Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Teistumo informacijos tvarkymo skyriaus prašymą priimti procesinį sprendimą dėl D. C., gim. (duomenys neskelbtini), tolesnio bausmės vykdymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2021 m. kovo 4 d. buvo gautas Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Teistumo informacijos tvarkymo skyriaus prašymas priimti procesinį sprendimą dėl D. C., gim. (duomenys neskelbtini), tolesnio bausmės vykdymo.

Nagrinėjant prašymą nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. vasario 24 d. nuosprendžiu kaltinamąjį D. C. (D. C.) pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 6 dalyje ir paskyrė jam 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. liepos 1 d. nuosprendžiu iš dalies patenkino nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą, pakeitė pirmos instancijos teismo nuosprendį pritaikydamas nuteistajam BK 64(1) straipsnį ir paskirtą bausmę sumažindamas vienu trečdaliu, nustatant galutinę 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmę paskiriant atlikti atvirojoje kolonijoje.

2015 m. lapkričio 12 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi buvo patvirtintas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2015 m. spalio 12 d. priimtas nutarimas Nr. 93-819 taikyti nuteistajam D. C. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Nutartis įsiteisėjo 2015 m. spalio 23 d. ir buvo pateikta vykdyti.

Vykdant įsiteisėjusią 2015 m. lapkričio 12 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartį D. C. iš Pravieniškių pataisos namų atvirosios kolonijos Antrojo sektoriaus išvyko 2015 m. lapkričio 23 d. Išvyko adresu (duomenys neskelbtini). Nuo šio momento nėra jokių žinių, kad nuteistojo atžvilgiu būtų buvęs pradėtas probacijos procesas.

Prokuroras teismo posėdyje palaikė prašymą priimti procesinį sprendimą D. C. atžvilgiu.

BVK 159 straipsnis (redakcija, galiojusi nuteistojo paleidimo metu) numato, jog pataisos įstaiga, gavusi teismo potvarkį vykdyti nuteistojo lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos kartu su nutarties nuorašu, paleidžia nuteistąjį iš pataisos įstaigos (BVK 159 straipsnio 1 dalis). Šio straipsnio 1 dalyje nurodytą teismo potvarkį kartu su teismo nutarties nuorašu pataisos įstaiga pateikia probacijos tarnybai (BVK 159 straipsnio 2 dalis).

Tokiu būdu įsiteisėjusi 2015 m. lapkričio 12 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartis, kuria buvo patvirtintas 2015 m. spalio 12 d. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimas Nr. 93-819 taikyti nuteistajam D. C. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, paleidus nuteistąjį turėjo būti pateiktas probacijos tarnyboms (-ai) vykdyti (tuo metu nebuvo vienos Lietuvos probacijos tarnybos).

Į teismo paklausimą Lietuvos probacijos tarnyba atsakė, kad jos duomenimis, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutartis nei Kaišiadorių rajono apylinkės teismo, nei Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos nebuvo pateikta vykdyti Lietuvos probacijos tarnybai ir probacijos vykdymas nebuvo pradėtas D. C. , gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Duomenų apie probacijos procesą nuteistojo atžvilgiu nėra ir Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų duomenų registre (b.l. 29-30).

Baudžiamasis įstatymas nustato, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jeigu jis nebuvo įvykdytas per penkerius metus, kai paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija penkerių metų ir per šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą laiką nuteistasis nevengia atlikti paskirtos bausmės ir nepadaro naujos nusikalstamos veikos (BK 96 straipsnio 1 dalies 2 punktas c) papunktis). Jeigu nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę, senaties eiga sustoja. Šiuo atveju ji atsinaujina nuo tos dienos, kurią nuteistasis pats atvyko atlikti bausmės ar buvo sulaikytas. Tačiau nuosprendis negali būti vykdomas, jeigu po jo įsiteisėjimo dienos praėjo penkiolika metų <...> ir senaties eiga nenutrūko dėl naujos nusikalstamos veikos padarymo (BK 96 straipsnio 3 dalis). Jeigu nuteistasis iki apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties termino pabaigos padaro naują nusikalstamą veiką, senaties eiga nutrūksta. Šiuo atveju apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo naujo nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo (BK 96 straipsnio 4 dalis).

Pažymėtina, kad vengimu atlikti bausmę laikomi tokie tyčiniai nuteistojo veiksmai, kuriais jis tikslingai siekia išvengti paskirtos bausmės atlikimo, pavyzdžiui, slepiasi nuo teisėsaugos institucijų, keičia gyvenamąją vietą, darbo vietą, išvaizdą, gyvena turėdamas padirbtus ar svetimus dokumentus, pabėga iš suėmimo po nuosprendžio įsiteisėjimo ar laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigos. Apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis suprantama kaip baudžiamojo įstatymo nustatytas terminas, kuriam suėjus neįvykdytas apkaltinamasis nuosprendis negali būti vykdomas ir nuteistasis atleidžiamas nuo paskirtos bausmės atlikimo. Asmeniui apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis taikoma, kai egzistuoja sąlygų visuma: a) yra suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas, b) asmuo šio termino laikotarpiu nevengė atlikti paskirtos bausmės ir c) nepadarė naujos nusikalstamos veikos. BK 96 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Iš surinktų duomenų matyti, jog nuteistajam paskirta 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė faktiškai buvo vykdoma tik iki 2015 m. lapkričio 23 d., kol nuteistasis atliko laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose. Po lygtinio nuteistojo paleidimo turėjo būti pradėta jo probacija kaip sąlyginė alternatyva likusiai laisvės atėmimo bausmei. Tačiau nuteistajam išvykus iš pataisos namų nutartis dėl lygtinio paleidimo toliau probacijos tarnybų vykdoma nebebuvo, tačiau ne dėl nuteistojo, o dėl teisėsaugos institucijų kaltės. Nei teismai, nei pataisos namai neperdavė nutarties probacijos tarnyboms probacijos procesui pradėti, atitinkamai tarptautinių susitarimų pagrindu nebuvo svarstomas ir probacijos vykdymo perdavimo nuteistojo gyvenamosios vietos valstybei klausimas. Fakto, jog nuteistasis po paleidimo iš laisvės atėmimo bausmės, išvyko į savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), negalima laikyti vengimu atlikti bausmę. D. C. nei įsipareigojo, nei buvo įpareigotas likti Lietuvos Respublikoje iki lygtinio paleidimo termino pabaigos, tokios pareigos jam nenumatė ir įstatymas.

Motyvuojamoji dalis

Darytina išvada, jog apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis sustojusi nebuvo, teismas neturi duomenų, kad po minėto apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo D. C. būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų Lietuvoje ar kitoje valstybėje, kurios būtų nutraukusios apkaltinamojo nuosprendžio, atitinkamai ir jo pagrindu priimtos Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutarties vykdymo senaties eigos skaičiavimą (b.l. 6-7).

Konstatuotina, kad šiai dienai jau yra suėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 24 d. nuosprendžio, tuo pačiu su šiuo nuosprendžiu susijusios Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutarties vykdymo senaties terminas, kadangi nuo jų įsiteisėjimo yra praėję daugiau nei penkeri metai, todėl D. C. atžvilgiu priimto apkaltinamojo nuosprendžio ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutarties vykdymo procesas nutrauktinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 96 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 364 straipsniu,

nutaria:

nutraukti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 24 d. nuosprendžio, pakeisto Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 1 d. nuosprendžiu, ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutarties, priimtų D. C., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, vykdymą, suėjus baudžiamojo įstatymo numatytai apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senačiai.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.