Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Edvardas Paliokas, sekretoriaujant Mintautei Varnaitei, nedalyvaujant ieškovams M. L. ir B. L., dalyvaujant jų atstovei advokatei Brigitai Pauliukevičienei, atsakovui A. L., jo atstovui advokatui Linui Mažonui, nedalyvaujant trečiajam asmeniui N. L., Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų M. L. ir B. L. ieškinį atsakovui A. L., tretieji asmenys N. L., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl išlaikymo ir jo įsiskolinimo priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais bei šalių paaiškinimais nustatyta:

Trečiasis asmuo N. L. ir atsakovas A. L. yra B. L., gim. 1995-01-04, ir M. L., gim. 1995-01-04, tėvai (b. l. 9). Vaikų motina, N. L., dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo 2012-04-26 kreipėsi į teismą (b.l. 1-5). Vaikams B. L. ir M. L. tapus pilnamečiais ir įgijus visišką veiksnumą, jie nagrinėjamoje byloje savo vardu pareiškė reikalavimus dėl išlaikymo (paramos) ir jo įsiskolinimo priteisimo iš atsakovo (tėvo) A. L., trečiasis asmuo motina N. L. (b.l. 113-114).

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams teikimo, o jiems tapus pilnamečiais – išlaikymo (paramos) iki jie mokysis vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje dydžio, taip pat susidariusio išlaikymo įsiskolinimo bei jo dydžio.

Dėl išlaikymo priteisimo

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovai 2013 m. sausio 4 d. tapo pilnamečiais, tačiau dar mokosi Kauno rajono Garliavos Jonučių vidurinės mokyklos 12 klasėje (b. l. 91, 92 ). Ieškovai gyvena kartu su motina – trečiuoju asmeniu byloje, kuri jiems gera valia teikia išlaikymą. Tačiau ieškovų tėvas – atsakovas, reguliaraus išlaikymo vaikams neteikia. Pažymėtina, kad priteisiant išlaikymą pilnamečiam vaikui, besimokančiam vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje, išlaikymas priteisiamas vadovaujantis tomis pačiomis taisyklėmis, kaip ir nepilnamečiam vaikui (CK 3.192 str., 3.194 str., 3.196-3.201 str.). Tokiu atveju tėvų pareigos išlaikyti vaikus, besimokančius bendrojo lavinimo vidurinėje mokykloje yra žymiai didesnės, nevertinamos moksleivio galimybės gauti pajamas iš darbinės veiklos ar kitų šaltinių. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 7 d. nutarime pažymėjo, kad tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą, taip pat tokį vidurinį išsilavinimą, kuris gali būti teikiamas kartu su profesiniu. Be to, pasisakė, kad tik paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių aukštųjų mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje 6 dalyje nustatyta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu, bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192-3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Kiekvienam vaikui būdingi individualūs kultūriniai, moraliniai, turtiniai poreikiai, kuriuos patenkinti yra ne tik moralinė, bet ir teisinė tėvų pareiga. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 2 d.). Ginčo dėl to, kad ieškovams išlaikymas (parama) reikalingas, kol jie mokosi vidurinėje mokykloje, nėra, todėl teismas dėl išlaikymo teikimo bei jo reikalingumo plačiau nepasisako.

Trečiasis asmuo (iki vaikai tapo pilnamečiais – ieškovė) nepilnamečių vaikų M. L. ir B. L. poreikius detalizuoja išlaidų paskaičiavimo lentelėje ir nurodo, kad vaikų poreikiams užtikrinti reikalinga apie 890 – 950 Lt per mėnesį, iš atsakovo prašo priteisti po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2009 m. kovo 24 d. iki 2012 m. balandžio 24 d. Teismų praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė neturėtų būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-259/2004, 2009-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Tai reiškia, kad minimalus išlaikymo dydis per mėnesį yra siejamas su minimalia mėnesio alga (šiuo metu minimali mėnesio alga yra 1000 Lt). M. L. ir B. L. tapus pilnamečiais bei pradėjus savo interesus teisme ginti savarankiškai, nurodė, kad palaiko motinos nurodytus jų poreikius bei patiriamas motinos išlaidas šiems poreikiams tenkinti. Šias aplinkybes (apie patiriamas išlaidas) taip pat pavirtino jų motina – trečiasis asmuo N. L., kuri šiuo metu gera valia teikia jiems išlaikymą. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovams besimokant mokymo įstaigoje, jiems yra reikalinga atsakovo parama, o išlaikymo poreikis iš esmės yra toks pat, koks mokėtinas iki ieškovų pilnametystės. Akivaizdu, kad vaiko tapimas pilnamečiu, jam dar tebesimokant vidurinėje mokykloje, nesumažina jo poreikių ir išlaidų, reikalingų jiems patenkinti, dydžio. Aplinkybė, jog ieškovai mokosi vidurinėje mokykloje, pamokų lankymas yra privalomas, vertintina kaip objektyviai užkertanti kelią jam gauti savų pajamų iš darbinės veiklos.

Atsakovas nurodo, kad šiuo metu teikti vaikų išlaikymui po 400 Lt yra nepajėgus dėl sunkios turtinės padėties. Vaikų išlaikymui į mėnesį galėtų skirti kiekvienam po 300 Lt. Teismas sutinka, kad išlaikymo dydį lemia ir tėvų turtinė padėtis, todėl jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad trečiojo asmens (motinos) gaunamos pajamos yra apie 2500 Lt per mėnesį (b.l. 138). Trečiajam asmeniui ir atsakovui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso sodo pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (b.l. 10-13). Taip pat atsakovo vardu įregistruotos trys transporto priemonės: Saab, 9-5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Hawkeye GB1412Y, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir Chevrolet Venture, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 71-73). Nei atsakovas, nei trečiasis asmuo kitų išlaikytinių neturi, taip pat negalėjimą teikti reikiamo dydžio išlaikymą negrindė finansinių įsipareigojimų buvimu. Nors atsakovas yra oficialiai nedirbantis, tačiau pats teismo posėdžio metu pripažino, kad jo gaunamos mėnesinės pajamos yra apie 1000 - 1500 Lt. Byloje dalyvaujantys asmenys šių atsakovo nurodytų aplinkybių neginčijo.

Byloje ištirtų įrodymų visumos pagrindu, teismas sprendžia, kad atsakovas yra darbingas, gaunantis pajamas ir turintis nekilnojamojo turto, nors jo gaunamos pajamos nėra labai didelės, tačiau jis turi galimybę ir privalo išlaikyti savo besimokančius vaikus. Atsakovas byloje neteikė jokių įrodymų, kad dėl sveikatos ar kitų problemų jis negali gauti didesnių pajamų, kurios užtikrintų jo ir jo vaikų poreikius. Teismo vertinimu minimalius ieškovų poreikius galima patenkinti priteisiant išlaikymą iš atsakovo periodinėmis išmokomis po 350 Lt kas mėnesį, kas sudarytų iš viso abiems vaikams 700 Lt. Teismas pažymi, kad ieškovai gyvena tėvams nuosavybės teise priklausančiame name, ieškovų nurodomos pinigų sumos rūbams, batams, kurios bendrai sudaro virš 200 Lt per mėnesį, taip pat yra nepagrįstai išdidintos. Ieškovai jokių įrodymų, pagrindžiančius patiriamas išlaidas nepateikė. Iš atsakovo ieškovams priteistina išlaikymo suma (po 350 Lt kiekvienam) nėra didelė suma, atsakovas, turi galimybę šią sumą sumokėti, toks išlaikymo (paramos) dydis labai nepablogins atsakovo padėties, tuo labiau, kad ieškovų mokslai baigsis 2013 m. liepos mėnesį. Teismas pažymi, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, todėl teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, jo gaunamas pajamas, turi būti vertinama ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Pažymėtina ir tai, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo vertintinos vaiko interesų naudai, o tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvo (motinos) turtinės padėties, jo(s) gaunamų pajamų, galėjimo teikti teismo nustatytą išlaikymą, teismas šias minėtas aplinkybes turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Nors įvertinus abiejų tėvų turtinę padėtį, pripažintina, kad trečiojo asmens turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovo, tačiau vaikai gyvena su motina, kuri užtikrina jų kasdienius poreikius. Tam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Be to, aplinkybė, kad trečiojo asmens materialinė padėtis šiuo metu yra geresnė nei atsakovo, nėra pagrindas netolygiai paskirstyti vaikų išlaikymo prievolę tarp tėvų. Priešingas vertinimas leistų kitam, tinkamo išlaikymo neteikiančiam tėvui, piktnaudžiauti susidariusia padėtimi, taip pažeidžiant ne tik vaikų, bet ir išlaikymą teikiančio tėvo interesus.

Taigi, siekiant užtikrinti tinkamą ieškovų poreikių tenkinimą ir protingą atsakovo (tėvo) bei trečiojo asmens (motinos) interesų pusiausvyrą, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo iš atsakovo tenkintinas iš dalies, iš atsakovo ieškovams priteistinas išlaikymas po 350 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2012-04-26) iki ieškovai įgys vidurinį išsilavinimą (CPK 178, 197, 185, CK 3.156 str., 3.192 str., 3.194 str. 1 d., 3.196 str. 1 d. 1 p.).

Pažymima ir tai, kad CK 3.194 straipsnio 3 dalyje nustatyto amžiaus sąlyga yra įstatymu nustatytas prievolės pasibaigimo naikinamasis terminas, todėl išlaikymas priteisiamas iki pilnametis vaikas, reikalingas paramos, mokysis vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje. Prievolės pasibaigimo naikinamojo termino, priteisiant išlaikymą, sprendime paprastai nurodyti nereikia, nes įprastinėmis sąlygomis sąžiningai ir pažangiai mokantis vidurinė mokykla baigiama anksčiau nei sukanka 24 metai. Dėl to tais atvejais, kai nėra pagrindo konstatuoti išimtinės situacijos, turi būti nurodomas tik teisiškai reikšmingas faktas, kad išlaikymas priteisiamas iki pilnametis vaikas mokysis vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, ieškovų prašomas išlaikymas priteistinas iki jie įgis vidurinį išsilavinimą.

Kauno rajono apylinkės teismo 2012-04-27 nutartimi byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – laikinojo išlaikymo vaikams M. L. ir B. L. priteisimas po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo (2012-04-26) iki teismo sprendimo priėmimo dienos, panaikintinos (b.l. 20, CPK 150 str. ). Vykdymo proceso metu pagal laikinųjų apsaugos priemonių nutartį suteiktas išlaikymas turi būti išskaičiuojamas iš sprendimu paskirto išlaikymo sumos, t.y. ieškovams priteistino išlaikymo suma nuo kreipimosi į teismą dienos sumažintina išmokėto laikinojo išlaikymo suma.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

Išlaikymo įsiskolinimas prašomas priteisti už trejus metus. Trečiasis asmuo (iki vaikams tampant pilnamečiais) pradiniu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo po 14400 Lt išlaikymo įsiskolinimo kiekvienam vaikui už laikotarpį nuo 2009-03-24 iki 2013-04-24, skaičiuojant po 400 Lt už 36 mėnesius. Vaikams (šioje proceso stadijoje ieškovams) savo vardu pareiškus ieškinį, įvertinę atsakovo dalinai teiktą išlaikymą (pagal atsakovo pateiktus mokėjimo kvitus – b.l. 36-43), ieškovai sumažino išlaikymo įsiskolinimo reikalavimą po 2116 Lt (iš viso 4232 Lt). Patikslintu ieškiniu ieškovai prašo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą po 12284 Lt, šią įsiskolinimo sumą priteisiant atsakovui priklausančiu nekilnojamuoju turtu - dalimi gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini).

Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad iki 2011 m. jokio išlaikymo įsiskolinimo vaikams nėra, reguliaraus išlaikymo vaikams neteikė tik nuo 2011 m. sausio mėnesio. Ieškovo teigimu, jis teikė vaikui išlaikymą tiek pirkdamas jiems reikalingus daiktus, tiek duodamas grynųjų pinigų vaikų motinai ar tiesiogiai vaikams. Šias aplinkybes iš dalies patvirtina tiek patys ieškovai, tiek trečiasis asmuo, nurodydami, kad vaikams tiesiogiai tėvas duodavo pinigų po 100-200 Lt, taip pat nupirkdavo rūbų, kitų reikalingų daiktų (telefonus, kompiuterį – apie 2200 Lt vertės). Tačiau nei pats atsakovas nei ieškovai negalėjo tiksliai teismui pasakyti kiek ir kaip dažnai atsakovas duodavo jiems pinigų, nurodydami, kad tai įvykdavo maždaug kas 2-3 mėnesius. Atsakovas į bylą pateikė kasos pajamų orderius, kurie patvirtina, kad reguliarus išlaikymas buvo teikiamas iki 2009 m. spalio mėnesio (b.l. 32-43). Teismas laiko neįrodytu atsakovo teiginį, jog išlaikymą savo vaikams reguliariai jis nustojo teikti tik nuo 2011 metų, nes tokių įrodymų byloje nėra. Remiantis CK 3.194 str. 1 d., 3.200 str., išlaikymo įsiskolinimas gali būti priteisiamas tik konstatavus pareigos teikti išlaikymą nevykdymą ar netinkamą vykdymą. Nagrinėjamu atveju, byloje nustatyta, kad atsakovas nuo 2009 m. spalio mėnesio netinkamai vykdė pareigą teikti išlaikymą vaikams, todėl prašomas priteisti išlaikymo įsiskolinimas mažintinas, priteisiant įsiskolinimą už dvejus su puse metų, t. y. už laikotarpį nuo 2009-10-26 iki 2012-04-26 (kreipimosi į teismą dienos). Taip pat įvertinus byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, teismas pripažįsta, kad atsakovas nepilnamečiams vaikams nuo 2009 m. spalio mėnesio iš dalies išlaikymą teikė, tačiau ne tokio dydžio koks priklauso bei nereguliariai.

Sprendžiant išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo klausimą, yra būtina nustatyti teiktino už ginčo laikotarpį išlaikymo dydį. Vertinant reikalavimo priteisti išlaikymo įsiskolinimą pagrįstumą, teismas atkreipia dėmesį į keletą esminių momentų: pirma, CK 3.193-3.194 str. nustatytu teisiniu reglamentavimu pirmiausiai siekiama, jog išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo klausimas būtų sprendžiamas tėvų susitarimu ir teismo įsikišimas įgytų pagrindą tik tokio susitarimo nepasiekus, tuo tarpu, kaip matyti iš bylos medžiagos, labiau tikėtina, kad tarp vaikų tėvų buvo susitarimas dėl kas mėnesių mokėjimų periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui po 300 Lt (tai patvirtina iki 2009 m. spalio mėnesio teikto išlaikymo dydis); antra, ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų, jog ji iki ieškinio pareiškimo būtų kaip nors išreiškusi atsakovui savo poziciją dėl teikiamo išlaikymo dydžio nepakankamumo. Esant tokios aplinkybėms, ieškovams teiktinas išlaikymas už laikotarpį nuo 2009-10-26 iki 2012-04-26 sudaro po 9000 Lt (300 Lt x 30 mėn.) kiekvienam vaikui. Priteisiant išlaikymo įsiskolinimą, teismas atsižvelgia į vaikų poreikius, tėvų turtinę padėtį, į atsakovo teikto vaikams išlaikymo dydį ir trukmę (duodavo grynaisiais pinigais, pirkdavo rūbus, nupirko kompiuterį, telefonus), bei vadovaudamasis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais prašomą priteisti išlaikymo įsiskolinimo vaikui 12284 Lt sumą sumažina iki 7000 Lt (9000 Lt – 2000 Lt (nereguliariai teikto išlaikymo)).

Atmestini ieškovų reikalavimai išlaikymo įsiskolinimą priteisti iš atsakovo turtu. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovas nors ir netinkamai vykdė išlaikymo pareigas savo nepilnamečiams vaikams, išlaikymą periodinėmis išmokomis, kitomis formomis vis dėl to teikė, teismo posėdžio metu patvirtino galintis jį teikti ir toliau, teismo nustatytas atsakovo įsiskolinimas (kiekvienam vaikui po 7000 Lt) santykinai nedidelis lyginant su prašomo priteisti nekilnojamojo turto verte (b.l. 10-11), todėl priteisiant išlaikymą turtu neproporcingai būtų apribotos atsakovo teisės dėl dalies turto netekimo. Kaip jau minėta, byloje esantys duomenys apie atsakovo darbines pajamas negali būti pripažinti objektyviais atspindinčiais atsakovo turtinę padėtį. Be to, prašomas priteisti nekilnojamas turtas yra bendroji sutuoktinių nuosavybė, jis nėra padalytas, šiuo metu yra inicijuota byla dėl santuokos nutraukimo bei santuokinio turto padalijimo (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys), prašomam priteisti turtui nuo 1997 m. yra taikomas areštas. Pažymėtina ir tai, kad turto perdavimas vaikams reiškia, kad vaikai tampa savininkais, o vaikų tėvas netenka turto dalies. Vaikai turi prisiimti turto savininkų prievoles (mokėti mokesčius, susijusius su turtu, turėti lėšų jo išlaikymui ir kt.), todėl turtas gali būti perduodamas gerai pasvėrus, ar vaikams iš tikrųjų naudinga turtą gauti dėl naujai atsirandančių pareigų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovai prašo iš atsakovo priteisti 1000 Lt išlaidų patirtų advokato pagalbai apmokėti (b.l. 126-132a). Įvertinus bylos eigą, bylinėjimosi trukmę, ieškovų (bei trečiojo asmens veikusio jų interesais) pateiktų procesinių dokumentų apimtį, išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti laikytinos atitinkančias Teisingumo ministro patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatas. Ieškinį tenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteistinos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų proporcija apskaičiuotina taip: byloje buvo pareikšti reikalavimai dėl išlaikymo priteisimo bei dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo; ieškovų siekis prisiteisti išlaikymą periodiniais mokėjimais teismo sprendimu negali būti laikomas pagrindu nustatinėti patenkintų / nepatenkintų reikalavimų proporcijas, todėl pripažintina, kad patenkinta 50 proc. viso ieškinio; reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą patenkintas iš dalies – ieškovų prašyta po 12284 Lt, teismo priteista po 7000 Lt, t.y. patenkinta 29 proc. viso ieškinio. Taigi iš viso patenkinta 79 proc. ieškovų reikalavimų, atitinkamai atmesta 21 proc. Ieškovams proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai priteistina iš atsakovo 790 Lt (1000 Lt x 79 proc.) su atstovavimu susijusių išlaidų (CPK 93 str. 2 d., 98 str.).

Nei atsakovas, nei trečiasis asmuo prašymų dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų su šių išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui nepateikė, todėl nėra pagrindo spręsti dėl jų priteisimo.

Ieškovai nuo žyminio mokesčio už reikalavimus dėl išlaikymo priteisimo atleisti pagal CPK 83 str. 1 d. 2 p. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių ieškovai yra atleisti, išieškomi į valstybės biudžetą iš atsakovo (CPK 96 str. 1 d.). Žyminis mokestis už priteistą išlaikymą periodiniais mokėjimais sudaro 252 Lt, už išlaikymo įsiskolinimą - 420 Lt, viso 672 Lt, kuris priteistinas iš atsakovo.

Taip pat atsižvelgiant į ieškovo patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį iš šalių valstybei priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 2 d.). Teismas šioje byloje patyrė 65,11 Lt pašto išlaidų, todėl iš ieškovų valstybei turėtų būti priteista 13,67 Lt, o iš atsakovo – 51,44 Lt, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Tačiau procesinių dokumentų siuntimo išlaidos priteistinos tik iš atsakovo (51,44 Lt), nes ieškovai nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei šios kategorijos bylose yra atleisti (CPK 83 str. 1 d. 2 p.). Iš viso į valstybės biudžetą iš atsakovo priteistina 723,44 Lt (672 Lt + 51,44 Lt) su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 - 265 str., 268 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei M. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)., iš atsakovo A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 350,00 Lt (tris šimtus penkiasdešimt litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2012-04-26) iki ieškovė įgys vidurinį išsilavinimą, 7000,00 Lt (septynis tūkstančius litų) išlaikymo įsiskolinimą, 395,00 Lt (tris šimtus devyniasdešimt penkis litus) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti ieškovui B. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)., iš atsakovo A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)., išlaikymą po 350,00 Lt (tris šimtus penkiasdešimt litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2012-04-26) iki ieškovas įgys vidurinį išsilavinimą, 7000,00 Lt (septynis tūkstančius litų) išlaikymo įsiskolinimą, 395,00 Lt (tris šimtus devyniasdešimt penkis litus) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Sprendimas išlaikymo periodinėmis išmokomis dalyje vykdytinas skubiai.

Panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2012-04-27 nutartimi byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – laikinojo išlaikymo priteisimą iš atsakovo A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams M. L., gim. 1995-01-04, ir B. L., gim. 1995-01-04, po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2012-04-26) iki teismo sprendimo priėmimo dienos.

Kitą ieškinio reikalavimų dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) 723,44 Lt (septynis šimtus dvidešimt tris litus 44 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (į.k. 188659752), sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB bankas „Swedbank“ (kodas 73000), įmokos kodas 5660.

Sprendimas per trisdešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.