 punkte įtvirtintos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (Bendrovės nemokumo proceso inicijavimo – pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo), pažeisdama kreditorės VMI interesus, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB (duomenys neskelbtini).

Šiais savo veiksmais U. M. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Į teismo posėdį proceso dalyviai neatvyko. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką jie buvo informuoti tinkamai bei laiku. U. M. neatvykimo priežastys nežinomos, prašymas atidėti bylos nagrinėjimą negautas. VMI 2022 m. rugsėjo 5 d. pateikė prašymą bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant. Esant šioms aplinkybėms, teismas nutaria bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (ANK 629 straipsnio 1 dalis, 630 straipsnio 2 dalis).

VMI pateiktame pareiškime nurodyta, kad Bendrovės vadove nuo 2017 m. birželio 15 d. iki 2022 m. birželio 13 d. buvo U. M.. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. birželio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2- 2143-936/2022 iškėlė nemokumo (bankroto) bylą UAB (duomenys neskelbtini) (2 priedas). Nutartis iškelti nemokumo (bankroto) bylą įsiteisėjo 2022 m. birželio 11 d. VMI yra UAB (duomenys neskelbtini) kreditorė. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis, 2022 m. liepos 19 d. Bendrovės mokestinė nepriemoka buvo 10.108,57 Eur. Mokestinės nepriemokos išieškoti iš Bendrovės banko sąskaitų ir turto nepavyko. Bendrovė 2021 m. lapkričio 8 d. valstybės biudžetui buvo skolinga 10.096,97 Eur. Žinodama, kad Bendrovė nesumoka mokesčių ir gaudama VMI prie FM sprendimus dėl priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo, U. M. turėjo susipažinti su valdomos Bendrovės finansine būkle ir jau žinojo, kad Bendrovė iš esmės nemoki, kas ją įpareigojo ieškoti sprendimų Bendrovės mokumui atkurti arba kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Bendrovė jau ilgą laiką buvo nepajėgi atsiskaityti su VMI prie FM, todėl tam, kad būtų užkirstas kelias tolesniam mokestinės nepriemokos didėjimui (nuo 2021 m. lapkričio 8 d. iki 2022 m. balandžio 29 d. (VMI prie FM pareiškimo dėl bankroto išsiuntimo teismui) nepriemoka padidėjo) ir VMI prie FM interesų pažeidimui, Bendrovės vadovė turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei. Kaip jau aukščiau minėta, UAB (duomenys neskelbtini) 2022 m. birželio 2 d. iškelta bankroto byla, todėl įrodinėti UAB (duomenys neskelbtini) nemokumo fakto nėra pagrindo. Be to, bankroto byla iškelta pagal kreditorės - VMI prie FM pareiškimą ir tai tik įrodo faktą, kad Bendrovės vadovas pareigos pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo neįvykdė. Neįvykdžiusi šios pareigos, pažeidė VMI, kaip bendrovės kreditoriaus interesus, bei padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą.

VMI pateiktame pareiškime nurodyta, kad Bendrovė nemokumą, patvirtina šios aplinkybės:

1. Paskutiniame Bendrovės pateiktame balanse už 2021 metus viso turto vertė nurodyta 7.554,00 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai - 67.685,00 Eur. Bendrovės įsipareigojimai viršija turto vertę;

2. VMI prie FM duomenimis Bendrovės vardu nėra įregistruota kilnojamojo ir nekilnojamojo turto;

3. Antstolių informacinės sistemos duomenimis, antstolis Irmantas Gaidelis Bendrovės atžvilgiu vykdo išieškojimą VMI prie FM naudai (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), išieškotina suma - 10.067,91 Eur);

4. Bendrovė nuo 2020 metų nesugebėjo atsiskaityti su kreditore VMI prie FM, priverstinai išieškoti mokestinės nepriemokos nepavyko;

5. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis Bendrovėje nedirba nei vienas darbuotojas.

Atsižvelgiant į 2020 m. balandžio 21 d. priimtą Lietuvos Respublikos naujojo koronaviruso (COVID-19) sukeltų pasekmių poveikio Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo taikymui įstatymą Nr. XIII-2861, juridinio asmens vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo ar bankroto bylos iškėlimo arba inicijuoti bankroto procesą ne teismo tvarka netaikoma karantino laikotarpiu ir 3 mėnesius nuo jo atšaukimo, t. y. nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d.

Pareiškime nurodyta ir tai, kad VMI prie FM po karantino atšaukimo 2021 m. lapkričio 8 d. priėmė nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų), o 2021 m. lapkričio 26 d. - Sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, todėl pasak VMI, akivaizdu, kad U. M. galėjo suvokti, kokia yra reali Bendrovės finansinė padėtis, o vėliausiai, kada ji privalėjo suvokti, jog Bendrovė yra nemoki, laikytina 2021 m. lapkričio 8 d., t. y. VMI prie FM 2021 m. lapkričio 8 d. priėmus nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką iš banko sąskaitos (sąskaitų). Atitinkamai U. M. ne vėliau kaip 2021 m. lapkričio 8 d. kilo pareiga imtis veiksmų, siekiant atkurti mokumą, arba pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos (b. l. 2–4).

Prie pareiškimo pateikti dokumentai: Mokesčių mokėtojų registro išrašas, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2- 2143-936/2022 kopija, Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2022 m. liepos 19 d. išrašas, Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2021 m. lapkričio 8 d. išrašas (b. l. 5-9), patvirtina pareiškime išdėstytus teiginius.

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Šiuo konkrečiu atveju U. M. pradėta administracinio nusižengimo teisena dėl pareiškimo dėl UAB (duomenys neskelbtini) bankroto bylos iškėlimo nepateikimo teismui.

Administracinė atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimą, tarp jų ir pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, numatyta ANK 120 straipsnio 1 dalyje. Juridinių asmenų restruktūrizavimo ir bankroto procesus reglamentuoja Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – ir JANĮ), kurio 5 straipsnyje nustatyta, kad nemokumo procesą inicijuoti privalo šie asmenys: 1) juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus; 2) juridinio asmens likvidatorius, jeigu juridinio asmens likvidavimo metu paaiškėja, kad juridinis asmuo yra nemokus. JANĮ 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad esant juridinio asmens nemokumo tikimybei, juridinio asmens vadovas turi: 1) nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumo tikimybę ir siūlyti spręsti finansinių sunkumų klausimą; 2) imtis veiksmų kreditorių interesams apsaugoti; 3) vengti tyčinių ir (ar) didelio neatsargumo veiksmų, kuriais būtų keliamas pavojus juridinio asmens gyvybingumui. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo: 1) nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą; 2) nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą; 3) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą; 4) vykdyti šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytas pareigas. Juridinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 punktas). Tai tokia juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ar pradelsti juridinio asmens įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija jo turto vertę. Įstatymas apibrėžia, kad šios nemokumo sąlygos yra alternatyvios, todėl esant bent vienai iš jų, t. y. juridiniam asmeniui negalint laiku vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimams viršijant jo turto vertę, juridinis asmuo laikomas nemokiu. JANĮ 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad juridinio asmens vadovo pareiga inicijuoti nemokumo procesą, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. Juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą; nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą; ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą. Bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla (JANĮ 21 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, kad JANĮ įsigaliojo nuo 2020 m. sausio 1 d., ir jam įsigaliojus neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ir ĮBĮ) su visais pakeitimais ir papildymais, kuris iki tol taip pat nustatė juridinio asmens vadovo pareigą inicijuoti nemokumo procesą

Teismas, ištyręs administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad U. M. padarė jai inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Byloje nustatyta, kad U. M. nuo 2017 m. birželio 15 d. buvo bendrovės UAB (duomenys neskelbtini) vadovė (b. l. 4).

Teismas visų pirma pažymi, kad Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2143-936/2022 pagal VMI pareiškimą buvo iškelta UAB (duomenys neskelbtini) bankroto byla (b. l. 5–7). Taigi įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu pripažinta, kad buvo pagrindas kreiptis į teismą dėl UAB (duomenys neskelbtini) bankroto bylos iškėlimo, nes ši įmonė buvo nemoki. Teismas neturi pagrindo abejoti minėto teismo procesinio sprendimu teisėtumu ir pagrįstumu.

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-2143-936/2022 nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registre (toliau – JAR) įregistruota 2011 m. balandžio 4 d. Bendrovės akcininke nuo 2017 m. birželio 9 d. ir vadove nuo 2017 m. birželio 8 d. iki dabar yra U. M.. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, atsakovė nekilnojamojo turto neturi (2022 m. balandžio 28 d. duomenys). Iš Kelių transporto priemonių registro duomenų matyti, kad atsakovė savo vardu registruotų transporto priemonių taip pat neturi (2022 m. birželio 1 d. duomenys). Antstolių informacinės sistemos registro 2022 m. birželio 1 d. duomenimis nustatyta, kad antstoliai atsakovės atžvilgiu vykdo 4 vykdomąsias bylas. Bendra vykdomosiose bylose išieškoma suma iš atsakovės siekia 22 917,90 Eur. Patikrinus viešai skelbiamus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinės sistemos duomenis, nustatyta, kad atsakovė, 2022 m. birželio 1 d. duomenimis, turi 3 304,41 Eur pradelstų piniginių prievolių Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, nuo 2021 m. lapkričio 30 d. apdraustųjų asmenų skaičius – 0. Iš atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) 2021 metų balanso duomenų (nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d.), pateiktų juridinių asmenų registrui, nustatyta, kad atsakovė 2021 metais turėjo iš viso 7 554 Eur vertės turto (7 554 Eur vertės ilgalaikio ir 0 Eur vertės trumpalaikio turto), o per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 49 625 Eur. Iš 2021 metų pelno (nuostolių) ataskaitos nustatyta, jog 2021 finansinius metus atsakovė baigė turėdama 11 059 Eur nuostolį. Teismas konstatavo, kad atsakovė laikytina nemokia, kadangi iš atsakovės balanse nurodyti įsipareigojimai (49 625 Eur) daugiau nei šešis kartus viršija atsakovės turimo turto vertę (7 554 Eur) ir sprendė, jog byloje nesant duomenų, jog atsakovė vykdo ūkinę komercinę veiklą, taip pat nustačius atsakovės pradelstas finansines prievoles ir nenustačius duomenų apie tai, kokiais finansavimo šaltiniais atsakovė ketina dengti esamus finansinius įsipareigojimus kreditoriams, konstatuotina, kad atsakovės negalėjimas apmokėti skolas nėra laikinas ir dėl to atsakovė laikytina nemokia, tai yra įstatyminis pagrindas atsakovei iškelti bankroto bylą (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis, 21 straipsnio 2 dalis).

Įvertinus tokias aplinkybes, darytina išvada, kad U. M., kaip buvusiai UAB (duomenys neskelbtini) vadovei, buvo kilusi pareiga, kaip tai nustatyta JANĮ 5 straipsnio 1 punkte, inicijuoti nemokumo procesą (bankrotą) bendrovei, nes neturėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su kreditoriumi – VMI, o U. M. buvo žinoma apie prastą bendrovės finansinę padėtį. Šios pareigos ji neįvykdė, nes į Vilniaus apygardos teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi ne jis, o VMI.

Pažymėtina, kad juridinio asmens vadovo pareigos, įskaitant ir susijusias su nemokumo proceso inicijavimu, yra imperatyvios ir JANĮ nuostatos nenurodo jokių išimčių, kada vadovas gali nevykdyti šios pareigos. Šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas subjektyviomis priežastimis, tokiomis kaip tikėjimasis, kad finansinė padėtis pagerės, bus atgautos skolos, atnaujinta įmonės veikla, verslo rizika, įstatymų nežinojimu ar panašiai. Nemokumo inicijavimo tikslas yra kuo greičiau apsaugoti tokios įmonės kreditorių ir paties juridinio asmens interesus, dėl to įmonės vadovas privalo nedelsiant imtis veiksmų dėl įmonės bankroto proceso inicijavimo. Be to, juridinio asmens vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Juridinio asmens vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai ir nuo pat tapimo vadovu momento jis turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, U. M. veika (neveikimas) dėl kreditoriaus teisių pažeidimo atitinka administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, nes ji, būdama atsakinga ir nevykdydama pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB (duomenys neskelbtini) neužtikrino, kad nebūtų pažeistos kreditorės (VMI) teisės.

IV. Administracinės nuobaudos skyrimo motyvai

ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenimis baudą nuo 1 400 iki 3 000 Eur.

ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Skirdamas administracinę nuobaudą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui U. M., teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (padarytas nusižengimas, susijęs su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais – kreditorių teisių pažeidimu, t. y. netinkamu savo pareigų atlikimu, pasireiškusiu įmonės vadovo neveikimu), tai, kad U. M. nedavė ar nepateikė raštu teismui paaiškinimų dėl pažeidimo, nenurodė, ar ji pripažįsta kaltę, U. M. asmenybę (jauno, darbingo amžiaus, dirbanti, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis neteista, duomenų apie administracines nuobaudas byloje nėra). Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad nenustatyta U. M. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių.

Įvertinęs visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinės nuobaudos paskirtis bus tinkamai įgyvendinta, už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrus minėto straipsnio sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – baudą, kurios dydis nustatytinas artimas įstatyme įtvirtinam sankcijos vidurkiui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalimi, 627-637 straipsniais, 675 straipsniu, teismas,

nutaria:

U. M. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jai administracinę nuobaudą – 2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) baudą

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.

Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas” ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo bylos Nr. A6.-613-1123/2022.

Išaiškinti, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka.

Teisėja Aušra Ragelienė