- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2013-07-26
- Bylos Nr.
- 1-2408-784/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-12-1-04111-2012-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gediminas Viederis
- Kaltinamasis
- J. R.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gediminas Viederis, išnagrinėjęs prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje J. R., gim. 1993-05-29 Vilniuje, a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), 10 klasių išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) moksleivis, nevedęs, teistas 1) 2011-03-15 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant jį nuo 20 val. iki 6 val. būti namuos ir mokytis; 2) 2011-06-21 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, laisvės apribojimu 10 mėnesių, įpareigojant per laisvės apribojimo bausmės laikotarpį nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, tęsti mokslą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su bausme paskirta 2011-03-15 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant nuosprendžiui įsiteisėjus per laisvės apribojimo laikotarpį nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, tęsti mokslą. 2012-03-22 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų areštą. 2012-05-16 atvyko į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją. 2012-08-08 paleistas iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos atlikus arešto bausmę; kaltinamas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. R. 2012 m. spalio 22 d., apie 01.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, išdaužė durų stiklą, kurio vertė 500 Lt, ir bandė patekti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias patalpas, ir iš ten pagrobti kompiuterio monitorių „BENQ FP71G“, kurio vertė 400 Lt, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių nepriklausančių nuo jo valios, nes išsigando pašalinių žmonių, tokiais savo veiksmais pasikėsino pagrobti svetimą – UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą.
Be to J. R. 2012 m. spalio 22 d., apie 01.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, išdaužė durų stiklą, kurio vertė 500 Lt, ir bandė patekti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias patalpas, tokiais savo veiksmais jis sugadino svetimą – UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ priklausantį 500 Lt vertės turtą.
J. R. kaltė padarius nusikaltimus, numatytus BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, nustatyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma:
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju J. R. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2012 m. spalio 22 d., apie 01.00 val. (duomenys neskelbtini) vienas ėjo link namų, iš (duomenys neskelbtini) mikrorajono, buvo stipriai išgėręs. Priėjęs prie namo (duomenys neskelbtini), pamatė pastatą su stiklinėmis duris. Kam priklausė patalpos, nežino. Jis priėjo prie minėtų durų, pagalvojo, kad reikia patekti į vidų patalpų, apžiūrėti kas ten yra. Jis paėmė šalia patalpų gulėjusį akmenį ir išdaužė įmonės durų stiklą. Signalizacija nesuveikė. Per išdaužtas duris pateko į įmonės vidų. Lįsdamas susipjaustė dešinės rankos mažąjį pirštą. Apžiūrėjo patalpas ir ant stalo pamatė stovintį kompiuterį. Priėjęs prie jo atjungė monitorių ir norėjo išsinešti, bet persigalvojo ir nieko nepaėmęs išėjo pro tas pačias duris į lauką. Lauke pamatė, kad link jo važiuoja policijos automobilis. Jis pradėjo bėgti, o vienas pareigūnas vijosi. Jis šaukė, kad sustotų, bet jo nurodymų neklausė ir toliau bėgo. Jis perspėjo, kad jei nesustos, tai jis prieš jį panaudos elektrošoką ir jį panaudojo. Jis jo neklausė ir pajuto nugaroje skausmą. Parkrito ir jį policijos pareigūnai jį sulaikė. Dėl savo nusikalstamos veikos labai gailisi (b. l. 38-39).
Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas įtariamuoju J. R. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2012 m. spalio 22 d., apie 01.00 val. įsilaužė į įmonės patalpas, turėdamas tikslą ką nors pavogti. Ir išdaužęs durų stiklą, patekęs į vidų, nuėjo prie kompiuterio, stovėjusio ant stalo. Atsuko monitorių ir norėjo jį išsinešti, bet palikęs jį ant stalo išėjo į lauką. Kodėl išėjo jo nepasiėmęs, nežino, nors jo buvo tikslas, ką nors iš ten pavogti. Kai išėjo į lauką, jį pamatė policijos pareigūnai ir jie sulaikė, nepaėmus monitoriaus. (b. l. 40).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas M. K. parodė, kad 2012 m. spalio 22 d., apie 01.30 val. sulaukė policijos pareigūnų skambučio, kurie pranešė, kad buvo įsilaužta į įmonę, adresu (duomenys neskelbtini), išdaužus stiklą, ir pasikėsinta įvykdyti vagystę. Atvykus į patalpas įsitikino tuo, kad buvo išdaužtos durų stiklas. Apžiūrėjęs patalpas, nieko nepastebėjo, kad kas nors būtų pavogta. Jų įmonė buvo tvarkingai užrakinta ir palikta 2012 m. spalio 19 d., apie 18.00 val. Papildomos apklausos metu liudytojas M. K. parodė, kad savo pirminius parodymus norėtų patikslinti. Įmonėje buvo kompiuteris su monitoriumi „BENQ FP71G“, kuris buvo padėtas ant stalo. Jis buvo atjungtas nuo kompiuterio ir norėta išsinešti, jį vertina 400 Lt. Jis nebuvo pavogtas, tik pasikėsinta jį išsinešti. Civilinį ieškinį reiškia tik dėl išdaužto stiklo lauko duryse, kurį vertina 500 Lt, dėl apgadintų durų staktos, pretenzijų neturi, kadangi jas patys susitvarkys. Taip pat prašo medžiagą teisme nagrinėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui, t. y. jam, nedalyvaujant (b. l. 17-18).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas R. B. parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini). 2012 m. spalio 22 d., apie 01.00 val. ji dar nemiegojo ir išėjo į balkoną parūkyti. Kai išėjo į balkoną, po minutės užgirdo, kad kažkas dūžta. Ji pamanė, kad kažką numetė, bet vėliau suprato, kad kažkas kažką daužo po balkonu. Girdėjo kaip kažkas daug kartų kažką daužytų ir po dūžių, kad kažkas vaikščiojo per stiklus. Ji iš karto pažadino savo draugę G. R. ir paėmusi telefoną paskambino į policiją. Policija atvažiavo labai greitai ir pradėjo eiti link įmonių. Persisvėrusi per balkoną, pamatė, kad po balkonu, kur yra įsikūrusios įmonės, nubėgo vaikinas. Vaikinas buvo apsirengęs tamsiais drabužiais, apie 170 cm. ūgio. Jis bėgo link (duomenys neskelbtini) gatvės, o pareigūnai bėgo paskui jį. Vėliau pamatė, kad tą vaikiną policija vedėsi link automobilio. Ji kai išgirdo dūžius, išsigando ir pasijuto nejaukiai. Jai buvo neramu ir nesaugu. Kai pamatė, kad vaikinas nubėgo iš įvykio vietos, jai taip pat buvo baisu ir nejauku, kad kažkas po buto langais daro nusikaltimą. Jos draugė taip pat pasijuto nejaukiai (b. l. 25-26).
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančio 2012 m. spalio 22 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad yra išdaužtos įėjimo stiklinės durys, aplink mėtosi daug šukių. Ofiso viduje ant stalo stovi kompiuterio monitorius. Patalpos viduje netoli spintos guli pilkos spalvos plytgalis (b. l. 5-10).
Iš byloje esančio 2012 m. spalio 23 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta plyta, kuri buvo rasta ir paimta nusikaltimo vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), kuri po apžiūros perduota saugoti į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 PK daiktų saugojimo patalpas (b. l. 13-15, 16).
Iš byloje esančio 2013 m. liepos 11 d. pakvitavimo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pretenzijų dėl apgadintų durų neturi, nes padaryta 500 Lt žala buvo atlyginta (b. l. 24).
Iš alkotesterio parodymų nustatyta, kad 2012 m. spalio 22 d. 01.46 val. J. R. organizme rasta 1.78 promilės alkoholio (b. l. 43).
Vertindamas byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtus įrodymus teismas pažymi, kad byloje esantys dokumentai parodo, kad pareikštame J. R. kaltinime netiksliai nurodyta inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo data. Iš byloje esančios policijos įvykių ataskaitos (b. l. 3) matyti, kad pranešimas apie daromas nusikalstamas veikas (duomenys neskelbtini), įregistruotas 2012 m. spalio 22 d. Kad nusikalstama veika buvo įvykdyta 2012 m. spalio 22 d. patvirtina ne tik minėtoje ataskaitoje esantys duomenys, bet ir surinkta bylos medžiaga. Todėl teismas laiko, kad inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo data tikslintina, nustatant, kad inkriminuojama nusikalstama veika buvo padaryta ne 2012 m. spalio 12 d. apie 01.00 val., (kaip nurodyta pareiškime dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu), bet 2012 m. spalio 22 d. apie 01.00 val. Bylos teisminio nagrinėjimo ribas nustatančių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 255 ir 256 straipsnių prasmė leidžia bylą nagrinėjančiam teismui patikslinti kaltinimą, jeigu tuo nepažeidžiama kaltinamojo teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas. Šiuo konkrečiu atveju teisingam baudžiamojo įstatymo pritaikymui svarbios faktinės aplinkybės, patikslinant įvykio datą, iš esmės nekeičiamos, toks patikslinimas nei išplečia kaltinimo apimties, nei ją siaurina. Todėl teismas laiko, kad toks kaltinimo patikslinimas nuosprendyje nesuvaržo kaltinamojo teisės į gynybą.
Šioje byloje surinktų faktinių duomenų visuma, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai patvirtino J. R. pareikštą kaltinimą. Kaltinamojo J. R. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti kaip dviejų nusikaltimų, numatytų BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, idealioji sutaptis.
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, J. R. pareiškė, kad su prokurorės kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu sutinka bei su siūloma bausmės rūšimi sutinka, tačiau prašė teismo skirti mažesnę baudą, nes šiuo metu jis stovi darbo biržoje ir jo materialinė padėtis sunki (b. l. 81)
Kaltinamojo J. R. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei atlygino padaryta nusikalstama veika turtinę žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Teismas skirdamas kaltinamajam J. R. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (pasikėsinta padaryti apysunkį nusikaltimą ir padarytas nesunkus nusikaltimas), kaltinamojo asmenybę (teistas, baustas administracine tvarka, nedirba, Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre ir Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje nesigydė, į Vilniaus miesto Priklausomybės ligų centro įskaitą neįrašytas), nustatytas jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančią aplinkybes. Atsižvelgiant į šias nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, ypač į tai, jog kaltinamasis atlygino padarytą turtinę žalą, teismas laiko, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus baudas. Teismo vertinimu prokurorės siūlomas baudos dydis šiuo konkrečiu atveju yra optimalus, todėl mažinti ar didinti jį nėra pagrindo.
J. R. nustatytinas keturių mėnesių laikotarpis, per kurį jis privalo sumokėti baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sąskaitą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis).
Daiktinių įrodymų klausimas spręstinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 94 straipsnio numatyta tvarka.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 1 dalimi, 420, 421 straipsniais, teismas,-
nusprendė:
J. R., pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje 178 straipsnio 2 dalyje ir nubausti 15 MGL, t. y. 1950 Lt (vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimties litų) dydžio bauda.
J. R., pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje ir nubausti 10 MGL, t. y. 1300 Lt (vieno tūkstančio trijų šimtų litų) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, J. R., paskirtąsias bausmes subendrinti ir paskirti galutinę subendrintą 15 MGL dydžio, t. y. 1950 Lt (vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimties litų) baudą.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a) papunkčiu į paskirtą bausmę įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2012-10-22 01.12 val. iki 2012-10-23 15.50 val., ir nuo 2013-05-22 21.50 val. iki 2013-05-24 12.55 val., viso 4 paras, kas atitinka 8 MGL dydžio baudą. Galutinį baudos dydį J. R. nustatyti 7 MGL, t. y. 910 Lt (devynių šimtų dešimties litų) baudą.
Įpareigoti J. R. 7 MGL, t. y. 910 Lt (devynių šimtų dešimties litų) baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB bankas „Swedbank“, arba sąskaitą banke „Nordea Bank Finland Plc“ Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, įmokos kodas – 6801, per keturis mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Mokėjimo kvitą būtina nedelsiant pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą, (Laisvės pr. 79A, Vilnius). Nustatytu laiku nesumokėta bauda, bus išieškoma priverstinai (BVK 22 str.)
Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
- voką su jame esančia plyta, saugoma Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 PK daiktų saugojimo patalpoje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikinti;
- voką su jame esančiomis stiklo šukėmis, saugoma Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 PK daiktų saugojimo patalpoje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikinti;
- voką su avalynės pėdsakais, saugomus Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 PK daiktų saugojimo patalpoje saugoti prie bylos.
1. Nesutikdamas su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų, nuo teismo įsakymo gavimo dienos, paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.
3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.