Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Pociaus, teisėjų Remigijaus Preikšaičio ir Lino Pauliukėno,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-01-25 nuosprendžio, kuriuo A. I. dėl kaltinimo pagal BK 281 str. 2 d. išteisintas nenustačius, jog jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. I. buvo kaltinamas tuo, kad 2005 m. rugsėjo mėn. 11 d. apie 02 val. Klaipėdoje, Taikos pr.-Baltijos pr. žiedinėje sankryžoje, būdamas neblaivus, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 51 p. (eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Kelių eismo taisykles ir jų laikytis), 53 p. (eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, netrukdyti eismo, negadinti kelio, eismo reguliavimo priemonių, avarinio ryšio linijų ir želdinių), 68 p. (draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviam), 172 p. (vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio, taip pat pasirinkti saugų greitį, atsižvelgdamas į eismo intensyvumą, krovinio ir transporto priemonės ypatumus, jų būklę, kelio ir meteorologines sąlygas, matomumą, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę) reikalavimus, vairuodamas kooperacinei bendrovei "Ontagus" priklausantį automobilį "Toyota Highlander", v/n (duomenys neskelbtini), Taikos pr. kryptimi nuo Debreceno gatvės link Dubysos gatvės, nakties metu, apšviestame kelio ruože, kur matomumas į priekį iš vairuotojo kabinos 30 metrų, kelio danga sausas asfaltas, nesilaikė saugaus eismo taisyklių, visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į eismo intensyvumą ir transporto priemonės ypatumus, kelio ir meteorologines sąlygas, matomumą, nesuvaldė transporto priemonės, nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į kelio ženklą Nr. 522 ir vertėsi, ko pasekoje eismo įvykio metu keleiviui A. I. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, o keleiviui A. K. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Apylinkės teismas A. I. išteisino motyvuodamas tuo, jog byloje nesurinkta pakankamai objektyvių ir neginčijamų A. I. kaltės įrodymų.

Teismas netinkamai įvertino ir liudytojų Ž. N. , I. R. , R. A. , specialisto R. Petrausko parodymus, byloje esančias specialisto išvadas. Nesuinteresuoti bylos baigtimi liudytojai, Greitosios medicinos pagalbos darbuotojai Ž. N. , I. R. , R. A. parodė, kad 2005-09-11 atvykus į įvykio vietą rado sunkiai sužalotą asmenį (A. I. ), kurio kojos buvo po vairu ir prispaustos priekinės panelės apdailos detalėmis, dar du sužaloti vyrai stovėjo prie automobilio, kitų asmenų įvykio vietoje nebuvo. Šie liudytojai nesuinteresuoti bylos baigtimi, jų parodymai logiški, nuoseklūs ikiteisminio tyrimo metu ir teisme.

Nepagrįstai teismas atmetė specialisto išvadas Nr. G2120/05(03) ir KG 39/06(03). Iš 2005-09-19 specialisto išvados Nr. G2120/05(03) matyti, kad A. I. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs poodinėmis kraujosruvomis dešinėje ausyje, dešinėje rankoje, odos nubrozdinimais ir muštine žaizda galvoje, krūtinės, galvos ir pilvo sumušimais, koma, galvos smegenų sukrėtimu, daugybiniais šonkaulių lūžimais su kraujo ir oro susikaupimu dešinėje pleuros ertmėje bei kraujo susikaupimu kairėje pleuros ertmėje. Sužalojimai padaryti nukentėjusiajam neigiamo pagreičio poveikyje atsitrenkus į automobilio vidaus salono apdailos detales, krūtinės sritimi atsitrenkus galimai į automobilio vairą (1 t., b. l. 72-73). Iš 2006-05-25 specialisto išvados Nr. KG39/06(03) dėl specialisto išvados Nr. G2120/05 (03) matyti, kad A. I. avarijos metu padaryti sužalojimai krūtinės ir pilvo srityje: krūtinės, pilvo sumušimas, daugybiniai šonkaulių lūžimai su kraujo ir oro susikaupimu dešinėje pleuros ertmėje bei kraujo susikaupimu kairėje pleuros ertmėje, galėjo susidaryti atsitrenkus į vairo ratą, nes jis labiausiai išsikišęs daiktas automobilio salone ir atitinka sužalojimų lygį asmeniui sėdint vairuotojo vietoje. Taip pat atsižvelgiama į tai, kad kiti nukentėjusieji tokio pobūdžio sužalojimų neturėjo. Be to, jo galvos plaukuotoje dalyje kairio momens srityje yra odos nubrozdinimas bei paviršinė nelygiais vingiuotais kraštais žaizda, kuri galėjo susidaryti asmeniui atsitrenkus į kairiųjų šoninių durelių srityje esančias išsikišusias detales. Apklaustas teisme teismo medicinos ekspertas R. Petrauskas ne tik patvirtino savo duotas išvadas, bet ir papildomai parodė, kad verčiantis automobiliui, ant galinės sėdynės per vidurį tarp dviejų asmenų sėdintis žmogus negalėtų įkristi į automobilio priekį taip, kad jo kojos atsidurtų po vairu ties pedalais, taip sėdintis asmuo susitrenktų abi galvos puses. Verčiantis automobiliui toks žmogus į priekį kristų viršutine kūno dalimi, prie pedalų galėtų atsidurti galva. Pagal avarijos aplinkybes vairuotojas turėtų būti stipriai sužalotas, pats išlipti iš automobilio nepajėgtų. A. I. kaulų lūžius galėjo patirti ir išsiskleidus oro pagalvėms. Neįtikėtina, kad sėdėdamas ant galinės automobilio sėdynės, krūtinine kūno dalimi įsispraudęs tarp priekinių sėdynių atlošų, automobiliui atsitrenkus į kokį tai objektą, A. I. galėjo patekti į automobilio priekį kojomis į priekį. Teismas neįvertino ir specialisto V. Pačebuto parodymų, jog avarijos metu verčiantis automobiliui oro pagalvės išsipučia tik labai trumpam laikui, o po to, kai asmuo į jas atsitrenkia, jos subliūkšta. Verčiantis automobiliui, žmogų veikia žemės traukos jėga, dėl to jis juda dugno link. Tais atvejais, kai automobilyje yra daugiau žmonių, verčiantis automobiliui judėjimas viduje mažiau tikėtinas.

Teismas nepagrįstai nurodė, kad byloje nėra atlikta medicininė - autotechninė ekspertizė, todėl negalima paaiškinti visų avariją patyrusių žmonių sužalojimų priežastis. Pagrindinis eismo įvykių ekspertizės uždavinys yra nustatyti eismo įvykio aplinkybes ir eigą, spręsti kitus saugaus eismo ir transporto priemonių eksploatavimo klausimus, t. y. tokius klausimus, kurių negalima išspręsti be specialių techninių žinių. Ekspertai neturi teisės spręsti teisinio pobūdžio klausimų, o konkrečiu atveju sprendimas yra tiesiogiai susijęs su eismo įvykio dalyvių kaltės ir atsakomybės nustatymu, kas yra ne ekspertų, o teismo prerogatyva.

Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, išteisintasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Prokuroro apeliaciniame skunde keliamos abejonės dėl liudytojo T. T. dalyvavimo autoįvykyje yra nepagrįstos. Atliekant įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme buvo gauta informacija iš Klaipėdos miesto 3-ojo policijos komisariato apie tai, jog minėtas liudytojas į komisariato budėtojų skyrių buvo pristatytas iš autoįvykio Baltijos pr. 2.23 val., po 12 minučių išleistas su iškviesta greitosios medicinos pagalbos brigada, tačiau iš GPM automobilio pabėgo. Šie duomenys patvirtina liudytojo T. T. parodymus, jog jis autoįvykio metu kartu su A. I. , A. K. bei A. I. važiavo tuo pačiu į autoavariją patekusiu automobiliu. Apeliantas pernelyg sureikšmina ir tą aplinkybę, jog išteisintasis ir kartu su juo važiavę asmenys teisme pakeitė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog prieš autoįvykį jie girtavo ne bare „Medinava“, o bare „Troba“. Kaip nustatyta apklaustų asmenų parodymais, šie barai yra vienas šalia kito, o aiškinantis išteisintojo kaltės klausimą reikšminga yra ne tai, iš kurio baro išvažiavo į autoįvykį patekusi kompanija, o tai, jog visi šios kompanijos nariai dalyvavo išgertuvėse ir vartojo alkoholinius gėrimus (nukentėjusiems autoįvykyje nustatytas girtumas, apie bare vykusias išgertuves apeliacinės instancijos teisme patvirtino ir liudytojas S. K. ), kas neabejotinai aptvirtina aplinkybę, jog jie ketino važinėtis girti. Apeliacinio skundo argumentai taip pat nepaneigia ir A. I. versijos, jog jis ketino parduoti automobilį, su kuriuo pateko į autoįvykį. Iš apeliacinės instancijos teisme apklaustų liudytojų buvusio bendrovės „Ontagus“ direktoriaus D. B. ir po avarijos automobilį pardavusio D. J. parodymų matyti, jog A. I. sudaužytą automobilį pirko bendrai už savo ir D. J. pinigus, šis automobilis bendrovei „Ontagus“ priklausė tik formaliai (per šią bendrovę buvo forminami pirkimo, o vėliau ir pardavimo sandoriai), taigi A. I. turėjo tiek realų, tiek formalų pagrindą pardavinėti automobilį „Toyota Highlander“.

Nepaisant to, jog apeliantas nepagrįstai ginčija aukščiau paminėtas tiesiogiai su autoįvykio mechanizmu nesusijusias ir lemiamos reikšmės sprendžiant kaltės klausimą neturinčias bylos aplinkybes, apeliacinio skundo argumentai, kuriais ginčijama A. I. atžvilgiu priimto išteisinamojo nuosprendžio esmė, yra pagrįsti. Apylinkės teismas A. I. išteisino konstatavęs, kad jo kaltė grindžiama iš esmės vien tikimybine eksperto išvada, jog sunkūs sužalojimai krūtinės ląstos srityje buvo padaryti A. I. atsitrenkus į automobilio vairą bei į kitas automobilio salono apdailos detales, kurią galinčių patikimai patvirtinti kitų įrodymų byloje nėra. Sutikti su tokia teismo išvada negalima.

Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, nustatydamas įvykio aplinkybes pirmosios instancijos teismas rėmėsi, pripažinęs juos nuosekliais ir patikimais, kaltinamojo A. I. bei kartu važiavusių jo draugų liudytojų A. K. , T. T. , nukentėjusiojo A. I. parodymais, jog automobilį įvykio metu vairavo ne A. I. , o nepažįstamas automobilį ketinęs pirkti asmuo. Tačiau iš minėtų asmenų parodymų matyti, kad A. I. , A. K. , T. T. ir A. I. ne tik kartu sportuoja (tai patvirtina ir liudytojas S. K. ), bet ir yra geri draugai, po treniruočių susitikę bare, pasak A. I. , šventė A. K. sugrįžimą iš Kanados, taigi akivaizdu, jog šie asmenys yra suinteresuoti padėti A. I. išvengti baudžiamosios atsakomybės, todėl jų parodymus būtina vertinti itin kruopščiai. Vertinant minėtų asmenų parodymų patikimumą, atkreiptinas dėmesys, jog A. I. ir T. T. bei A. I. parodymai apie tai, kuriose automobilio vietose įvykio metu sėdėjo T. T. bei A. I. , yra prieštaringi. Pirmasis apylinkės teisme parodymus davė A. I. , jis parodė, jog T. T. sėdėjo gale dešinėje pusėje, o A. I. gale kairėje pusėje, tuo tarpu vėliau apklausiami T. T. bei A. I. , kurie A. I. parodymų negirdėjo, vienodai parodė priešingai, jog T. T. sėdėjo gale kairėje pusėje, o A. I. gale dešinėje pusėje. Pažymėtina ir tai, jog A. I. versija, neva sėdint bare „kažkoks Valera“ susidomėjo jo parduodamu automobiliu ir jis leido jam automobilį išbandyti, yra neįtikima, kadangi tokiu atveju gyvenimiška logika diktuoja situaciją, jog priekinėje keleivio sėdynėje, kurioje patogiausia rodyti automobilio ypatumus jį bandančiam už vairo asmeniui, turėjo sėdėti ne A. K. , kuris, pasak jo paties, ten užmigo, o būtent A. I. , kaip automobilio pardavėjas. Negana to, liudytojas A. K. parodė, kad automobiliu važiavo tik jis, A. I. , T. T. ir A. I. , jokio penkto asmens jis nematė, apie jo dalyvavimą sužinojo iš draugų tik po įvykio. A. K. tvirtina nematęs paties įvykio, nes girtaujant pasijuto blogai ir nuėjęs į automobilį užmigo, tačiau iš specialisto išvados matyti, kad po įvykio jo kraujyje rasta tik 0,7 promilės alkoholio, t. y. lengvą girtumo laipsnį atitinkantis itin nedidelis alkoholio kiekis, vargiai galintis sukelti ženklų savijautos pablogėjimą bei gilų miegą automobilyje, važiuojant kartu su triukšminga kompanija.

A. I. ir su juo važiavusių asmenų versiją, neva automobilį vairavęs asmuo po įvykio pabėgo, paneigia teisme duoti teismo medicinos eksperto R. Petrausko paaiškinimai, jog pagal byloje surinktą medžiagą autoįvykyje dalyvavusio automobilio vairuotojas iš visų automobilyje buvusių asmenų turėjo būti labiausiai sužalotas ar net miręs, ir pats savarankiškai pasišalinti iš įvykio vietos, jo nuomone, negalėjo (2 t., b. l. 44). Iš automobilyje sėdėjusių asmenų sunkiausius sužalojimus patyrė A. I. - iš 2005-09-19 specialisto išvados Nr. G 2120/05 (03) matyti, kad A. I. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs poodinėmis kraujosruvomis dešinėje ausyje, dešinėje rankoje, odos nubrozdinimais ir muštine žaizda galvoje, krūtinės, galvos ir pilvo sumušimais, koma, galvos smegenų sukrėtimu, daugybiniais šonkaulių lūžimais su kraujo ir oro susikaupimu dešinėje pleuros ertmėje bei kraujo susikaupimu kairėje pleuros ertmėje, greitosios medicinos pagalbos ekipažas, pasak gydytojos Ž. N. , jį rado be sąmonės (1 t., b. l. 58), ligoninėje ekstra tvarka stacionarizuotas į anesteziologijos reanimacijos skyrių (1 t., b. l. 72). Minėtoje specialisto išvadoje nurodyta, kad A. I. sužalojimai padaryti neigiamo pagreičio poveikyje atsitrenkus į automobilio vidaus salono apdailos detales, krūtinės sritimi atsitrenkus galimai į automobilio vairą (1 t., b. l. 72-73). Siekiant pašalinti prieštaravimus tarp specialisto išvados, jog sužalojimai padaryti atsitrenkus galimai į automobilio vairą, ir kaltinamojo A. I. parodymų, jog jis sėdėjo galinėje automobilio sėdynėje, buvo atliktas papildomas A. I. tyrimas. Papildomoje išvadoje ekspertas R. Petrauskas argumentuotai pagrindė savo aiškinimą, jog A. I. atsitrenkė į vairą, nurodydamas, kad šią išvadą įgalina daryti duomenys apie sužalojimų lokalizaciją krūtinės ir pilvo srityje, t.y. krūtinės, pilvo sumušimas, daugybiniai šonkaulių lūžimai su kraujo ir oro susikaupimu dešinėje pleuros ertmėje bei kraujo susikaupimu kairėje pleuros ertmėje. Tokio pobūdžio sužalojimai galėjo susidaryti atsitrenkus į vairo ratą, nes jis kaipo toksai labiausiai išsikišęs daiktas automobilio salone ir atitinka sužalojimų lygį asmeniui sėdint vairuotojo vietoje, tuo tarpu kiti nukentėjusieji tokio pobūdžio sužalojimų neturėjo. Pirmosios instancijos teismo posėdyje tiek apklausiamas žodžiu, tiek pateikdamas atsakymus raštu, ekspertas R. Petrauskas visiškai patvirtino šią savo išvadą bei papildomai paaiškino, jog patirtų sužalojimų pobūdis įgalina teigti, jog autoįvykio metu A. I. greičiausiai sėdėjo gale, A. K. - priekinėje keleivio sėdynėje, o pagal A. I. padarytus sužalojimus tikėtina, kad jis sėdėjo vairuotojo vietoje. Verčiantis automobiliui, ant galinės sėdynės per vidurį tarp dviejų asmenų sėdintis žmogus negalėtų iškristi į automobilio priekį taip, kad jo kojos atsidurtų po vairu ties pedalais, taip sėdintis asmuo susitrenktų abi galvos puses, verčiantis automobiliui toks žmogus į priekį kristų viršutine kūno dalimi, prie pedalų galėtų atsidurti galva, todėl mažai tikėtina, kad A. I. sužalojimai galėjo būti padaryti jam atsitrenkus į automobilio salono priekinių sėdynių atramas, jam sėdint ant galinės automobilio sėdynės tarp dviejų keleivių, kaip aiškina išteisintasis. Ekspertas paaiškino, jog oro pagalvės išsiskleidžia per labai trumpą laiko tarpą, būtent ji atsitrenkia į vairuotoją, o ne vairuotojas į ją, todėl prispausdama prie sėdynės vairuotoją, gali jam sulaužyti šonkaulius ir netgi užmušti (2 t., b. l. 44, 52), taip paneigdamas A. I. samprotavimus, jog išsiskleidus oro pagalvei vairuotojo vietoje jis negalėjo patirti tokių sužalojimų, kokie buvo nustatyti specialisto išvadoje. Abejoti argumentuota ir pagrįsta byloje užfiksuotų duomenų tyrimu specialisto išvada bei ją patikslinančiais specialisto paaiškinimais, kaip ir šią išvadą davusio eksperto kvalifikacija bei kompetencija kolegija neturi pagrindo, juolab, kad šią specialisto išvadą patvirtina nesuinteresuotų bylos baigtimi liudytojų Ž. N. , I. R. ir R. A. parodymai bei eksperto autotechniko V. Pačebuto paaiškinimai.

Liudytoja Greitosios medicinos pagalbos (toliau - GMP) gydytoja Ž. N. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai ir išsamiai parodė, kad 2005 m. rugsėjo 11 d. atvažiavusi GMP automobiliu į įvykio vietą, pamatė visiškai sulamdytą automobilį, vienas asmuo buvo sunkiai sužalotas, jo kojos buvo prispaustos po priekine panele vairuotojo pusėje, galva buvo ant priekinės keleivio pusės sėdynės, kruvinų sužalojimų nebuvo. Liudytoja GMP felčerė I. R. parodė, kad GMP automobiliu nuvyko į avarijos vietą, priėjusi prie automobilio pamatė ant priekinės keleivio sėdynės gulintį sužalotą vyrą, jo kojos buvo užstrigusios po vairu. Durų iš vairuotojo pusės atidaryti nepavyko, sužalotąjį vyrą ištraukė per keleivio pusę. Liudytojas GMP sanitaras vairuotojas R. A. parodė, kad jie GMP automobiliu nuvyko į avarijos vietą Baltijos pr. žiede, avarijos vietoje buvo sudaužytas vyšninės spalvos automobilis, automobilyje ant priekinės keleivio sėdynes įstrižai gulėjo labiausiai sužalotas vyras, jo kūnas nebuvo prispaustos, kur buvo jo kojos, neatkreipė dėmesio, tačiau jos buvo į vairo pusę, buvo tamsu, todėl gerai nematė. Sužalotąjį ištraukė per keleivio pusės dureles. Netikėti šiais tarpusavyje sutampančiais ir vienas kitam neprieštaraujančiais liudytojų Ž. N., I. R. ir R. A. parodymais nėra pagrindo. Apylinkės teismas visiškai nepagrįstai minėtų liudytojų parodymus apie A. I. padėtį po avarijos atmetė kaip nepatvirtinančius, kad A. I. sėdėjo vairuotojo sėdynėje ir iki avarijos motyvuodamas tuo, jog nėra kompleksinės medicininės - autotechninės ekspertizės išvadų dėl automobilyje buvusių asmenų pozicijos pasikeitimo verčiantis automobiliui. Kaip paaiškino teismo posėdyje apklaustas eismo įvykio ekspertas V. Pačebutas, verčiantis automobiliui, žmonių, jei jie neprisisegę saugos diržais, judėjimas automobilio viduje yra drastiškas – galimi iškritimo iš automobilio variantai, taip pat padėties pakeitimo automobilyje variantai, ir tai priklauso ne tik nuo jėgų, kurios veikia automobilį, o verčiantis automobiliui, žmogų visada veikia žemės traukos jėga ir jis juda link dugno (jei automobilis verčiasi ne vieną kartą, procesas kartojasi), tačiau ir nuo automobilio salono erdvės – jei erdvės daug, žmonės gali judėti, jei mažai, judėjimas mažai tikėtinas. Kaip parodė A. I. ir kartu su juo važiavę asmenys, autoįvykio metu automobilyje buvo 5 asmenys: automobilį vairavo nepažįstamas asmuo, priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjo A. K. , galinėse sėdynėse sėdėjo T. T. , A. I. ir A. I. , automobilis pirma trenkėsi į kelio ženklą, o po to vertėsi ir sustojo ant dešinio šono. Pagal šią įvykio seką, neva galinėje sėdynėje per vidurį sėdėjęs A. I. pirmiausia nuo smūgio į kelio ženklą turėjo atsidurti automobilio priekyje kartu su nepažįstamu asmeniu ir A. K. , taigi praktiškai užpildyti visą automobilio priekyje esančią salono erdvę, o tokiu atveju, pasak eksperto V. Pačebuto, judėjimas automobilio salone iš esmės neįmanomas. Liudytojas A. K. apylinkės teisme parodė, jog jis sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, taip ir liko sėdėti po avarijos, jam skaudėjo prispaustą koją ir kūną nuo išsiskleidusios oro pagalvės, o A. I. atsidūrė po jo kojomis. Tokia A. K. versija, neva, verčiantis automobiliui, jo salone vartėsi tik A. I. , kurio kojos atsidūrė po vairu, o viršutinė kūno dalis po A. K. kojomis, ir automobilį vairavęs nepažįstamasis, kurio padėties po avarijos nė vienas iš tame pačiame automobilyje važiavusių asmenų negalėjo nurodyti, o jis pats liko ten, kur buvo iki avarijos, atsižvelgiant į eksperto V. Pačebuto paaiškinimus, yra visiškai neįtikinama ir nepaneigianti eksperto R. Petrausko išvados, jog A. I. susižalojo sėdėdamas už vairo. Beje, ekspertas R. Petrauskas atmetė ir galimybę galinėje sėdynėje sėdinčiam asmeniui verčiantis automobiliui išilgai savo ašies (pagal bylos medžiagą būtent taip vertėsi automobilis) atsidurti priekinėje sėdynėje.

Kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas pernelyg sureikšmino kompleksinės medicininės - autotechninės ekspertizės įtaką nustatant autoįvykio mechanizmą. Apklaustas pirmosios instancijos teisme eismo įvykio ekspertas V. Pačebutas paaiškino, kad kompleksinio medicininio - autotechninio tyrimo metu siekiant atsakyti į klausimus, kaip judėjo automobilis, kaip judėjo jame buvę asmenys automobiliui verčiantis, reikia išmatuoti automobilio vidų, ištirti automobilio viduje esančius pėdsakus, tyrimo metu kontaktai tarp automobilio paviršiaus ir žmogaus fiksuojami per drabužius ir automobilio detales, kūno judėjimas turi savo paaiškinimą, tai atitinka automobilio detalių sugadinimą, todėl nesant automobilio neįmanoma tiksliai nustatyti, kas dėjosi automobilyje autoįvykio metu. Kadangi autoįvykio metu sugadintas automobilis yra parduotas, jame važiavusių asmenų drabužiai neišsaugoti, akivaizdu, jog teisminio nagrinėjimo metu nebuvo galimybės paskirti kompleksinę medicininę - autotechninę ekspertizę ir tokiu būdu gauti duomenis, patvirtinančius arba paneigiančius medicinos eksperto išvadą, jog A. I. susižalojo sėdėdamas už vairo. Tačiau, kolegijos nuomone, ir be minėtos ekspertizės išvadų byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, jog autoįvykio metu automobilį vairavo būtent A. I. .

Kaip jau aukščiau minėta, prieš įvykį išteisintasis A. I. buvo teisėtas kooperacinės bendrovės "Ontagus" vardu įforminto automobilio "Toyota Highlander", v/n (duomenys neskelbtini), naudotojas ir valdytojas. A. I. su draugais A. K. , T. T. ir A. I. šiuo automobiliu, jį vairuodamas, prieš įvykį atvyko į barą, kuriame visi girtavo bei planavo automobiliu vykti išgertuves pratęsti kitose pasilinksminimo įstaigose. Iš teismo medicinos eksperto išvadų bei paaiškinimų matyti, kad įvertinus autoįvykio mechanizmą bei automobilio sugadinimus galima kategoriškai teigti, jog autoįvykio metu iš visų automobiliu važiavusių asmenų sunkiausius sužalojimus turėjo patirti automobilio vairuotojas. Būtent tokio sunkumo sužalojimus, kurie ir pagal jų lokalizaciją galėjo būti patirti sėdint vairuotojo vietoje, patyrė A. I. . A. K. , T. T. ir A. I. patyrė žymiai lengvesnius sužalojimus, kurių lokalizacija, detaliai aptarta eksperto, atitinka šių asmenų nurodytas jų buvimo vietas automobilyje. Jokio kito nukentėjusiojo, kuris, galimo vairavimo atveju, pagal argumentuotas eksperto išvadas turėjo nukentėti labiausiai ir nebūtų galėjęs savarankiškai pasišalinti, įvykio vietoje nebuvo aptikta. Liudytojų GMP darbuotojų nurodyta padėtis, kurioje jie rado A. I. atvykę į įvykio vietą, taipogi įgalina daryti išvadą, kad automobilį vairavo būtent jis – argumentuoti apklaustų teisme ekspertų paaiškinimai patvirtina, jog verčiantis automobiliui su, kaip teigia išteisintasis, penkiais jo salone važiuojančiais asmenimis, galinėje sėdynėje viduryje jo teigimu važiavęs išteisintasis negalėjo atsidurti tokioje padėtyje, kurioje jis buvo rastas po įvykio. Šių vienas kitą patvirtinančių įrodymų visetas leidžia daryti kategorišką išvadą, jog prieš autoįvykį automobilį būdamas girtas (po įvykio jo kraujyje rasta 2,04 promilės alkoholio – b. l. 76, t. 1) bei pažeisdamas kitus eismo saugumą užtikrinančius reikalavimus vairavo A. I. , sukėlęs kaltinime inkriminuotą autoįvykį su atitinkamomis pasekmėmis, o išteisintojo, nukentėjusiojo A. I. ir liudytojo T. T. parodymus, neva automobilį vairavo kitas asmuo, vertinti kaip siekimą padėti A. I. išvengti atsakomybės ir atmesti kaip aiškiai neatitinkančius tikrovės.

Taigi aukščiau aptartais įrodymais (nebeatkartojant pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateikto itin smulkaus įrodymų turinio išdėstymo ir pasisakant dėl įrodymų turinio tik tiek, kiek tai reikalinga Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 1 d. 1-4 punktuose išvardintoms aplinkybėms konstatuoti priimant naują apeliacinės instancijos teismo nuosprendį) kolegija laiko patikimai nustatytu, jog A. I. 2005 m. rugsėjo mėn. 11 d. apie 2 val. Klaipėdoje, Taikos pr. - Baltijos pr. žiedinėje sankryžoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 51 p. (eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Kelių eismo taisykles ir jų laikytis), 53 p. (eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, netrukdyti eismo, negadinti kelio, eismo reguliavimo priemonių), 68 p. (draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviam), 172 p. (vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio, taip pat pasirinkti saugų greitį, atsižvelgdamas į eismo intensyvumą, krovinio ir transporto priemonės ypatumus, jų būklę, kelio ir meteorologines sąlygas, matomumą, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę) reikalavimus, apsvaigęs nuo alkoholio nakties metu vairuodamas kooperacinei bendrovei "Ontagus" priklausantį automobilį "Toyota Highlander", v/n (duomenys neskelbtini), Taikos pr. kryptimi nuo Debreceno gt. link Dubysos gt., nesilaikė saugaus eismo taisyklių, visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į transporto priemonės ypatumus, kelio ir meteorologines sąlygas, matomumą, dėl to nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės, nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į kelio ženklą Nr. 522 ir vertėsi, ko pasekoje eismo įvykio metu automobilio keleiviams A. I. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (daugybiniai odos nubrozdinimai dešinėje rankoje, stuburo krūtininio 12 slankstelio kompresinis lūžis), o A. K. - nežymus sveikatos sutrikdymas (dešinės pėdos suspaudimas, galvos sumušimas, kaklo raiščių patempimas, odos nubrozdinimai rankose).

A. I. kaltė dėl šio nusikaltimo padarymo visiškai įrodyta ir abejonių nekelia, kaltininkas privalo atsakyti. Veika kvalifikuojama pagal BK 281 str. 2 d. kaip neblaivaus vairuotojo padarytas kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimas, sukėlęs eismo įvykį, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Skirdama bausmę A. I. , kolegija vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įvertindama BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes.

A. I. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. A. I. teisiamas pirmą kartą, yra vedęs, dirba imtynių klube treneriu visuomeniniais pagrindais, klubo charakterizuojamas teigiamai (1 t., b. l. 105), padarė neatsargų nusikaltimą, kurio metu labiausiai nukentėjo pats, sunkių pasekmių kitiems asmenims nesukėlė, nukentėjusieji materialinių pretenzijų jam neturi. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, A. I. asmenybę, kolegija laiko, jog BK 41 str. numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta paskyrus A. I. prokuroro apeliaciniame skunde prašomą su laisvės atėmimu nesusijusią švelniausią sankcijoje numatytą bausmę – baudą. Įvertinant kaltininko atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, aplinkybę, jog A. I. itin šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisykles, o jo veiksmai tik laimingo atsitiktinumo dėka nesukėlė dar sunkesnių pasekmių, A. I. skiriama prokuroro apeliaciniame skunde prašomo dydžio artima sankcijos vidurkiui bausmė.

Kolegija pripažįsta pagrįstu apelianto prašymą kartu su bausme skirti A. I. ir baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemonę. BK 67 str. 1 d. nustato, jog baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 67 str. 2 d. 1 p. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė uždraudimas naudotis specialia teise pagal BK 67 str. 3 d. gali būti skiriama kartu su bausme, o BK 68 str. 1 d. nustato esminę šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo sąlygą - teismas gali uždrausti asmeniui naudotis teise vairuoti transporto priemonę tais atvejais, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką. Kaip jau minėta, A. I. nusikaltimą padarė itin šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles – vairuodamas automobilį stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, nesilaikydamas ir kitų eismo saugumo reikalavimų, t. y. piktnaudžiaudamas jam suteikta teise vairuoti kelių transporto priemones. A. I. ir po šiame nuosprendyje aptarto autoįvykio atitinkamų išvadų nepadarė ir toliau, vairuodamas transporto priemones, pažeidinėjo Kelių eismo taisykles, už ką du kartus buvo baustas administracine tvarka (b. l. 88, t. 1). Todėl kolegija laiko, jog bausmės paskirčiai įgyvendinti nuteistajam kartu su bausme skirti minimą baudžiamojo poveikio priemonę yra būtina, kadangi vien paskirta bausmė nebus pakankamai efektyvi siekiant paveikti A. I. laikytis įstatymų ir užkirsti jam kelią daryti naujas nusikalstamas veikas, naudojantis teise vairuoti transporto priemones.

BPK 307 str. 1 d. 6 p. įpareigoja teismą apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje priimti sprendimą dėl kardomosios priemonės nuteistajam, kol įsiteisės nuosprendis. Kadangi apeliacinės instancijos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos, nuteistajam anksčiau paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti tampa nebereikalinga, todėl yra naikinama.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 4 d., 329 str. 2 p., 331 str., teisėjų kolegija

nusprendžia:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. sausio 25 d. nuosprendį panaikinti, ir priimti naują nuosprendį:

A. I. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 str. 2 d., ir nubausti jį 40 MGL (5000 litų) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 67 str. 1 d., 2 d. 1 p., 3 d., 68 str., skirti nuteistajam A. I. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones vieneriems metams, šio draudimo terminą skaičiuojant nuo jo vykdymo pradžios.

Nustatyti, jog paskirtą baudą nuteistasis A. I. privalo sumokėti per 2 mėnesius nuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio priėmimo dienos. Nuteistajam per šį terminą nesumokėjus baudos į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą ir nepateikus Klaipėdos m. apylinkės teismo raštinei tai patvirtinančio banko kvito, bauda bus išieškota priverstinai.

Nuteistajam A. I. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.