- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2007-06-26
- Bylos Nr.
- 2A-238-212/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimutė Sankauskaitė (pirm.), Zina Mickevičiūtė (pran.), Edmundas Valentinas Jaras
- Atsakovas
- V. J.
- Ieškovas
- L. L.
- Trečiasis asmuo
- Pasvalio rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnybai
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2A–238–212/2007
S PRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2007 m. birželio 26 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Laimutės Sankauskaitės,
uždarame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. J. apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 30 d. sprendimo civilinėje byloje dėl tėvystės nuginčijimo pagal ieškovės L. L. ieškinį atsakovui V. J., trečiajam asmeniui Pasvalio rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnybai.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė prašė pripažinti negaliojančia 1994 m. birželio 24 d. gimimo liudijimo įrašo Nr. 51 dalį, kurioje jos sūnaus G. J., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), tėvu įrašytas atsakovas V. J.; paskirti ekspertizę siekiant nustatyti, kad atsakovas nėra jos sūnaus G. tėvas ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su atsakovu V. J. susipažino 1993 metais. Sūnus G. gimė (duomenys neskelbtini), jo gimimo liudijime tėvu įrašytas atsakovas. Santuoka su atsakovu nebuvo sudaryta, jokio bendro ūkio kaip sutuoktiniai nevedė, o viename iš buto kambarių jam leido gyventi kaip vaiko tėvui. Atsakovas neteikė sūnui išlaikymo, todėl ji kreipėsi į teismą dėl išlaikymo priteisimo sūnui G. Pasvalio rajono apylinkės teismas ieškinį patenkino ir priteisė iš atsakovo išlaikymą sūnui. Tačiau atsakovas tokios pareigos nevykdė. Susidarius sunkiai materialinei padėčiai, ji išvyko į užsienį ieškoti darbo, kad galėtų išlaikyti nepilnametį vaiką. 2006 m. birželio 14 d. atsakovas davė sutikimą, kad sūnus G. kartu su ja galėtų vykti į užsienį. 2006 m. rugsėjo 3 d. ji kartu su sūnumi vyko iš Lietuvos į Airiją, nes turėjo grįžti į darbą, o sūnui reikėjo eiti į mokyklą, tačiau pasienio poste buvo sulaikyti, nes atsakovas panaikino sutikimą sūnui išvykti į užsienį. Apie sutikimo panaikinimą jai nepranešė, jo kopijos neįteikė. Dėl tokių atsakovo veiksmų ji ir sūnus G. patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją, didelę moralinę žalą. Įvertinusi visus neteisėtus V. J. veiksmus ji pradėjo abejoti, kad atsakovas apskritai nėra sūnaus G. biologinis tėvas, nes tikras tėvas negalėtų taip pasielgti su vaiku. Be to, prisiminė, kad tuo metu, kai buvo pradėtas G., ji turėjo lytinių santykių su kitu vyru. Kadangi atsakovas nėra sūnaus G. biologinis tėvas, todėl ir prašo nuginčyti tėvystę.
Žemesnės instancijos teismas
Pasvalio rajono apylinkės teismas 2007 m. sausio 30 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino visiškai: pripažino negaliojančia 1994 m. birželio 24 d. gimimo liudijimo įrašo Nr. 51 dalį, kurioje G. J. tėvu įrašytas atsakovas V. J.; priteisė iš V. J. visas L. L. bylinėjimosi išlaidas. Teismas nustatė, kad šalys nebuvo ir nėra sudarę santuokos. (duomenys neskelbtini) gimė G. J., ką patvirtina gimimo akto įrašas Nr. 51. ir kur berniuko pavardė buvo nurodyta L. 1994 m. birželio 24 d. pareiškimu atsakovas pripažino save vaiko tėvu, tai patvirtinta tėvystės nustatymo liudijimu. G. J. gimimo liudijime nurodyta, kad jo tėvas atsakovas V. J. Nors atsakovas prieštaravo, tačiau teismas ieškovės prašymą skirti teismo medicinos ekspertizę nuginčyti tėvystę, tenkino. Iš Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto serologijos ir DNR laboratorijos pranešimo dėl tėvystės nustatymo matyti, kad 2006 m. spalio 24 d. 10⁰⁰ val. ir 2006 m. lapkričio 2 d. 10³⁰ val. į laboratoriją atvyko ieškovė su vaiku, o atsakovas neatvyko. 2007 m. sausio 3 d. teismo posėdyje teismas, išklausęs nepilnamečio G. J. nuomonės dėl tėvystės nuginčijimo, laikė, kad berniukas tiesiogiai išreiškė norą žinoti, kas jo biologinis tėvas. Tokiu būdu, atsižvelgdamas į tarptautinėje bei Lietuvos teisės sistemoje įtvirtintas prioritetines vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str. 1 d.), vaiko teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 str. 1 d.), ypač nesantuokinio teisę žinoti savo biologinius tėvus, 1975 m. Europos Konvenciją „Dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso“, kur nurodyta, kad kiekvieno nesantuokinio vaiko tėvystė gali būti įrodoma arba nustatoma savanorišku pripažinimu arba teismo sprendimu ir kad bylose dėl tėvystės nustatymo priimami moksliniai įrodymai, kurie gali padėti nustatyti arba paneigti tėvystę, teismas atsakovo atsisakymą atlikti ekspertizę vertino, kaip įrodymą nuginčyti tėvystę. Liudytojų parodymus vertino kritiškai, motyvuodamas tuo, kad nei vienas liudytojas neturi medicininių ar kriminalistinių žinių, kurios leistų pagrįstai įvertinti ieškovės, atsakovo bei jų sūnaus bendrą išvaizdą ar tai atskiras kūno dalis, jų panašumus ir skirtumus. Be to, liko nenuginčyti ieškovės parodymai, kad tuo metu, kai buvo pradėtas G., ji turėjusi lytinių santykių su kitu vyru, tuo labiau, kad įstatymų leidėjas neįpareigoja ieškovės nurodyti spėjamo vaiko tėvo. Atsakovo paaiškinimus, kad 1993 m. vasarą jis pradėjo gyventi su ieškove kaip faktiniai sutuoktiniai, vedė bendrą ūkį, teismas laikė prieštaraujančiais byloje esantiems rašytiniams įrodymams, kurie patvirtina atsakovo gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini), kaip ir teiginius, kad jį su G. sieja stiprūs ryšiai, kad jis juo rūpinosi bei rūpinasi ir dabar.
Teismas nurodė, kad CK 3.152 str. nustatytas specialus sutrumpintas vienerių metų terminas kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo, o ieškininės senaties termino esmę sudaro tai, kad subjektyvinė teisė egzistuoja visą laiką, bet jos pažeidimo atveju ji ginama ieškininės senaties termino ribose, todėl šiame straipsnyje numatytas terminas kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo yra ieškininės senaties, o ne naikinamasis terminas, tad šis terminas gali būti sustabdomas, nutraukiamas ir atnaujinamas (CK 3.6 str. 2 d.). Tokiu būdu, šioje byloje senaties termino skaičiavimo pradžia yra diena, kai ieškovei, kuri kreipėsi į teismą, paaiškėjo aplinkybės, leidžiančios teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Šiuo atveju ieškovei aplinkybės, duodančios pagrindą teigti, jog tikras vaiko tėvas, panaikindamas sutikimą sūnui išvykti į užsienį, negalėtų taip pasielgti, tapo žinomos 2006 m. rugsėjo mėnesį.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas, nes pagal pateiktus įrodymus neatskleista visa bylos esmė, priimtas sprendimas be motyvų, be to, nukrypta nuo Lietuvos Respublikos įstatymų ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus formuojamos praktikos civilinėse bylose: 2003-02-19 civilinė byla Nr. 3K-3-246/2003, 2005-06-20 civilinė byla Nr. 3K-3-348/2005, 2005-09-26 civilinė byla Nr. 3K-3-421/2005, 2007-01-31 civilinė byla Nr. 3K-3-9/2007, t. t.).
Atsiliepimas
Teigia, kad: 1. Teismas sprendimą priėmė neišsiaiškinęs bylai reikšmingų aplinkybių ir ieškovės reikalavimo pagrįstumo klausimo, o jo nurodytiems motyvams, pareikštiems 2006-09-22 atsiliepime, neteikė jokios reikšmės. Objektyviai nevertino ir visapusiškai netyrė liudytojų N. V., S. P., N. V., V. R., R. V., S. V. parodymus. Be to, teismas nepagrįstai ignoravo jam palankią valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos galutinę nuomonę dėl pareikšto ieškinio. 2. Tėvystės nuginčijimo atveju vertinant sužinojimą apie ginčijamus duomenis, sužinojimo samprata šiuo atveju negali būti susiaurinama iki 2006 m. rugsėjo 3 d. datos, kai L. L. su sūnumi bandė išvykti į Airiją, ar ieškovės atminties „pagerėjimas“ po 13 metų staiga prisimenant abstrakčius lytinius santykius su kitu vyru. Tokiu būdu, Pasvalio rajono apylinkės teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, nes ieškovė apie subjektinės tėvystės teisės pažeidimą žinojo nuo vaiko gimimo įrašo padarymo dienos. Daugiau kaip 12 metų žinodama, kad sūnus gali būti ne jo biologinis vaikas, piktnaudžiavo savo teisėmis ir nesikreipė į teismą dėl tėvystės nuginčijimo. Be to, teismas pasidavė aiškiai melagingiems ieškovės teiginiams, kad ji nežinojo apie sūnaus G. biologinį tėvą nuo įrašo Nr. 51 padarymo dienos (1994-06-24), neatsižvelgė į tai, kad vaiko teisės yra prioritetinės. Reikšminga aplinkybe, taikant ieškinio senatį, nepagrįstai nelaikė ieškovės pasyvumo: 1) į teismą dėl tėvystės nuginčijimo ji kreipėsi prasidėjus užgyvento turto (buto) dalyboms; 2) praėjo daugiau kaip dvylika metų nuo sūnaus gimimo; 3) tik 2006-09-07 „atsiminė“, kad sūnaus G. pradėjimo metu (1993 m.) turėjo lytinių santykių su kitu vyru, tačiau to vyro teismo posėdžio metu nenurodė. Mano, kad kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo turi būti randama teisinga pusiausvyra tarp asmens, siekiančio nuginčyti tėvystę, šeimos bei visuomenės interesų, tačiau visada būtina vadovautis vaiko interesais (Europos Žmogaus Teisių Teismas 1999 m. birželio 29 d. byloje dėl priimtinumo Nylund prieš Suomiją (Nylund v. Finland (dec.), no. 27110/95, ECHR 1999-VI; Yidirim prieš Austriją (Yildirim v. Austria (dec.), no. 34308/96). Taip pat mano, kad, įvertinus per dvyliką metų susiformavusius sūnaus ir jo santykius, sūnaus amžių ir jo pasirinkimą, netinkamą ieškovės elgesį bandant nuginčijus tėvystę vaiką išvežti į Airiją, sūnui iškilo reali grėsmė likti be tėvo ir gimto krašto, netekti jo teikiamo visokeriopo išlaikymo, nes būsimo (biologinio) tėvo nustatymas yra visiškai neaiškus.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė L. L. prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti apylinkės teismo sprendimą. Nurodo, jog nepagrįsti atsakovo teiginiai, kad sprendimas priimtas be motyvų, todėl nei materialinės, nei procesinės teisės normos pažeistos nebuvo. Teismas, priimdamas sprendimą, ne tik kad nepažeidė CPK 185 str. nuostatų, bet tai darė ir nenukrypdamas nuo LAT suformuotos teismų praktikos ir LAT Teisėjų Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 51 „Dėl Civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje“ reikalavimų, nes dėl atsakovo nurodomo motyvo, kur pažymi, kad teismas nepagrįstai ignoravo jam palankią valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos galutinę nuomonę dėl pareikšto ieškinio, teismas yra aiškiai pasisakęs, kad Vaiko teisių apsaugos institucija dalyvaudama byloje neturi įstatyme nustatytos pareigos įrodyti ar neigti faktus, kuriais grindžia savo reikalavimus bylos šalys. Kadangi ieškovei aplinkybės, duodančios pagrindą teigti, jog tikras vaiko tėvas, panaikindamas sutikimą sūnui išvykti į užsienį, negalėtų taip pasielgti, tapo žinomos 2006 m. rugsėjo mėnesį, todėl teismas visiškai pagrįstai taikė CK 3.152 str. nustatytą specialų sutrumpintą vienerių metų terminą kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo. Tokiu būdu, teismas ne tik kad nepažeidė CK 3.152 str. reikalavimų, bet ir tinkamai vadovavosi LAT Teisėjų Senato 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 39 „Dėl ieškinio senatį reglamentuojančių įstatymų normų taikymo teismų praktikoje“. Atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas siūlo taikyti tik jam palankius įstatymo reikalavimus, o ieškovei – kitokius. Todėl tokie atsakovo samprotavimai gali būti tinkami vertinant socialinę tėvystę, bet ne byloje sprendžiamiems klausimams dėl biologinės tėvystės. Atsakovo elgesys ir siūlymas teismui taikyti dvigubus reikalavimus, t.y. vienus jam, kitus ieškovei, yra ne kas kita, kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis prisidengiant tariama meile vaikui, kad išspręsti kitą civilinę bylą, esančią Pasvalio rajono apylinkės teisme dėl tariamai bendro įgyto turto padalijimo, nes atsakovas ne tik kad nesirūpino vaiku, bet ir jo tinkamai neišlaikė, darė jam neigiamą įtaką. Mano, kad visiškai nepagrįsti atsakovo apeliacinio skundo motyvai, jog teismas priimdamas sprendimą nukrypo nuo LAT suformuotos teismų praktikos, nes atsakovas nurodo LAT nutartis, tačiau jose nagrinėjamos netapačios aplinkybės, todėl sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui įtakos neturi. Be to, apeliaciniame skunde išdėstyti motyvai yra ne tik įžeidžiantys, bet ir kaltinantys, visiškai nepagrįsti jokiais įrodymais ir turėtų būti vertinami kaip šmeižtas.
Apeliacinis skundas tenkintinas. Pasvalio rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 30 d. sprendimas naikintinas, o, kadangi byloje surinkta pakankamai duomenų bylą išnagrinėti iš esmės, panaikinus skundžiamą sprendimą, priimtinas naujas sprendimas ieškinį atmesti (CPK 326 str. 1 d. 2 p.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senaties taikymą, netinkamai ir nepilnai nustatė reikšmingas teisingam šio ginčo išsprendimui faktines aplinkybes, netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas – CK 3. 149–3.152 str., dėl ko priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą – ieškinį tenkinti (CPK 329 str. 1 d., 330 str.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Motyvuojamoji dalis
Kolegija daro išvadą, jog apelianto motyvas, kad byloje nėra sprendimo, nepagrįstas. Iš protokolo (b. l. 138) matyti, kad 2007-01-16 teismas atidėjo sprendimo priėmimą ir paskelbimą 2007-01-30. Byloje teismo 2007-01-30 sprendimo turinys atitinka CPK 270 straipsnio reikalavimus. Pasvalio rajono apylinkės teismo 2007-01-30 sprendimas, kuriame surašyta tik įžanginė ir rezoliucinė dalys, laikytinas tik sprendimo išrašu.
Byloje esančių įrodymų visuma nustatyta, kad ieškovei, nesant santuokoje su atsakovu, 1994-05-18 gimė sūnus G. Gimimo akto įraše Nr. 51 (b. l. 19), padarytame 1994-06-24, kūdikio pavardė iš „L.“ pataisyta į „J.“. Vaiko motina nurodyta L. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), o tėvu – V. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini). Žinių apie tėvus įrašymo pagrindas – tėvystės akto įrašas Nr. 1, sud. 1994-06-24 Pasvalio raj. ir motinos pareiškimas ir jos parašas. Iš šalių 1994-06-24 rašyto pareiškimo tėvystei nustatyti (b. l. 18) matyti, kad ieškovė sutiko, kad V. J. yra jos sūnaus tėvas.
Ieškovė 2006-09-07 Pasvalio rajono apylinkės teismui pateikė ieškinį atsakovui V. J. dėl tėvystės nuginčijimo. Abejones dėl atsakovo tėvystės jai sukėlė tai, kad atsakovas nors ir buvo davęs sutikimą sūnui išvykti iš Lietuvos kartu su ja, vėliau, 2006-09-03, šį sutikimą atšaukė. Tai įvyko jai kartu su sūnumi vykstant per Lietuvos – Latvijos sieną. Toks atsakovo poelgis padarė sūnui ir jai daug žalos. Mano, kad tikras tėvas taip su vaiku pasielgti negalėtų. Be to, prisiminė, kad tuo metu, kai buvo pradėtas sūnus, ji turėjo lytinių santykių su kitu vyru, kurio nenurodo.
Atsakovas su reikalavimu nesutinka. Mano, kad ieškovė piktnaudžiauja savo teise. Dar 1994-06-24 ji pripažino ir sutiko, kad jis yra vaiko tėvas, todėl dabar, praėjus 13 metų, ji negali ginčyti tėvystės.
Įstatymas įtvirtina tėvystės prezumpciją, pagal kurią, jei vaiką pagimdo motina, kuri nėra susituokusi, ir jei po ankstesnės santuokos pabaigos praėjo daugiau kaip trys šimtai dienų, vaiko tėvu gimimo akto įraše gali būti įrašytas vyras, kuris tėvystės pripažinimo pareiškimu pripažino tėvystę, arba teismo sprendimu nustačius jo tėvystę (CK 3. 140 str. 4 d.). CK 3.150 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuginčyti tėvystę, pripažintą pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, galima tik įrodžius, kad vaiko tėvas nėra jo biologinis tėvas. CK 3.152 str. 1 d. reglamentuoja, kad kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipėsi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Pirmos instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad tėvystei nuginčyti yra nustatytas specialus sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas, o ieškininės senaties termino esmę sudaro tai, kad subjektyvinė teisė egzistuoja visą laiką, bet jos pažeidimo atveju ji ginama ieškininės senaties termino ribose, todėl šiame straipsnyje numatytas terminas kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo yra ieškininės senaties, o ne naikinamasis terminas, tad šis terminas gali būti sustabdomas, nutraukiamas ir atnaujinamas. Tačiau kolegija daro išvada, kad pirmos instancijos teismas neteisingai nustatė ieškinio senaties termino skaičiavimo pradžią, 2006 metų rugsėjo mėnesį, kad tik tada ieškovei paaiškėjo aplinkybės, leidžiančios teigti, jog duomenys neatitinka tikrovės: tikras vaiko tėvas, panaikindamas sutikimą sūnui išvykti į užsienį, negalėtų taip pasielgti. Ieškovė nenurodo konkretaus asmens, galinčio būti vaiko tėvu, todėl nepalankus jai atsakovo elgesys negali būti aplinkybe, leidžiančia ginčyti tėvystę. Akivaizdu, kad 1994-06-24 ieškovė pripažino ir sutiko, kad atsakovas yra jos vaiko tėvas (b. l. 17), bet Panevėžio apygardos teismo posėdyje pati patvirtino, kad dėl atsakovo tėvystės visada, nuo pat vaiko gimimo, turėjo abejonių. Ieškovė tėvystę galėjo nuginčyti iki 1995-06-24.
Pažymėtina, kad kaip ir kiekvienas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis ir interesais, senaties termino kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo klausimas turi būti sprendžiamas prioritetiškai atsižvelgiant į vaiko interesus. Todėl kolegija konstatuoja, kad ieškovė praleido vienerių metų senaties terminą kreiptis į teismą tėvystei nuginčyti. Tėvystės nuginčijimas susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, apima ir asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius, todėl teismas privalo vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu. Svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas, susiję su vaiku, atitiktų jo interesus, būtina įvertinti, ar tėvystės nuginčijimas nepažeis vaiko interesų, ar vaikas neliks be tėvo (CK 3.3 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p., Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d.). Ieškovė, ginčydama atsakovo tėvystę, nenurodo asmens, jos manymu esančio vaiko tėvu ir tai pažeidžia vaiko teisę žinoti savo tėvus kiek tai yra įmanoma ir nekenkia jo interesams (CK 3. 161 str. 2 d.). Atsakovo atsisakymas atlikti genominę ekspertizę negali būti vertinamas kaip įrodymas, kad atsakovas nėra vaiko tėvas. Priešingai, atsakovas tėvystę pripažino 1994-06-24 ir iki šiol neabejoja, kad yra vaiko tėvas, nenorėdamas traumuoti jo bereikalingais tyrimais. Analogišką praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausias Teismas (civilinė byla Nr. 3K-3-9/2007; 3K-3-421/2005; 3K-7-607/2004 ir kt.). Tėvystė yra teisinis tėvo ir vaiko ryšys, reiškiantis socialinį ir teisinį jų ryšio pripažinimą. Todėl kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę santykiai tarp vaiko ir tėvo, tėvo santykį su vaiku ir požiūrį į jį. Iš G. J. paaiškinimų matyti, kad jis atsakovą visada laikė savo tėvu ir kito turėti nenorėtų, kad be tėčio jam nelabai gerai, kad mama draudžia susitikinėti su tėčiu. Jam buvo žinoma apie sutikimo vykti į Airiją atšaukimą jau tada, kai važiavo į pasienį. Vaikas aiškiai pasakė, kad antrą kartą į Airiją jis važiuoti nenorėjo (b. l. 124–125). Šie vaiko paaiškinimai patvirtina atsakovo teiginius, kad santykiai su sūnumi yra artimi, atviri, kad apie sūnaus nenorą važiuoti į Airiją jis žinojo, nes pats sūnus prašė atšaukti sutikimą ir kad apie sutikimo atšaukimą žinojo ir ieškovė.
Atsižvelgiant į tai, kad priimamas naujas sprendimas ieškinį atmesti, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 4 d.). Iš ieškovės į valstybės biudžetą priteistinos teismų turėtos išlaidos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79, 88, 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u spren džia:
Pasvalio rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą: L. L. ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo atsakovui V. J. atmesti.
Priteisti iš L. L., a. k. (duomenys neskelbtini), 62,40 Lt (šešiasdešimt du litus 40 ct.) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.