Klaipėdos apygardos teismo nutarimas

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. K. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 12 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. K. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2016 m. balandžio 26 d., tarp 12³⁰ – 12⁴⁶ val., tiksliai nenustatytu laiku, Plungės mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), P. K., vairuodamas P. P. automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir atsitrenkė į dešinėje kelio dalyje stovinčio UAB „E“ automobilio „VW Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinę dešinės pusės dalį, po to iš eismo įvykio vietos automobiliu nuvažiavo neužpildęs eismo įvykio deklaracijos bei nesulaukęs iškviestų policijos pareigūnų, taip pasitraukė iš eismo įvykio vietos, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 219, 219.1, 219.2 punktų reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog P. K. atlikti veiksmai atitinka administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 straipsnio 2 dalyje bei ATPK 130 straipsnio 1 dalies sudėtis. Nagrinėjamu atveju ginčas yra tik dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad eismo dalyviai privalėjo užpildyti deklaraciją, o nukentėjusiajam to nesutikus padaryti, abu eismo įvykio dalyviai privalėjo būti eismo įvykio vietoje iki atvyks policija, tačiau šios pareigos pažeidėjas neįvykdė, todėl, anot teismo, padarė ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo tvirtina, jog nėra subjektyviosios pažeidimo sudėties, t. y. nėra jo tyčios pasišalinant iš eismo įvykio vietos. Anot pažeidėjo, jis iš eismo įvykio pasitraukė tik todėl, kad nukentėjusysis dėl itin mažos žalos atsisakė pildyti eismo įvykio deklaraciją ir jis nežinojo, kad nukentėjusysis kvies policiją.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė kyla už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Šiame straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo objektu laikytina norminiuose teisės aktuose įtvirtinta kelių eismo organizavimo tvarka. Objektyvieji pažeidimo požymiai pasireiškia aktyviais pasitraukimo iš eismo įvykio vietos veiksmais. Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu, ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, t. y. nori taip elgtis.

Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvieji ir subjektyvieji požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo. Pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, objektyvusis požymis – pasišalinimas iš eismo įvykio vietos, o subjektyvusis požymis – kaltė – gali būti tik tyčia. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Iš pirmosios instancijos teismo nutarimo matyti, kad teismas konstatavo objektyviuosius pažeidimo sudėties požymius, tačiau subjektyviųjų požymių buvimo detaliai neanalizavo, tik nurodė, kad pažeidėjo versija dėl pasitraukimo iš eismo įvykio vietos yra neįtikinama ir sprendė kad jis pasišalino siekdamas išvengti griežtesnės nuobaudos taikymo. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad byloje nepakanka duomenų išvadai, kad pažeidėjas iš eismo įvykio pasišalino tyčia, t. y. suvokė, kad daro pažeidimą, numatytą 130 straipsnio 1 dalyje.

Kaltės, jos formos, rūšies subjektyvių administracinio teisės pažeidimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties pažeidėjo prisipažinimu padarius administracinį teisės pažeidimą ar paaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė pažeidimą. Sprendžiant klausimą, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui ir kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013, 2AT-69-2014).

Apeliantas tvirtina, kad jis neturėjo tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos, o priešingai, jis iš įvykio vietos išvažiavo tik tada, kai nukentėjusysis pasakė, jog nenori pildyti eismo įvykio deklaracijos dėl itin mažo žalos dydžio. Apelianto teigimu, nukentėjusysis neminėjo, jog kviečia policiją dėl jo galimo neblaivumo. Tokia pažeidėjo versija iš esmės liko nepaneigta.

Nukentėjusysis, duodamas pirminius parodymus pareigūnui, parodė, kad pažeidėjas išlipo iš savo automobilio, apsižvalgė ir kol jis kvietė policiją, pažeidėjas staiga nuvažiavo (b. l. 13). Teismo posėdžio metu parodė, kad vis tik su pažeidėju kalbėjosi, kad pažeidėjas siūlė pildyti eismo įvykio deklaraciją, taip pat nurodė, kad padarė abiejų automobilių sugadinimų nuotraukas, kad informavo pažeidėją, jog kvies policiją dėl jo galimo neblaivumo. Tolimesni nukentėjusiojo parodymai teisme prieštarauja prieš tai duotiems. Nukentėjusysis tvirtino, kad kviesti policiją nutarė, nes mašina yra valdiška. Nurodė, jog būtų galėjęs pildyti deklaraciją, jei būtų buvę su kuo pildyti (b. l. 43). Iš duotų parodymų lieka neaiški priežastis dėl ko nukentėjusysis norėjo kviesti policiją ir atsisakė pildyti eismo įvykio deklaraciją. Įvertinus jo parodymus, negalima vienareikšmiškai teigti, jog pažeidėjas suprato, kad nukentėjusysis atsisakė pildyti deklaraciją ne dėl žalos mažareikšmiškumo, o dėl jo neblaivumo ar kitų priežasčių ir norėjo kviesti policiją. Be to, nukentėjusiojo nurodyta versija, kad pažeidėjas galbūt buvo neblaivus, taip pat aiškiai nepatvirtina. Nukentėjusysis nurodė, kad tokią prielaidą padarė tik iš pažeidėjo žvilgsnio, tačiau alkoholio kvapo neužuodė. Pažeidėjas tvirtino, kad jis dirbo naktinėje pamainoje ir buvo nemiegojęs. Policijos pareigūnai pažeidėjo iš karto po įvykio neieškojo, nors, žinodami automobilio valstybinius numerius, turėjo visas galimybes jį surasti ir apklausti kuo greičiau po eismo įvykio, tačiau apklausė tik 2016-05-05. Taigi vien nukentėjusiojo nurodyta aplinkybė, kad galimai pažeidėjas buvo neblaivus, šiuo atveju neįrodo, kad pažeidėjas turėjo priežastį pasišalinti iš eismo įvykio tyčia. Nors pažeidėjo sugyventinė, kurią policijos pareigūnai apklausė tos pačios dienos vakarą, apie 21 val., parodė, kad jos sutuoktinis apie 18 val. grįžo neblaivus, nepatvirtina fakto, kad ir eismo įvykio metu jis buvo neblaivus ir dėl to pasišalino iš eismo įvykio vietos. Atkreiptinas dėmesys, jog eismo įvykio laikas - apie 12.30 val.. Byloje nustatytos aplinkybės, tokios kaip pažeidėjo siūlymas pildyti eismo įvykio deklaraciją, nukentėjusiojo automobilių sugadinimų užfiksavimas, kelia pagrįstų abejonių, jog pažeidėjas, žinodamas, kad nukentėjusysis turi jo automobilio duomenis, siekė išvengti atsakomybės ir tyčia pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Kaip minėta, nenuoseklūs nukentėjusiojo parodymai taip pat kelia abejonių, ar tarp jų nebuvo susitarimo nepildyti eismo įvykio deklaracijos dėl itin nedidelės žalos ir tik vėliau, įvertinęs visą situaciją, nukentėjusysis nusprendė kviesti policiją tam, kad eismo įvykis būtų užfiksuotas, nes automobilis priklauso įmonei. Kad nukentėjusiajam nebuvo padaryta didelė žala, patvirtina byloje pateikti nukentėjusiojo automobilio nežymūs sugadinimai. Be to, žala yra atlyginta.

Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Administracinių teisės pažeidimų bylose patraukto administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N9 -990/2006). Įvertinus pažeidėjo elgesį po eismo įvykio, kitus byloje esančius duomenis, nėra pagrindo daryti vienareikšmiškos išvados, kad pažeidėjas, siekdamas išvengti atsakomybės, iš eismo įvykio pasišalino tyčia. Atkreiptinas dėmesys, kad pažeidėjas nuo pat pradžių neginčijo savo kaltės dėl pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, padarymo ir pagal šį straipsnį yra nubaustas. Taigi byloje nėra surinkta vienareikšmiškų, objektyvių ir neginčytinų įrodymų, patvirtinančių pažeidėjo tyčią pasišalinant iš eismo įvykio vietos.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nors tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, tačiau nepagrįstai detaliau neanalizavo ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo subjektyviųjų sudėties požymių buvimo, todėl padarė neteisingą išvadą, kad yra visi ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties požymiai. Nesant visos pažeidimo sudėties, nėra pagrindo taikyti administracinę atsakomybę pagal šį straipsnį. Dėl nurodytų aplinkybių, nutarimo dalis, kuria pažeidėjas pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, ir už tai paskirta nuobauda, naikintina ir administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį pažeidėjui P. K. nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pakeisti Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 12 d. nutarimą.

Panaikinti nutarimo dalį, kuria pažeidėjas P. K. pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalį, ir pagal šį straipsnį P. K. paskirta nuobauda ir administracinio teisės pažeidimo bylą dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, P. K. nutraukti.

Panaikinti nutarimo dalį, kuria vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi subendrintos administracinės nuobaudos ir P. K. paskirta galutinė nuobauda – 1 013 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (keturiems) metams.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutarimas neskundžiamas.