Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Alfonsas Guobys rašytinio proceso tvarka atsakovei už akių išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo S. S. ieškinį atsakovui MB „Autotau“ dėl skolos priteisimo, priimdamas sprendimą už akių.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Tokią transporto priemonės pervežimo paslaugą savaitgalį į Lietuvą pasiūlė MB „Autotau“, kuri teikė paslaugą automobilių vežimą autovežiais. Ieškovui elektroniniu paštu sutarus visas sąlygas, taip pat tai, jog transporto priemonė (duomenys neskelbtini), bus paimta iš Vokietijos savaitgalį, o būtent 2016 m. spalio 1 d. arba 2016 m. spalio 2 d. Ieškovas nurodė, kad atsakovo MB „Autotau“ direktorius M. Š. elektroniniu paštu paprašė, jog būtų apmokėta išankstinė PVM Sąskaita faktūra Nr. AUTOTAU_MS_20160928_1 380 Eur sumai. Paaiškino, kad prieš pervedant nurodytą sumą ieškovas S. S. dar kartą paprašė, kad atsakovas patvirtintų, jog MB „Autotau“ autovežis transporto priemonę (duomenys neskelbtini), pakraus savaitgalį, tai yra 2016 m. spalio 1 d. arba 2016 m. spalio 2 d. ir data nebus nukelta kitomis dienomis ar kitai savaitei. Nurodė, kad atsakovas MB „Autotau“ elektroniniu paštu patvirtino, kad krovimas Vokietijoje numatytas 2016 m. spalio 1 d., tralas patvirtintas, tik laikas bus patikslintas. Taigi ieškovas nurodė, kad gavęs atsakovo patvirtinimą dėl transporto priemonės pakrovimo datos pervedė MB „Autotau“ 380 Eur sumą, pagal išrašytą išankstinę PVM Sąskaitą - faktūrą Nr. AUTOTAU_MS_20160928_1. Taip pat ieškovas nurodė, jog transporto priemonės (duomenys neskelbtini), pakrovimo Vokietijoje adresas yra Am Bodenbach 1, 32361 Preußisch Oldendorf, taip pat nurodė transporto priemonės iškrovimo vietą - Nemėžis. Pervedus 380 Eur sumą Atsakovui tarp šalių bendravimas kardinaliai pasikeitė. I. S. Strelčiūnas dar 2016 m. rugsėjo 30 d. elektroniniu paštu prašė, kad atsakovas MB „Autotau“ patikslintų tikslų laiką, kada 2016 m. spalio 1 d. pakraus transporto priemonę (duomenys neskelbtini). Tačiau Atsakovas MB „Autotau“ elektroniniu paštu neatsakė, telefonu neatsiliepė. Ieškovas 2016 m. spalio 1 d. rašė atsakovui, kad jie gali transporto priemonę (duomenys neskelbtini) atiduoti pervežimui 19.00 val., tačiau atsakovas MB „Autotau“ į elektroninį laišką neatsakė. Galiausiai 2016 m. spalio 1 d. atsakovas transporto priemonės (duomenys neskelbtini) iš nurodytos vietos autovežiu nepakrovė. Kaip nurodė ieškovas, atsakovas MB „Autotau“ 2016 m. spalio 5 d., tai yra trečiadienį, viduryje savaitės, taip pat darbo dieną, kas akivaizdžiai neatitiko ieškovo interesus, S. S. elektroniniu paštu parašė, kad autovežis (duomenys neskelbtini) jau laukia automobilių stovėjimo aikštelėje kur stovi ieškovo transporto priemonė (duomenys neskelbtini), ir kad autovežio vairuotojas yra S. B.. Tuomet Ieškovas atrašė, kad atsakovas MB „Autotau“ iš jo tyčiojasi, kadangi nuo pat pradžių buvo tartasi, kad transporto priemonė (duomenys neskelbtini) iš stovėjimo aikštelės gali būti paimta tiktai savaitgaliais, nes darbo dienomis, nei ieškovas, nei jo sugyventinė Ž. G. transporto priemonės atiduoti autovežiui pervežti į Lietuvą neturi galimybės. Nežiūrint į tai atsakovas MB „Autotau“ toliau reikalavo perduoti transporto priemonę autovežiui 2016 m. spalio 5 d., (trečiadienį) kadangi autovežis jau stovėjo automobilių saugojimo aikštelėje ir laukė pakrovimo. Ieškovas nurodė, kad elektroniniu laišku dar kartą atsakovui nurodė, kad transporto priemonės (duomenys neskelbtini) pakrovimo S. S. laukia šeštadienį, kaip buvo tartasi nuo pat pradžių. Be to, ieškovas S. S. elektroniniu laišku dar kartą smulkiai nurodė ir aprašė, kad transporto priemonę (duomenys neskelbtini) ieškovas gali atiduoti tiktais savaitgalį ir kad darbo dienomis S. S. atiduoti transporto priemonės (duomenys neskelbtini) neturi galimybės, kadangi dirba, kitos transporto priemonės ieškovas neturi, rakteliai ir transporto priemonės (duomenys neskelbtini) dokumentai buvo laikomi Ieškovo namuose, o iki aikštelės, kur buvo saugoma transporto priemonė (duomenys neskelbtini) buvo kelios valandos kelio.

Ieškovo manymu, atsakovas MB „Autotau“ savavališkais veiksmais pažeidė tarp I. S. Strelčiūno ir Atsakovo sudarytą žodinį susitarimą. Ieškovas neturėdamas iš ko rinktis, nesulaukdamas jokių žinių iš atsakovo MB „Autotau“, taip pat matydamas, jog MB „Autotau“ nesugebės įvykdyti savo prisiimtų įsipareigojimų pareikalavo kad atsakovas grąžintų 380 Eur sumą, kurią S. S. buvo pervedęs pagal PVM sąskaitą - faktūrą Nr. AUTOTAU_MS_20160928_1. Atsakovas MB „Autotau“ 2016 m. spalio 6 d. ieškovui atrašė, jog pinigai bus grąžinti per 7 darbo dienas. Vėliau atsakovas MB „Autotau“ ieškovui S. S. parašė, jog dėl to, kad autovežis buvo atvykęs paimti S. S. priklausančios transporto priemonės (duomenys neskelbtini) patyrė nuostolių, tai yra už susidariusią autovežio prastovą atsakovas S. S. grąžino tik 320 Eur sumą, mokėjimo pavedime nurodydamas, jog 50 Eur MB „Autotau“ pasilieka sau dėl atsiradusios prastovos.

Motyvuojamoji dalis

Atsakovui Civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka buvo įteiktas ieškinio nuorašas ir pranešimas apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką ir terminus. Per teismo nustatytą terminą atsakovė be pateisinamos priežasties atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškovas yra pareiškęs prašymą priimti sprendimą už akių, jei byloje atsiliepimas į ieškinį nebus pateiktas, todėl byloje atsiranda Civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalyje numatytos sprendimo priėmimo už akių pasekmės.

Ieškinys tenkintinas.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (Civilinio proceso kodekso 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad tarp atsakovo MB „Autotau“ ir ieškovo S. S. buvo sudaryta žodinė Paslaugų sutartis, kuria atsakovas įsipareigojo ieškovui priklausančią transporto priemonę 2016 m. spalio 1 d. pervežti iš Vokietijos Federacinės Respublikos į Lietuvos Respubliką, ir už tai gauti atlygį. Tokį šalių žodinį Paslaugų suteikimą patvirtina eilė į civilinę bylą pateiktų susirašinėjimų elektroniniu paštu. Nežiūrint to atsakovas savo išsipareigojimų neįvykdė.

Civilinio kodekso 6.38 straipsnyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais, o Civilinio kodekso 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (Civilinio kodekso 6.205 straipsnis). Sutartis gali būti sudaryta žodžiu, raštu arba konkliudentiniais veiksmais (Civilinio kodekso 1.71 straipsnis). Pagal Civilinio kodekso 6.716 straipsnio 1 dalį paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas - už suteiktas paslaugas sumokėti. Taigi, esminis atlygintinų paslaugų sutarties požymis yra nematerialaus pobūdžio paslaugų, už kurias sumokamas atlygis, teikimas. Paslaugų teikėjams, atsižvelgiant į teikiamų paslaugų pobūdį, taikomi reikalavimai, susiję su jų kvalifikacija, patirtimi. Paslaugų sutarties vykdymas grindžiamas Civilinio kodekso 6.718 straipsnyje įtvirtintu kliento interesu prioriteto principu, kuris paslaugos vykdytoją įpareigoja veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktu kliento interesus.

Pagal Civilinio kodekso 6.719 straipsnio 1 dalį, prieš sudarant paslaugų sutartį, paslaugų teikėjas privalo suteikti klientui išsamią informaciją, susijusią su teikiamų paslaugų prigimtimi, jų teikimo sąlygomis, paslaugų kaina, paslaugų teikimo terminais, galimomis pasekmėmis, bei kitokią informaciją, turinčią įtakos kliento apsisprendimui sudaryti sutartį. Taigi paslaugų teikimo sąlygos, paslaugų kaina, paslaugų teikimo terminai ir galimos pasekmės, įstatymu yra įtvirtintos kaip esminės paslaugų teikimo sutarties sąlygos.

I. S. Strelčiūnas kaip vartotojas 2016 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje kreipėsi į atsakovą MB „Autotau“, kaip į profesionalų verslininką, dėl galimo transporto priemonės (duomenys neskelbtini), pervežimo autovežių iš Vokietijos Federacinės Respublikos į Lietuvos Respubliką 2016 m. spalio 1 d., tai yra savaitgalį. Atsakovas nurodė, jog MB „Autotau“ gali ieškovui priklausančią transporto priemonę (duomenys neskelbtini) pakrauti 2016 m. spalio 1 d., tai yra savo įsipareigojimus įvykdyti savaitgalį. Ieškovui pateiktas paslaugų teikimo būdas buvo priimtinas ir atitiko jo interesus ir lūkesčius, todėl atsakovas pasiūlė už transporto priemonės pakrovimą iš anksto pervesti 380 Eur sumą. I. S. Strelčiūnas 2016 m. rugsėjo 28 d. pervedė 380 Eur sumą į atsakovo banko sąskaitą. Nežiūrint į tai atsakovas autovežiu pakrauti transporto priemonės atvažiavo ne 2016 m. spalio 1 d. kaip buvo tartasi, tačiau 2016 m. spalio 5 d. (trečiadienį) darbo dieną, kai ieškovas S. S. transporto priemonės (duomenys neskelbtini), autovežiui pristatyti neturėjo galimybės. Dėl kilusio nesu tarimo ir savo neįvykdytų įsipareigojimų pagal šalių žodinį susitarimą atsakovas gražino 320 Eur sumą ieškovui atgal į sąskaitą, tačiau neteisėtai pasiliko sau 50 Eur sumą ir ją įvardino kaip nuostolius už prastovą. I. S. Strelčiūno nuomone, atsakovas tokiais neteisėtais veiksmais be pagrindo įgijo S. S. priklausantį turtą - 50 Eur sumą.

Be pagrindo įgyto turto grąžinimo pareiga reglamentuojama Civilinio kodekso 6.237 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalyje pateiktą aptariamo teisės instituto sąvoką asmuo, be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijęs tai, ko negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa, ką yra gavęs, grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus Civilinio kodekso nustatytas išimtis. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad sąvoka „turtas“ reiškia ne tik daiktus, bet ir turtines teises, taip pat pinigus. Taigi tam, kad atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, visų pirma asmuo turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu. Jeigu turto įgijimas gali būti pagrindžiamas teisės aktu, sandoriu ar kitokiu civilinių teisių atsiradimo pagrindu (Civilinio kodekso 1.136 straipsnis), preziumuotina, kad toks turtas įgytas teisėtai ir aptariamo civilinės teisės instituto pagrindu turto išreikalauti negalima. Tačiau jeigu turto įgijimo pagrindas buvo, o po turto įgijimo jis išnyko, tai tokiu atveju įgijusiam turtą asmeniui atsiranda pareiga grąžinti įgytą turtą kaip įgytą be pagrindo. Be to, tam, kad atsirastų pareiga grąžinti turtą, jis turi būti asmens realiai gautas, o jo išreikalauti kitais civilinių teisių gynimo būdais (pvz., taikant restituciją, vindikaciją, priteisiant nuostolius, įpareigojant prievolę įvykdyti natūra, taikant kitus sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės nustatytus gynybos būdus) nėra teisinio pagrindo arba tokius būdus taikant pažeistos asmens teisės būtų apgintos nevisiškai. Savo ruožtu tai reiškia, kad be pagrindo įgyto turto grąžinimas yra subsidiarus pažeistos teisės gynimo būdas. Pareigos grąžinti be pagrindo įgytą turtą neeliminuoja nei turtą įgijusio asmens sąžiningumas, nei atliktų veiksmų pobūdis (tyčia ar neatsargumas). Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovas su ieškovu atsiskaitė (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis), vadovaujantis Civilinio kodekso 6.38 straipsniu, 6.256 straipsnio 1 dalimi, 6.261 straipsniu, ieškovo naudai iš atsakovo priteistina 50 Eur skola ir 600 Eur neturtinės žalos.

Remiantis Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovo naudai iš atsakovo priteistinos ir 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (50 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2016 m. gruodžio 27 d. - iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Pagal Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Remiantis Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 88 straipsnio 1 dalies 9 punktu, iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 46,00 Eur žyminio mokesčio ir 130,00 Eur išlaidų už advokato suteiktą teisinę pagalbą, iš viso – 163,00 Eur.

Valstybė patyrė 0,58 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Civilinio proceso kodekso 88 str. 1 d. 3 p.). Civilinio proceso kodekso 96 str. 6 d. numatyta, kad jeigu iš šalies į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakyme Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu nepriteistinos valstybei iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285-288 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo mažosios bendrijos „Autotau“, j. a. k. 303011599, ieškovo S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 50 Eur (penkiasdešimties eurų) skolą, 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (50 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos - 2016 m. gruodžio 27 d.- iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 600 Eur (šešių šimtų eurų) neturtinę žalą ir 176 Eur (vieno šimto septyniasdešimt šešių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas negali skųsti šio teismo sprendimo nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau sprendimą už akių priėmusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti Civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Ieškovas sprendimą gali apskųsti per 30 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.