Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto D. K. apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 21 d. nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos grupės vyresniojo specialisto (toliau – Institucija) 2016 m. vasario 3 d. nutarimu D. K. pripažintas kaltu padaręs teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124² str. 2 d., ir jam paskirta nuobauda – 400 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 14 mėnesių už tai, kad jis, 2016 m. sausio 16 d., 17 val. 30 min., kelio (duomenys neskelbtini) 18 kilometre, Biržų r., vairuodamas automobilį „Mitsubishi Eclipse“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį V. A., aplenkė V. K. vairuojamą automobilį ir iš chuliganiškų paskatų suko į dešinę pusę, taip užkirsdamas kelią aplenktam automobiliui ir priversdamas stabdyti. V. K., vengiant susidūrimo, išvažiavus į kairę kelio pusę, jis (D. K.) užsuko savo vairuojamą transporto priemonę ir užblokavo kelią kairėje pusėje, dėl ko kito automobilio vairuotojas turėjo staigiai stabdyti jo vairuojamą automobilį, kad išvengtų susidūrimo. Tokiais veiksmais D. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 4, 9, 101, 135.4, 136.4 p. reikalavimus ir padarė ATPK 124² str. 2 d. numatytą teisės pažeidimą.

Atkreipia dėmesį, kad G. K. buvo apklausta ne iškart po įvykio, o jos parodymai idealiai sutampa su jos motinos vėlesniais parodymais. Iš to galima spręsti apie motinos įtaką su ja gyvenančiam vaikui.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesirėmė liudytojos V. A. parodymais, motyvuodamas tuo, kad ji nematė įvykio. Apylinkės teismas be pagrindo kritiškai vertino jo parodymus, motyvavęs tuo, kad jis yra suinteresuotas išvengti atsakomybės.

Toliau skunde kritikuojami atskiri V. K. paaiškinimai bei parodymai teismo posėdyje, cituojami ATPK ir Administracinių bylų teisenos įstatymo straipsniai, aprašomi santykiai su V. K., numatomi V. K. tikslai ir siekiai.

Tenkinama apeliacinio skundo dalis.

Kaip matyti iš apeliacinio skundo, D. K. nesutinka su jo nubaudimu pagal ATPK 124² str. 2 d. ir iš esmės ginčija įrodymų vertinimą, teigdamas, jog jam inkriminuoto teisės pažeidimo nepadarė, o V. K. ir G. K. davė melagingus parodymus, tačiau, kodėl apeliantas šių liudytojų parodymus laiko melagingais, konkrečių argumentų skunde nenurodo, išskyrus abstrakčią savo nuomonę, kad dėl skyrybų V. K. jam kerštauja.

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyvių visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Iš to akivaizdu, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Aukštesnės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutartį įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, jog nagrinėjamoje byloje pagrįstai nustatyta, kad D. K., vairuodamas automobilį „Mitsubishi Eclipse“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) aplenkė V. K. vairuojamą automobilį, suko į dešinę pusę, taip užkirto kelią aplenktam automobiliui ir privertė jį stabdyti, o V. K., vengdama susidūrimo, išvažiavo į kairę kelio pusę, po ko jis (D. K.) užsuko savo vairuojamą transporto priemonę ir užblokavo kelią kairėje pusėje, dėl ko kito automobilio vairuotojas buvo priverstas staigiai stabdyti jo vairuojamą automobilį, kad išvengtų susidūrimo. Aukštesniojo teismo nuomone, šias aplinkybes visiškai įrodo Institucijos surinkta medžiaga (administracinio teisės pažeidimo protokolas, V. K. ir G. K. paaiškinimai, Institucijos atsiliepimas į D. K. skundą), V. K., G. K., Institucijos atstovo paaiškinimai teismo posėdyje. Taip pat teismas argumentuotai ir tinkamai įvertino D. K. ir V. A. paaiškinimus dėl minimo įvykio, skundžiamame nutarime nurodęs, kad V. A. paties įvykio nematė, todėl jos parodymais remtis negalima, o D. K. yra suinteresuotas išvengti administracinės atsakomybės.

Tačiau aukštesnysis teismas šiuo atveju nesutinka su D. K. pirmiau paminėtų veiksmų juridiniu vertinimu bei jų kvalifikavimu.

Kaip minėta, D. K. nubaustas pagal ATPK 124² str. 2 d. už chuliganišką vairavimą, už kurį administracinę atsakomybę užtraukia KET pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Šio administracinio teisės pažeidimo sudėties būtinasis požymis yra veikos padarymo motyvas – chuliganiškos paskatos (aiškus žmogaus ar visuomenės negerbimas, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimas, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį). Chuliganiškam vairavimui konstatuoti taip pat būtina nustatyti asmens tyčinius veiksmus, t. y. kad jis KET pažeidė būtent iš chuliganiškų paskatų, o ne dėl kitų priežasčių.

Aukštesniojo teismo nuomone, pagal nustatytas faktines aplinkybes, D. K. pirmiau paminėtus veiksmus sąlygojo ne chuliganiškos, o asmeninės paskatos, t. y. siekimas sustabdyti V. K. vairuojamą automobilį ir išsiaiškinti santykius dėl dukrų. D. K. veiksmuose nenustatyti esminiai ATPK 124² str. 2 d. įtvirtinto teisės pažeidimo požymiai ir nesurinkta pakankamai įrodymų, kurie patvirtintų, kad D. K. veiksmai buvo tyčia atlikti dėl chuliganiškų paskatų, siekiant priešpastatyti save prieš kitus asmenis, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, parodyti aiškų visuomenės negerbimą.

Įvertinęs administracinėje byloje surinktų įrodymų visumą, aukštesnysis teismas daro išvadą, jog 2016 m. vasario 3 d. nutarimu, kurį skundžiama nutartimi paliko galioti apylinkės teismas, D. K. neteisėti veiksmai netinkamai kvalifikuoti pagal ATPK 124² str. 2 d. kaip chuliganiškas vairavimas. Aukštesniojo teismo nuomone, D. K. veiksmai atitinka pavojingo vairavimo, numatyto ATPK 124² str. 1 d., sudėtį, t. y. D. K., pavojingai vairuodamas, pažeidė KET 4 p., kuriame nurodyta, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu, 9 p., kuriame nurodyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, <...>, 101 p. – kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, 135.4 p. – kad vairuotojui draudžiama staigiai stabdyti, jeigu tai nebūtina eismo saugumui bei 136.4 p. – kad prieš pradėdamas lenkti, vairuotojas privalo įsitikinti, kad baigdamas lenkti, jis galės grįžti į savo eismo juostą, nesukliudydamas lenkiamai transporto priemonei, ir taip sukėlė pavojingą situaciją eismo dalyviams.

ATPK 302 str. 1 d. 3 p. numatyta, kad tais atvejais, kai teisės pažeidimo įvykis nekelia abejonių, teisės pažeidimo veika įrodyta, tačiau teismas nustato, kad buvo netinkamai pritaikytas įstatymas, teismas, atsižvelgdamas į nustatytas bylos aplinkybes, turi teisę pakeisti administracinio teisės pažeidimo kvalifikavimą ir paskirti nuobaudą, atitinkančią pažeidimo kvalifikavimą.

Dėl pirmiau išdėstytų aplinkybių, D. K. veiksmai iš ATPK 124² str. 2 d. perkvalifikuojami į ATPK 124² str. 1 d. Perkvalifikavus D. K. veiksmus, jam skirtina nauja administracinė nuobauda.

Skiriant nuobaudą atsižvelgtina į administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytas nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes – nenustatyta D. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, duomenų apie atsakomybę sunkinančias aplinkybes byloje nėra. D. K. privalo padėti išlaikyti tris vaikus, grąžinti kreditą, dirba tolimųjų reisų vairuotoju ir tai yra pagrindinis jo pragyvenimo šaltinis, administracinio teisės pažeidimo padarymui įtakos turėjo D. K. ir V. K. konfliktiški santykiai.

ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis nuobauda gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Teismas, įvertinęs D. K. charakterizuojančią medžiagą, padaryto pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, sprendžia, kad tokių ypatingų ir išimtinių aplinkybių šioje byloje nėra, todėl šio straipsnio nuostatos D. K. netaikytinos. Atsižvelgus į pirmiau išdėstytas nuobaudai skirti reikšmingas aplinkybes, D. K. už jo padarytą teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124² str. 1 d., skirtina sankcijos ribose numatyta nuobauda.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Biržų rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 21 d. nutartį ir Institucijos 2016 m. vasario 3 d. nutarimą pakeisti.

D. K. administracinį teisės pažeidimą iš ATPK 124² str. 2 d. perkvalifikuoti į ATPK 124² str. 1 d. ir jam paskirti 115 (vieno šimto penkiolikos) eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) mėnesiams.

Ši nutartis neskundžiama.