Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2019-12-18 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-666-961/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-12-18
Bylos Nr.
II-666-961/2019
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-04559-2019-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ilona Mateikienė
Pažeidėjas
S. T.
Advokatai
Julius Jasaitis
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. II-666-961/2019
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-04559-2019-6Procesinio sprendimo kategorija 16.9.3 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. gruodžio 18 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė,sekretoriaujant Džestinai Medeišytei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui S. T., jos atstovui advokatui Juliui Jasaičiui,

institucijos, priėmusios nutarimą administracinio nusižengimo byloje, atstovei V. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal S. T. skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės 2019 m. rugsėjo 26 d. nutarimo Nr. SAVAD-13-ANR_N-9946-2019 panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės 2019 m. rugsėjo 26 d. nutarimu Nr. SAVAD-13-ANR_N-9946-2019 S. T. buvo pripažinta kalta ir nubausta už tai, kad ji 2019 m. liepos 18 d. 17.48 val. (duomenys neskelbtini) vairuodama transporto priemonę Honda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo ir stovėjo ant vejos, tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 105.5 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 2 dalyje.

Minėtu nutarimu S. T. buvo paskirta nuobauda – 60 Eur bauda.

Šalies argumentai

Skundu S. T. prašo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės 2019 m. rugsėjo 26 d. nutarimą, kadangi jis neteisėtas ir nepagrįstas. Nurodo, kad bylą nagrinėjusi pareigūnė nesiaiškino visų reikšmingų aplinkybių: 1) nuotraukose, kuriomis rėmėsi pareigūnė, nėra užfiksuotas joks adresas, o asmuo, kuris užfiksavo pažeidimą, bei administracinę nuobaudą skyręs pareigūnas neužfiksavo konkretaus adreso ir kelio ženklų, draudžiančių stovėti; 2) administracinio nusižengimo protokole nurodyta, jog automobilis užfiksuotas 2019 m. liepos 18 d. 17.48 val., o iš bylos medžiagos matyti, kad nuotrauka savivaldybei buvo pateikta 2019 m. liepos 23 d. 22:37:18 val. su prierašu, kad nuotraukos autorius suteikė jai pavadinimą 2019-07-18 17:48:23. Toks nurodymas, kad automobilis užfiksuotas 2019 m. liepos 18 d. 17.48 val., yra nekonkretus ir nepatikimas; 3) 2019 m. liepos – rugpjūčio mėnesį tarp ir šalia namų (duomenys neskelbtini) vyko požeminių konteinerių statybos darbai, todėl vejos nebuvo ir ji nebuvo formuojama iki 2019 m. rugpjūčio 18 d. Tai įrodo 2019 m. rugsėjo 25 d. Vilniaus miesto savivaldybės darbuotojo laiškas – atsakymas 20190825, taip pat nuotraukos 20190803_205139 ir 20190803_205211 (b. l. 2-4).

Teismo posėdžio metu pareiškėja palaikė skunde nurodytas aplinkybes. Papildomai nurodė, kad ženklų, draudžiančių stovėti, ten nėra. Iš nuotraukų matosi, kad visi kelio ženklai eina palei gatvę, kita kryptimi ir draudimo stovėti nėra. Liepos ir rugpjūčio mėnesiais vyko statybos ir visa žemė ir viskas, kas yra aplinkui, buvo naudojama, toje vietoje buvo laikomos statybinės medžiagos. Dėl statybos darbų vejos nebuvo, nes žemė buvo reikalinga statybos darbams. Savivaldybės darbuotoja patvirtino, kad rugpjūčio 19 d. buvo pabaigti visi statybos darbai. Vejos ten nebuvo, vyko statybos darbai, iš savivaldybės pateiktų nuotraukų matyti, kad jau vyko kasinėjimo darbai, tai vyko ilgą laiko tarpą. Visa žemė buvo statybų aikštelė. Ar vyko statybų darbai nusižengimo fiksavimo dieną, negali pasakyti, nes ji nežinojo, kad ją kažkas fotografuoja. Jeigu būtų žinojusi, būtų užfiksavusi, kaip viskas atrodė tą dieną ir visą darbų eigą. Ji vėliau užfiksavo, kad visa ta žemė buvo naudojama statybinėms reikmėms. Veja ten nebuvo nei puoselėjama, nei formuojama. Ji automobilį pastatė ne važiuojamojoje dalyje, o pravažiavime, stovėjo pusiau ant išvažiavimo, ant žemės buvo du ratai. Dėl adreso tai vienoje nuotraukoje (32 b.l.) yra (duomenys neskelbtini), o (33 b.l.) nuotraukoje yra (duomenys neskelbtini). Automobilis stovėjo prie medžių. Nutarime nurodytas laikas liepos 18 d., bet iš bylos medžiagos matyti, kad po 5 dienų yra atsiųstos nuotraukos. Iš nuotraukos ji negali pasakyti, ar tai rytas, ar vakaras. Tik iš teksto, žinutės žmogaus, kuris pateikė nuotraukas, laikas yra nustatinėjamas. Ji nėra tikra, kada tai įvyko. Toje vietoje statė automobilį, nes tiesiog nėra vietų. Šalia namų yra (duomenys neskelbtini), todėl automobilių visuomet būna daug, kiemai visuomet užpildyti automobiliais.

Atsiliepimas

Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime prašo skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir S. T. skundą atmesti. Nurodo, kad asmuo, fiksavęs nusižengimą, galėjo užrašyti artimiausio nusižengimo vietai pastato (duomenys neskelbtini) numerį, ši aplinkybė niekaip nepanaikina nusižengimo fakto – kad automobilis paliktas prie medžio, ant vejos. Kelių eismo taisyklių 150 punkte aiškiai nurodytos vietos, kur automobiliams draudžiama sustoti ir stovėti, todėl tos vietos nežymimos specialiais kelio ženklais. Asmenys, fiksuojantys galimus KET nesilaikymo atvejus ir pateikiantys juos savivaldybei per programėlę „Tvarkau Vilnių“, nėra įpareigoti perduoti nuotraukas tą pačią sekundę, kai užfiksavo galimą nusižengimą, todėl nusižengimo fiosavimo laikas ir nuotraukų perdavimo laikas gali skirtis. Taip pat atsiliepime nurodo, kad nusižengimo fakto nepaneigia ir aplinkybė, kad prie (duomenys neskelbtini) buvo statomi požeminiai konteineriai, darbų vieta aptverta ir labai nedidelė, įvažiavimas skiria nuo nusižengimo vietos. Pareiškėjos pateiktos nuotraukos darytos vėliau nei fiksuotas nusižengimas, todėl negali būti įrodymas, jog nusižengimo fiksavimo dieną toje vietoje būta statybos darbų aikštelės (b. l. 37-38).

Teismo posėdžio metu institucijos, priėmusios nutarimą administracinio nusižengimo byloje, atstovė prašė skundo netenkinti, palikti jų institucijos priimtą nutarimą galioti. Nurodė, kad Kelių eismo taisyklės numato konkrečias vietas, kur automobilius statyti draudžiama ir tose vietose papildomi ženklai nestatomi. Dėl adreso, tai yra greta du namai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), žiūrint iš (duomenys neskelbtini), o iš kitos pusės žiūrint tas namas turi (duomenys neskelbtini) adresą. Asmuo, užfiksavęs nusižengimą suteikia adresą tokį, kokį arčiausiai mato. Dėl statybos darbų tai nebuvo labai dideli statybų darbai, nes buvo įrenginėjami požeminiai šiukšlių konteineriai ir jie buvo prie (duomenys neskelbtini), tokioje pačioje vejoje tik labai nedidelis plotas aptvertas, iškastas, suleistas. Kitoje įvažiavimo pusėje esanti veja nebuvo statybų teritorija, ir užfiksuoto nusižengimo padarymo metu to nebuvo. Dėl nuotraukų, kai pareiškėja buvo atėjusi susipažinti su bylos medžiaga, pareiškėja matė sistemoje „Avilys“ dokumentą, tai šis dokumentas reiškia, kad žmogus gali fiksuoti galimus nusižengimus ir pateikti juos per programėlę „Tvarkau Vilnių“ ir nėra jokio reikalavimo, kad tą pačią sekundę, kai užfiksuoja nusižengimą, kad jį ir reikia pateikti. Žmogus per kelias dienas gali pasižiūrėti, ar tikrai tinkamos nuotraukos ir tik tada pateikti. Nuotraukų įkėlimo data yra viena, bet nusižengimo datą, kada jis fiksavo, jo fotoaparatas rodo laiką, kiek jis pats yra liudijęs teismuose, jis užrašo tą, kurią dieną užfiksavo nusižengimą ir ta data yra protokole nurodoma kaip nusižengimo data ir laikas, t. y. kada yra fotografuota, o ne tada, kada nuotrauka pateko į savivaldybės sistemą. Tas faktas, kad nėra kur statyti automobilių, nėra ta aplinkybė, kuri suteiktų teisę nesilaikyti taisyklių. Žmogus, įvardindamas save, pateikdamas asmens duomenis apie save, patvirtina, kada fotografavo ir prie nuotraukų yra fotografavimo tikslus laikas. Šis asmuo labai daug fotografuoja. Tas tikslus laikas yra pagal jo turimą techniką. Kadangi nuotraukos pateiktos po 5 dienų, savivaldybės administracija neturėjo galimybės patikrinti liepos 18 d. ar ten tas automobilis stovi. Nėra pagrindo nepasitikėti žmonėmis, jeigu pareiškėja jį pažįsta, bet nėra jokių asmeninių konfliktų ir nėra įrodyta, kad jis turi siekių pakenkti pareiškėjai, tai pagrindo abejoti, kad žmogus kažką klastotų, nėra. Institucija remiasi tais duomenimis ir jeigu nesuranda fakto, kad kažkaip specialiai klastojama, surašo protokolą.

S. T. skundas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimą ir stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimą.

Kelių eismo taisyklių 150.5 punktas nustato, kad sustoti ir stovėti draudžiama ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose.

Byloje nekilo ginčo dėl to, kad nuotraukoje, kurios pagrindu pareiškėjai ir buvo skirta administracinė nuobauda, yra užfiksuotas jos automobilis, taip pat nėra ginčo, kad pareiškėja pati pastatė automobilį užfiksuotoje vietoje. Tuo pačiu pareiškėja tvirtina, kad tyrimo metu nebuvo nustatytas tikslus galimo nusižengimo adresas, nes jis nėra jokiais būdais užfiksuotas, taip pat nėra duomenų apie tai, kad toje vietoje buvo sustojimą ir stovėjimą draudžiantys kelio ženklai. Su šiais pareiškėjos argumentais teismas neturi pagrindo sutikti. Visų pirma, pritariant Institucijos atsiliepime išdėstytiems motyvams, teismas pažymi, kad draudimą statyti automobilius tam tikroje vietoje įtvirtina ne tik draudžiamieji ženklai, tačiau ir Kelių eismo taisyklių nuostatos. Kelių eismo taisyklių 150 punkte nustatyta, kur negalima automobiliu sustoti ar palikti jo stovėti. Pavyzdžiui, automobiliu sustoti ir stovėti negalima skiriamojoje, greitėjimo ir lėtėjimo juostoje, ant tiltų, viadukų, estakadų ir po jais, pėsčiųjų perėjoje, keliuose, kuriuose yra po vieną kiekvienos krypties eismo juostą. Tačiau minėtais atvejais stovėjimą draudžiantys ženklai kiekvienu atveju nėra statomi, kiekvienam vairuotojui minėti draudimai turi būti žinomi ir be kelio ženklų. Be to atkreiptinas dėmesys, kad Kelių eismo taisyklių 150.5 punktas, už kurio pažeidimą pareiškėjai ir buvo skirta nuobauda, nustato, jog sustoti ir stovėti draudžiama ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose. Iš pateiktų nuotraukų matyti, kad jokių kelio ženklų, leidžiančių statyti automobilį nusižengimo vietoje, nėra.

Be to teismas neturi pagrindo pritarti, kad buvo neteisingai nustatyta ar nebuvo nustatyta administracinio nusižengimo vieta ir jo padarymo laikas. Kaip minėta, pareiškėja pati pateikė nuotraukas, kuriose užfiksuota (duomenys neskelbtini); taip pat pareiškėja pripažįsta, kad ši vieta jai žinoma, nurodo, kad toje vietoje vyko statybos darbai, neneigia pati pastačiusi ten automobilį. Taigi ta aplinkybė, kad nuotraukoje nėra užfiksuotas gatvės pavadinimas ir namo numeris, administracinio nusižengimo įforminimo nedaro netinkamu. Teismas pažymi, kad toje vietoje, kur užfiksuotas pastatytas automobilis, nei ant vieno, nei ant kito namo nėra lentelių su gatvės pavadinimu ir namo numeriu (pavyzdžiui, pačios pareiškėjos pateiktos nuotraukos, b. l. 16-17), tačiau tai nereiškia, kad administracinio nusižengimo vieta neaiški. ANK 567 straipsnio reikalavimų visapusiškai ir objektyviai ištirti bylos aplinkybes, ANK 609 straipsnio reikalavimų administracinio nusižengimo protokolo turiniui neabejotinai turi būti besąlygiškai laikomasi, kadangi nuo proceso taisyklių laikymosi priklauso ne tik bylos baigtis, bet ir kaltinimų asmeniui apimtis bei asmens teisė gintis nuo pareikštų kaltinimų. Tačiau nagrinėjamu atveju aplinkybė, kad nuotraukose nėra užfiksuotas namo numeris, gatvė, S. T. nekliudė ir nekliudo gintis, ji ir pati nurodo, kad žino tą vietą, juolab pati argumentavo, kad automobilį pastatė ir paliko toje būtent vietoje, nes ten vyko statybos darbai.

Taip pat teismas neturi pagrindo manyti, kad netinkamai nustatytas nusižengimo laikas. Bylos nagrinėjimo metu teisme apklaustas kaip liudytojas E. K. paaiškino, kad tai jis padarė minėto automobilio nuotraukas, savo fotoaparatu, laiką nurodė pagal fotoaparato laiką – 2019 m. liepos 18 d.; dažniausiai pažeidimus siunčia savivaldybei praėjus ne daugiau kaip dviem savaitėms; jis pareiškėjos nepažįsta ir neturi piktybiškų kėslų, užfiksuoja pažeidimą ir siunčia jį atitinkamoms institucijoms, tai jau jų darbas tikrinti; neatsimena, ar automobilyje buvo žmogus, jeigu yra žmogus, stengiasi fotografuoti taip, kad ir jis tai matytų, kad jis suprastų, kad tai aiški prevencinė būsena. Byloje nebuvo pateikta duomenų, kad E. K. suinteresuotas pakenkti pareiškėjai, kad jo užfiksuotas laikas neteisingas bei kad nurodytu laiku pareiškėjos automobilis nebuvo paliktas stovėti toje vietoje. Pati pareiškėja taip pat iš esmės neginčija, kad tuo laiku paliko savo automobilį stovėti ties (duomenys neskelbtini) namu, automobilio pastatymą patvirtina ir pačios nuotraukos, taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjai surašytas kitas protokolas ir paskirta administracinė nuobauda už analogišką Kelių eismo taisyklių pažeidimą, padarytą toje pačioje vietoje, todėl darytina išvada, kad nagrinėjamo administracinio nusižengimo vieta ir laikas nustatyti tinkamai, yra aiškūs bei nekliudo pareiškėjai gintis nuo pareikštų kaltinimų.

Taip pat iš pateiktų administracinio nusižengimo fiksavimo metu padarytų nuotraukų (b. l. 44-45) galima daryti išvadą, kad toje vietoje, kurioje stovi pareiškėjos automobilis, nėra statybinių atliekų, žemė neiškasta, priešingai, po medžiu žaliuoja žolė, taigi nėra pagrindo pritarti pareiškėjai, kad nusižengimo metu toje vietoje dėl statybos darbų nebuvo vejos. Iš nuotraukų matyti, kad teritorija aptverta kitoje išvažiavimo pusėje, tuo metu prie automobilio jokie kasinėjimai nebuvo vykdomi. Nors dalis žemės po medžiu suplūkta, vis tik akivaizdu, kad žolė ir suplūktos žemės plotas, kur buvo pastatytas S. T. automobilis, yra vientisas žaliajai zonai priskirtinas plotas. Taip pat nėra pagrindo manyti, jog nuobauda turėjo būti švelninama arba administracinė atsakomybė negalima dėl to, kad automobilis ant vejos buvo pastatytas tik dviem ratais. Tokios išimties KET 150.5 punkte nenumatyta. Be to teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad Kelių eismo taisyklėse nurodytas draudimas statyti automobilius ant vejos savaime nesuponuoja išvados, kad galiojimas galioja tik toje vietoje, kur tuo metu auga žolė. Minėtas draudimas apima ir atvejus, kai žolė neauga dėl objektyvių priežasčių – ji nuolat išvažinėjama, ištrypiama, žiemos metu ji būna apsnigta, todėl jos išvis nesimato (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo nutartys ATP-255-196/2016, ATP-352-211/2015). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pačios pareiškėjos pateikta nuotrauka (b. l. 17), kurioje matyti po medžiu sukrautos statybinės atliekos, niekaip nepatvirtina skundo argumentų, kad nusižengimo padarymo metu toje vietoje buvo statybos atliekų – minėta, tuo metu, kai fiksuotas nusižengimas, atliekų toje vietoje nebuvo (b. l. 44-45).

Taigi įvertinus byloje esančius įrodymus, teismui nekyla abejonių, jog S. T. pažeidė Kelių eismo taisyklių 150.5 punktą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje. Teismas pažymi, kad pareiškėjos nurodoma aplinkybė, jog automobilį pastatė dėl to, kad neturėjo galimybės pastatyti kitoje vietoje dėl apstatytų kiemų, šiuo atveju atsakomybės už padarytą administracinį nusižengimą nešalina.

ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymas asmenims užtraukia baudą nuo trisdešimties iki devyniasdešimties eurų. Pagal ANK 34 straipsnio 2 dalį baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Skundžiamu nutarimu S. T. buvo paskirta bauda, kurios dydis atitinka nuobaudos vidurkį, numatytą minėtos normos sankcijoje. Teismo vertinimu, S. T. buvo paskirta tinkama nuobauda, ypač atsižvelgus į tai, kad buvo nustatyta jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir nebuvo nustatyta lengvinančių atsakomybę aplinkybių; ji nėra laikytina aiškiai per griežta, atitinka teisingumo ir protingumo principų reikalavimus. Taigi įvertinęs visa, kas buvo aptarta, teismas konstatuoja, jog naikinti ar keisti skundžiamą nutarimą nėra jokio pagrindo, skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

S. T. skundo netenkinti. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės 2019 m. rugsėjo 26 d. nutarimą Nr. SAVAD-13-ANR_N-9946-2019 palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ilona Mateikienė