Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Šalčininkai) prokuroro G. B. 2020-10-16 pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (toliau-pareiškimas) ir susipažinęs su baudžiamąja byla Nr. e1-1582-269/2020 (toliau-byla, bylos lapai, bylos lapas, b.l. ), kurioje E. B. (E. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė deklaruota ir gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, turintys vidurinį išsilavinimą, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. B. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, o būtent:

jis, 2020-10-08, apie 00.15 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau-KET) patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau-Vyriausybė) 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (Vyriausybės 2018 m. spalio 03 d. nutarimo Nr. 989 redakcija) 14. punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo jo motinai J. B. nuosavybės teise priklausantį automobilį AUDI Q7, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau-automobilis, transporto priemonė), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai 2020-10-08 00.17 val., alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510 Nr. ARJK-0154, patikros Nr. 1300951 galiojanti iki 2020-12-19, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus vyriausieji patruliai nustatė 1,68 promilės alkoholio koncentraciją iškvėptame ore (bylos lapai 47, 76).

Ikiteisminio tyrimo metu E. B. (toliau-kaltinamasis) kaltu padaręs šią nusikalstamą veiką prisipažino visiškai ir paaiškino, kad automobilis ,,Audi Q7" valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jo mamai J. B. pagal transporto priemonės pirkimo- pardavimo sutartį. 2020-10-07 apie 21.00 val. jis automobiliu „Audi Q7" valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiavo pas draugus, išgėrė maždaug 2 butelius alaus ir vairavo automobilį „Audi Q7" valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), visi trys nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) miestelyje esančią kebabinę, čia jis išgėrė maždaug 150 g brendžio ir nusprendė skirstytis po namus, nusprendė, kad sugebės pats savarankiškai nuvažiuoti iki namų, (duomenys neskelbtini), sėdo už automobilio „Audi Q7", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairo ir pradėjo važiuoti link namų. 2020-10-08 apie 00.15 val. važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve, pastebėjo priešais save policijos tarnybinį automobilį, pasimetė, nusprendė kirtęs (duomenys neskelbtini), prisiparkuoti (duomenys neskelbtini), ties 2 numeriu pažymėtu namu, čia jam iš paskos ir atvažiavo policijos pareigūnai. Vienas iš jų priėjo prie jo vairuojamo automobilio „Audi Q7", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Jis, žinodamas, kad yra išgėręs alkoholinių gėrimų, ir teisė vairuoti jam yra atimta prieš metus, nusprendė greitai perlipti į keleivio pusę. Iš karto neigė, kad vairavo jis, bijodamas, kad automobilį priklausantį jo motinai J. B. konfiskuos. Tačiau vėliau suprato, kad elgiasi netinkamai ir savo kaltę visiškai pripažino, kad būtent jis vairavo šį automobilį „Audi Q7" valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Tada vienas iš policijos pareigūnų pasiūlė jam pasitikrinti neblaivumo laipsnį, t. y. pūsti į alkotesterį. Jis tą ir padarė, jam nustatė vidutinį girtumo laipsnį, su alkotesterio parodymais jis visiškai sutiko. Automobilį „Audi Q7", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavęs tralas nuvežė į stovėjimo aikštelę, sutiko, ikiteisminį tyrimą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, prašė teismo leisti jam skirta piniginę baudą leisti išmokėti dalimis, 2 metu laikotarpyje, labai prašė teismo, atsižvelgti į tai, kad yra vedęs ir turi 2 nepilnamečius vaikus, ir priskirti jam mažesnę nei yra nurodytą automobilio „Audi Q7", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos kaina Lietuvoje ( b. l. 48-51).

Kaltinamojo kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, be jo prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 20 straipsnyje.

Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų policijos komisariato reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio I. B. tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2020-10-08 apie 00.15 val. patruliuojant (duomenys neskelbtini) su vyriausiuoju patruliu A. L., patruliniu automobiliu 3042, važiavo link (duomenys neskelbtini) g., pastebėjo iš priekio link jų iš (duomenys neskelbtini) gatvės judantį automobilį AUDI Q7, kuris kirto (duomenys neskelbtini) aikštės stovėjimo aikštelę ir sustojo prie (duomenys neskelbtini) 2 namo, toks elgesys sukėlė įtarimų ir nusprendė patikrinti vairuotoją. Privažiavo iš AUDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galo I. B. priėjo prie vairuotojo durelių, pamatė, kad vairuotojo vietoje nieko nėra, vienintelis žmogus automobilyje buvo E. B., gim. (duomenys neskelbtini), kuris sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Kadangi nuo automobilio pamatymo iki I. B. priėjimo prie jo, automobilis visą laiką buvo policijos patrulių akiratyje nebuvo jokių abejonių, kas vairavo automobilį. E. B. pradėjo neigti vairavęs automobilį, tačiau jam buvo paaiškinta, kad visa aikštė yra stebima vaizdo kameromis, jis prisipažino, kad važiavo pats. Nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas ir nustatytas 1,68 promilės girtumas ir antru putimu 1,68 promilės girtumas. Nustatyta, kad E. B. neturi teisės vairuoti. Įvykio vietoje buvo surinkta medžiaga, jam buvo surašytas protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso (toliau-ANK) 424 straipsnio 2 dalį. Automobilis uždarytas į saugojimo aikštelę (bylos lapas 6).

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu, kuri pradėta 01.00 val., baigta 01.10 val., (duomenys neskelbtini), apžiūrėta transporto priemonė „AUDI Q7“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta: galinės durelės kairės pusės įbraižymas, dešinės pusės priekinis sparnas nutrintas lakas. Protokolo priedai : fotolentelė (b.l. 11-15).

2020-10-08 Drager Alcotest 7510 Nr. ARJK0154, patikros sertifikatas Nr. 1300951, E. B. pirmu pūtimu 00.17 val. buvo nustatytas 1,68 promilių neblaivumas, 00.35 val. antru pūtimu 1,68 promilių neblaivumas (b. l. 8).

Automobilio „AUDI Q7" valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė yra J. B. asmens kodas (duomenys neskelbtini) - 2020 10 06 transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartis (b.l. 19).

Autotransporto kainos Lietuvoje VšĮ „Emprekis“ sistemoje šio automobilio vidutinė transporto priemonės kaina Lietuvoje buvo nustatyta kaina yra 8320 EUR su PVM, 6876 EUR be PVM (b.l. 20).

2020-10-08 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole E. B. savanoriškai pateikė vairuotojo pažymėjimą Nr(duomenys neskelbtini) (b. l. 21-22).

2020-10-08 daiktų apžiūros protokole, apžiūros objektas yra Lietuvos Respublikos (toliau-LR) vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), kurį 2020-10-08 įtariamasis E. B. savanoriškai pateikė prie ikiteisminio tyrimo medžiagos. LR vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra išduotas E. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu, išduotas 2013-09-03, galioja iki 2023-09-03. Išdavė VĮ „REGITRA“. Suteiktos AM B1 B kategorijos. Protokolo priedas: fotolentelė (b.l. 24, 26).

Liudytojas A. L. parodė, kad 2020-10-08, apie 00.15 val. patruliuodamas kartu su Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų r. PK Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu I. B., tarnybiniu automobiliu Škoda Yeti, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) link jų judantį automobilį AUDI Q7, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas, matomai pamatęs jų tarnybinį automobilį, staigiai kirto (duomenys neskelbtini) alėjoje stovėjimo aikštelę ir sustojo (duomenys neskelbtini) ties 2 numeriu pažymėtu namu. Toks vairuotojo elgesys jiems pasirodė įtartinas, todėl privažiavo arčiau minėto automobilio ir priėję prie vairuotojo, pastebėjo, kad prie vairo niekas nesėdi, o automobilyje yra tik vienas vaikinas, kuris jau sėdi priekinėje keleivio pusėje. Bendraujant su vaikinu, paaiškėjo, kad tai yra E. B., gim. (duomenys neskelbtini), kuris iš pradžių bandė teigti, kad automobilį vairavo ne jis, tačiau paklausus, kaip tada automobilis važiavo be vairuotojo, pastarasis pripažino vairavimo faktą. Bendraujant su E. B., iš jo burnos sklido alkoholio kvapas, todėl kilo įtarimas, kad vairuotojas E. B. galimai yra neblaivus, tada nusprendė patikrinti E. B. neblaivumo laipsnį. A. L. paprašė E. B. papūsti į alkotesterį, E. B. į alkotesterį pūtė 2 kartus, taip jam buvo nustatytas vidutinis, t. y. 1,68 prom. neblaivumo laipsnis, pildant ikiteisminiam tyrimui reikšmingus dokumentus. Taip pat paaiškėjo, kad E. B. neturi teisės vairuoti, teisė vairuoti jam yra atimta. Todėl įvykio vietoje buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo 424 straipsnio 2 dalį. Automobilis AUDI Q7, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nugabentas ir uždarytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilio stovėjimo aikštelę( b. l. 29-31).

Liudytoja J. B., parodė, kad automobilis „Audi Q7" valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pagal pirkimo-pardavimo sutartį priklauso jai, jį įsigijo 2020-10-06 dieną, todėl nespėjo įstatymu nustatyta tvarka jo įregistruoti. E. B. yra jos biologinis sūnus. A. A. Q7, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ji sūnui E. B. naudotis leido, nežinojo, kad jis yra praradęs teisę vairuoti transporto priemonę, matė jo vairuotojo pažymėjimą, nežinojo, kad jam teisė vairuoti yra atimta, pretenzijų E. B. neturi, visus finansinius klausimus susijusius su automobilio Audi Q7, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) saugojimu mokomoje automobilių stovėjimo aikštelėje su sūnumi E. B. išspręs geranoriškai (b. l. 33-34).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė dėl inkriminuoto nusikaltimo įrodyta ir kita bylos medžiaga (bylos lapai 6-7, 9-10).

Dėl veikos kvalifikavimo

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. KET 14. punktas nustato, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Ištyrus ir įvertinus aukščiau išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais, kaip tai įtvirtinta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad kaltinamasis E. B., pažeisdamas KET 14. punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilių girtumas. Šias išvadas teismas daro įvertinęs įrodymų visumą. Pats kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, jo parodymus patvirtina ikiteisminio tyrimo metu procesinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuoti duomenys. Įrodymų visuma yra pakankama kaltinamojo atliktiems objektyviems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Teismas, pagal byloje nustatytas aplinkybes, kaltinamojo veiksmus kvalifikuoja kaip nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Dėl atsakomybės individualizavimo ir bausmės

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei pobūdį, kuri priskiriama nesunkiems nusikaltimams, kaltės formą – tiesioginę tyčią, į kaltinamojo asmenybę, kuris anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas, nedirba, bedarbis. Taip pat atsižvelgtina, kad nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką vairuodamas transporto priemonę, pažeidžiant KET reikalavimus, sukėlus pavojų kitų asmenų turtui, jo padaryta nusikalstama veika kėsinamasi į įstatymo saugomus viešuosius interesus. Įvertinus išdėstytas aplinkybes bei kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jo sutikimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei prokuroro pareiškime teismui siūlomos bausmės rūšies ir dydžio, kaltinamajam skirtina prokuroro pareiškime teismui siūloma ir sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatyta bausmė – bauda. Pritaikius BK 64¹ straipsnį, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu. Teismas pažymi, kad įstatymas nenumato galimybės išdėstyti baudžiamojoje byloje teismo paskirtos bausmės – baudos – mokėjimą, todėl kaltinamojo prašymu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 22 straipsniu, kaltinamajam nustatytinas ilgesnis nei 2 mėnesiai bausmės – baudos, įvykdymo laikas, nustatant, jog paskirtą baudą kaltinamasis turi sumokėti per 2 metų terminą.

BK 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 67 straipsnio 3 dalį, uždraudimas naudotis specialia teise gali būti skiriami kartu su bausme.

Kaltinamasis E. B. nusikalstamą veiką padarė neturėdamas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones, nes už transporto priemonės vairavimo esant neblaiviam 2019-07-31 jam buvo paskirta bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 metams bei ankščiau baustas administracine tvarka ir už kitus KET pažeidimus. Prokuroras, vadovaujantis BK 68 straipsniu, prašo kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemonę 2 metams.

Kaltinamasis pripažino, kad transporto priemonę vairavo neturėdamas tam specialios teisės ir būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), kuri pasireiškia: sulaikymu asmenų nuo nusikalstamų veikų darymo, nusikalstamą veiką padariusių asmenų nubaudimu, atėmimu ar apribojimu galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas, atlikusių bausmę asmenų paveikimu, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimu (BK 41 straipsnio 2 dalis). Nepritaikius kaltinamajam BK 68 straipsnio nuostatų, jo teisinė padėtis būtų palankesnė negu to asmens, iš kurio speciali teisė vairuoti transporto priemonę atimama už administracinio nusižengimo padarymą, t. y., kai kaltininkui taikoma švelnesnė už baudžiamąją atsakomybę atsakomybės rūšis.

Todėl, tas faktas, kad E. B. neturėjo specialiais dokumentais patvirtintos teisės vairuoti kelių transporto priemonę, bet savavališkai tokia teise naudojosi, nėra kliūtis uždrausti, kad tokios teisės jis neįgytų per tam tikrą BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytą ir baudžiamajame įsakyme nustatytą laiką ateityje. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, šią baudžiamojo poveikio priemonę būtina taikyti siekiant apriboti kaltinamojo galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas ir taip užtikrinti visuomenės saugumą ir teisingumo principo įgyvendinimą, todėl, teismas mano, kad yra pagrindas kaltinamajam skirti baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis specialia teise - teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas 2 metams, terminą skaičiuojant ne nuo vairuotojo pažymėjimo pateikimo dienos-2020-10-08, kadangi šis dokumentas nors tikras, bet nesuteikė kaltinamajam teisės vairuoti transporto priemones, o šį termino pradžia laikytina nuo kardomosios priemonės - specialiosios teisės sustabdymo - paskyrimo datos, t.y. nuo 2020-10-13 (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, 68 straipsnis), ( bylos lapai 21-23, 58, 61).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims, todėl taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, kai konfiskuojama ne pati nusikalstamos veikos padarymo priemonė, bet jos vertė pinigais, turėtų būti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas. Tai reiškia, kad už teisės pažeidimą skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi būti individualizuotas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-304-976/2016, Nr. 2K-7-49-788/2016, Nr. 2K-262-489/2017).

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2006-09-26, 2008-09-17, 2009-04-10 nutarimai). Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, spręsdamas dėl viešojo intereso poreikių ir asmens intereso teisingos pusiausvyros nustatymo, Teismas palieka valstybei plačią vertinimo laisvę dėl įgyvendinimo priemonių pasirinkimo ir vertinimo, ar šio įgyvendinimo padariniai pateisinami atsižvelgiant į bendrąjį interesą siekiant atitinkamo įstatymo tikslo. Teisinga pusiausvyra pažeidžiama tuo atveju, kai asmeniui užkraunama „individuali ir pernelyg didelė našta“ (Yildirim prieš Italiją; 2011-06-28 sprendimas H. F. Dagblad B. V. prieš Olandiją, peticijos Nr. 577/11).

Išimtinių aplinkybių bei jas pagrindžiančių įrodymų, kad turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) teisinė priemonė kaltinamojo padarytam nusikaltimui, byloje nėra. Toks proporcingumo principo taikymas patvirtinamas ir teismų praktika šios kategorijos bylose ( 2018-09-25 Vilniaus apygardos teismo nutartis byloje 1A-522-870/2018).

BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Įstatymas tiesiogiai nenumato, kas BK 72 straipsnio prasme laikytina nusikaltimo padarymo įrankiu ar priemone. Pagal teismų praktiką, nusikalstamos veikos įrankiais pripažįstami daiktai, kuriais, siekdamas sumažinti pastangas ar koncentruoti jėgas, kaltininkas tiesiogiai daro poveikį nusikalstamos veikos dalykui ar nukentėjusiam asmeniui ir taip padaro žalą baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Nusikalstamos veikos priemonėmis paprastai pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Pagal BK 72 straipsnio nuostatas minėta transporto priemonė, kurią vairavo E. B. atitinka konfiskuotino turto sąvoką, tačiau VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilis „Audi Q7" valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso J. B., todėl, šiuo konkrečiu atveju svarstytinas klausimas dėl automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai numato BK 72 straipsnio 5 dalis. Kreiptinas dėmesys, jog turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš esmės yra imperatyvus, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš kaltinamojo būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui ar asmenybei. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – jos vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,51 promilės alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Tokiu atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnio, požymius.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad E. B. vairavo automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir neturėdamas teisės vairuoti, taigi tyčia padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Iš byloje pateiktų VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad transporto priemonės vidutinė kaina be PVM nusikalstamos veikos padarymo metu buvo 6876 eurų be PVM. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, jo materialinę padėtį (vedęs, bedarbis) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir konfiskuotino turto vertę, daro išvadą, kad kaltinamojo materialinė padėtis nėra tokia gera, kad jis galėtų sumokėti visą automobilio kainą, todėl visos automobilio vertės konfiskavimas iš kaltinamojo neatitiktų visuomenės ir asmens interesų pusiausvyros, proporcingumo bei teisingumo principų, kaltinamajam būtų užkraunama per didelė finansinė našta, žlugdytų jį finansiškai, todėl iš kaltinamojo teismas konfiskuoja mažesnę nei konfiskuotino turto (automobilio ) vertę atitinkančią sumą – 3000 eurų, kas labiau atitinka tiek šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo tikslus, tiek ir turto konfiskavimo proporcingumo ir teisingumo principus (bylos lapai 6, 16-19, 29-31, 35-42, 60-81).2

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimas ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones sustabdymas, paliktinos galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – panaikintinos (bylos lapai 52-59).

Dokumentas - vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas VĮ Regitra ir saugomas byloje, perduotinas VĮ „Regitra“ (bylos lapai 21-23).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,-

nusprendžia:

E. B. (E. B.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 60 MGL (3000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, E. B. (E. B.) skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam galutinę 40 MGL (2000 Eur) dydžio baudą.

Galutinė bauda - 40 MGL (2000 Eur) turi būti sumokėta į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (AB banke ,,Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitos Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 6801) per du metus nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 2 (du) metus naudotis specialiąja teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės - specialiosios teisės sustabdymo - paskyrimo datos, t. y. nuo 2020-10-13.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis konfiskuoti iš E. B. (E. B.) automobilio Audi Q7" valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 3000 eurų.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, juos panaikinti.

Dokumentą - vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti saugoti VĮ „Regitra“.

Nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda ir jos dydžiu, kaltinamasis turi teisę per 14 dienų nuo įsakymo gavimo paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą, bylos nagrinėjimas teisme bus rengiamas privalomai, tačiau šią bylą nagrinėjantis teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodytu baudos dydžiu, be to, galės paskirti ir bet kurią kitą sankcijoje numatytą bausmę.

Nepateikus prašymo surengti nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir bus vykdomas įstatymo nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.