Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo K. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 17 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-2404-852/2020 pagal ieškovo K. K. ieškinį atsakovams A. P. ir A. B. dėl akcijų perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia; trečiasis asmuo Čekijos Respublikos bendrovė BEG-PRAGUE s.r.o.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas bendrovės (toliau – trečiojo asmens) BEG-PRAGUE s.r.o. 1995 m. spalio 9 d. akcijų perleidimo sutartį dalyje (ta apimtimi), kurioje akcijų įgijėja nurodyta A. P., pripažinti apsimestiniu (niekiniu) sandoriu. Ieškovas prašo taikyti ginčijamos akcijų perleidimo sutarties dalies pripažinimo apsimestiniu (niekiniu) sandoriu teisines pasekmes, t. y. tikruoju trečiojo asmens BEG-PRAGUE s.r.o. akcijų įgijėju ir vieninteliu akcininku per laikotarpį nuo akcijų įsigijimo 1995 m. spalio 9 d. iki S. K. mirties 2019 m. sausio 16 d. pripažinti S. K., o nuo 2019 m. sausio 17 d. (po S. K. mirties) trečiojo asmens BEG-PRAGUE s.r.o. vieninteliu akcininku pripažinti ieškovą K. K., kaip vienintelį S. K. turto paveldėtoją.

2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovei A. P. disponuoti trečiojo asmens BEG-PRAGUE s.r.o. akcijomis (kaip finansiniu turtu) bei priimti akcininko sprendimus, uždrausti naudotis visomis trečiojo asmens BEG-PRAGUE s.r.o. akcijų suteikiamomis teisėmis iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo. Ieškovas taip pat prašė uždrausti trečiajam asmeniui BEG-PRAGUE s.r.o. disponuoti ieškovo nurodytu nekilnojamuoju turtu, esančiu Pruhonice ir Hole u Pruhonic kadastrinėse vietovėse, Pruhonice savivaldybėje, registruotu Centrinės Bohemijos regiono Kadastro Tarnyboje Prahos-west Kadastro filiale; uždrausti trečiajam asmeniui BEG-PRAGUE s.r.o. disponuoti kitu savo turtu, jei tai turėtų esminės įtakos šio asmens turto visumai ar turtinėms teisėms.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. sausio 17 d. nutartimi atmetė ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

4. Teismas pažymėjo, kad ieškinys neatitinka pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, nes atlikus ieškinio preliminarųjį vertinimą nustatyta, jog ieškinys laikytinas tikėtinai nepagrįstu. Ginčui spręsti taikytina Čekijos teisė, o ieškovas nepagrindžia tokio sandorio negaliojimo taisyklių ir pagrindų pagal sandoriui taikytiną teisę ir teisminę praktiką.

5. Teismas laikėsi nuostatos, kad ribojimas trečiajam asmeniui BEG-PRAGUE s.r.o. disponuoti nuosavybe nėra būtinas tikėtinai palankaus teismo sprendimo vykdymo užtikrinimui. Nutartyje akcentuota, kad Lietuvos teismas neturi jurisdikcijos įvertinti daugelio ieškinyje nurodytų aplinkybių, susijusiu su Čekijoje esančiu trečiojo asmens nekilnojamuoju turtu. Be to, Civilinio proceso kodeksas nenumato galimybės laikinąsias apsaugos priemones taikyti ne atsakovui, o trečiajam asmeniui.

III. Atskirojo skundo argumentai

6. Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 17 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

7. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

7.1. Teismas klaidingai pripažino, kad ieškinys preliminariai nepagrįstas, tokios teismo išvados yra be motyvų.

7.2. Teismas be jokio pagrindo nurodė, kad ieškinys prima facie nepagrįstas, motyvuojant tuo, kad ieškovas esą nenurodė teisinės praktikos.

7.3. Teismas nepagrįstai pripažino, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, nekiltų grėsmė būsimo teismo sprendimo, jei jis būtų palankus ieškovui, įvykdymui.

7.4. Teismo išvada, kad Civilinio proceso kodeksas nenumato galimybės laikinąsias apsaugos priemones taikyti trečiųjų asmenų atžvilgiu, prieštarauja šio kodekso normoms ir teismų praktikai.

7.5. Skundžiamą nutartį priėmė neteisėtos sudėties teismas. Teismo sudėties neteisėtumą pagrindžia aplinkybė dėl teisėjo Andriaus Veriko šališkumo. Teisėją sieja draugiški asmeniniai santykiai su vienu iš ieškovo atstovų, todėl teisėjas galėjo būti neobjektyvus priimant skundžiamą nutartį.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Analizuojamu atveju sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria išspręstas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai).

9. Vienas iš ieškovo atskirojo skundo savarankiškų argumentų yra tas, jog egzistuoja absoliutus apskųstos nutarties negaliojimo pagrindas, nes nutartis buvo priimta šališko teismo.

10. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punktą absoliutus teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindas egzistuoja tuo atveju, kai bylą išnagrinėja neteisėtos sudėties teismas.

11. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2020 m. sausio 24 d. ieškovo vardu buvo pateiktas pareiškimas dėl teisėjo Andriaus Veriko, priėmusio apskųstą 2020 m. sausio 17 d. nutartį, nušalinimo nuo bylos. Pareiškime ieškovo atstovas advokatas Žygimantas Pacevičius nurodė, kad jį su teisėju A. Veriku sieja draugiški asmeniniai santykiai, peržengiantys įprastines pažįstamų teisininkų bendravimo ribas. Teisėjas Andrius Verikas 2020 m. sausio 27 d. priėmė nutartį nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, sutikdamas su pareiškime dėl nušalinimo nurodyta aplinkybe, kad jį su ieškovo atstovu sieja draugiški santykiai, peržengiantys įprastines pažįstamų teisininkų bendravimo ribas, dėl kurių (santykių) buvimo kyla dalykinių ir asmeninių interesų konfliktas.

12. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad pagal CPK I dalies VI skyriaus („Teismo sudėtis. Nušalinimai“) teisės normas pagrindas konstatuoti teismo sudėties neteisėtumą būtų tuo atveju, jei bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija būtų sudaryta pažeidžiant CPK 62 straipsnio reikalavimus, teismo procesinį sprendimą būtų priėmęs ir pasirašęs teisėjas (teisėjai), nesantis pagal CPK 62 straipsnį sudarytos teisėjų kolegijos nariu, taip pat jei konkreti teisėjų kolegijos sudėtis pažeistų CPK 71 straipsnyje įtvirtintą draudimą teisėjui pakartotinai dalyvauti nagrinėjant bylą ar teisėjas nagrinėtų bylą esant CPK 65, 66 straipsniuose nustatytiems teisėjo nušalinimo nuo bylos nagrinėjimo pagrindams (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-248/2019 50 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

13. Pirmosios instancijos teismo teisėjas, nusišalindamas nuo bylos pagal ieškovo ieškinį nagrinėjimo, pripažino, kad apskųstos nutarties priėmimo metu egzistavo aplinkybės, dėl kurių jis buvo šališkas, kad priimant šioje byloje procesinius sprendimus jam kyla dalykinių ir asmeninių santykių konfliktas. Esant tokiai faktinei situacijai, konstatuotina, jog priimant apskųstą 2020 m. sausio 17 d. nutartį egzistavo ją priėmusio teisėjo nušalinimo nuo bylos nagrinėjimo pagrindai, todėl egzistuoja teismo sudėties neteisėtumo, kaip absoliutaus teismo nutarties negaliojimo pagrindo, aplinkybė.

14. Atsižvelgiant į šios nutarties 13 punkte konstatuotą aplinkybę, pirmosios instancijos teismo 2020 m. sausio 17 d. nutartis, kuria išspręstas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas, yra naikintina.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 17 d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo spręsti iš naujo.