Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Lino Pauliukėno,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. ir Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Vilmanto Ančiukaičio apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. balandžio 5 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. dėl pasikėsinimo pagrobti S. N. turtą vieneriems metams šešiems mėnesiams laisvės atėmimo, pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. dėl pasikėsinimo pagrobti L. S. turtą vieneriems metams šešiems mėnesiams laisvės atėmimo, pagal BK 187 str. 3 d. už S. N. turto sugadinimą 30 parų arešto, pagal BK 187 str. 3 d. už L. S. turto sugadinimą 30 parų arešto.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d. 4 p., bausmes, paskirtas pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., subendrinus dalinio sudėjimo būdu, po to dalinio sudėjimo būdu subendrinus bausmes, paskirtas pagal BK 187 str. 3 d., vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 2 p., šias subendrintas bausmes subendrinus apėmimo būdu, galutinė subendrinta bausmė nustatyta dveji metai laisvės atėmimo.

Iš A. P. priteista 220 litų turtinės žalos atlyginimo S. N. ir 200 litų turtinės žalos atlyginimo L. S.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. nuteistas už tai, kad ,,pasikėsino pagrobti svetimą turtą įsibrovęs į patalpas ir sugadino svetimą turtą - 2007 m. sausio 29 d., apie 3.00 val. vagystės tikslu sulaužydamas 150 litų vertės rūsio, esančio Klaipėdoje, Debreceno g. 53, laiptinės lauko durų spyną ir taip patekęs į rūsį, sulaužė 10 litų vertės sandėliuko Nr. 8, priklausančio S. N., pakabinamą durų spyną bei pačias 60 litų vertės duris, tokiu būdu sugadindamas 220 litų vertės svetimą turtą, įsibrovė į sandėliuką Nr. 8 ir iš jo pasikėsino pagrobė 200 litų vertės dviratį „Extrem“ ir 10 litų vertės dvejas reples, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi jį sulaikė policijos pareigūnai“.

A. P. nuteistas ir už tai, kad ,,pasikėsino pagrobti svetimą turtą įsibrovęs į patalpas ir sugadino svetimą turtą - 2007 m. sausio 29 d., apie 03.00 val., sulaužęs Klaipėdoje, Debreceno g. 53, laiptinės lauko durų spyną ir taip patekęs į rūsį, sulaužė 200 litų vertės L. S. sandėliuko Nr. 2 duris, tokiu būdu sugadindamas 200 litų vertės svetimą turtą, įsibrovė į sandėliuką Nr. 2, iš kur pasikėsino pagrobti 30 litų vertės kirvį ir 10 litų vertės sandarinimo medžiagą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi jį sulaikė policijos pareigūnai“.

Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę bei sumažinti iš jo priteistą turtinę žalą. Nurodo, kad nuo pat sulaikymo prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi nusikaltęs, bendradarbiavo su tyrėjais ir padėjo jiems greičiau ištirti šią bylą, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai prisipažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nurodydamas, jog jo gailėjimasis dėl savo elgesio yra laikytinas apsimestiniu ir formaliu. Apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, jog jis nusikalto iš nevilties, nes buvo atleistas iš darbo dėl teistumo, todėl paskyrė per griežtą bausmę. Jis sutinka atlyginti padarytą žalą, tačiau civiliniuose ieškiniuose sugadinti daiktai įvertinti didesnėmis kainomis nei iš tikrųjų yra verti.

Apeliaciniu skundu prokuroras prašo dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo nuosprendį pakeisti ir vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., 6 d. bausmes, paskirtas pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. bei 187 str. 3 d. už pasikėsinimą pagrobti S. N. turtą bei S. N. turto sugadinimą, subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, taip pat bausmes, paskirtas pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. bei 187 str. 3 d., už pasikėsinimą pagrobti L. S. turtą bei L. S. turto sugadinimą, subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. šias subendrintas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose, kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą. Teigia, kad teismas, subendrindamas už nusikalstamas veikas paskirtas bausmes A. P., netinkamai taikė BK nuostatas, reglamentuojančias bausmių subendrinimo tvarką, t. y. BK 63 str. 5 d. 1 p. nuostatą dėl bausmių apėmimo taikymo, esant idealiai nusikaltimų sutapčiai, ir BK 63 str. 6 d. nuostatą dėl bausmių skyrimo, kai dalis paskirtų bausmių gali būti apimamos, o kitos visiškai ar iš dalies sudedamos.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005-06-23 nutarimo Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ 15 p. nurodyta, kad jei įsibraunant į patalpą ne tik pagrobiamas, bet ir sugadinamas ar sunaikinamas kitas svetimas turtas, veika kvalifikuojama kaip idealioji nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 ir 187 straipsniuose, sutaptis. A. P. du kartus pasikėsino pagrobti svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, sugadindamas kitą svetimą turtą, todėl jo veiksmai laikomi idealiąja nusikalstamų veikų sutaptimi ir bausmės, paskirtos už pasikėsinimą pagrobti svetimą turtą pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. ir svetimo turto sugadinimą pagal BK 187 str. 3 d., privalėjo būti apimtos vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p. Vadovaujantis BK 63 str. 6 d. tais atvejais, kai dalis paskirtų bausmių gali būti apimamos, o kitos - tik visiškai ar iš dalies sudedamos, teismas pirmiau taiko bausmių apėmimą, po to šiuo būdu paskirtą bausmę visiškai ar iš dalies sudeda su kitomis bausmėmis. Todėl teismas privalėjo pirmiau taikyti bausmių apėmimą bausmėms, paskirtoms esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai tarp pasikėsinimo pagrobti svetimą turtą ir svetimo turto sugadinimo, o vėliau šias bausmes tarpusavyje sudėti.

Be to, teismas nenurodė laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos.

Prokuroras prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, o prokuroro apeliacinį skundą tenkinti.

Nuteistasis ir jo gynėjas prašo nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas, prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino A. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe jo prisipažinimo padarius nusikaltimą ir nuoširdaus gailėjimosi. Kaltininko prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis yra viena iš BK 59 straipsnio 1 dalyje nustatytų atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Norint konstatuoti šią kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę teismui nepakanka nustatyti, jog kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1999 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 23 „Dėl teismų praktikos taikant bendruosius bausmių skyrimo pradmenis“ 16 punkte teismams išaiškinta, kad kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo, grąžina pagrobtą daiktą ir pan.). A. P. buvo sulaikytas nusikaltimo vietoje su nusikaltimo įkalčiais (L. S. priklausančiu kirviu), kai bandė pagrobti S. N. ir L. S. turtą. Taigi akivaizdu, jog nuteistasis prisipažino dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų ne savo noru, o verčiamas įrodymų. Deklaratyvus ir nuteistojo teiginys, neva jis nusikalto iš nevilties dėl prarasto darbo, nes duomenų nei apie apeliaciniame skunde minimą darbovietę, nei apie kitas darbovietes byloje nėra.

Nuteistasis A. P. yra recidyvistas, nedirba ir neturi legalaus pajamų šaltinio, dažnai daro nusikalstamas veikas, naujus nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus padarė neišnykus teistumui už analogiškus nusikaltimus nuosavybei. Tokiu savo elgesiu A. P. demonstruoja aiškų nenorą laikytis įstatymų, piktybinį polinkį daryti baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas. Todėl teismas pagrįstai nusprendė, kad bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ir už padarytus nusikaltimus bei baudžiamuosius nusižengimus skyrė jam griežčiausias sankcijose numatytas realias laisvės atėmimo ir arešto bausmes. Paskirdamas nuteistajam už atskiras nusikalstamas veikas žymiai mažesnes už sankcijos vidurkius bausmes, apylinkės teismas pakankamai atsižvelgė į padarytų veikų kiekį, nuteistojo asmenybę, nuteistojo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, kitas BK 54 str. 2 d. numatytas reikšmingas, tarp jų ir nuteistojo padėties lengvinimui galinčias turėti įtakos, bylos aplinkybes. Teismas, skirdamas A. P. bausmes, tinkamai vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, tinkamai parinko tiek bausmės rūšį, tiek ir jos trukmę. Laikyti už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes aiškiai per griežtomis ir švelninti jas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Prokuroras apeliaciniame skunde pagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas bendrindamas skundžiamu nuosprendžiu už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes netinkamai taikė BK 63 str. nuostatas. BK 63 str. 1 d. nustatyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. BK 63 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu skiriant galutinę bausmę dalis paskirtų bausmių gali būti apimamos, o kitos - tik visiškai ar iš dalies sudedamos, teismas pirmiau taiko bausmių apėmimą, po to šiuo būdu paskirtą bausmę visiškai ar iš dalies sudeda su kitomis paskirtomis bausmėmis. BK 63 str. 5 d. nustato, jog bausmių apėmimą teismas taiko, kai: 1) yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis; 2) padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius; 3) už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam A. P. paskirtos bausmės už du pasikėsinimus pagrobti svetimą turtą ir du turto sugadinimus. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad pasikėsinimą pagrobti svetimą turtą iš S. N. sandėliuko ir S. N. turto sugadinimą (BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., 187 str. 3 d.), pasikėsinimą pagrobti svetimą turtą iš L. S. sandėliuko ir L. S. turto sugadinimą (BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., 187 str. 3 d.) A. P. padarė esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, todėl pirmiausia apėmimo būdu turėjo būti subendrintos šios bausmės (BK 63 str. 5 d. 1 p.), ir tik tuomet šios subendrintos bausmės bendrinamos dalinio bausmių sudėjimo būdu tarpusavyje (BK 63 str. 6 d.). Todėl nuosprendžio dalis dėl BK 63 str. nuostatų naikinama ir bausmės bendrinamos iš naujo.

Prokuroras apeliaciniame skunde prašo skirti nuteistajam griežtesnę subendrintą 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, tačiau nenurodo nė vieno argumento, kuris leistų daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas dėl netinkamai taikyto baudžiamojo įstatymo bendrinant bausmes nuteistajam paskyrė per švelnią galutinę subendrintą bausmę, todėl kolegija, iš naujo bendrindama bausmes, nustato galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę, tokią kokią nustatė pirmosios instancijos teismas.

A. P. yra recidyvistas, praeityje jau ne kartą atlikinėjęs laisvės atėmimo bausmes, skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už dviejų tyčinių nusikaltimų ir dviejų baudžiamųjų nusižengimų padarymą, todėl įvertinant nuteistojo asmenybę, jo kriminalinę praeitį, polinkį į teisės pažeidimų darymą, bausmę skiriama atlikti pataisos namuose, kaip ir prašoma prokuroro apeliaciniame skunde.

Apylinkės teismas tinkamai nustatė nuteistojo A. P. padarytos turtinės žalos dydį. Netikėti nukentėjusiųjų nurodytomis namo rūsio lauko durų spynos, pakabinamos sandėliuko durų spynos bei sandėliukų durų vertėmis nėra pagrindo, jos yra gyvenimiškai realios, atitinkančios rinkos kainą veikos padarymo metu. Duomenų, leidžiančių daryti priešingas išvadas dėl sugadinto turto vertės, nei padarė apylinkės teismas, byloje nėra.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 4 p., teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. balandžio 5 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl BK 63 str. nuostatų taikymo nuteistajam A. P.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., 6 d., nuteistajam A. P. pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., 187 str. 3 d. paskirtas bausmes už pasikėsinimą pagrobti svetimą turtą iš S. N. sandėliuko ir S. N. turto sugadinimą subendrinti apėmimo būdu, paskiriant vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., 6 d., nuteistajam A. P. pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., 187 str. 3 d. paskirtas bausmes už pasikėsinimą pagrobti svetimą turtą iš L. S. sandėliuko ir L. S. turto sugadinimą subendrinti apėmimo būdu, paskiriant vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 ir 6 d., šias subendrintas bausmes tarpusavyje subendrinti dalinio sudėjimo būdu, ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą dvejiems metams.

Laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuteistojo A. P. apeliacinį skundą atmesti.