Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Vytautas Krikščiūnas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros (Panevėžys) prokurorės S. B. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

I. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1974 m. lapkričio 22 d. Panevėžio rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, aukštojo išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ž. 2019 m. spalio 16 d., apie 19.30 val., name, esančiame (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš savo artimą giminaitį - mamą Z. Ž., tai yra rankomis suėmęs nukentėjusiosios kairės rankos dilbį, jį spaudė, suko ir padarė sužalojimus - poodines kraujosruvas kairiame dilbyje, sukėlusius nukentėjusiajai Z. Ž. fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis I. Ž., įteikus pranešimą apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo bei jį apklausus įtariamuoju, kaltę pripažino ir parodė, kad alkoholį vartoja dažnai, kartais kasdien visą savaitę po darbo, kartais savaitę visai nevartoja. Gyvena su mama Z. Ž. jai priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Jis vykdo individualią veiklą statybų srityje, nuolatinio darbo neturi, užsiima atsitiktiniais uždarbiais. Kai užsidirba pinigų, kartais duoda mamai, namuose mamai padeda, ji juo rūpinasi, gamina maistą, skalbia rūbus. Santykiai su mama geri, kartais pasipyksta, mama karšto būdo. 2019 m. spalio 16 d. grįžęs į Skaistgirius po darbo apie 18 val. su draugu gėrė alų. Išgėrė keturias skardines 0.5 l talpos stipraus alaus (7.30 laipsnių stiprumo). Jautėsi neblaivus. Į namus grįžo apie 19 val. Namuose virtuvėje mama paruošė vakarienę. Bebūnant virtuvėje, tarp jo ir mamos prasidėjo žodinis konfliktas dėl buitinių dalykų. Mama supyko ir jo lėkštę su maistu išmetė į šiukšliadėžę. Jis atsistojo ir ėjo iš virtuvės į kambarį, mama priėjusi prie jo, kažkurios rankos delnu jam sudavė per galvą, smūgis nebuvo stiprus, tai buvo greičiau perbraukimas per veidą, tiksliau nuo kaktos žemyn kaire veido puse. Jam neskaudėjo, jokių žymių neliko ir mamai dėl to pretenzijų neturi. Toks mamos elgesys jį supykdė ir jis tada rankomis pačiupo stipriai jos kairę ranką virš riešo ir tempdamas mamą patraukė į šoną, kad ji nebelįstų prie jo ir jis galėtų išeiti iš virtuvės. Ar suko mamos ranką ją patempdamas, nepamena. Mama ėmė šaukti, kad iškvies policiją ir ji taip padarė, jie abu plūdo vienas kitą necenzūriniais žodžiais. Nenorėjo mamai sukelti fizinio skausmo, ar jai skaudėjo, nežino. Atvykę pareigūnai jį sulaikė, jis blaivumą tikrintis atsisakė. Mano, kad alkoholis turėjo įtakos jo elgesiui, tačiau konfliktuoja su mama dažnai ir tada, kai būna blaivus. Jam išaiškinta galimybė dėl tyrimo užbaigimo supaprastinta tvarka, sutinka, kad tyrimas būtų baigtas tokiu būdu, nori viską užbaigti kuo greičiau (b. l. 56-59).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Iš nukentėjusiosios Z. Ž. apklausos protokole užfiksuotos informacijos matyti, kad ji parodė, jog namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), gyvena kartu su sūnumi I. Ž. dviese. Nurodė, kad sūnus pastaruoju metu kiekvieną dieną piktnaudžiauja alkoholiu. 2019 m. spalio 16 d., apie 19.30 val., į namus grįžo neblaivus. Jis pradėjo priekaištauti dėl šuns, kurį augina kieme. Tada ėmė reikšti nepasitenkinimą dėl jos gaminamo maisto, po to perėjo kalba apie turtą. Kadangi ji nepatylėjo, atsikalbinėjo, jis dar labiau įsiuto. Virtuvėje, kai ji prie viryklės šildė maistą, jis pripuolė prie jos, stipriai sugriebęs už kairės rankos dilbio, smarkiai spausdamas ėmė ją stumdyti, sukti kairę ranką, dėl to ji juto stiprų fizinį skausmą. Apie įvykį pranešė policijai. Sūnus smurtauja ne pirmą kartą, tačiau ji į policiją nesikreipė. Civilinio ieškinio byloje nereiškia (b. l. 7-10, 26-28).

Iš 2019 m. spalio 16 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) esantis namas. Namas mūrinis, dviejų aukštų. Namas yra keturių kambarių. Namo šiaurinėje sienoje yra durys, metalinės, pro kurias patenkame į namo vidų, koridorių. Koridorius iš dalies sujungtas su virtuve. Virtuvės šiaurinėje sienoje yra langas, pietinėje sienoje yra durys į koridorių. Prie vakarinės sienos yra stalas su kėdėmis, prie rytinės sienos yra virtuviniai baldai su buitine įranga. Apžiūrėjus įvykio vietą kitų nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta (b. l. 13-16).

Iš 2019 m. spalio 16 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad 2019 m. spalio 16 d., 19.44 val. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), sūnus stumdo motiną. Atvykus į įvykio vietą nustatyta, kad policiją kvietė Z. Ž.. Įvykio vietoje nustatyta, kad grįžęs neblaivus I. Ž. pradėjo konfliktuoti su motina Z. Ž. Konflikto metu jis pradėjo stumdyti motiną, tokiais veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą. Tada uždarė ją į kambarį ir neleido išeiti. I. Ž. sulaikytas 20.00 val. Jis sunkiai orientavosi aplinkoje, jo kalba buvo nerišli, akys paraudę, iš burnos sklido alkoholio kvapas, I. Ž. atsisakė pasitikrinti girtumą. Smurtą patyręs asmuo Z. Ž. paaiškino, kad smurtas pasireiškė, kai žodinio konflikto su sūnumi metu jis pradėjo stumdytis, įstūmė ją į kambarį ir neleido išeiti, sukėlė fizinį skausmą. Smurtą galintys rodyti požymiai neužfiksuoti. Smurtu įtariamas asmuo įvykio vietoje nieko neaiškino, elgėsi ramiai (b. l. 21-22).

Iš 2019 m. spalio 17 d. specialisto išvados Nr. G 1182/2019 (05) matyti, kad poodinės kraujosruvos kairiame dilbyje Z. Ž. padaryta kieto buko daikto poveikyje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku. Sužalojimai Z. Ž. padaryti ne mažiau dviejų bukų trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai Z. Ž. padaryti pašalinės jėgos poveikyje. I. Ž. veiksmai sukėlė Z. Ž. fizinį skausmą. Z. Ž. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 20).

Aukščiau aptartų bylos įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis I. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. jis 2019 m. spalio 16 d., apie 19.30 val., name, esančiame (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš savo artimą giminaitį - mamą Z., savo veiksmais sukeldamas jai fizinį skausmą.

Kaltinamojo I. Ž. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo esminės įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Šioje byloje civilinis ieškinys nepareikštas.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, į vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes. Kaltinamasis padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnis), neteistas (b. l. 75-76), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 72-74), priklausomybės ligų ir psichikos sveikatos centro apskaitose neįrašytas (b. l. 64), vykdo individualią veiklą (b. l. 70). I. Ž. prisipažino padaręs baudžiamajame įstatyme numatytą veiką, sutiko dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu ir su prokurorės siūloma bausme (b. l. 79-81), todėl atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką skirtina bausmė – laisvės apribojimas, nustatant atitinkamus įpareigojimus, kurie gali turėti teigiamą poveikį I. Ž. elgesiui.

Remiantis aplinkybe, kad byla yra baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažįsta, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Atsižvelgiant į tai, kad I. Ž. padarė tyčinį smurtinį nusikaltimą savo mamos atžvilgiu, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas 6 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c) papunkčiu ir 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme I. Ž. išbūtas laikas nuo 2019 m. spalio 16 d., 20.00 val. iki 2019 m. spalio 18 d., 9.00 val. (2 paros) (b. l. 42-45).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 136 straipsnio 1 dalimi, 139 straipsnio 1 dalimi kaltinamajam 2019 m. spalio 18 d. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 46-48) teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikintina nuo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Šioje byloje proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421-422 straipsniais,

nusprendžia:

I. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam bausmę - 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant visą laisvės apribojimo laiką dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždraudžiant visą laisvės apribojimo laiką vartoti alkoholį bei kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą 6 (šešis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 dalimi, I. Ž. paskiriant galutinę bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant visą laisvės apribojimo laiką dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždraudžiant visą laisvės apribojimo laiką vartoti alkoholį bei kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą 6 (šešis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo laisvės apribojimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. spalio 16 d., 20.00 val. iki 2019 m. spalio 18 d., 9.00 val. (2 paras), vieną parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms ir laikyti, kad I. Ž. yra atlikęs 4 (keturias) laisvės apribojimo dienas.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ir vykdymo pradžios palikti nepakeistą.

Išaiškinti I. Ž., kad jis nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme žodinio proceso tvarka, teismo baudžiamasis įsakymas prašymą padavusio asmens atžvilgiu neįgyja teisinės galios.

Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.