- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-09
- Bylos Nr.
- e2A-2673-275/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-22812-2014-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Kutrienė
- Ieškovas
- AAS „Gjensidige Baltic“
- Atsakovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Trečiasis asmuo
- UAB DK „PZU Lietuva“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, ieškinį atsakovui AB „Lietuvos draudimas“ dėl išmokėtų sumų grąžinimo, trečiasis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“.
Aprašomoji dalis
Teisėja nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas AAS „Gjensidige Baltic“, veikiantis per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, 2014-07-07 kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame nurodė, kad 2013-06-21 įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas automobilis Toyota Hilux, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal eismo įvykio dalyvių deklaracijoje nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad dėl eismo įvykio kaltas automobilio MB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas. Eismo įvykio metu Toyota Hilux, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apdrausta transporto priemonių savanoriškuoju draudimu pas ieškovą, todėl nukentėjusiajam asmeniui išmokėta 2991,83 Lt draudimo išmoka. Automobilio MB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta privalomuoju draudimu pas atsakovą. Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 2991,83 Lt, metines 6 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą, bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovas teismui pateiktame 2014-07-25 atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Su pranešimu apie 2013-06-21 eismo įvykį buvo pateikta eismo įvykio deklaracija. Ieškovas apžiūrėjo ir užfiksavo automobilio sugadinimus bei paskaičiavo ir išmokėjo 14357,27 Lt draudimo išmoką draudėjui UAB „Arko AG“. Atsižvelgiant, kad eismo įvykio deklaracijoje buvo nurodyta, kad dėl autoįvykio kaltas R. Š., atsakovas pateikė regresinį reikalavimą UAB DK „PZU Lietuva“, kuri, atskaičiusi nusidėvėjimą, patenkino atsakovo reikalavimą. Nurodytos faktinės aplinkybės pilnai patvirtina, kad už eismo įvykį atsakingas yra R. Š. Jo civilinę atsakomybę apdraudęs draudikas šį faktą taip pat pripažino. Ieškinys nepagrįstas. Prašė ieškinį atmesti. Teismo 2014-09-11 nutartimi įtrauktas į bylą trečiasis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“ teismui pateiktame 2014-09-18 atsiliepime į ieškinį nurodė, kad transporto priemonės Toyota Hilux, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinė atsakomybė įvykio dieną privalomuoju draudimu buvo apdrausta trečiojo asmens. Trečiasis asmuo, nenustatęs objektyvių įrodymų, leidžiančių abejoti eismo įvykio deklaracijoje nurodytomis aplinkybėmis, atlygino atsakovui dėl įvykio jo patirtą žalą.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. balandžio 7 d. sprendimu ieškinį atmetė. Sprendė, kad eismo įvykio aplinkybės, nurodytos eismo įvykio deklaracijoje, taip pat eismo įvykio dalyvių paaiškinimai apie eismo įvykį nesudaro objektyvaus pagrindo paneigti eismo įvykio deklaracijoje konstatuoto fakto, kad dėl autoįvykio yra kaltas automobilio Toyota Hilux, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas. Pagal vairuotojų nurodytas eismo įvykio aplinkybes nėra pagrindo teigti, kad eismo įvykis įvyko dėl to, kad V. K. vairuojamas automobilis nedavė kelio iš dešinės artėjančiai R. Š. valdytai transporto priemonei, nes nėra jokių objektyvių duomenų, kad V. K., važiuodamas nuo kolonėlės, turėjo matyti artėjantį R. Š. vairuojamą automobilį. Kadangi V. K. vairuojamas automobilis buvo tik pradėjęs važiuoti, tikėtina, kad, kaip nurodo V. K., V. K. automobilis iki susidūrimo važiavo labai nedideliu greičiu. Vairuotojas R. Š. taip pat nenurodė, kad V. K., matydamas R. Š. automobilį, nedavė R. Š. automobiliui kelio. R. Š. turėjo pasirinkti tinkamą greitį, važiuoti atsargiai, nes negalėdamas matyti visos degalinės teritorijos negalėjo numatyti galimų kliūčių. Tikėtina, kad R. Š. automobilis važiavo didesniu nei buvo galima pagal situaciją greičiu, nes iš R. Š. parodymų matyti, kad pasukdamas į degalinės teritoriją ir joje pamatęs V. K. automobilį, jau negalėjo savo automobilio suvaldyti ir atsitrenkė į V. K. automobilį. Įvažiuodamas į degalinę, R. Š. turėjo suprasti, kad jo vairuojamas automobilis nėra matomas degalinės teritorijoje prie kolonėlių esančioms ar nuo jų nuvažiuojančioms transporto priemonėms. Esamomis aplinkybėmis sprendė, kad nėra pagrįsta teigti, jog V. K. privalėjo numatyti aplinkybę, kad jam iš dešinės artėja R. Š. transporto priemonė. Turėdamas didelę vairavimo patirtį R. Š. pripažino kaltę dėl eismo įvykio ir nenustatyta jokių objektyvių duomenų, paneigiančių R. Š. kaltės dėl eismo įvykio pripažinimo pagrįstumą. Nagrinėjamo 2013-06-21 eismo įvykio dalyviai visiškai sutarė dėl eismo įvykio aplinkybių, surašydami eismo įvykio deklaraciją ir joje nurodydami asmenį, atsakingą už padarytą žalą. Ieškovo reikalavimas atsakovui dėl ieškovo išmokėtos 866,49 EUR (2991,83 Lt) draudimo išmokos priteisimo, reiškiamas CK 6.1015 str. pagrindu, atmestas kaip nepagrįstas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovas su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 7 d. sprendimu nesutinka, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės rėmėsi automobilio MB vairuotojo V. K. parodymais, suteikdamas jiems prioritetą Toyota Hilux vairuotojo R. Š. parodymų atžvilgiu. R. Š. aiškiai nurodė, kad jo važiavimo greitis buvo labai nedidelis, nes jis įvažiavo į degalinę, todėl teismas nepagrįstai sprendė, kad R. Š. automobilis važiavo didesniu greičiu. Teismas, pasisakydamas, kad vairuotojai privalo laikytis Kelių eismo taisyklių nuostatų, darė nepagrįstą išvadą, jog tik R. Š. jų nesilaikė, visiškai nepasisakė, kad V. K. taip pat turėjo pareigą sulėtinti greitį ir prireikus sustoti bei suprasti, jog jo vairuojamas automobilis nėra matomas į degalinės teritoriją įvažiuojančioms transporto priemonėms ir imtis visų priemonių, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams. R. Š. vairuojama transporto priemonė judėjo V. K. vairuojamai transporto priemonei iš dešinės pusės, todėl V. K. turėjo duoti kelią R. Š., tačiau to nepadarė taip sukeldamas eismo įvykį. Objektyvūs duomenys ir pačios įvykio aplinkybės rodo, kad ne R. Š., o V. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių nuostatas. R. Š. dėl pasimetimo ir V. K. neigiamos reakcijos suklysdamas prisiėmė kaltę.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“ atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti. Paaiškina, kad tarp eismo įvykio dalyvių nekilo ginčo dėl įvykio aplinkybių, be to nėra įrodymų, kad Toyota Hilux vairuotojas iš tiesų nepagrįstai pripažino atsakomybę už padarytą įvykio metu žalą, todėl trečiasis asmuo atlygino atsakovui žalą pagal jo pateiktą regresinę pretenziją.
Atsakovas atsiliepime prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas vertino abiejų vairuotojų parodymus, jų visumą ir nesuteikė niekam prioriteto. V. K. automobilis buvo tik pradėjęs važiuoti, todėl tikėtina, kad jo greitis buvo labai nedidelis. Be to, V. K. po eismo įvykio pasiūlė R. Š. kreiptis į policiją, kad būtų tiksliai išaiškintos visos eismo įvykio deklaracijoje numatytos aplinkybės, tačiau R. Š. atsisakė tai daryti. Abu vairuotojai turi ilgametę vairavimo patirtį, todėl įvykus eismo įvykiui turi įvertinti situaciją ir surašyti eismo įvykio deklaraciją, kas ir buvo padaryta, todėl nėra pagrindo teigti, kad R. Š. dėl pasimetimo ar neigiamos V. K. reakcijos, suklysdamas prisiėmė kaltę.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Skundas atmestinas.
Nustatyta, kad ieškovas AAS „Gjensidige Baltic“, veikiantis per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, buvo apdraudęs transporto priemonę – automobilį Toyota Hilux, valst. Nr.(duomenys neskelbtini). Įvykus eismo įvykiui, kurio metu šis automobilis susidūrė su automobiliu MB valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apdraustu transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomuoju atsakovo AB „Lietuvos draudimas“, ieškovas išmokėjo draudimo išmoką Toyota Hilux automobilio draudėjui pagal savanoriško draudimo sutartį.
Ieškovas reikalavimą grindė tuo, kad jo apdraustojo automobilio vairuotojas nėra kaltas dėl autoįvykio, teigė, kad dėl autoįvykio kaltas automobilį MB valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavęs V. K., tuo pagrindu ir prašė priteisti iš jo automobilį apdraudusios bendrovės, t.y. atsakovo sumą, išmokėtą kaip draudimo išmoka Toyota Hilux automobilio draudėjui.
Ieškovas teismo sprendimo neteisėtumą grindžia tuo, kad teismas netinkamai vertino įrodymus byloje, kad iš esmės rėmėsi automobilio MB vairuotojo V. K. parodymais, suteikdamas jiems prioritetą Toyota Hilux vairuotojo R. Š. parodymų atžvilgiu. Teigia, kad R. Š. aiškiai nurodė, kad jo važiavimo greitis buvo labai nedidelis, nes jis įvažiavo į degalinę, todėl teismas nepagrįstai sprendė, kad R. Š. automobilis važiavo didesniu greičiu. Teismui padarius išvadą, kad dėl autoįvykio kaltas vairuotojas R. Š., kad jo kaltė patvirtinta jo kaltės pripažinimu eismo įvykio deklaracijoje, iekšovo pariega buvo patiekti įrodymus, kad šis vairuotojas suklydo, iš karto po įvykio pripažindamas savo kaltę. Teismo sprendime nurodyti motyvai, kuriais remiantis teismas nusprendė, kad vairuotojas R. Š. kaltas dėl autoįvykio. Tai, kad vairutojas nepadarė klaidos, pripažindamas savo kaltę dėl autoįvykio, leido spręsti tokiso aplinkybės kaip vairuotojo turimas apie 20 metų vairavimo stažas, kad nėra duomenų, jog jo atžvilgiu būtų naudojama prievarta, spaudimas, ar būtų kitos aplinkybės, kurių pasekoje jis nepagrįstai būtų prisiėmęs kaltę dėl autoįvykio. Šis vairuotojas nebuvo apklaustas teismo posėdyje liudytoju, nebuvo nurodytos priežastys, sąlygojusios jį prisiimti kaltę, jos nebuvus, todėl teismas neturėjo pagrindo daryti išvados, kad šis vairutojas nepažeidė Kelių eismo taisyklių 28 punkto reikalavimo – kelyje visada elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams ir nesudarytų kliūčių jų eismui. Tai, kad vairuojas R. Š. susidūrė su vairuotojo V. K. vairuojamu automobiliu tuo metu, kai jis įvažinėjo į degalinės teritoriją, leidžia daryti išvadą, kad jo važiavimo greitis buvo didesnis, nei automobilio MB, kuris buvo tik pradėjęs važiuoti. Priimti vairuotojo V. K. paaiškinimus dėl autoįvykio aplinkybių teismui buvo pagrindo dėl to, kad ir paties ieškovo pateiktame išmokos akte buvo nurodyta, kad Toyota Hilux važiavo neleistinai, susidūrė su kita transporto priemone. Ieškovas nenurodė pagrįstų argumentų, kurie leistų daryti išvadą, jog teismas netinkamai įvertino įrodymus byloje, todėl nenustatyta pagrindų, nurodytų CPK 329-330 straipsniuose, teismo sprendimui panaikinti ar pakeisti.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.