Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Danas Lisas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo V. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys S. G., M. Š., D. V., VĮ Turto bankas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2. Pareiškime nurodyta, kad 2019-11-17 santuokoje (santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini)) mirė pareiškėjo sutuoktinė S. Š., kuri gyvenamąją vietą nuo deklaravo adresu (duomenys neskelbtini), tačiau faktiškai gyveno adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas su sutuoktine S. Š. turi tris vaikus: S. G., M. Š., D. V.. Mirus sutuoktinei pareiškėjas nustatytu terminu nesikreipė pas notarą dėl sutuoktinės S. Š. palikimo priėmimo, tačiau ir po jos mirties toliau nenutrūkstamai rūpinosi jų bendru turtu – namu ir statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini) – valdė juos kaip savo ir tą daro iki šiol. Taip pat naudojosi visais baldais, buitine technika, kitais asmeninio naudojimo ir namų apyvokos daiktais, bei valdė ir naudojo pagal tiesioginę paskirtį žemės sklypą, ant kurio stovi minėti statiniai. Pareiškėjas po sutuoktinės mirties ir toliau viską prižiūri, moka mokesčius, visą šį turtą naudojo ir valdė kaip savo, savo asmeninėmis lėšomis namus išlaikė, juos remontavo. Nors Gyventojų registre minėtas turtas neregistruotas, tačiau apie jo buvimo faktą ir priklausymą bendrosios jungtinės nuosavybės teise pareiškėjui ir palikėjai S. Š. patvirtina žemės sklypo ir namo planas, Šiaulių regioninio valstybės archyvo 2024-03-22 rašto Nr. PŽ1E-461(8.3 E) 2 priedai (sklypo suteikimo sutartis, sprendimas, nutarimas, namų ūkio knyga ir KŪ „(duomenys neskelbtini)“). Pareiškėjui yra žinoma, kad S. Š. 2014-02-26 išduotas liudijimas apie jos motinos L. M. palikimo priėmimą, kurį sudaro namas, statiniai ir žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini) ir piniginės lėšos, o 2014-06-11 S. Š. buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į jos motinos L. M. palikimą, kurį sudaro piniginės lėšos.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

5. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjas su S. Š. susituokė (duomenys neskelbtini). Gyvenant santuokoje buvo įgytas žemės sklypas (sklypo Nr. 469), gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su statiniais: daržine (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvartu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), sandėliu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), viraline (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiais (duomenys neskelbtini) („Regia“ žemėlapis). Minėtas turtas nėra įregistruotas registre, tačiau apie jo buvimo faktą ir priklausymą bendrosios jungtinės nuosavybės teise pareiškėjui ir palikėjai S. Š. patvirtina žemės sklypo ir namo planas, Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla. Taip pat iš byloje esančių įrodymų matyti, kad S. Š. priėmė savo mamos palikimą – paveldėjo žemės sklypus su gyvenamuoju namu ir pagalbiniais statiniais (duomenys neskelbtini) bei pinigines lėšas (Šiaulių apskrities viršininko administracijos 2008-04-30 sprendimas, 2014-02-26 ir 2014-06-11 paveldėjimo teisės liudijimai). Iš 2024 m. kovo 7 d. VĮ Registrų centro pranešimo matyti, kad palikėjos S. Š. palikimo priėmimo faktų nėra įregistruota registre. Pareiškėjo pateikti įrodymai bei pareiškime nurodytos aplinkybės patvirtina, kad po S. Š. mirties pareiškėjas ir toliau naudojosi bei prižiūrėjo palikėjos ir jam nuosavybės teise priklausančius daiktus. Duomenų, kad S. Š. turėtų kitų paveldėtojų, nepateikta. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nustatyta, kad po sutuoktinės S. Š. mirties pareiškėjas priėmė mirusiosios palikimą faktiškai jį valdydamas: perėmė palikėjos daiktus, toliau naudojosi ir iki šiol naudojasi bendrai sutuoktiniams priklausiusiu nekilnojamuoju turtu, juo rūpinasi ir tvarko.

6. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 str. 2 d. paveldėtojai atsiradusį palikimą gali priimti jį faktiškai pradėję valdyti ar padavę palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpinasi kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 str. 1 d.).

7. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 str. numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, pareiškėjui V. Š. nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus. Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjas mirusios sutuoktinės S. Š. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti pradėjęs faktiškai minėtą turtą valdyti, nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Šio fakto nustatymas pareiškėjui reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsniu, 5.51 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270 straipsniais, 442-448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po sutuoktinės S. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą įstatymo nustatytu terminu.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.