Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2019-05-22 · Administracinė byla Nr. AS-300-756/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-05-22
Bylos Nr.
AS-300-756/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00446-2019-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjai
Skirgailė Žalimienė, Vaida Urmonaitė-Maculevičienė, Rytis Krasauskas
Pareiškėjas
S. F.
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybės administracija
Kategorijos
Administracinė byla Nr. AS-300-756/2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00446-2019-9Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2019 m. gegužės 22 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. F. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. F. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas S. F. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti Vilniaus miesto savivaldybės administracijai reikalauti iš pareiškėjo atlikti nepagrįstus ir neteisėtus nurodymus bei laikinai sustabdyti nusikalstamo siuntimo priverčiamiems darbams – 2019 m. vasario 1 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos siuntimo Nr. 1538 (2.11.4.36), atlikti visuomenei naudingą veiklą, galiojimą; pranešti prokurorui dėl nusikalstamų veikų vykdymo – pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 111 straipsnio 1 dalį ir pačiam teismui veikti pagal ABTĮ 111 straipsnio 2 dalį bei dėl viešojo intereso gynimo pagal Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnį.

Pareiškėjas taip pat reiškė procesinio pobūdžio reikalavimą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu išspręsti, ar Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 22 straipsnio 6 dalies, 23 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktai, 25 straipsnio 6 punktas atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio, 52 straipsnio, 53 straipsnio 1 punkto įsakmias nuostatas.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. vasario 4 d. nutartimi pareiškėją įpareigojo iki 2019 m. vasario 14 d. pašalinti skundo trūkumus, t. y. pateikti teismui skundą, kuris atitiktų ABTĮ 9, 24, 25, 35 straipsnių reikalavimus; jeigu pareiškėjas nesutinka su 2019 m. vasario 1 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos siuntimu Nr. 1538(2.11.4.36), jis turėtų skunde formuluoti teismui reikalavimą šio akto atžvilgiu ir prašyti jį panaikinti; pareiškėjas, teikdamas skundą, turi teisę taip pat pateikti prašymą dėl nurodytos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, o prašymas turėtų atitikti ABTĮ 70 straipsnio reikalavimus.

2019 m. vasario 14 d. pareiškėjas pateikė procesinį dokumentą, kuriame nesutiko su teismo 2019 m vasario 4 d. nutartimi.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. vasario 19 d. nutartimi pareiškėjo S. F. skundą laikė nepaduotu, kadangi pareiškėjas nustatytu terminu nepašalino skundo trūkumų.

III.

Pareiškėjas S. F. atskirajame skunde prašo: 1) panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 19 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, 2) pranešti prokurorui apie tai, kad teismo veiksmai, nagrinėjant administracinę bylą, turi nusikalstamos veikos požymių, 3) Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko teikti motyvuotą prašymą Teisėjų etikos ir drausmės komisijai dėl pirmosios instancijos teismo teisėjos nuoseklių, ilgalaikių įstatymų pažeidimų, teisėjo vardo pažeminimo.

Pareiškėjo teigimu, teismo nutartis yra akivaizdžiai neteisinga, neteisėta ir nepagrįsta, nemotyvuota, niekinė ir negaliojanti nuo pat jos priėmimo momento, pažeidžianti bendruosius teisės principus. Pareiškėjo nuomone, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas turi peržengti atskirojo skundo ribas ir nagrinėti ne tik formalųjį teisės normų aspektą, bet ir materialųjį. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismo teisėja sukčiavo, savivaldžiavo, varžė jo veiksmų laisvę.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskiruoju skundu skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 19 d. nutartis, kuria pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu, nes jis neištaisė teismo 2019 m. vasario 4 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų.

Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi ir teigia, kad pareiškėjo skunde buvo nurodytos visos aplinkybės, o pirmosios instancijos teismo teisėja sugalvotais trūkumais siekia nuslėpti teisėjų nusikalstamas veikas.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis). Tačiau Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet yra įtvirtintos ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Konstitucijos 28 straipsnis). Taigi teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas visais atvejais turi būti įgyvendinama, laikantis ABTĮ nustatytų reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-224/2012).

Teisėjų kolegija akcentuoja, jog skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo; teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016).

ABTĮ 24 straipsnyje nustatyta, kad pareiškėjo teismui pateikiamas skundas turi atitikti minėtame straipsnyje numatytus skundo formos ir turinio reikalavimus. Pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 4 punktą pareiškėjas skunde turi nurodyti viešojo administravimo subjekto ar kito asmens, kurio teisės aktas arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus skundžiami, pavadinimą, o pagal šios straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus, pareiškėjas skunde privalo nurodyti reikalavimą, aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, bei tai patvirtinančius įrodymus. Skundo dalykas turi būti suformuluotas taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant administracinę bylą, o iš skundo turinio turi būti suprantama, kokių byloje įrodinėjamų faktų pagrindu to reikalaujama. Reikalavimas skundo dalyką formuluoti aiškiai, o skundo pagrindą sudarančias aplinkybes išdėstyti nuosekliai, skirtas tam, kad šie skundo elementai būtų suprantami byloje dalyvaujantiems asmenims ir teismui. Paminėtos teisės normos užtikrina, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui bus pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012). Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A17-217/2007).

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu teismui paduotas skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies, 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Taigi vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015). Sprendžiant dėl teismo nutarties laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo, kartu turi būti tikrinamas ir nutarties dėl skundo trūkumų šalinimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-1070/2014). Termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą laiką pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-550/2010).

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, sutinka su pirmosios instancijos teismo 2019 m. vasario 4 d. nutartyje pateiktu vertinimu, kad pareiškėjo paduotas skundas neatitiko ABTĮ 24 ir 25 straipsniuose nustatytų reikalavimų. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas skunde prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas iki skundo priėmimo nagrinėti teisme pagal ABTĮ nuostatas nėra galimas, todėl teismas pareiškėjui išaiškino, kad kartu su prašymu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones administraciniam teismui turi būti paduotas skundas. Nagrinėjamu atveju 2019 m. vasario 14 d. procesiniame dokumente pareiškėjas apsiribojo abstrakčiais argumentais, kuriuose nurodė, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo 2019 m. vasario 4 d. nutartimi ir teismo nustatytų skundo trūkumų nepašalino.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu. Pareiškėjui iki nurodyto termino nepašalinus nurodytų trūkumų, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisėtai ir pagrįstai pareiškėjo skundą (prašymą) laikė nepaduotu.

Pareiškėjas atskirajame skunde tik deklaratyviai teigia, kad skundžiama nutartis yra nepagrįsta, neteisėta, neteisinga ir niekinė, tačiau jokių teisinių argumentų dėl pirmosios instancijos teismo nutarties nepagrįstumo nenurodo.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl pareiškėjo atskirasis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad neturi teisinio pagrindo pranešti prokurorui apie teisėjos, priėmusios skundžiamą nutartį, atskirajame skunde nurodytų nusikalstamų veikų požymius (ABTĮ 111 straipsnio 1 dalis), o vertindama pareiškėjo prašymą, adresuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkui, teikti prašymą Teisėjų etikos ir drausmės komisijai dėl drausmės bylos iškėlimo pirmosios instancijos teismo teisėjai, priėmusiai pareiškėjo skundžiamą nutartį, teisėjų kolegija pažymi, kad teisėjo drausminės atsakomybės klausimas nėra nagrinėjamos administracinės bylos procesinis klausimas, jis nėra susijęs su pareiškėjo atskirojo skundo reikalavimais, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjantis pareiškėjo atskirąjį skundą, nurodytu klausimu nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 19 d. nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjo S. F. atskirąjį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis KrasauskasVaida Urmonaitė-MaculevičienėSkirgailė Žalimienė