Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.8.1.2; 1.2.4.1.1; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2.

2025 m. kovo 26 d.

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. H., užsieniečio ILTU kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Ukrainos pilietis, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ tolimųjų reisų vairuotoju, neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kaltinamasis V. H. 2024 m. rugsėjo 13 d., apie 17.50 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatyta 1,27 promilės), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, peiliu vieną kartą tyčia dūrė nukentėjusiajam O. P. į krūtinę ir padarė - durtinę kiaurinę krūtinės ląstos kairės pusės žaizdą, lydimą oro susikaupimo kairėje krūtinplėvės ertmėje, ir taip tyčia sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo O. P. sveikatą, nes dėl durtinio kiaurinio krūtinės ląstos sužalojimo, lydimo oro susikaupimo kairėje krūtinplėvės ertmėje, nukentėjusiajam O. P. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (pagal SSMNT 6.6.9 punktą), tai yra V. H. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje.

2. Kaltinamasis V. H. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi įvykdęs nusikalstamą veiką ir paaiškino, jog su žmona buvo parduotuvėje, kur nusipirko degtinės, o grįžęs namo atsisėdo balkone ir pradėjo gerti, taip pat pasikvietė sūnų O. P. ir jie kartu gėrė. Paskui tarp jų įvyko žodinis konfliktas, nesusikalbėjimas, sūnus jam trenkė į pakaušį ar sprandą ir viskas peraugo į muštynes, o po to jis netyčia šiam trenkė peiliu. O. P. yra ne jo sūnus, o jo žmonos sūnus, pastarojo nėra įvaikinęs, pastarąjį vadina vardu, jis jį išlaiko. Įvykis galėjo vykti 2024 m. rugsėjo 13 d. 17.50 val., adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio metu nukentėjusysis buvo neblaivus, nes gėrė ir neužkando, jis taip pat buvo išgėręs, nes jeigu būtų blaivas, to nebūtų įvykę, kadangi jis nėra toks agresyvus, kad taip elgtųsi. Jie su O. P. gėrė ir viskas peraugo į muštynes: O. užlaužė jam rankas, jis nuėjo į balkoną išgerti, kad nusiramintų, rankoje turėjo peilį, kuriuo pjaustė mėsą, ir akimirksniu įvyko ginčas, o kai viskas atsitiko, pamatė kraują. Tas peilis buvo virtuvinis, mažų ašmenų, baltos spalvos geležte bei raudonos spalvos rankena, geležtės ilgis - 2-3 cm. Jis pats neprisimena, kaip įdūrė nukentėjusiajam, bet tarp jų vyko ginčas, jis atsistojo iš už stalo, o paskui O. P. krūtinės srities kairėje pusėje pamatė kraują. Tuo metu, kai pamatė kraują, jie abu stovėjo, nukentėjusiajam įdūrė atsistojęs. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad O. P. užvirto ant peilio, nes prieš tai šis ėjo prie jo dėl ginčo ir agresijos. Kadangi yra dešiniarankis, tai peilį laikė dešinėje rankoje, neprisimena momento, kad su ranka būtų atlikęs kokį nors veiksmą, tik pamatė kraują. Nežino, kas jam trukdo tai prisiminti, bet viskas vyko kaip rūke. Pripažįsta, kad tyčia dūrė nukentėjusiajam, savo veiksmus vertina labai blogai, šlykščiai, labai dėl to gailisi. Atlygino teritorinei ligonių kasai žalą, taip pat viską sumokėjo O. P., be to, apmoka už butą. Jo žmona nedirba: tiek ji, tiek jo dukra yra registruotos Užimtumo tarnyboje, O. taip pat nedirba, jie nuomoja butą – visą šeimą išlaiko jis. Jo dukra nuotoliniu būdu mokosi (duomenys neskelbtini) medicinos koledže, nori ją „pastatyti ant kojų“, jos mokslas yra nemokamas, bet jis ją išlaiko. Paskolų neturi, turto Lietuvoje taip pat neturi, tačiau (duomenys neskelbtini) turėjo turto, bet dabar ten gyvena rusai. Anksčiau nebuvo teistas, buvo baustas už pažeidimą kelyje. Jo leidimas gyventi Lietuvoje galioja iki kitų metų sausio mėnesio, bet ir toliau jis norės išlaikyti šeimą, todėl prašys šį leidimą pratęsti. Darbo reikalais iš namų išvyksta po 5-7 mėnesius, o grįžęs Lietuvoje pabūnu 1-1,5 mėn. Dabar su nukentėjusiuoju jo santykiai normalūs, šiuo metu jie nesimato. Labai gailisi. Jeigu bus pasodintas į kalėjimą, tai jo šeima pražus, jai bus sunku.

3. Įrodymų tyrimas teisme nutrauktas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, nes V. H. nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, visiškai pripažino savo kaltę ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėjas ir teisiamajame posėdyje dalyvavusi prokurorė. Vadovaujantis BPK 291 straipsniu, teisme buvo paskelbti byloje esantys įrodymai.

4. Be paties kaltinamojo V. H. visiško prisipažinimo teisme, jo kaltė įrodoma ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teisme išvardytais ir teismo įvertintais įrodymais:

4.1. V. H. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi ir parodė, kad O. P. yra jo žmonos I. sūnus. Jis jo nėra įsisūnijęs, bet gyvena kartu, nes jis atvyko iš okupuotos teritorijos. Kartu gyvena apie 1- 1, 5 mėnesio. Gyvena kartu adresu (duomenys neskelbtini). 2024-09-13 jis su žmona grįžo iš turgaus, pasiruošė pietus ir apie 15.00 val. išsitraukė butelį degtinės. Iš pradžių jis alkoholį gėrė vienas, po to pasikvietė O. P.. Jis su sūnumi O. P. sėdėjo balkone, kur ir vartojo alkoholį. Apie 17.00 val. tarp jo ir O. P. įvyko konfliktas. Konfliktas prasidėjo be priežasties, žodis po žodžio. Po to jis su O. P. susistumdė. Prieš susistumdymą balkone buvo padėtas mėsos gabaliukas ir nedidelis virtuvinis peilis, kurio geležtė apie 3 cm., su kuriuo jis pjaustė mėsą užkandai. Parodė, kad norėdamas pagąsdinti O. P. pasiėmė į ranką minėtą peilį, kuris buvo balkone ant staliuko prie mėsos, ir tuo peiliu dūrė O. P. į kairę krūtinės pusę, į širdies plotą. Parodė, kad gavosi taip, kad jam rankoje laikant peiliuką, O. pats užkrito ant to peilio, nes jie stumdėsi tuo metu. Susistumdymas tarp jų vyko ir balkone, ir kambaryje. Jie puolė vienas ant kito. Parodė, kad įvykio metu O. P. jam taip pat sudavė į veido kairę pusę, sužalojo akį. Po įvykio jam skauda kojas, rankas. Parodė, kad po dūrio O. P. atsisėdo tame pačiame kambaryje ant kėdės, muštynės baigėsi. Kraujo buvo nedaug, tik truputį. Žmona paprašė dukros, kad ši iškviestų policiją. Dukra išėjo į gatvę pasitikti policijos pareigūnų, o jis stovėjo ir laukė policijos pareigūnų, bėgti neketino. Dėl įvykio nuoširdžiai gailisi (2 t., b. l. 61-62). Kaltinamasis V. H. papildomos įtariamojo apklausos metu parodė, kad 2024-09-13, apie 17.50 val., jų namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tarp jo ir O. P. kilo konfliktas, kurio metu jie susipyko ir jis vieną kartą peiliu dūrė O., matė, kad O. iš kairės krūtinės pusės bėga kraujas. Prisipažįsta, kad jis dūrė peiliu O.. Labai gailisi dėl tokio savo elgesio, O. žalą jis atlygino, atlygino padarytą žalą ir teritorinei ligonių kasai. Po įvykio jis asmeniškai su O. nekalbėjo, nes jam tyrimo metu uždrausta su juo bendrauti. Žmona jam sakė, kad O. pretenzijų jam neturi. Parodė, kad dėl jam įteikto pranešimo apie įtarimą kaltę pilnai pripažįsta, nuoširdžiai gailisi, norėtų asmeniškai O. P. atsiprašyti (2 t., b. l. 72-73).

4.2. Nukentėjusysis O. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad patėvis V. H. 2024-09-13, dienos metu, tikslaus laiko negali nurodyti, atėjo pas jį į kambarį, pakvietė pasikalbėti su juo balkone, pasiūlė išgerti degtinės ir jis sutiko. Jie balkone pradėjo gerti degtinę. Truputį išgėrus, V. H. pradėjo jį įžeidinėti. Parodė, kad balkone jie buvo dviese, sėdėjo prie staliuko. Konflikto metu O. P. skėlė dešiniu delnu V. H. per skruostą. Smūgis nebuvo stiprus, patėvis nenukrito. Jis iš balkono išėjo, nuėjo tualetą, kur atėjo V. H., tarp jų vėl kilo konfliktas. Tualete jie susistumdė, konfliktavo. V. H. jį žodžiais įžeidinėjo, šaukė ant jo. Jis bandė nuraminti V. H., sakė, jam eiti į savo kambarį. V. H. nuėjo į savo kambarį, o jis nuėjo į savo kambarį. Parodė, kad namuose buvo jo mama I. H. ir sesuo A. H.., bet jos nematė, kas vyko balkone. Vėliau jis ėjo į tualetą, išgirdo riksmus sesers kambaryje. Patėvis buvo įsiutęs, raudonu veidu, agresyvus, artėjo link jo, įžeidinėjo jį žodžiais. V. H. priartėjus prie jo, jis šiam trenkė dešiniu delnu į skruostą, bet V. H. toliau link jo artėjo. Tada jis V. H. paguldė ant žemės, laikė rankomis prispaudęs prie grindų. V. H. mosikavo rankomis, bandė ištrūkti. Jis nuramino V. H., jie išsiskirstė į savo kambarius. V. H. tada pagriebė šeimos dokumentus, kuriuos pradėjo mėtyti per balkoną. Mama paprašė sesers, kad ši nubėgtų surinkti dokumentus. Tada patėvis įlėkė į jo kambarį, paėmė nuo stalo jo nešiojamą kompiuterį, kurį trenkė į grindis, po to jį pakėlė ir nešė link balkono. Jis suprato, kad V. H. nori išmesti jo kompiuterį. V. H. kompiuterį numetė balkone ant grindų. Kompiuteriui skilo korpusas. V. H. vėl grįžo į savo kambarį. Vėliau V. H. vėl pakvietė ji pasikalbėti, koridoriuje nusimovė šortus ir apatinius ir parodė savo lytinį organą. Jis norėjo eiti į balkoną pasiimti savo telefoną, tada patėvis į jį pradėjo mėtyti puodelius, lėkšteles. Pataikė į sieną, Parodė, kad jam kliuvo tik nuo vienos nuo sienos atšokusios šukės, bet jam neskaudėjo. Jis paprašė V. H. leisti jam pasiimti savo telefoną iš balkono. Patėvis pasakė, kad paduos telefoną, pats nuėjo į balkoną. Po to jis pamatė patėvį iš balkono bėgantį link jo. Suprato, kad kažkas ne taip, matė patėvio ranką, kuri „skrido“ tiesiai jam į krūtinę. Jis tada suprato, kad tai ne kumštis, kad kažkas yra rankoje, ir spėjo patėvio ranką pastumti, todėl smūgis buvo į kairį šoną, ties krūtine. Pamatė, kad kairėje pusėje kraujuoja. Parodė, kad jis tuo metu vilkėjo pilkus sportinius marškinėlius. Jis pritūpė, jam darėsi vis sunkiau kvėpuoti. Pamatė, kad patėvis rankoje laiko peilį, kažką lig matuoja, girdėjo, kaip patėvis pasakė, kad čia tik trys centimetrai, nuo to niekas nenumirė. Po to patėvis tą peilį numetė kambaryje. Parodė, jog tai galėjo būti tas pats peilis, kuriuos patėvis balkone pjaustė užkandą. Jis paprašė jam iškviesti pagalbą, o patėvis iš buto išėjo. Sesuo išėjo paskui jį. Su juo liko mama. Parodė, kad jis išėjo į kiemą laukti pagalbos. Kieme pamatė policijos automobilį. Prie pareigūnų buvo patėvis ir jo sesuo. Po poros minučių atvyko greitoji medicinos pagalba. Medikai jį nuvežė į VšĮ Šiaulių Respublikinės ligoninės priėmimo skyrių, kur jam suteikta pagalba, vėliau atlikta operacija. Ligoninėje jis buvo gydomas šešias dienas. Patėvio po įvykio nematė, su juo nebendravo (1 t., b. l. 149- 153). Papildomos apklausos metu O. P. parodė, kad V. H. yra jo patėvis. Jo mama su V. H. susituokė, kai jam buvo 10 metų. Jis su jais kartu gyveno iki 16 metų, kol išvyko mokytis. Jis įsisūnytas nebuvo, nes nesutiko. Jo ir patėvio santykiai visada buvo įtempti, jie daug pykdavosi, bet V. H. išlaikė visą šeimą. Parodė, kad jis nuo 16 metų gyveno atskirai. Nuo 2024 m. birželio mėn. jis gyvena (duomenys neskelbtini) gatvėje pas mamą, kuri jį iš išlaiko. Jis turi leidimą gyventi Lietuvoje, kur ir ieško darbo. Parodė, kad civilinio ieškinio byloje nereikš. V. H. pretenzijų neturi, sutinka su juo susitaikyti, jam atleidžia (1 t., b. l. 184-187).

4.3. Liudytoja I. H. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad V. H. O. augino nuo 10 metukų, bet oficialiai sūnaus neįsivaikino. 2024-09-13 jai buvo laisva diena, ji su vyru V. H. iš parduotuvės grįžo apie 14- 15 val. Pietaujant V. H. pasiūlė išgerti. Sūnus O. P. iš pradžių nenorėjo, bet vėliau sutiko. V. gėrė daugiau už O.. Vartojant alkoholį tarp vyrų kilo žodinis konfliktas. Konflikto metu O. nuėjo į tualetą. V. supyko labiau, nuėjo iš paskos į tualetą, atidarė duris. Tualete tarp vyrų vėl kilo žodinis konfliktas. Sūnus vis bandė išvengti konflikto, prašė nelįsti prie jo. V. nepaliko O. ramybėje. Kai sūnus išėjo iš tualeto, V. bandė pastumti O.. Tarp jų įvyko susistumdymas, jie apsižodžiavo. Po to V. pradėjo žodžiais kibti prie dukros A., sugriebė jai už rankų, pastūmė ant sofos. O. tai pamatė, pasakė, kad negalima taip elgtis. Po to jie trise sėdėjo, O. jas ramino, o V. tuo metu blaškėsi po butą. Pamena, kad O. nuolat ramino V.. Mano, kad ji tuo metu buvo virtuvėje, kai pas ją į virtuvę atėjo O. ir pasakė, kad blogai. Tada ji pamatė ant marškinėlių krūtinės srityje kraują. Sūnus jai pasakė, kad V. jam dūrė (2 t., b. l. 3-4). Papildomos apklausos metu liudytoja I. H. parodė, kad 2024-09-13 tarp jos vyro V. H. ir sūnaus O. įvyko konfliktas. Parodė, kad jie kartu sėdėjo ir vartojo alkoholį. Parodė, kad nematė, kaip buvo sužalotas jos sūnus, nes tuo metu buvo virtuvėje. Vėliau sūnus jai pasakė, kad jį perdūrė jos vyras V. H.. V. H. nėra O. P. tėvas, bet jis O. augino nuo 10 metų. V. H. O. neįsisūnijo, nes O. to nenorėjo. Sūnus 17 metų pabaigė mokyklą ir išvyko mokytis ir į namus retai grįždavo. O. su biologiniu tėvu nebendravo, V. vadindavo tėvu. Kai O. mokėsi universitetuose, jos vyras V. H. padėdavo sūnui su pinigais. Lietuvoje V. H. pradėjo dirbti prieš 5 metus. Kai O. baigė antrą universitetą, jis pradėjo gyventi savarankiškai. Kai O. 2024 metai atvyko pas ją į Lietuvą, jis gyveno iš V. pinigų, nes pilnai jų šeimą išlaiko jos vyras V.. Be vyro jie neišgyventų. O. ir V. konflikto 2024-09-13 jų santykiai buvo geri, kaip visada (2 t., b. l. 11-12).

4.4. Liudytoja A. H. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024-09-13, apie 17-18 val., ji skambino bendruoju pagalbos numeriu „112“, pranešė apie muštynes. Ji nurodė, kad muštynės įvyko tarp jos tarp jos tėvo ir brolio, adresu (duomenys neskelbtini). Parodė, kad užlipo į savo butą, kur koridoriuje pykosi tėvas V. H. ir jos brolis O. P.. Brolis pakėlė marškinėlius ir ji pamatė kraujo žymę kairiame šone. Konfliktas toliau vyko tarp tėvo ir brolio. Ji nusileido į kiemą laukti policijos. Mama I. H. buvo bute. Po kokių 3 min į kiemą atėjo ir tėtis, kuris kartu laukė pareigūnų. Tėtis nieko nekalbėjo, buvo girtas, sėdėjo prie laiptinės, verkė. Atvažiavo policijos pareigūnai. Ji ir tėtis priėjo prie policijos pareigūnų. Tėtis iš karto jiems pasakė, kad jis dėl visko kaltas. Tada į kiemą nusileido ir jos brolis O., kuriam pareigūnai iškvietė greitąją pagalbą. Ji tada nuėjo į butą paimti brolio dokumentų. Medikai broliui suteikė pirmąją pagalbą ir išvežė į Šiaulių ligoninę. Tėtį pareigūnai pasodino į policijos automobilį. Pareigūnai bute klausė, koks buvo peiliukas, sakė, kad mažas, bet peiliuko nerado. Pareigūnai išvažiavo. Po to ji tvarkė namus ir peiliuką rado tėvų kambaryje, naktinėje užuolaidoje. Parodė, kad tai jos peiliukas, jis rožinės spalvos, mažas, geležtė apie 3 cm ilgio, 1 cm pločio. Ant to peiliuko kraujo žymių nebuvo. Ji tą peiliuką išmetė į šiukšles. Išmetė, nes jai buvo nemalonu, nenorėjo, kad primintų tą įvykį. Parodė, kad po įvykio buvo susitikusi su tėčiu, kuris verkė, atsiprašinėjo dėl to, kas įvyko. Parodė, kad tą dieną, kai tėtis konfliktavo su broliu, ji visą laiką buvo bute, bet ne viską matė, nes buvo savo kambaryje, triukšmą girdėjo. Matė, kaip prie įėjimo į balkoną, kuris yra tėvų kambaryje, tėtis stumdėsi su broliu. Mama bandė juos išskirti. Mama paprašė iš balkono išnešti staliuką. Ji staliuką išnešė į tėvų kambarį. Tada visi iš balkono išėjo. Po to tėtis ir brolis nuėjo į vonią - tualetą. Praeidamas tėtis stumtelėjo ir ją, ji atsisėdo ant lovos, bet jai fizinio skausmo nesukėlė. Parodė, kad tada tėtis ir brolis mušėsi vonioje - tualete. Ji matė, kaip tėtis gulėjo pilvu ant grindų, o ant jo buvo brolis. Ji bandė juos išskirti. Brolis supyko, kad tėtis ją pastūmė, kumščiais trankė tėčiui į nugarą. Ji bandė stabdyti brolį. Po to brolis su tėčiu iš vonios išėjo į koridorių ir ten grūmėsi. Kuriuo momentu brolis buvo sužalotas peiliuku, ji nežino, nematė. Kur įvykio metu buvo peiliukas, ji nežino, bet mano, kad peiliukas galėjo būti balkone ir galimai juo galėjo būti pjaustoma užkanda (2 t., b. l. 17-19).

4.5. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2024-09-13 apie 17.50 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini) neblaivus (1,27 prom.) Ukrainos pilietis V. H., gim. (duomenys neskelbtini), vieną kartą durdamas peiliu į kairįjį šoną sužalojo savo neblaivų (1,46 prom.) O. P., gim. (duomenys neskelbtini), kuris GMP ekipažo pristatytas į VšĮ Šiaulių Respublikinės ligoninės priėmimo skyrių. V. H. sulaikytas (1 t., b. l. 1-2).

4.6. Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, adresu (duomenys neskelbtini), buto apžiūra. Apžiūros metu nustatyta, kad įėjus į butą, einant tiesiai ir pasukus į kairę patenkama į kambarį, kuriame yra ant lovos ir žemės netvarkingai išmėtyti daiktai. Šiame kambaryje yra plastikinės durys, pro kurias patenkama į balkoną (įvykio vietą), kuriame kairėje pusėje yra medinė kėdė ir staliukas. Kitų įvykiui reikšmingų objektų nestebima (1 t., b. l. 32- 34, 35-39).

4.7. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta: 1. O. P. nustatyta durtinė kiaurinė krūtinės ląstos kairės pusės žaizda, lydima oro susikaupimo kairėje krūtinplėvės ertmėje. 2. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje nurodytam įvykio laikui ir aplinkybėms, nėra. 3. O. P. nustatytas sužalojimas padarytas aštriu duriančių savybių daiktu, galimai peilio geležte, ar panašiai, vienu trauminiu poveikiu į kairę krūtinės ląstos pusę. Nustatytas sužalojimas griuviminei traumai nebūdingas. 4. Dėl nustatyto durtinio kiaurinio krūtinės ląstos sužalojimo, lydimo oro susikaupimo kairėje krūtinplėvės ertmėje, O. P. sveikata sutrikdyta sunkiai, remiantis S.S.M.N.T.p. 6.6.9. (1 t., b. l. 89- 90).

4.8. Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota BPC gauto pranešimo garso įrašo apžiūra, kurios metu nustatyta, kad pranešimas gautas 2024-09-13 17:52:37 val., pranešėja- A. H., kuri praneša apie brolio ir tėvo muštynes (pridėta garso įrašo stenograma) (1 t., b. l. 59-62).

4.9. Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašų apžiūra (pridėta garso įrašo stenograma) (1 t., b. l. 65-71).

4.10. Reikalaujamų daiktų pateikimo protokole užfiksuota, kad liudytoja I. H. pateikė nukentėjusiojo O. P. pilkos spalvos marškinėlius (1 t., b. l. 44- 45).

4.11. Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota liudytojos I. H. pateiktų nukentėjusiojo O. P. marškinėlių apžiūra, kurios metu nustatyta, kad marškinėliai yra pilkos spalvos, trumpomis rankovėmis („polo“ stiliaus). Priekinėje marškinėlių dalyje, kairėje pusėje, ties krūtine yra šviesios spalvos siuvinėtas užrašas „(duomenys neskelbtini)“, po kuriuo, dešiniau link pažasties matoma pailga 1 cm. ilgio skylutė, po kuria, toje pačioje pusėje, yra ne ryškios rusvos spalvos žymės, panašios į plautas kraujo dėmes. Marškinėlių priekinėje dalyje ties viduriu yra nežymi apvali skylutė 0,5 cm pločio, būdinga nuorūkos paliktai žymei (1 t., b. l. 49-51, 52-56).

5. Teismas, įvertinęs anksčiau išdėstytų įrodymų visumą, sprendžia, jog byloje ištirti įrodymai objektyvūs, išsamūs, nuoseklūs bei patikimi ir teismas jais remiasi darydamas išvadą. Įrodymai dera tarpusavyje, vieni kitiems neprieštarauja, jų visuma pakankama kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos faktinėms aplinkybėms atskleisti, veikos požymiams įrodyti ir jo kaltei pagrįsti. Šių įrodymų visuma: kaltinamojo V. H. parodymai duoti teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusiojo O. P., liudytojų I. H., A. H. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, įvykio vietos, kitų objektų apžiūros bei reikalaujamų daiktų pateikimo protokoluose užfiksuoti duomenys, specialisto išvadoje nurodyti duomenys, kad O. P. nustatyta durtinė kiaurinė krūtinės ląstos kairės pusės žaizda, lydima oro susikaupimo kairėje krūtinplėvės ertmėje ir dėl nustatyto durtinio kiaurinio krūtinės ląstos sužalojimo, lydimo oro susikaupimo kairėje krūtinplėvės ertmėje, O. P. sveikata sutrikdyta sunkiai, neginčijamai patvirtina, jog kaltinamasis V. H. kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatyta 1,27 promilės), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, peiliu vieną kartą dūrė nukentėjusiajam O. P. į krūtinę, taip padarydamas nukentėjusiajam O. P. sunkų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus - durtinę kiaurinę krūtinės ląstos kairės pusės žaizdą, lydimą oro susikaupimo kairėje krūtinplėvės ertmėje, ir tokiu būdu padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje. Teismas pažymi, kad byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad V. H. minėtą nusikalstamą veiką įvykdė veikdamas tiesiogine nekonkretizuota tyčia, kadangi suvokė, jog durdamas peiliu nukentėjusiajam į krūtinės sritį, vykdo pavojingą veiką, suvokė, kad tokiais veiksmais padarys nekonkretizuotą sveikatos sužalojimą nukentėjusiajam ir tokių padarinių norėjo.

6. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, į kaltės formą bei rūšį, į padarytos nusikalstamos veikos motyvus bei tikslus, į nusikalstamos veikos stadiją, į kaltinamojo asmenybę, nusikalstama veika padarytą žalą.

7. Kaltinamojo V. H. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Iš bylos duomenų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu Šiaulių teritorinė ligonių kasa buvo pareiškusi 758,16 Eur ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, kurią kaltinamasis savo noru atlygino (1 t., b. l. 127-130, 144), todėl tai, kad kaltinamasis savo noru atlygino padarytą turtinę žalą, taip pat pripažįstama jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 3 p.).

8. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo gynėjas prašė pripažinti kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys (BK 59 str. 1 d. 6 p.). Teismo vertinimu šis prašymas yra nepagrįstas, todėl atmestinas, kadangi iš bylos duomenų (nukentėjusiojo O. P., liudytojų I. H., A. H. parodymai ikiteisminio tyrimo metu) matyti, jog kaltinamasis su nukentėjusiuoju įvykio metu konfliktavo, žodinis konfliktas peraugo į smurtinius veiksmus, tačiau konfliktą vis eskalavo ir iš naujo kurstė būtent kaltinamasis, todėl nėra jokio teisinio pagrindo išvadai, kad nukentėjusysis kokiais nors veiksmais provokavo kaltinamąjį ar buvusioje situacijoje elgėsi rizikingai.

9. Teismas kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad jis padarė nusikalstamą veiką būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

10. BK 135 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad už šio nusikaltimo įvykdymą asmuo yra baudžiamas vienintele bausmės rūšimi - laisvės atėmimu iki 10 metų. Šis nusikaltimas priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 5 d.)

11. Teisiamojo posėdžio metu prokurorė, gynėjas ir kaltinamasis prašė šioje byloje pritaikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti kaltinamajam už jo įvykdytą nusikaltimą bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu – laisvės apribojimą, teigiant, jog BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos tik vienintelės laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

12. Pažymėtina, kad teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgdamas į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu straipsnio sankcijoje nurodytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Nurodytas bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-29-788/2020, 2K-119-689/2020, 2K-169-458/2020, 2K-201-788/2021, 2K-233-976/2021). Iš esmės turi būti nustatyta tokia visuma aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba, atvirkščiai, pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-64-303/2018, 2K-209-222/2018, 2K-169-458/2020, 2K-132-942/2021, 2K-233-976/2021).

13. Teismų praktikoje išaiškinta, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei nustatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, kai įstatymo nustatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei ir kitoms bylos aplinkybėms. Taigi šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-19/2011, 2K-412/2014, 2K-383-895/2015, 2K-126-693/2018, 2K-233-976/2021 ir kt.). BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatoms taikyti taip pat ne mažiau svarbu kaltininko asmenybė, kurios vertinimas sudarytų prielaidas daryti išvadą, kad net minimalios įstatymo sankcijoje nustatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebūtų teisingas. Vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį atlieka kaltininko nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, Nr. 2K-281-942/2018).

14. Nagrinėjamu atveju matyti, kad kaltinamasis V. H. įvykdė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai, už kurios įvykdymą yra numatyta tik laisvės atėmimo bausmė. Teismas spręsdamas dėl galimybės taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas šioje byloje įvertina tai, kad buvo įvykdyta tyčinė nusikalstama veika, tačiau ji padaryta nekonkretizuota tyčia, veika įvykdyta iš anksto jos neplanavus, vykusio tarpusavio konflikto metu, abiem asmenims – kaltinamajam ir nukentėjusiajam vartojant alkoholį, nors veika padaryta panaudojus įrankį peilį – tačiau kaip matyti iš bylos duomenų (asmenų parodymų), peilis buvo mažas, buitinės paskirties, buvo atliktas vienas tyčinis smūgis/dūris peiliu ir po to kaltinamasis neatliko jokių pavojingų veiksmų, iš įvykio vietos nepasišalino, padarytą žalą atlyginimo, nukentėjusysis pretenzijų kaltinamajam neturi. Taipogi teismas įvertina tai, kad nors nei teisiškai, nei biologine prasme nukentėjusysis nėra kaltinamojo sūnus, tačiau iš kaltinamojo bei kitų proceso dalyvių parodymų byloje bei iš 2025-03-12 teismui pateiktų duomenų, pateiktų kartu su pareiškimu dėl duomenų prijungimo byloje, matyti, jog kaltinamąjį ir nukentėjusįjį sieja artimi ryšiai, kaltinamasis nukentėjusįjį augino ir teikė bei teikia išlaikymą nukentėjusiajam. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis yra dirbantis, nėra teistas (2 t., b. l. 119-121), kas rodo, kad kaltinamasis nėra linkęs nusikalsti ir jo padaryta veiką yra daugiau nulemta atsitiktinio neadekvataus situacijos vertinimu būnant neblaiviam, o ne kaip pasekmė ankstesnio teisei priešingo kaltinamojo elgesio. Kaip matyti iš kaltinamojo gynėjo pateiktų papildomų duomenų bei proceso dalyvių parodymų byloje, kaltinamasis yra pagrindinis šeimos maitintojas, jis išlaiko žmoną, savo ir žmonos vaikus, o kaltinamajam praradus darbą dėl to, kad jam reiktų atlikti laisvės atėmimo bausmę, išlaikymo netektų minti asmenys ir tokių būdu būtų padaryta neproporcinga žala ir asmenims, kurie nėra susiję ir kalti dėl kaltinamojo įvykdytos nusikalstamos veikos (būtų prarandamas gyvenamasis būstas, apsunkintas ar net užkirstas kelias dukrai tęsti studijas, itin pasunkėtų kaltinamojo šeimos gerovė, įskaitant ir nukentėjusiojo). Papildomai teismas įvertina ir tai, kad kaltinamasis viso proceso metu iš esmės pripažino savo kaltę, o teisiamojo posėdžio metu išreiškė nuoširdų gailestį dėl įvykdytos nusikalstamos veikos. Taipogi įvertintina ir valstybinį kaltinimą byloje palaikiusios prokurorės pozicija bausmės skyrimo klausimu kaltinamajam, kur pastaroji prašė taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę, o su tokiu pasiūlymu sutiko ir kaltinamasis bei jo gynėjas.

15. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad šioje byloje kaltinamajam V. H. laisvės atėmimo bausmės paskyrimas, už jo įvykdytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 135 straipsnio 1 dalyje, aiškiai prieštarautų teisingumo principui, būtų neproporcingas ir pasiektų tik vienintelę bausmės tikslą – nubaudimą, o kitų bausmės tikslų nepasiektų. Šiuo atveju laisvės atėmimo bausmės paskyrimas padarytų neproporcingą žalą kaltinamojo šeimos nariams, nukentėjusiajam, teismo įsitikinimu bausmės tikslus šioje byloje galima pasiekti švelnesnio pobūdžio bausme, nepadarant neproporcingos žalos kaltinamojo šeimos nariams, kurie nėra kalti dėl kaltinamojo elgesio. Įvertinus kaltinamojo asmenybės mažą pavojingumą, pastarojo elgesį iki veikos, jos vykdymo metu ir po veikos įvykdymo, nukentėjusiojo santykį su kaltinamuoju bei jo poziciją, neturint pretenzijų kaltinamajam, taipogi kaltinamojo šeimos padėtį ir pastarojo, kaip vienintelio ir pagrindinio šeimos maitintojo svarbą ir galimas kilti neigiamas pasekmes pastarojo šeimai, netekus pagrindinio šeimos maitintojo, teismas sprendžia, kad šioje byloje yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir kaltinamajam paskirti kitos rūšies bausmę, negu BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė, tai yra bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

16. Skiriant bausmę kaltinamajam V. H., atsižvelgiama į visas bylos aplinkybes ir į tai, kad kaltinamasis anksčiau neteistas (2 t., b. l. 119-121), jo padaryta nusikalstama veika priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, nusikaltimas baigtas, padarytas veikiant tiesiogine neapibrėžta tyčia, padaryta žala nukentėjusiojo sveikatai, atlyginta padaryta turtinė žala Ligonių kasai, nebaustas administracine tvarka 5 metų laikotarpyje, dirbantis, vedęs, turi vaiką, turto Lietuvoje neturi (2 t., b. l. 122-123, 124-125, 130-131).

17. Atsižvelgiant į visas anksčiau išdėstytas aplinkybes, ir vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už BK 135 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo įvykdymą paskyrus prokurorės prašomą bausmės rūšį – laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, ir įvertinus kilusius sunkius padarinius nukentėjusiojo sveikatai, bausmės dydis nustatomas maksimalus (BK 48 str.) – 2 metams. Paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu, kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą.

18. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 2, 4 punktais V. H. bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigotinas: per 9 mėnesius nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo Probacijos tarnyboje dienos neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei tęsti darbą, o jį praradus užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

19. Atsižvelgiant į tai, kad V. H. nusikalstama veika buvo padaryta žala kito asmens sveikatai, vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 71 straipsniu, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, šią įmoką sumokant per 1 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

20. Vadovaujantis BK 66, 65 straipsniais į V. H. paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024-09-13 18.10 val. iki 2024-09-15 13.33 val. (2 t., b. l. 20-24, 37-39), tai yra 2 paros, jas prilyginant 6 laisvės apribojimo dienoms.

21. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus: 1) marškinėliai, 1 vnt., kuriuos reikalaujamų daiktų pateikimo metu 2024-09-24 pateikė liudytoja I. H., saugomi Šiaulių apskrities VPK Aptarnavimo skyriuje, (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 57- 58), - sunaikintini, 2) DVD laikmenos, 2 vnt., kuriose įrašyti pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašai ir BPC gauto pranešimo garso įrašas, supakuoti voke, kuris perduodamas kartu su ikiteisminio tyrimo medžiaga prisegtas bylos 1 tomo viršelio gale, - paliktinos saugoti byloje.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. H., užsieniečio ILTU kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, 48 straipsnio 2 dalimi, 4 dalies 2, 4 punktais jam paskirti laisvės apribojimą 2 (dviem) metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant:

1) per 9 mėnesius nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo Probacijos tarnyboje dienos neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis,

2) bausmės atlikimo laikotarpiu tęsti darbą, o jį praradus užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir V. H. skirti sumažintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieniems) metams 4 (keturiems) mėnesiams, be intensyvios priežiūros, įpareigojant:

1) per 9 mėnesius nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo Probacijos tarnyboje dienos neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis,

2) bausmės atlikimo laikotarpiu tęsti darbą, o jį praradus užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 71 straipsniu, V. H. paskirti 10 MGL (500 Eur) įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, šią įmoką sumokant per 1 (vienus) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66, 65 straipsniais į V. H. paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką 2 paras, jas prilyginant 6 laisvės apribojimo dienoms.

V. H. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1) marškinėlius, 1 vnt., - sunaikinti, 2) DVD laikmenas, 2 vnt., - palikti saugoti byloje.

V. H. išaiškinti, kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19–22 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: 1) susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos; 2) atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną; 3) laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; 4) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) BK 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

V. H. išaiškintina, kad įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą mokama pervedant lėšas į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo sąskaitą.

Mokėjimo paskirtis: Vardas, pavardė, asmens kodas (būtina nurodyti asmens, kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vardą ir pavardę bei asmens kodą).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusio Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.