- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-06
- Bylos Nr.
- e2A-202-661/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-02671-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Barkauskas (pran.), Jelena Šiškina, Andrius Ignotas
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- L. K.
- Trečiasis asmuo
- G. G.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Andriaus Ignoto ir Jelenos Šiškinos, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. spalio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei L. K., trečiajam asmeniui G. G. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ prašė iš atsakovės L. K. priteisti 8 822,57 Eur žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad 2020-10-13 Kauno r. sav., kelyje Panevėžys - Aristava - Sitkūnai įvykusio eismo įvykio metu nukentėjo transporto priemonė Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jos vairuotojas K. T. ir VW Touran, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleivis G. G..
3. Kauno AVPK 2021-08-20 pažymoje nustatyta, jog eismo įvykis įvyko dėl transporto priemonės VW Touran, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojos L. K. kaltės. Byloje nustatyta, jog transporto priemonę VW Touran, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvykio metu vairavo L. K., kuri vairavo transporto priemonę būdama neblaivi ir neturėdama tam teisės. Transporto priemonės VW Touran, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“, draudėjas G. G.. Ieškovė nurodė, kad 2020-10-13 įvykusio eismo įvykio metu padarytai žalai atlyginti AB „Lietuvos draudimas“ draudimo sutarties pagrindu viso išmokėjo 8822,57 Eur.
Šalies argumentai
4. Atsakovė L. K. ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovė ieškinį turėjo reikšti ir G. G.. Šioje byloje reikia remtis generalinio delikto doktrina, pagal kurią asmuo turi laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų žalos kitam asmeniui. Atsakomybės pagrindas – bendro pobūdžio rūpestingumo ir atsargumo pareigos nesilaikymas, sukėlęs žalos kitam asmeniui ir turtui. Transporto priemonę atsakovė paėmė tik įkalbėta ir paraginta G. G., kuris žinojo, jog atsakovė jo įkalbėta ir paprašyta vairuos, neturėdama teisės vairuoti, dėl to ir įvyko eismo įvykis. Jei G. G. nebūtų perdavęs transporto priemonės vairuoti neblaiviai atsakovei L. K., šio įvykio nebūtų buvę, todėl G. G. atliko neteisėtus veiksmus, jo kaltė ir priežastinis ryšys akivaizdus. G. G. žinojo, jog atsakovė L. K. buvo neblaivi ir todėl neturėjo teisės vairuoti transporto priemonės, tačiau, nepaisant to, nesielgė apdairiai ir atsakingai, o atvirkščiai – paprašė ir paragino L. K. sėsti vairuoti transporto priemonę.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. spalio 13 d. sprendimu ieškinys buvo patenkintas iš dalies: iš atsakovės L. K. ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ priteista 2 911,29 Eur žalos atlyginimo, 99,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, kita ieškinio dalis atmesta; iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ atsakovei L. K. priteista 230 Eur bylinėjimosi išlaidų; liudytojui K. T. iš ieškovės AB Lietuvos draudimas“ ir atsakovės L. K. priteista po 23,03 Eur kelionės išlaidų; iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ir atsakovės L. K. priteista po 13,28 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
6. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Kauno apylinkės teismo 2021-04-26 nutartimi patvirtintu Nutarimu nustatyta, kad atsakovei L. K. vairuoti didesnio pavojaus šaltinį – automobilį perdavė nukentėjusysis G. G., kuriam už Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 14 punkto pažeidimą – perdavimas vairuoti transporto priemonę neblaiviam asmeniui, buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir nustatyta bauda.
7. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nuo automobilio valdymo priėmimo atsakovė tapo didesnio pavojaus šaltinio valdytoja. Trečiasis asmuo G. G. žalą padariusio eismo įvykio metu nebuvo transporto priemonės valdytojas (jis buvo keleivis), todėl vertinant galimybę perkelti dalį atsakomybės pačiam nukentėjusiajam asmeniui turi būti nustatytas tam teisinis pagrindas.
8. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šiuo atveju trečiasis asmuo G. G., pažeisdamas viešosios teisės normas (t. y. pažeisdamas Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 1 dalies bei KET 14 straipsnio nuostatas), leido vairuoti automobilį ir perdavė jo valdymą esančiai neblaiviai atsakovei L. K.. Trečiasis asmuo G. G. turėjo pareigą automobilio perdavimo momentu įsitikinti, kad atsakovė yra blaivi ir nėra kitų viešosios teisės aktuose nustatytų aplinkybių, draudžiančių perduoti automobilio vairavimą, taip pat ir realią galimybę tai padaryti, nes pats paprašė jos vairuoti bei pats perdavė jai automobilio raktelius ir vyko kartu (buvo keleivis). Kadangi jis to nepadarė, konstatuotina, kad jo veiksmai atitinka neatsargios kaltės sąlygą civilinės atsakomybės prasme (CK 6.248 straipsnio 2 dalis). Teismas taip pat konstatavo, kad nukentėjusiojo G. G. kaltės bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teismas sprendžia, jog prašoma priteisti 3000 Eur dydžio nukentėjusiojo G. G. patirta neturtinė žala iš atsakovės nepriteistina ir iš atsakovės ieškovei priteistina pusė likusios 5 822,57 Eur žalos atlyginimo sumos, t. y., 2 911,29 Eur.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
9. Apeliantė (ieškovė) AB „Lietuvos draudimas“ apeliaciniu skundu, kurį patikslino 2023 m. gruodžio 27 d. prašė panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. spalio 13 d. sprendimo dalį, kuria sumažinta iš atsakovės priteistina turtinės žalos suma bei bylinėjimosi išlaidos ir atmestas reikalavimas dėl procesinių palūkanų, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinį visiškai.
10. Ieškovė nurodė šiuos argumentus:
10.1. Šiuo atveju nebuvo pagrindo mažinti priteistinos žalos dydį pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalį. Teismas, nuspręsdamas priešingai, pažeidė materialinės bei procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą. Taikant CK 6.282 straipsnio 1 dalį būtina konstatuoti priežastinį ryšį tarp nukentėjusiojo veiksmų ir žalos atsiradimo ar padidėjimo. Šioje byloje nėra pagrindo konstatuoti, kad G. G. veiksmai sąlygojo eismo įvykio kilimą. Nėra ginčo, kad G. G. perdavė vairuoti transporto priemonę atsakovei, kuri, kaip paaiškėjo vėliau, buvo neblaivi ir neturėjo teisės vairuoti transporto priemonės, tačiau tokie G. G. veiksmai tiesiogiai nesąlygojo eismo įvykio kilimo. Šiuo atveju didesnis rūpestingumo standartas turėtų būti taikomas atsakovei, t. y. kad ji žinodama, kad neturi teisės vairuoti transporto priemonės, būdama neblaivi, sutiko valdyti didesnį pavojaus šaltinį.
10.2. Specialusis įstatymas – Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (toliau – ir TPVCAPDĮ) (22 str.) numato baigtinį sąrašą pagrindų, kada draudikas, atlyginęs žalą, įgyja regreso teisę išsireikalauti išmokėtą draudimo išmoką. Šiame įstatyme nėra numatytas teisinis pagrindas, numatantis draudiko teisę atgauti tik dalį išmokėtos draudimo išmokos, jei draudėjas ar keleivis perdavė automobilį valdyti neblaiviam asmeniui (nesvarbu, ar žinojo/privalėjo suvokti vairuotojo neblaivumo faktą).
10.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė ieškovei 70,08 Eur išlaidų už teisines paslaugas ir procesinių palūkanų.
Atsiliepimas
11. Atsakovė L. K. su apeliaciniu skundu nesutiko, prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovė iš esmės nurodė panašius argumentus, nurodytus atsiliepime į ieškinį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).
13. Į bylą pateiktoje Kauno AVPK 2021-08-20 pažymoje nurodyta, jog eismo įvykis įvyko dėl transporto priemonės VW Touran, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojos L. K. kaltės. Byloje nustatyta, jog transporto priemonę VW Touran, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvykio metu vairavo L. K., būdama neblaivi ir neturėdama tam teisės. Ieškovės pateikti įrodymai taip pat patvirtina, jog 2020-10-13 įvykusio eismo įvykio metu padarytai žalai atlyginti AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjo 8822,57 Eur.
Dėl didesnio pavojaus šaltinio valdytojo ir tinkamo atsakovo šioje byloje
14. Teismas skundžiamu sprendimu mažino priteistinos žalos dydį taikydamas CK 6.282 straipsnio 1 dalies nuostatas. Teismas tokią savo išvadą motyvavo tuo, kad trečiasis asmuo G. G., t. y. vienas iš eismo įvykio metu nukentėjusių asmenų ir transporto priemonės, kuria buvo sukeltas eismo įvykis, savininkas, prisidėjo prie žalos kilimo – perduodamas vairuoti transporto priemonę neblaiviam asmeniui ir neturinčiam teisės vairuoti transporto priemonės.
15. CK 6.270 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo (1 dalis); atsakovas pagal šį straipsnį yra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, t. y. asmuo, valdantis šį šaltinį nuosavybės, patikėjimo teise ar kitokiu teisėtu pagrindu (panaudos, nuomos ar kitokios sutarties pagrindu, pagal įgaliojimą ir t. t.) (2 dalis); didesnio pavojaus šaltinio valdytojas už padarytą žalą neatsako, jeigu įrodo, kad galimybę valdyti didesnio pavojaus šaltinį jis prarado dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų (3 dalis). Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme nustatyta, kad transporto priemonės valdytojas – tai asmuo, nuosavybės, patikėjimo, nuomos, panaudos ar kitokiu teisėtu pagrindu valdantis ir (ar) naudojantis transporto priemonę; transporto priemonės valdytoju taip pat laikomas fizinis asmuo, kuris tiek teisėtai, tiek neteisėtai vairuoja transporto priemonę (TPVCAPDĮ2 straipsnio 20 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27/2013).
16. Transporto priemonės, kaip didesnio pavojaus šaltinio, valdymas perleidžiamas nuo nuomos, panaudos, pavedimo ar kitokios sutarties sudarymo ir transporto priemonės savininkui ar jos teisėtam valdytojui perdavus ją naudotis naujam valdytojui, arba kai kartu važiuojantis transporto priemonės savininkas ar teisėtas jos valdytojas perduoda ją vairuoti kitam asmeniui, pagal įstatymą turinčiam teisę vairuoti tam tikrą transporto priemonę. Taigi transporto priemonės valdytojas gali būti asmuo, kuris nesudarė su transporto priemonės savininku ar jos teisėtu valdytoju jokių rašytinių sutarčių, o ją vairuoja transporto priemonės savininko ar jos teisėto valdytojo žodiniu leidimu jiems kartu važiuojant ta transporto priemone (didesnio pavojaus šaltinio valdymas patikėjimo teise) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27/2013).
17. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad eismo įvykio metu automobilį VW Touran, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo atsakovė L. K. pagal kartu su ja važiavusio automobilio savininko (trečiojo asmens) žodinį leidimą. Tai reiškia, kad trečiojo asmens automobilį atsakovė valdė patikėjimo teise (savininkui leidus ir jam važiuojant kartu), todėl eismo įvykio metu būtent atsakovė buvo didesnio pavojaus šaltinio valdytoja.
Dėl žalos dydžio
18. TPVCAPDĮ 22 str. 1d. nustato, jog draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų už žalos padarymą atsakingas asmuo (transporto priemonę vairavęs asmuo arba kitas teisės aktų, reglamentuojančių civilinės atsakomybės sąlygas, nustatyta tvarka už žalos padarymą atsakingas asmuo), jeigu jis arba asmuo, už kurį jis atsako: vairavo transporto priemonę neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, taip pat vartojo alkoholį ar kitas narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo arba vengė blaivumo ar apsvaigimo patikrinimo ( 1p.) bei padarė žalą neturėdamas teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonės ar neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonės (3p.).
19. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sumažino priteistinos žalos dydį, taikydamas CK 6.282 straipsnio 1 dalies nuostatas. Teismas tokią savo išvadą motyvavo tuo, kad G. G., t.y. vienas iš eismo įvykio metu nukentėjusių asmenų ir transporto priemonės, kuria buvo sukeltas eismo įvykis, savininkas, prisidėjo prie žalos kilimo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės (ieškovės) argumentais, jog tokia teismo pozicija yra nepagrįsta.
20. Pažymėtina, kad ieškovė draudimo išmokas išmokėjo dviem asmenims – G. G., kuris važiavo ta pačia transporto priemone kaip ir atsakovė, ir K. T., kuris buvo Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas. Ieškovė iš viso išmokėjo draudimų išmokų, susijusių su G. G. padaryta žala viso 5477,65, o kompensuojant K. T. patirtą žalą buvo išmokėta draudimo išmokų viso 3344,92 Eur.
21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrindo mažinti priteistinos žalos dydį pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalį nebuvo. Teismas nuspręsdamas priešingai, pažeidė materialinės teisės normas bei procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą. Taikant CK 6.282 straipsnio 1 dalį būtina konstatuoti priežastinį ryšį tarp nukentėjusiojo veiksmų ir žalos atsiradimo ar padidėjimo. Šioje byloje nėra pagrindo konstatuoti, kad G. G. veiksmai sąlygojo eismo įvykio kilimą. Nėra ginčo, kad G. G. perdavė vairuoti transporto priemonę atsakovei, kuri, kaip paaiškėjo vėliau, buvo neblaivi ir neturėjo teisės vairuoti transporto priemonės, tačiau tokie G. G. veiksmai tiesiogiai nesąlygojo eismo įvykio kilimo. Šiuo atveju didesnis rūpestingumo standartas turėtų būti taikomas atsakovei, t.y. kad ji žinodama, kad neturi teisės vairuoti transporto priemonės, būdama neblaivi, sutiko valdyti didesnį pavojaus šaltinį. Byloje nėra duomenų apie atsakovės nurodomas aplinkybes, kad G. G. ją įkalbinėjo vairuoti transporto priemonę. Priešingai, iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad atsakovė visiškai pripažino kaltę, sutiko atlyginti žalą nukentėjusiems asmenims ir visiškai nesigynė aplinkybe, kad ji buvo verčiama vairuoti transporto priemonę.
22. Taigi konstatuotina, jog ieškovė (draudikas), sumokėjusi išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų už žalos padarymą atsakingas asmuo – atsakovė visa apimtimi.
23. Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškinį tenkino tik iš dalies, nes ieškinys turėjo būti tenkinamas visiškai. Dėl šios priežasties yra pagrindas pakeisti skundžiamo sprendimo dalį dėl žalos atlyginimo ieškovei ir šį ieškovės reikalavimą tenkinti visiškai – iš atsakovės L. K. priteisti ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ 8 822,57 Eur žalos atlyginimo.
Dėl procesinių palūkanų
24. Apeliantė taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė procesinių palūkanų. Iš pateikto ieškinio matyti, kad ieškovė, be kita ko, prašė priteisti iš atsakovės penkių procentų palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Skundžiamame sprendime apskritai nėra pasisakyta dėl procesinių palūkanų priteisimo. Ieškinį tenkinus visiškai, yra pagrindas iš atsakovės ieškovei priteisti penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 8 822,57 Eur sumą, nuo bylos iškėlimo dienos (2021 m. gruodžio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.). Taigi, atitinkamai pakeičiama ir skundžiamo sprendimo dalis ir tenkinamas ieškovės ieškinio reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
25. Taigi, išnagrinėjus apeliacinį skundą ieškinys buvo patenkintas visiškai, nes priteista visa reikalaujama žalos suma ir procesinės palūkanos. Tenkinus ieškinio reikalavimus visiškai, yra pagrindas perskirstyti ir skundžiamu sprendimu priteistas šalių bylinėjimosi išlaidas(CPK 93, 98 str.).
26. Tenkinus ieškinį visiškai, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos jai nėra priteisiamos, o atsakovė turi atlyginti visas ieškovės, liudytojo K. T. ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.
27. Ieškovė už ieškinį sumokėjo 199 Eur žyminį mokestį, taip pat patyrė 70,08 Eur išlaidų už teisines paslaugas (dėl kurių pirmosios instancijos teismas apskritai nepasisakė), taigi šios bylinėjimosi išlaidos ieškovei yra priteisiamos iš atsakovės.
28. Liudytojas K. T. prašė atlyginti kelionės išlaidas, kurias sudaro 46,06 Eur. Šis liudytojo prašymas tenkinamas ir jo patirtos išlaidos priteisiamos iš atsakovės.
29. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 26,56 Eur sumą. Šios išlaidos valstybės naudai taip pat priteisiamos iš atsakovės.
30. Dėl išvardintų priežasčių atitinkamai pakeičiama skundžiamo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
Dėl bylos baigties
31. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, t. y. nepagrįstai taikė CK 6.282 straipsnio 1 dalies nuostatas ir sumažino priteistiną draudimo išmoką, visiškai nepasakė dėl procesinių palūkanų bei 70,08 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Taigi, yra pagrindas apeliacinį skundą tenkinti: skundžiamą sprendimą pakeisti ir ieškinį tenkinti visiškai, o ieškovės, liudytojo bei procesinių dokumentų siuntimo išlaidas priteisti iš atsakovės.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme priteisimo
32. Tenkinus apeliacinį skundą, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos turi būti priteistos iš atsakovės (CPK 93, 98 str.).
33. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 14 d. nutartimi ieškovė buvo įpareigota pašalinti apeliacinio skundo trūkumus – sumokėti 199 Eur žyminį mokestį. Teismas šį reikalavimą motyvavo tuo, kad CPK 80 str. 4 d. nustato, kad už apeliacinius skundus mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį. Ieškovė už apeliacinį skundą sumokėjo 199 Eur žyminį mokestį. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 80 str. 4 d. ir neteisingai apskaičiavo mokėtiną žyminį mokestį.
34. CPK 80 str. 4 d. taip pat yra nurodyta, kad turtiniuose ginčuose už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti žyminio mokesčio dydžiai skaičiuojami nuo ginčijamos sumos.
35. Taigi, šiuo atveju žyminis mokestis turėjo būti skaičiuojamas ne nuo visos ieškinio, o tik nuo ginčijamos sumos. Ieškovė ieškiniu reikalavo priteisti 8 822,57 Eur žalos atlyginimo, skundžiamu sprendimu buvo priteista 2911,29 Eur, taigi, ginčijama suma (t. y. ta, kurios teismas nepriteisė) yra 5911,28 Eur. Būtent nuo šios sumos ir turėjo būti skaičiuojamas žyminis mokestis, kuris šiuo atveju yra 133 Eur.
36. Dėl išvardintų priežasčių ieškovei iš atsakovės priteisiama 133 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, o likusi 66 Eur žyminio mokesčio suma grąžinama ieškovei(CPK 87 str. 1 d. 1 p.).
37. Ieškovė nepateikė įrodymų apie patirtas atstovavimo išlaidas, todėl šio klausimo apeliacinės instancijos teismas nesprendžia.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. spalio 13 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ (į. k.110051834) iš atsakovės L. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 8822,57 Eur (aštuonis tūkstančius aštuonis šimtus dvidešimt du eurus 57 ct) žalos atlyginimo, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 8 822,57 Eur sumą, nuo bylos iškėlimo dienos (2021 m. gruodžio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 199 Eur žyminio mokesčio, 70,08 Eur išlaidų už teisines paslaugas.
Priteisti iš atsakovės L. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)liudytojui K. T. (a. k(duomenys neskelbtini) 46,06 Eur kelionės išlaidų.
Priteisti iš atsakovės L. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 26,56 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Išaiškintina, kad bylinėjimosi išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, nurodant įmokos kodą 5662“.
Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ (į. k.110051834) iš atsakovės L. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 133 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.
Grąžinti ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ (į. k.110051834) 66 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, sumokėto 2023 m. lapkričio 21 d. mokėjimo nurodymu Nr. SEPA3172/3.