Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2011-12-23 · Civilinė byla Nr. 2-169-94/2011

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-12-23
Bylos Nr.
2-169-94/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danguolė Šuminaitė
Atsakovas
R. G.
Ieškovas
AB „SEB lizingas“
Kategorijos
  • 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civ.byla Nr. 2-169-94/2011 m.Proceso2-44-3-00087-2011-2
Procesinio sprendimo kategorija 35.4; 35.5; 50. 9; (S)
ŠIRVINTU RAJONO APYLINKES TEISMASGALUTINIS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011m. gruodžio 23 d.
Širvintos,Širvintu rajono apylinkes teismo teiseja Danguole Šuminaite,sekretoriaujant Silverinai Jankauskienei,dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui N. Š.,atsakovams R. G. ir R. G.,

išnagrinejo civiline byla pagal ieškovo AB „SEB lizingas“ atsakovams R. G. ir R. G. ieškinini pareiškima del skolos, delspinigiu ir nuostoliu priteisimo.

Teismas, išnagrinejes civiline byla,

Aprašomoji dalis

nustate:

Ieškovas nurodo, kad su atsakovu R. G. 2004-05-22 ir 2008-04-28 buvo sudarytos finansinio lizingo sutartys Nr2007-050435(Lizingo sutartis Nr.1) bei 2008-040710(Lizingo sutartis Nr.2). Šiu sutarciu pagrindu ieškovas nuosavybes teise isigijo atsakovui reikalinga turta ir perdave ji finansines nuomos pagrindu naudotis iki visiško ir tinkamo prievoliu ivykdymo pagal Lizingo sutarti. Tik tinkamai ivykdžius Lizingo sutarciu salygas nuosavybes teise i turta butu perejusi R. G.. Atsakovui R. G. pradejus veluoti atsiskaityti, 2010-02-02 buvo išsiustas raštas Nr.02-814 del sutarciu nutraukimo, kuriuo informuota, kad nepadengus isiskolinimo iki 2010-02-09, lizingo sutartys bus nutrauktos. Taciau R. G. savo prievoliu tinkamai nevykde, nebuvo suderintas kitoks prievoliu ivykdymo budas ir Lizingo sutartys buvo nutrauktos. Realizavus susigražinta Lizingo sutarciu Nr. 1 ir Nr.2 dalyku buvusi turta, AB „SEB lizingas“ patyre nuostoli. CK 6.574 str. numato, kad kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davejas turi teise reikalauti gražinti sutarties dalyka bei išieškoti iš lizingo gavejo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo daveja gražintu i tokia padeti, kokia butu buvusi, jeigu lizingo gavejas butu tinkamai ivykdes sutarti. Lizingo sutarciu 18.6.4. punkte taip pat nustatyta, kad klientas privalo atlyginti AB „SEB lizingas“ nuostolius, kurie AB „SEB lizingas“ atstatytu i tokia padeti, kurioje jis butu buves, jeigu atsakovai sutartis butu tinkamai vykde. Realizavus susigražinta turta, ieškovas iš viso patyre 16 375,96 Lt nuostoliu, kuris paskaiciuotas iš likusios neišmoketos lizinguoto turto vertes be PVM atemus šio turto realizavimo kaina be PVM. Be to, ieškovas turejo su atsiimto turto transportavimu ir jo pardavimu susijusiu išlaidu, kurios yra 2898,10 Lt be PVM. Tokiu budu, ieškovas pagal Lizingo sutarti Nr. 1 patyre 15 669,26 Lt nuostolio iš turto realizavimo ir 1000 Lt papildomu išlaidu, o pagal Lizingo sutarti Nr.2 patyre 706,70 Lt nuostoli ir 1898,10 papildomu išlaidu. Kadangi Lizingo sutartys buvo nutrauktos del atsakovo R. G. kaltes, atsirado atsakovo sutartine atsakomybe Pagal finansinio lizingo sutartis, atsakovas R. G. privalejo moketi eilinius mokejimus pagal sutartyje nustatytus grafikus-saskaitas, o už kiekviena pradelsta diena atsakovas isipareigojo moketi 0,1 procenta delspinigiu, skaiciuojamu nuo neapmoketos sumos.(sutarties 3.1., 3.3., 8.1.3. punktai). Pagal Lizingo sutarties Nr.2 14.13 punkta atsakovas isipareigojo kompensuoti ieškovui Turto draudimui turetas išlaidas per viena savaite nuo saskaitos gavimo dienos. Tokiu budu atsakovo R. G. isiskolinimas pagal Lizingo sutartis yra 2801,86 Lt, iš kuriu: 156,07 Lt palukanu ir 494,51 Lt delspinigiu pagal Lizingo sutarti Nr. 1 bei 520,9 Lt palukanu, 1423,22 Lt delspinigiu ir 207,27 Lt draudimo imoku kompensavimas pagal Lizingo sutarti Nr.2. Iš Lizingo sutarties Nr.1 kylanciu R. G. prievoliu vykdymo užtikrinimui buvo pasirinktas laidavimo budas. 2007-05-22 ieškovas AB „SEB lizingas“ ir atsakovas R. G. sudare laidavimo sutarti Nr. LS 2007-050435, kuria atsakovas R. G. isipareigojo kaip solidarus bendraskolis atsakyti ieškovui, jei lizingo gavejas R. G. neivykdys visu ar dalies savo prievoliu. Laidavimas yra viena iš istatyme numatytu prievoliu ivykdymo užtikrinimo budu(CK 6.70 str. 1 dalis). Kai prievole neivykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariaja prievole turintys bendraskoliai. Atsakovas R. G. yra solidarus bendraskolis kartu su R. G. del tinkamo prievoles ivykdymo, kylancios iš Lizingo sutarties Nr. 1. Prašo priteisti:

- iš atsakovo R. G. 520,79 Lt palukanu, 1423,22 Lt delspinigiu, 207,27 Lt draudimo imoku, 2604,80 Lt nuostoliu pagal finansinio lizingo sutarti Nr. 2008-040710, viso 4756,08 Lt;

-iš atsakovu R. G. ir R. G. solidariai 156,07 palukanu, 494,51 Lt delspinigiu, 16 669,26 Lt nuostoliu pagal lizingo sutarti Nr. 2004-050435 ir laidavimo sutarti Nr. LS 2007-050435, viso 177 319,84 Lt;

-priteisti iš atsakovu 5 procentu metines palukanas nuo bylos iškelimo teisme dienos iki visiško sprendimo ivykdymo dienos, taip pat žyminio mokescio išlaidas.

2011 m. vasario 19 d. preliminariu sprendimu ieškinys yra patenkintas.

Atsiliepimas

Atsakovas R. G. pareiške prieštaravima. Jame nurode, kad tarp jo ir ieškovo 2007-05-22 ir 2008-04-28 buvo sudarytos finansinio lizingo sutartys. Pagal šias sutartis privalejo moketi periodines imokas už iš ieškovo nuomojama turta: ratini traktoriu JCB 3CX supper ir automobili (duomenys neskelbtini) iki išmokes visa sutartyje nurodyta turto verte. Po finansinio lizingo sutarciu sudarymo sažiningai vykde jose nurodytus mokejimus. Už nuomota traktoriu sumokejo 92 000 litu (pasirašant sutarti, traktoriaus verte buvo 223 000 Lt), už nuomota automobili sumokejo 50 000 litu(pasirašant sutarti automobilio verte buvo 86 000 Lt). 2009 metu pabaigoje pablogejus jo finansinei padeciai, kreipesi i banka su prašymu, kad finansinio lizingo sutartis butu pratesta ilgesniam laikui tuo tikslu, kad pagal grafika mokamos imokos sumažetu. Bankas bendrauti raštu atsisake. Todel toliau su banko atstovais bendravo telefonu ar susitikimuose banke. Banko atstovas neprieštaravo, kad kuri laika imokas jis moketu savo nuožiura. Taciau 2010 m. sausio menesyje sulauke banko atstovo skambucio, kuriuo buvo pakviestas atvykti i banka. Nuvykes kartu su R. G., sužinojo, kad bankas rengiasi patenkinti jo prašyma, taciau su salyga, kad padengtu susikaupusi 25 tukst. litu isiskolinima. Tuo tikslu susitvarke dokumentus ir gavo Grigiškiu kredito unijos garantini rašta apie suteikiama jam kredita. Nežiurint to, bankas lizingo sutartis nutrauke. Mano, kad tokiam banko elgesiui turejo itakos ir tai, kad atsakovas R. G. del pasikeitusios šalyje finansines padeties, negalejo tinkamai vykdyti bankui isipareigojimu gražinti kredita nekilnojamojo turto projekto vystymui. Bankas, nutraukes sutarti ir atsiemes turta, ji realizavo nepagristai žemomis kainomis. Atsakovo nuomone, turto verte, ji realizavus, turejo viršyti pagal grafika likusiu jo moketinu imoku suma. Bankas prieš realizuodamas turta, nesieme veiksmu atlikti nepriklausomu turto vertinimo ataskaitu. Perimtam turtui vienašališkai nustate nepagristai žema pardavimo kaina ir turta pardave. Nuomotas automobilis techniškai tvarkingas (duomenys neskelbtini) 2002 m. gamybos labai greitai buvo parduotas už simboline 20 000litu suma, nors automobilio rinkos verte buvo 44 640 Lt(tai liudija automobilio pardavimo metu galiojes Casco draudimo polisas). Bankas neatliko ir traktoriaus rinkos vertes atskaitos Nors traktorius 2007 m. gamybos, taciau buvo mažai nusidevejes(1800 moto valandu). Analogiško traktoriaus verte sieke 150 000Lt. Bankas traktoriu pardave už 99 000 Lt. Bankas turta pardave pigiau maždaug 74 000 litu, nei jo rinkos verte. Bankas neinformavo jo apie turto vertinima bei pardavimo procesa, todel neturejo galimybes imtis veiksmu savo interesams ginti. Bankas tokiu budu nesažiningais veiksmais dirbtinai sukure sau 22 000 Lt ieškinyje nurodytus nuostolius. Todel banko ieškinys yra nepagristas ir prašo ji atmesti.

Atsakovas R. G. prieštaravimo nepareiške, taciau atsakovo R. G. prieštaravimus palaike ir teismo posedyje prieštaravo pareikštam ieškiniui tais paciais motyvais ir priežastimis. Praše ieškini atmesti.

Ieškovas atsiliepime i prieštaravima nurodo, kad jis su prieštaravimais nesutinka. Atsakovai, nurodydami, kad bankas privalejo atlikti turto vertinima, to neirodo. Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindu istatymo 5 str. 2 dalyje yra numatyta, kad turto vertinimas yra privalomas istatymu nustatytais atvejais. Atsakovai neirodo, kokio istatymo pagrindu turejo buti privalomai atliktas atsiimto turto vertinimas. Ši pareiga nebuvo nustatyta ir Lizingo sutartyse. Todel darytina išvada, kad ieškovui atsiemus lizinguota turta, jis igyja teise su turtu elgtis savo nuožiura, o atsakovai, tinkamai nevykde pasirašytu lizingo sutarciu, neturi jokio pagrindo reikšti kokias nors pretenzijas del šio turto paradavimo. Turto pardavima vykde profesionalus turto pardavejai – UAB „Krasta Auto“ ir UAB „Visi miškai“. Pastarieji specializuojasi specifines technikos pardavime, šiuo atveju buvo pardavinejamas traktorius. Kadangi pats ieškovas specializuojasi finansiniu paslaugu teikimu, todel buvo pasitelkti tretieji asmenys, kurie užsiima turto realizavimu, siekiant, kad turtas butu parduotas už aukšciausia kaina. Ieškovas neturi jokio tikslo nuostolingai parduoti turta. Pateiktas draudimo poliusas negali buti laikomas tinkamu irodymu, sprendžiant apie konkretaus turto rinkos kaina jo pardavimo metu. Šiame dokumente pateikiama informacija tik apie tos rušies automobiliu grupei taikoma bendra vidutine kaina, taciau konkretaus turto kaina itakoja daugelis veiksniu. Todel atsakovas, siekdamas irodyti, kad automobili ieškovas pardave už nepagristai maža kaina, privalejo teismui pateikti butent šio turto vertinimo dokumentus. Turtas ieškovui buvo gražintas su ivairiais pažeidimais. Tai patvirtina turto perdavimo-priemimo aktai, iš kuriu matyti, kad traktorius buvo gražintas su daužtu priekiniu stiklu, veidrodeliu, nera automagnetolos, kad automobilis buvo perduotas su nusidevejusiomis vasarinemis padangomis, be atsarginio rato ir irankiais, dega A. B., kaladeliu simboliai, neveikia bagažines komfortinis uždarymas ir atidarymas, salonas nutrintas, smulkios duobutes ant kebulo nuo akmenuku. Tokiu budu atsakovai neirode aplinkybiu, kuriomis jie remiasi. Ieškovas pateike irodymus apie jo realiai patirtus nuostolius realizavus lizingo dalyka. Prašo palikti nepakeista 2011-02-19 preliminaru sprendima, o atsakovo R. G. prieštaravimus atmesti kaip nepagristus.

Preliminarus sprendimas paliekamas galioti.

2007-05-22 tarp ieškovo ir atsakovo R. G. buvo sudaryta finansinio lizingo sutartis Nr. 2007-050435, pagal kuria ieškovas nuosavybes teise isigyta automobili (duomenys neskelbtini) v.n. (duomenys neskelbtini) finansines nuomos pagrindu perdave naudotis atsakovui R. G. iki visiško ir tinkamo prievoles ivykdymo.

2007-05-22 tarp ieškovo ir atsakovo R. G. buvo sudaryta laidavimo sutartis Nr. LS2007-050435, pagal kuria atsakovas R. G. isipareigojo, kaip solidarus atsakovas atsakyti ieškovui, jei R. G. neivykdys visu ar dalies isipareigojimu pagal lizingo sutarti Nr.2007-050435.

2008-04-28 tarp ieškovo ir atsakovo R. G. buvo sudaryta finansinio lizingo sutartis Nr. 2008-040710, pagal kuria ieškovas perdave nuosavybes teise isigyta ratini ekskavatoriu JCB 3CX-4WS finansines nuomos pagrindu naudotis atsakovui R. G. iki visiško ir tinkamo prievoles ivykdymo.

Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas R. G. sutartimis nustatytais terminais tinkamai neivykde savo isipareigojimu, t.y., laiku nemokejo sutartyse nustatyto dydžio imoku( sutarciu 8.1.3 punktai). Sutartyse yra nustatyta, kad atsakovui nesumokejus ilgiau kaip per 20 kalendoriniu dienu nuo mokejimo dienos bet kokiu pagal sutarti jam tenkanciu mokejimu, ieškovui atsiranda pagrindas nutraukti sutarti pirma laiko. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas nuo 2009m. rugsejo menesio nesumokedavo visu pagal sutarti mokejimu ir ieškovas lizingo sutartis nutrauke 2010-02-10. Atsakovai sutarties nutraukimo dienai ieškovui buvo skolingi 22 332,95 Lt. Pagal CK 6.217 str. šalis gali nutraukti sutarti, jeigu kita šalis sutarties nevykdo ar netinkamai ivykdo ir tai yra esminis pažeidimas. Nors atsakovai teismui pateike Grigiškiu kredito unijos 2010 m vasario 5 d. patvirtinima apie ketinima R. G. suteikti paskola, taciau irodymu del kokiu priežasciu nepadenge isiskolinimo nepateike. Todel nera pagrindo teigti, kad lizingo sutartis ieškovas nutrauke atsakovams netiketai ir nepagristai.

CK 6.574 str. numato, kad kai lizingo sutartis yra nutraukta, lizingo davejas turi teise reikalauti gražinti jam sutarties dalyka bei išieškoti iš lizingo gavejo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo daveja gražintu i tokia padeti, kokia butu buvusi, jeigu lizingo gavejas butu tinkamai ivykdes sutarti. Bylos medžiaga rodo, kad realizavus iš atsakovo susigražinta turta, ieškovas iš turto pardavimo turejo 16 375,96 Lt nuostoliu, taip pat turejo su turto transportavimu ir paradavimu 2898,10 Lt išlaidu. Mineto straipsnio pagrindu atsakovas R. G. ir atsakovas R. G., kaip laiduotojas pagal laidavimo sutarti, juos privalo atlyginti.

Atsiliepimas

Atsakovai nurodo, kad jiems atlyginti šiuos nuostolius pareigos neatsiranda, nes ieškovas automobili ir traktoriu pardave už žymiai mažesne kaina, negu šios technikos rinkos kaina, turto neivertines, t.y., elgesi nesažiningai.

Pažymetina, kad ieškovas, atgaves sutarties dalyka – automobili ir traktoriu – igijo teise jais disponuoti savo nuožiura. Iš bylos medžiagos matosi, kad pardavima vykde turto pardavejai. Susigražinto lizingo dalyko paradavimo kitam pirkejui kaina priklause nuo daugelio priežasciu. Tai galejo buti paklausa ir pasiula rinkoje, parduodamu daiktu bukle ir kt. CK 6.574 str. nuostata suteikia ieškovui, kaip lizingo davejui teise i atlyginima nuostoliu, kuriu elgiantis protingai ir sažiningai, išvengti nepavyko. Todel ieškovui pateikus teismui duomenis apie jo realiai patirta nuostoli, pareiga irodyti, kad ieškovas, parduodamas lizinguota turta, elgesi nesažiningai ir neprotingai, nesistenge turta parduoti didesne kaina, turi tai teigdami irodyti atsakovai.

Teismas sutinka su ieškovo argumentais, kad nuostoliu, patirtu pardavus lizinguota turta, dydi apskaiciuoja kaip skirtuma tarp likusios neišmoketos lizinguoto turto vertes ir turto realios pardavimo kainos ir papildomos ryšium su pardavimu turetos išlaidos.

Tenkintinas ieškovo reikalavimas ir del palukanu ir delspinigiu priteisimo. Iš lizingo sutarciu turinio matyti, kad šalys buvo susitare del palukanu mokejimo, del tam tikro dydžio delspinigiu ir ju mokejimo salygu. Pagal pateiktus ieškovo byloje duomenis matyti, kad iki lizingo sutarciu nutraukimo del sutartiniu ipareigojimu netinkamo vykdymo atsakovas nemokejo nustatyto dydžio palukanu, del sutarties netinkamo vykdymo jam buvo skaiciuojami sutartyse numatyti delspinigiai. Pagal 2007-050435 sutarti nesumoketa 156,07 Lt palukanu ir 494,51 Lt delspinigiu. Pagal 2008-040710 sutarti nesumoketa 520,79 Lt palukanu, 1423,22 Lt delspinigiu ir 207,27 Lt draudimo imoku. Del šiu sumu ginco nera. Pagal CK 6.38 str. prievoles turi buti vykdomos tinkamai ir laiku.

Pagristas ieškovo reikalavimas CK 6.210 str. 1 d. pagrindu priteisti iš atsakovu 5 procentu dydžio metines palukanas už priteista suma nuo bylos iškelimo teisme dienos iki eismo sprendimo visiško ivykdymo. Nagrinejama byla yra iškelta 2011-02-11(b.l.60, tomas 1).

Pagal CK 93 str. šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, priteisiamos kitos šalies turetos bylinejimosi išlaidos. Iš atsakovo R. G. ieškovui priteisiama atlyginti 71 Lt žyminio mokescio, o iš abieju atsakovu solidariai 260 Lt žyminio mokescio. Iš atsakovu solidariai priteisiamos valstybei procesiniu dokumentu iteikimo išlaidos – 30,61 Lt(b.l. 59, tomas 1).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 260, 263, 430 str., teismas

nusprendžia:

Palikti galioti 2011 m. vasario 19 d. preliminaru sprendima, kuriuo

-AB „SEB lizingas“ naudai iš R. G. priteista 520,79 Lt palukanu, 1423,22 Lt delspinigiu, 207,27 Lt draudimo imoku 2604,80 Lt nuostoliu iš turto realizavimo, viso 4756,08 Lt(keturi tukstanciai septyni šimtai penkiasdešimt šeši litai 08 ct), 5 procentu dydžio metines palukanos nuo bylos iškelimo teisme dienos 2011-02-11 iki teismo sprendimo visiško ivykdymo, 71 Lt žyminio mokescio.

-AB „SEB lizingas“ naudai iš R. G. ir R. G. solidariai priteista 156,07 Lt palukanu, 494,51 Lt delspinigiu, 16 669,26 Lt nuostoliu iš turto realizavimo, viso 17 319,84 Lt(septyniolika tukstanciu trys šimtai devyniolika Lt 84 ct), 5 procentu dydžio metines palukanos nuo bylos iškelimo teisme dienos 2011-02-11 iki teismo sprendimo visiško ivykdymo, 260 Lt žyminio mokescio.

Priteisti valstybei procesiniu dokumentu iteikimo išlaidoms atlyginti: iš R. G. 15,30 Lt, iš R. G. 15,30 Lt.

Teismo sprendimas per 30 dienu nuo jo paskelbimo gali buti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skunda paduodant per ši teisma.

Teiseja Danguole Šuminaite