Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė - Raizgienė, supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 164 straipsnyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. vengia išlaikyti vaiką, o būtent: jis, būdamas darbingas ir sveikas, vengė pareigos išlaikyti vaiką, t. y. žinodamas, jog pagal Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 29 d. sprendimą privalo mokėti priteistą išlaikymą sūnui D. K., gim. (duomenys neskelbtini), mokant po 350 Lt (101,37 Eur) kas mėnesį periodinėmis išmokomis, pradedant mokėti nuo 2006 m. rugsėjo 29 d. iki sūnaus pilnametystės, nuo 2011-02-11 iki 2016-08-16 nevykdė teismo sprendimo ir vengė pareigos išlaikyti savo vaiką, išskyrus laikotarpius nuo 2012-11-20 iki 2012-11-28, kai turėjo nedarbingumą bei nuo 2013-02-13 iki 2013-05-09, nuo 2014-12-20 iki 2015-03-31, kai buvo registruotas Vilniaus teritorinėje darbo biržoje, dėl ko per šį laikotarpį iki 2016-08-01 susidarė bendras 10 157 Eur įsiskolinimas. Šiais veiksmais V. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje.

Kaltinamojo V. S. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma.

Kaltinamasis V. S. savo kaltę pilnai pripažino ir parodė besigailintis, pasižadėjo pradėti mokėti vaiko išlaikymą. Pinigų vaiko išlaikymui neskyrė, kai neturėjo tokios galimybės. Tuo tarpu kai turėjo pinigų, jų duodavo K. K. (duomenys neskelbtini) išsiskyrė su savo buvusia žmona K. K., teismo posėdyje dalyvavo, apie priimtą sprendimą, kad reikia mokėti alimentus po 101,37 Eur kas mėnesį, žinojo, su tuo sutiko. Po teismo sprendimo K. mokėdavo priteistus alimentus maždaug apie dvejus metus. Jai pinigus duodavo į rankas, o ši pasirašydavo popierių, kad pinigus gavo. Nuo 2011 m. mokėti nustojo, nes neturėjo pinigų. Visą tą laiką iki dabar dirba sezoninius darbus. Kai neturi darbo, užsiregistruoja darbo biržoje, kuri kažkokį tai laiką, t. y. už tą laikotarpį, per kurį yra registruotas darbo biržoje, moka po 115 Eur per mėnesį. Po to, kai prasideda darbai, darbo birža nustoja mokėti ir jis gauna atlyginimą (apie 275 Eur). Kadangi yra sukūręs kitą šeimą ir joje augina vaiką, todėl iš tokio atlyginimo yra sunku mokėti alimentus. Sugyventinė dirba, tačiau uždirba nedaug, tik minimumą, jiems reikia mokėti už komunalines paslaugas ir auginti vaiką, todėl yra sunku mokėti priteistus alimentus. Su savo sūnumi D. bendrauja, tačiau nedažnai. Kai turi pinigų, kažkiek duoda sūnui. Šiuo metu yra jam davęs 100 Eur, kad jis susiruoštų į mokyklą. Prieš trejus metus padovanojo mobiliojo ryšio telefoną. Kai turėdavo daugiau pinigų, jų duodavo. Pripažįsta nemokantis alimentų, tačiau ne iš blogos valios, o tiesiog dėl pinigų trūkumo. Negali paaiškinti, kodėl jam dirbant iš darbovietės nebuvo išskaičiuotas išlaikymas. Darbdavys minėjo, jog nebuvo gavęs jokių dokumentų dėl išieškojimo vykdymo (b. l. 84, 85).

Liudytoja K. K. apklausos metu parodė, kad V. S. buvo jos sugyventinis. Turi bendrą vaiką D. K., gim. (duomenys neskelbtini) išsiskyrė. Vilniaus apylinkės teismas 2006-11-29 sprendimu iš V. S. priteisė alimentus po 350 Lt (101,37 Eur). Nuo 2011 m. vaiko išlaikymui pinigų V. S. nebemokėjo, jai po 57 Eur moka Vaikų išlaikymo fondas. Nuo 2011 metų V. S. nesidomi vaiko gyvenimu, vaiko išlaikymui pinigų neskyrė, jokių dovanų nepirko. 2014-12-29 paprašė antstolės nutraukti alimentų išieškojimą, nes antstolė pasakė viską padariusi ir daugiau negali imtis jokių veiksmų. Vaikų išlaikymo fondas moka išmokas, todėl vykdomoji byla buvo baigta. Vaiko tėvas iki šiol nieko nemoka (b. l. 17, 18).

Antstolės V. Meškauskienės 2011-06-15 pažymoje nurodomos sumos, kurios buvo išieškotos iš V. S. nepilnamečio vaiko išlaikymui (b. l. 6).

Sprendimas apie išmokų iš vaikų išlaikymo fondo mokėjimo, patvirtina, jog nuo 2011-06-16 kiekvieną mėnesį Vaikų išlaikymo fondas moka D. K. išmokas po 56,48 Eur (b. l. 7). Vaikų išlaikymo fondo administracijos prašyme pradėti ikiteisminį tyrimą nurodyta, kokiais laikotarpiais ir kokios sumos buvo išmokėtos K. K. už sūnaus D. K. išlaikymą. Minėtas išmokas mokėjo vaikų išlaikymo fondo administracija (b. l. 3-4).

Byloje esantys duomenys patvirtina V. S. gautas pinigines lėšas, jam nuosavybės teise priklausančias transporto priemones (b. l. 35, 59, 78, 79).

Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2007-01-18 vykdomasis raštas patvirtina, jog iš V. S. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2006-11-29 sprendimu buvo priteista nepilnamečio sūnaus D. K. išlaikymui po 101,37 Eur kas mėnesį nuo 2006-09-29 iki vaiko pilnametystės (b. l. 25).

Byloje esanti pažyma apie 2004-2016 m gyventojui išmokėtas išmokas ir išskaičiuotą pajamų mokestį pagal pajamų rūšis patvirtina V. S. gautas pinigų sumas, nurodo esamas darbovietes (b. l. 79). Asmens darbovietės taip pat užfiksuotos Sodros pažymoje (b. l. 94).

Kaltinamasis V. S. savo kaltę pripažino, teismas vadovaujasi jo parodymais, kuriuos patvirtina Vaikų išlaikymo fondo administracijos pateikti duomenys bei kita bylos medžiaga. Minėtais duomenimis nustatyta, kad V. S. nevykdo teismo sprendimo jam nustatytos vaiko išlaikymo pareigos, nemokėdamas jam alimentų. Kaltinamojo V. S. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 164 straipsnį.

Kaltinamojo V. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamojo V. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.

Teismas, skirdamas V. S. bausmę, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams, kaltinamasis anksčiau neteistas (b. l. 91), administracine tvarka baustas (b. l. 88), išsiskyręs, dirbantis (b. l. 93), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydytas (b. l. 96, 97), į Priklausomybės ligų centro įskaitą neįrašytas (b. l. 98).

Teismas, atsižvelgdamas į bylos duomenis ir esant visiems Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, daro išvadą, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. V. S. sutinka su tuo, kad procesas šioje baudžiamojoje byloje būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka ir su prokuroro pasiūlyta bausme (b. l. 99, 100).

V. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 86, 87), paliktina iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Nors prokuroras siūlo kaltinamajam kartu su laisvės apribojimo bausme paskirti įpareigojimą nustatytu laiku (nuo 23.00 val. iki 6.00 val.) būti namuose, tačiau, teismo vertinimu, yra tikslinga kaltinamajam skirti kitokio pobūdžio įpareigojimą – tęsti darbą, o, jo netekus, nedelsiant užsiregistruoti darbo biržoje. Atsižvelgiant į inkriminuotos nusikalstamos veikos pobūdį, laikytina, jog būtent toks įpareigojimas būtų tinkamiausias, nustatantis kaltinamajam pareigą toliau dirbti, gauti legalias pajamas bei suteiksiantis realią galimybę išlaikyti savo nepilnametį sūnų. Kitas prokuroro siūlomas įpareigojimas - visą bausmės laiką be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios, yra perteklinis, kadangi tokia pareiga nuteistajam savaime kyla iš laisvės apribojimo bausmės.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. S. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, ir paskirti 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį visą bausmės laiką toliau dirbti, o, netekus darbo, nedelsiant užsiregistruoti darbo biržoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 dalimi, ir V. S. paskirti galutinę bausmę – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant visą bausmės laiką toliau dirbti, o, netekus darbo, nedelsiant užsiregistruoti darbo biržoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

V. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135, tel. +370 5 276 0145).

Daugiau informacijos galima rasti http://www.vrpi.lt.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.