- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2017-12-18
- Bylos Nr.
- A15.-455-876/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-40-3-00342-2017-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Judita Sungailaitė
- Pažeidėjas
- A. B.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 2 dalį, 415 straipsnio 2 dalį, 426 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. B. 2017 m. spalio 13 d., 14 val. 45 min., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – teleskopinį krautuvą „CLAAS“ neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones, kuris buvo neįregistruotas įstatymų nustatyta tvarka, neatlikta privalomoji valstybinė techninė apžiūra, neapdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, atsitrenkė į stovintį automobilį „Skoda Octavia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir iš eismo įvykio vietos pasišalino.
Motyvuojamoji dalis
Šiais savo veiksmais A. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET) 9, 219-1, 222 ir 226 punktų reikalavimus bei padarė nusižengimus, už kuriuos administracinė atsakomybė numatyta ANK 415 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje.
A. B. visiškai prisipažino padaręs administracinius teisės nusižengimus, patvirtino administracinių nusižengimų protokole nurodytas faktines aplinkybes, prašymų papildyti bylos medžiagą nepareiškė. Teismo posėdžio metu nurodė, kad transporto priemonę pasiskolino iš V. L.. Patvirtino, kad neturi teisės vairuoti, nes yra praradęs šią teisę už vairavimą neblaiviam, todėl nuo to laiko visiškai atsisakė alkoholio vartojimo. Nurodė, kad padaręs eismo įvykį labai išsigando, todėl ir pasišalino iš įvykio vietos. Nurodė, kad transporto priemonę skolinosi pirmą kartą. Pažymėjo, kad krautuvo savininkas jo nepaklausė ar turi teisę vairuoti, o jis nepasidomėjo, ar transporto priemonė yra techniškai tvarkinga.
Transporto priemonės savininkas V. L. teismo posėdžio metu nurodė, kad teleskopinis krautuvas „CLAAS“ yra remontuojamas ir šiuo metu dar nėra sutvarkyti krautuvo nuosavybės dokumentai. Nurodė, kad ankstesnis transporto priemonės savininkas neranda dokumentų, todėl keltuvas dar nėra perrašytas jo vardu, neapdraustas bei neįregistruotas. Nurodė, kad nepaisant to, jog nesutvarkyti krautuvo nuosavybės dokumentai, jis disponuoja minėta transporto priemone. Pažymėjo, kad A. B. pasiskolino iš jo krautuvą savo reikmėms ir padarė eismo įvykį. Nurodė, kad apie tai sužinojęs, iš karto pranešė policijai ir įformino įvykį. Pažymėjo, kad A. B. buvo blaivus, kai skolinosi krautuvą. Nurodė, kad gailisi, jog kitam asmeniui davė vairuoti techniškai netvarkingą transporto priemonę. Prašė nekonfiskuoti krautuvo, nes tokiu atveju jo ūkiui būtų padaryta didelė žala.
Be paties A. B. prisipažinimo padarius jam inkriminuojamus teisės pažeidimus, jo kaltė įrodyta administracinės bylos medžiaga: administracinio nusižengimo protokolu (b. l. 1), tarnybiniu pranešimu dėl eismo įvykio (b. l. 3), eismo įvykio vietos planu bei papildomais duomenimis apie eismo įvykį (b. l. 4), foto nuotraukomis (b. l. 5-8), V. L. paaiškinimais raštu (b. l. 9, 11), K. K. paaiškinimu raštu (b. l. 10), A. B. paaiškinimu raštu (b. l. 13) ir kita bylos medžiaga.
Teismas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančia aplinkybe laiko tai, kad jis prisipažįsta padaręs jam inkriminuotus teisės pažeidimus ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda.
Skiriant nuobaudą atsižvelgtina į padarytų pažeidimų kiekį, pobūdį ir pavojingumo laipsnį - padarė keturis teisės pažeidimus, vienas iš jų laikytinas pavojingu, sukeliančiu pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių sveikatai ar gyvybei; į pažeidėjo asmenybę, socialinį statusą – nedirbantis, neteistas, administracine tvarka vieną kartą baustas už tai, kad vairavo automobilį neturėdamas tam teisės, piniginę nuobaudą sumokėjęs, į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes ir už padarytus pažeidimus skirtinos piniginės nuobaudos artimos jų vidurkiui.
Teismas pažymi, kad ANK 29 straipsnyje nustatyta, jog turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė ir buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisenoje taikant konfiskavimą yra sprendžiama dėl asmens civilinės teisės netrukdomai naudotis savo nuosavybe, taigi nuobaudos paskyrimas nagrinėjamu atveju tiesiogiai daro įtaką automobilio, kurį nuspręsta konfiskuoti, savininko teisėms, ir šis asmuo turi aiškų suinteresuotumą apginti savo interesus.
ANK 426 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Tai alternatyvi papildoma nuobauda, dėl kurios kiekvienu konkrečiu atveju, įvertinus visas padaryto pažeidimo aplinkybes, yra pavesta spręsti bylą nagrinėjančiam teismui. Pažymėtina, jog, kai sankcijoje yra numatytos alternatyvios nuobaudos, įstatymas konkrečių kriterijų, kuri nuobauda turėtų būti skiriama, nenustato, tačiau teismų praktika patvirtina, jog tokiais atvejais turi būti parenkama tokia nuobauda, kuri būtų veiksmingiausia siekiant ANK 22 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų.
Iš bylos medžiagos ir duotų parodymų teismo posėdžio metu, darytina išvada, kad transporto priemonė – teleskopinis krautuvas „CLAAS“ priklauso V. L., kuris paskolino jį administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Nors transporto priemonės savininkas neįsitikino, kad asmuo turi teisę vairuoti bei paskolino techniškai netvarkingą transporto priemonę, atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, teismas mano, kad šiuo atveju transporto priemonės konfiskavimas sukeltų neigiamų pasekmių kitam asmeniui, kuriam priklauso minėta transporto priemonė. Manytina, kad paskirta nuobauda asmeniui užtikrins neteisėtų veiksmų pavojingumo ir nuobaudos proporcingumo principą. Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatuotina, kad teisės pažeidimo padarymo įrankis – transporto priemonė – teleskopinis krautuvas „CLAAS“ nekonfiskuotinas, kadangi transporto priemonės savininkas nežinojo, jog jo turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti.
Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti padarius:
- administracinį teisės nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje ir nubausti 1175 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto septyniasdešimt penkių eurų) bauda;
- administracinį teisės pažeidimą, numatytą ANK 415 straipsnio 1 dalyje ir nubausti 75 Eur (septyniasdešimt penkių eurų) bauda;
- administracinį teisės pažeidimą, numatytą ANK 415 straipsnio 2 dalyje ir nubausti 35 Eur (trisdešimt penkių eurų) bauda;
- administracinį teisės pažeidimą, numatytą ANK 415 straipsnio 2 dalyje ir nubausti 35 Eur (trisdešimt penkių eurų) bauda.
Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, galutinę nuobaudą paskirti 1175 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto septyniasdešimt penkių eurų) baudą.
Išaiškinti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Mokant baudą būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, įmokos kodą ir ROIK: 17073781589. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Citadele“ bankas; Nr. (duomenys neskelbtini) AB DNB bankas; Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB bankas; Nr. (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių bankas; Nr. (duomenys neskelbtini) D. B. A/S Lietuvos filialas; Nr. (duomenys neskelbtini) Nordea Bank AB Lietuvos skyrius; Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“; Nr. (duomenys neskelbtini) UAB Medicinos bankas. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (ANK 676 straipsnio 1 dalis).
Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui padavus skundą Šakių rajono apylinkės teisme.