Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje J. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltinamas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ir ANK) 223 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2019 m. spalio 4 d. VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro departamento Vilniaus skyriaus vyriausioji registratorė J. A. surašė administracinio nusižengimo protokolą, kuriuo J. Z. patrauktas administracinėn atsakomybėn už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 223 straipsnio 2 dalyje, padarymą, už tai, kad J. Z., būdamas UAB „T.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi, per nustatytą laikotarpį nepateikė Registro tvarkytojui 2018 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - ir CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau - ir ABI) 58 straipsnio 3 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

I. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Teismo posėdžio metu J. Z. paaiškino, kad jis yra UAB „T.“ direktorius. Įmonės vadovu jis tapo 2018 metais. Tapęs įmonės vadovu 2018 metais jis pastebėjo neatitikimų įmonės buhalterinėje apskaitoje. Pasibaigus 2018 metams jis užsakė buhalterinės apskaitos auditą, kurį atliko UAB „I.“. 2019 m. vasario mėn. auditą atlikusi įmonė pateikė ataskaitą, kurioje buvo nustatytos didelės klaidos tvarkant įmonės buhalterinę apskaitą, padarytos 2017 metais, dėl ko, prieš tai pilnai neištaisius 2017 metų klaidų finansinėse ataskaitose, buvo neįmanoma sudaryti teisingo 2018 metų finansinės atskaitomybės dokumentų rinkinio. Jis sudarė naujas sutartis su ta pačia konsultantų įmone, kad pastaroji konsultuotų ir padėtų ištaisyti UAB „T.“ susidariusią situaciją. Klaidų ištaisyti greitai nepavyko, jos yra taisomos iki šiol. Jo vadovaujama įmonė yra konsultuojama jau metus laiko, o klaidų taisymui išleido jau apie 2 000 eurų. Įmonės akcininkai yra informuoti apie susidariusią situaciją, todėl visuotinis akcininkų susirinkimas dar nebuvo sušauktas. Artimiausiu metu jis tikisi užbaigti šį klausimą.

Iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro 2019 m. spalio 4 d. išplėstinio išrašo matyti, kad J. Z. nuo 2018 m. balandžio 16 d. paskirtas (išrinktas) UAB „T.“ vadovu. Įmonės finansinių metų pradžia - sausio 1 d., finansinių metų pabaiga - gruodžio 31 d. (b. l. 4-10).

CK 2.66 straipsnio 4 dalyje, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų 120, 123 ir 127 punktuose nurodyta, kad juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotas metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita kiekvienais metais per 30 dienų nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateiktas Juridinių asmenų registrui, jeigu įstatymai nenumato kitaip. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 58 straipsnio 3 dalį bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada (jei auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas įstatuose) per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas juridinių asmenų registro tvarkytojui. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 9 punktą bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina narių susirinkimas, kuris, pagal minėto įstatymo 24 straipsnio 1 dalį, turi įvykti ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Vadovaujantis CK 2.67 straipsniu, Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 7 punktu, Nuostatų 38 ir 41 punktais, už dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako juridinio asmens vadovas. Nagrinėjamu atveju UAB „T.“ metiniai finansinių ataskaitų rinkiniai už 2018 metus turėjo būti pateikti iki 2019 m. birželio 1 d., tačiau tai padaryta nebuvo.

ANK 2 straipsnio 3, 4 dalyse numatyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Pagal ANK atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). Administracinio nusižengimo požymiai (sudėtis) yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Teisės pažeidimo sudėtimi suprantama visuma jo požymių, susidedanti iš keturių elementų: objekto, objektyviosios pusės, subjekto, subjektyviosios pusės. Pažeidimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai - jeigu bent vieno jo nėra, nėra ir nusižengimo požymių (sudėties) kaip visumos, todėl nebus ir faktinio atsakomybės pagrindo. Vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta.

Nagrinėjamu atveju teismui nekyla abejonių dėl to, jog UAB „T.“ per įstatymų nustatytą laikotarpį nepateikė Registro tvarkytojui 2018 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio, tačiau, įvertinus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens išdėstytą poziciją bei teismui pateiktus dokumentus, teismas nemato pagrindo konstatuoti buvus J. Z. kaltę. J. Z. teismui pateikė tris konsultavimo paslaugų sutartis (2019 m. sausio 15 d., 2019 m. sausio 24 d. ir 2019 m. vasario 28 d.), iš kurių matyti, kad buhalterines paslaugas teikianti UAB „I.“ nuo 2019 m. sausio mėn. UAB „T.“ teikia apskaitos ir mokesčių konsultacijas, taiso dar 2017 metais padarytus apskaitos neatitikimus. Iš pateiktų sutarčių matyti, kad visos 2013-2017 metais parengtos UAB „T.“ metų finansinės ataskaitos buvo neteisingos, nustatyta daug finansinės apskaitos klaidų, dėl ko būtina jas ištaisyti. Kaip jau minėta, J. Z. UAB „T.“ įmonės vadovu tapo tik 2018 m. balandžio mėn., dėl ko jis niekaip negalėjo įtakoti ankstesniu laikotarpiu netinkamai tvarkytos UAB „T.“ buhalterinės apskaitos, dėl kurios iki šiol nėra galimybės Registro tvarkytojui pateikti 2018 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio. Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad J. Z. realiai stengiasi taisyti esamą situaciją, yra pasamdęs buhalterinę apskaitą tvarkančią įmonę, kuri siekia ištaisyti apskaitos klaidas ir Registro tvarkytojui pateikti 2018 m. bendrovės metines finansines ataskaitas, o finansinių ataskaitų nepateikimą sąlygojo ne J. Z., tačiau ankstesnių įmonės vadovų veiksmai. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti J. Z. kaltę dėl ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo, dėl ko, vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, administracinio nusižengimo teisena nutrauktina, J. Z. veikoje nesant administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 2 dalyje, požymių.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktu, 635-637 straipsniais,

nutaria:

Nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, J. Z. veikoje nesant administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 2 dalyje, požymių.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.