Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. B., a/k (duomenys neskelbtini) gimęs 1967-08-01 Šalčininkų r., LR pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, dirbo AB „Takora“ darbininku, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, reg. Šalčininkų r., Eišiškių k., (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas, teistas : 1993-12-22 LR BK 125 str. 1 d., 1995-06-17 LR BK 234 str. 1 d., 116 str. 1 d. (teistumai išnykę), kaltinamas pagal LR BK 129 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. B. 2007 m. birželio 16 d. nuo 16.00 val. iki 18.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto su A. S. metu, pargriovęs pastarąjį ant grindų, sudavė gulinčiam A. S. ne mažiau 2 smūgių kumščiu į pilvą, ne mažiau 3 smūgių koja į krūtinę bei į kaklą, ne mažiau 4 smūgių kumščiu į galvą, tuo padarydamas nukentėjusiajam kraujosruvas kaklo kairėje pusėje, intraodinės kraujosruvas krūtinkaulio srityje ir abiejų menčių srityse, odos nubrozdinimus juosmens srityje ir kairio peties srityje, nugariniame paviršiuje, odos nubrozdinimus ir kraujosruvas krūtinės ląstos nugariniame paviršiuje ir priekiniame paviršiuje dešinėje pusėje, galvos sumušimą, pareiškusį kraujosruva viršutinės lūpos gleivinės dešinėje, apatinio žandikaulio kairėje pusėje ir kairiame skruoste, kraujo išsiliejimą po kietuoju smegenų dangalu dešiniame pusrutulyje, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu, išsiliejusiu krauju po kietuoju smegenų dangalu, nuo ko A. S. mirė ir tokiu būdu jis tyčia A. S. nužudė, t.y. šiais savo veiksmais J. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 str. 1 d.

Kaltinamasis J. B. dėl jam pareikšto kaltinimo pagal LR BK 129 str. 1 d. kaltu prisipažino dalinai ir parodė, kad 2007-06-16 apie pietus užėjo pas savo pažįstamą A. S., kuris gyveno (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Su A. S. anksčiau jokių konfliktų neturėjo. Pas A. S. namuose buvo geriama. Ten buvo S. sugyventinė R. M., jos patėvis E. R.. Jį (J. B.) pakvietė kartu išgerti, jis davė pinigų ir R. M. atnešė vyno. Gėrė gal 2-3 valandas. S pradėjo pavydėti savo sugyventinės. Su S. susimušė, iš pradžių stumdėsi, po to mušėsi kumščiais, po to vėl toliau gėrė. Jis (B.) užmigo prie stalo, pabudo, nes S. bandė jam nuo rankos nuimti laikrodį. Tada jie vėl susimušė. Kai ėjo namo, S. paprašė duoti išgerti arba duoti jam pinigų, tada koridoriuje vėl susimušė. S. nukrito ant žemės. Jam padavė ranką ir nuėjo vėl į kambarį, tęsė išgertuves. Tuo momentu vaikų nematė. Vėl davė pinigų R. nupirkti išgerti, ir užmigo kambaryje. Atsibudus M. pasakė, kad S. mirė.

Kai atėjo pas S., pas jį ant kūno buvo padaryti sužalojimai: ant šono ir krūtinės. Nauji sužalojimai, nes matėsi kraujas. S. nepasakė, kas jam padarė sužalojimus. Po muštynių S. palydėjo iki lovos ir paliko, nes dar norėjosi išgerti. Pas tyrėją davė kitokius parodymus, nes visko neprisiminė, nes buvo girtas. Koridoriuje prie durų galėjo suduoti A. S. smūgius, trenkė jam, stumdėsi, kiek tiksliai smūgių sudavė, negali pasakyti, nes tikrai neprisimena.

Vaikai pradžioje išgertuvių buvo atėję prie stalo ir paėmė cigarečių. Parodymuose prieštaravimų yra, nes buvo labai girtas ir tikrai daug ko neprisimena. Neneigė, kad muštynių metu galėjo suduoti A. S. smūgius.

Liudytoja R. M. parodė, kad pažįsta kaltinamąjį, santykiai normalūs. Gyvena (duomenys neskelbtini), Vilniuje. R. jos patėvis, kodėl jis neatvyko į teismą ir kur jis yra nežino. E. B. jos sūnus. R. M. yra sūnaus draugas. 2007-06-16 namuose buvo ji, patėvis ir sugyventinis S. Visi trys gėrė alkoholinius gėrimus. Atėjo kaltinamasis, jis davė patėviui Raicevič 20 litų, tas parduotuvėje nupirko du butelius vyno. B. jau atėjo išgėręs, visi keturiese gėrė. Neprisimena gerai dėl ko susipyko S. su B., mušėsi išėję iš kambario. Sūnus vakare atėjo ir pasakė, kad dėdė A. negyvas. S. tuo momentu buvo kitame kambaryje, gulėjo ant lovos, nes ten buvo televizorius. S. patampė už rankos, pažadino B. ir pasakė, kad S. negyvas. Iškvietė policiją. Sūnus ir jo draugas M. matė muštynes tarp S. ir B.. Buvo pas S. mėlynė po akim, prieš ateinant B. S. lovoje rado gulint ant nugaros, ranka buvo pakišta po galva, kraujas ant veido, sumuštos lūpos. Sūnus pasakojo, kad matė, B. nukritus S. jį mušė. Sakė mušė į krūtinę, į galvą, S. sakė užrėkė. Konfliktas kilo iš pavydo, S. pavydėjo B. Anksčiau jokių konfliktų nėra buvę. Ji nedavė pagrindo pavydėti S. Sūnus sakė, kad S. sušuko nuo smūgio į galvą. Vaikas minėjo galvą, bet ne slenkstį. Koridoriuje buvo kraujo prie slenksčio įeinant į kambarį, taip pat kraujo lašai buvo ant patalynės. Gal konfliktas kilo todėl, kad per daug išgėrė alkoholio.

2007-06-21 apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją nepilnametis liudytojas E. B., kurio parodymai paskelbti teismo posėdyje, parodė, kad 2007-06-16 apie 16.00 val. jis kartu su savo draugu R. M. atėjo pas jį namo, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Užėjus į namą, jis pamatė, kad virtuvėje, prie buto durų slenksčio, tarp jo patėvio A. S. ir jų kaimyno J. B., vyksta muštynės. A; gulėjo ant grindų, o šalia jo, koja įrėmęs į krūtinę bei prispaudęs Algį prie grindų, tupėjo J. B.. Jis matė, kaip J sudavė A vieną kartą kumščiu į pilvą, po to sudavė vieną kartą kumščiu į galvą ir dar vieną smūgį kumščiu į pilvą. Po šio suduoto smūgio, A. kažką surėkė, ką konkrečiai, jis negirdėjo. Besitęsiant konfliktui, J. atsistojo bei sudavė gulinčiam ant grindų Algiui koja į kaklą ir į krūtinę, viso sudavė 3 smūgius, kur kiek konkrečiai, neatsimena. Po šių suduotų smūgių, J. dar sudavė Algiui kumščiu į galvą vieną ar du smūgius. Atsimena, kad nuo kažkurio iš J. suduotų smūgių į galvą, A. galva atsitrenkė į grindis. Muštinių metu, jis girdėjo, kaip A. sakė, Juzefui, kad šis eitų iš jų namų. Daugiau jis negirdėjo, kad jie vienas kitam ką nors sakytų. Muštynių metu A. bandė apsiginti, tačiau kiek jis matė, tai A. J. nesudavė ne vieno smūgio. Nuo suduotų smūgių, muštynių metu, A. iš nosies pradėjo bėgti kraujas, po kurio konkrečiai smūgio, jis neatsimena. Po J. suduotų smūgių, kaip jam pasirodė Algis prarado sąmonę. Tada J. paėmė A. už rankos ir už kojos nutempė į kambarį bei paguldė į lovą, po ko vėl nuėjo gerti alkoholį. Visas šis konfliktas trūko apie 20 min. Po to jis kartu su savo draugu R. išbėgo į lauką. Tą pačią dieną, t.y. 2007-06-16 apie 24.00 val., jis grįžo namo. Užėjęs į kambarį, jis pajudino A., tačiau šis nekvėpavo. Jis pakvietė motiną, o pats pabėgo nakvoti pas draugą. Vėliau jis sužinojo, kad A. mirė. Dėl ko įvyko muštinės tarp Algio ir J., jis nežino. Šio įvykio metu jų bute dar buvo jo motina R. M. ir jos patėvis E. R., tačiau jis mano, kad jie muštynių negalėjo matyti, nes buvo kambaryje ir muštynių metu į virtuvę išėję nebuvo (b.l. 72-81).

Apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją nepilnametis liudytojas R. M., kurio parodymai paskelbti teismo posėdyje, parodė, kad 2007-06-16 apie 16.00-18.00 val., tikslesnio laiko neatsimena, jis kartu su savo draugu E. B. nuėjo pas pastarąjį namo, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Jiems užėjus į verandą, jis pamatė, kad tarp E. patėvio A. ir pažįstamo jam iš matymo vyro vardu Ziutka vyksta muštynės. Jis matė, kaip Algis ranka du kartus sudavė gulinčiam ant sofos Ziutkai per užpakalį ir nuėjo toliau. Tada Ziutka pašoko bei kažkaip pargriovė A. ant grindų. Pargriovęs A., Ziutka prišoko prie jo bei gulinčiam ant grindų A. sudavė du kartus kumščiu į pilvą, po ko A. garsiai suriko, kaip jis suprato nuo skausmo. Po to Ziutka dar penkis ar šešis kartus sudavė gulinčiam ant grindų A. į galvą, bei koja sudavė į kaklą. Kažkuriuo momentu, Ziutka sugriebė A. už galvos ir kelis kartus trenkė galvą į žemę, kiek konkrečiai kartų neatsimena. Po suduotų smūgių A. iš nosies ir iš burnos pradėjo bėgti kraujas. Pamatęs kraują, Ziutka nustojo mušti A., liepė jam stotis ir eiti į lovą, tačiau Algis nesikėlė. Kiek jis suprato, A. tuo metu buvo praradęs sąmonę. Tada Ziutka paėmė Algiui už kojų ir nutempė jį į kambarį, kur paguldė į lovą. Visas įvykis truko maždaug apie pusvalandį. Po viso šio įvykio jis su Edgaru nuėjo į lauką. Šio įvykio metu į verandą niekas išėjęs nebuvo ir muštynių nematė. Dėl kokios priežasties A. ir Ziutka susimušė, jis nežino, nes muštynių metu jie nieko vienas kitam nesakė, tik Ziutka A. pasakė ,,aš tau dar padarysiu" ir daugiau jie nieko nekalbėjo. Vėliau jis sužinojo, kad A. mirė (b.l. 90-99).

Nors kaltinamasis J. B. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 129 str. 1 d., padarymo, t.y. tyčinio A. S. nužudymo pripažino dalinai, tačiau teismo nuomone jo kaltė įrodyta pilnai liudytojų E. B., R. M. bei R. M. parodymais, specialistų išvadomis, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, visų byloje surinktų ir teismo patikrintų ir įvertintų įrodymų visuma.

Nepilnametis liudytojas E. B. parodė, kad jis matė kaip „J“ B kumščiais ir koja mušė „A“ S., gulintį ant grindų, ir po Juzefo suduotų smūgių į galvą Algis galva atsitrenkė į grindis. Nuo J. suduotų smūgių A. prarado sąmonę, po ko J. nutempė Algį į kambarį ir paguldė į lovą, kur jį vėliau pamatė nekvėpuojantį.

Analogiškus parodymus davė ir nepilnametis liudytojas R. M.. Jis matė kaip A. S. ranka sudavė gulinčiam ant sofos „Ziutkai“, t.y. B., per užpakalį, po ko „Ziutka“, pargriovęs A., penkis ar šešis kartus sudavė gulinčiam A. į galvą bei koja į kaklą, o pastarajam praradus sąmonę nutempė į kambarį, kur paguldė į lovą.

Nepilnamečiai liudytojai buvo apklausti ikiteisminio tyrimo teisėjo dalyvaujant specialistams, kurie jokių pastabų dėl apklausos nepareiškė, todėl teismui netikėti šių liudytojų parodymų teisingumu nėra jokio pagrindo. Atvirkščiai, teismo nuomone, J. B. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, o vėliau ir apklausiant teisme buvo prieštaringi dėl konflikto su A. S. priežasčių ir vietos bei J. B. veiksmų A. S. atžvilgiu, prieštaraujantys liudytojų E. B. ir R. M., mačiusių įvykį, parodymams. Teismo nuomone, J. B., duodamas parodymus, neva jis nemušęs A. S. ir neva neprisimenantis dėl girtumo įvykių, vertintinas kaip bandymas sumažinti savo kaltės laipsnį. Teismas atmeta kaip objektyviai nepasitvirtinusį J. B. aiškinimą konflikto su A. S. priežastį, neva pastarasis bandęs nusegti laikrodį ir smūgio į veidą sudavimą, nes tai nepasitvirtino objektyviai. J. B. veide sužalojimų apžiūrėjus specialistui nenustatyta. Jam nustatyti nubrozdijimai rankų srityje. Odos nubrozdijimai plaštakos 1-ame piršte, specialisto nuomone, galėjo gautis tiek atsitrenkiant į kietus bukus atsikišusius paviršius, tiek ir kovos metu suduodant smūgį. Kas patvirtina liudytojų E. B. bei R. M. parodymų teisingumą. Savigynai būdingų sužalojimų J. B. kūne nekonstatuota (specialisto išvada Nr.G3372/07(01), b.l. 146-147).

Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad vietoje kur buvo mušamas A. S. buvo rastas jo kraujas (b.l. 5-21). Nuopjovoje nuo koridoriaus grindų 99,99% tikimybe nustatytas A. S. kraujas (specialisto išvada Nr.S 312/07(01), b.l. 39-47).

Specialisto išvada Nr.M 1809/07(01) nustatyta, kad A. S. mirė nuo galvos sumušimo, pasireiškusio kraujosruva viršutinės lūpos gleivinėje dešinėje, apatinio žandikaulio kairėje pusėje, kraujosruva galvos minkštuose audiniuose pakaušio kairėje pusėje ir kairiajame skruoste, kraujo išsiliejimu po kietuoju smegenų dangalu dešiniajame pusrutulyje. Tai komplikavosi galvos smegenų suspaudimu, išsiliejusiu krauju po kietuoju smegenų dangalu. Kadangi negalima išskirti, nuo kurio trauminio poveikio įvyko kraujo išsiliejimas po kietuoju smegenų dangalu, todėl sužalojimai visumoje kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimų lokalizacija ir kiekis leidžia teigti, kad galvos sužalojimai padaryti nemažiau 4 trauminių poveikių pasėkoje (b.l. 26-34). Šie duomenys irgi pilnai atitinka liudytojų E. B. ir R. M. parodymus apie J. B. suduotų A. S. į galvos sritį smūgių skaičių ir lokalizaciją, kurie ir buvo jo mirties priežastimi. J. B. veika pagal LR BK 129 str. 1 d. kvalifikuota teisingai.

Ekspertė Nadiežda Jegorova teisme paaiškino, kad A. S. sužalojimai padaryti kietų, bukų daiktų poveikyje neilgai trukus iki mirties. Tai gali būti kumštis, gali būti koja. Tai galėtų būti maždaug 1-6 val. laikotarpyje iki mirties. A. S. kūne sužalojimai galėjo buti padaryti ir griuvinėjant ir atsitrenkiant į kietus, bukus paviršius. Labiau tikėtina, kad sužalojimai atsirado nuo smūgių. Jeigu laiku būtų suteikta pagalbą, galima daryti prielaidą, kad būtų A. S. išgyvenęs. Tai, kad greitai mirė, alkoholio kiekis neturėjo įtakos. Smegenų patinimas nuo alkoholio nepriklauso. Aortos aterosklerozė II stadija, 2 laipsnis, kepenų riebalinė distrofija įtakos mirčiai neturėjo. Išoriškai apžiūrint žaizdų nebuvo, hematomos buvo. Sužalojimai padaryti suduodant smūgius, galvoje padaryti sužalojimai labiau tikėtina, kad padaryti nuo smūgių. Lūpose sužalojimai padaryti tiesiogiai suduodant smūgius.

Kadangi liudytojo R. M. parodymais nustatyta, jog Ziutkos – J. B. konfliktas prasidėjo nuo to, kad A. S. ranka du kartus sudavė gulinčiam ant sofos Ziutkai per užpakalį (b.l. 90-99), teismo nuomone, veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusio asmens A. S. elgesys ir tai, teismo nuomone, laikytina J. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 6 p.). J. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio – 3,30 promilių (b.l. 103) ir tai turėjo įtakos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Teismas, skirdamas J. B. bausmę, atsižvelgia į veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę.

J. B. padarė labai sunkų nusikaltimą netiesiogine tyčia, t.y. suduodamas smūgius A. S. į galvą, suvokė pavojingos veikos pobūdį ir numatė, kad dėl jo veiksmų gali atsirasti pavojingi padariniai ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Nusikaltimas padarytas dėl buitinių mažareikšmių paskatų, kilusių dėl nesaikingo alkoholio vartojimo. Nors teistumai išnykę teismas atsižvelgia, kad J. B. buvo teistas už neteisėtą šaunamojo ginklo laikymą, iš kurio šaudydamas iš važiuojančio automobilio sužeidė praeivę, kas liudija apie jo polinkį į nemotyvuotą agresyvų elgesį. J. B. kaip asmenį taip pat charakterizuoja tai, kad jis buvo baudžiamas administracine tvarka už alkoholinių gėrimų vartojimą viešose vietose, automobilio vairavimą neturint teisių.

Teismo nuomone, J. B. skirtina LR BK 129 str. 1 d. sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė lygi sankcijos vidurkiui, t.y. 10 metų laisvės atėmimo, atsižvelgiant ir įvertinant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių pobūdį bei kaltininko asmenybę apibūdinančias aplinkybes, teistumus, administracinius teisės pažeidimus (BK 61 str. 1-2 d.d.).

Į J. B. skirtą laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytinas jo sulaikymo ir suėmimo laikas.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Daiktiniai įrodymai: vyriški smėlio spalvos batai, nuopjova, J. B. kelnės, marškinėliai, A. S. šortai ir marškinėliai - sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

J. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 129 str. 1 d., ir nuteisti jį 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausme.

Į bausmės laiką įskaityti J. B. sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2007-06-17 iki 2008-01-15.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikaltimui tirti: : vyriškus smėlio spalvos batus, nuopjovą nuo grindų, A. S. šortus, marškinėlius, J. B. kelnes ir marškinėlius – sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.