Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2020-07-10 · Civilinė byla Nr. e2YT-7152-998/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-07-10
Bylos Nr.
e2YT-7152-998/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Diana Bučienė
Pareiškėjas
E. V.
Suinteresuotas asmuo
D. S., A. L., N. L., Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities skyrius
Advokatai
Raimondas Kivylius
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-7152-998/2020Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04321-2020-5Procesinio sprendimo kategorija 3.2.7.1; 3.4.5.11 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. liepos 10 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Diana Bučienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. V. skundą dėl antstolės R. V. veiksmų, suinteresuoti asmenys D. S., A. L., N. L., Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities skyrius, antstolė R. V..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja E. V. kreipėsi į antstolę R. V., prašydama panaikinti 2020 m. gegužės 14 d. pratvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese“. Pareiškėja nurodo, kad skundžiamu patvarkymu antstolė vykdymo procese vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitė pradinę skolininkę D. S. nauja skolininke E. V. laikinosios globos laikotarpiui. Pareiškėjos teigimu, ji nėra perėmusi jokių patvarkyme nurodytos skolininkės D. S. teisių ar pareigų. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. balandžio 9 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl D. L. laikinosios globos nustatymo“ D. S. sūnui D. L., gim. (duomenys neskelbtini), yra nustatyta laikinoji globa, o nepilnamečio vaiko globėja yra paskirta ji, jo močiutė E. V.. Pažymi, kad nei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 3.240 straipsnyje nei kituose CK trečiosios knygos straipsniuose nėra nurodyta, kad globėjas yra globotinio tėvų teisių ir pareigų perėmėjas. Globos nustatymo ir globėjo paskyrimo atveju nėra teisių perėmimo. E. V. nurodo, kad ji yra vaiko globėja, tačiau nėra pradinės skolininkės D. S. teisių perėmėja, todėl antstolis neturi teisės globėją pavadinti skolininke ir jos atžvilgiu atlikti vykdymo veiksmus. Atkreipia dėmesį, kad antstolis, vykdydamas teismo sprendimą šiuo atveju pirmiausia turi paisyti ne išieškotojo bei savo asmeninių interesų – užsidirbti, bet nepilnamečio vaiko teisių ir interesų. Teigia, kad proceso šalies pakeitimo klausimą šiuo atveju turėtų nagrinėti ne antstolis, o teismas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 48 straipsnio nustatyta tvarka ir išklausyta nepilnamečio vaiko nuomonė bei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistų išvados.

Antstolė R. V. 2020 m. birželio 9 d. patvarkymu netenkino pareiškėjos skundo ir vadovaudamasi CPK 510 straipsnio 2 dalimi, skundą perdavė apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolės kontoros buveinė. Antstolės patvarkyme nurodoma, kad kontoroje vykdomas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 9 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl A. L., N. L. ir D. S. bendravimo su nepilnamečiu vaiku D. L. tvarkos nustatymo. 2020 m. balandžio 15 d. išieškotojų A. L. ir N. L. atstovas advokatas Raimondas Kivylius pateikė vykdymui 2019 m. spalio 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl bendravimo su nepilnamečiu vaikaičiu D. L. tvarkos nustatymo. Kartu su vykdomuoju raštu išieškotojų atstovas pateikė 2020 m. balandžio 9 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą „Dėl D. L. laikinosios globos nustatymo“ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo D. L. paskirta globėja E. V., gyvenanti (duomenys neskelbtini). Antstolė nurodo, kad 2020 m. balandžio 15 d. priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti. 2020 m. balandžio 17 d. surašyti: raginimas įvykdyti sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), vykdymo išlaidų apskaičiavimas Nr. (duomenys neskelbtini). Priimdama vykdomąjį dokumentą, nustatė, kad vykdomajame rašte nurodyta skolininkė D. S. atlieka bausmę Panevėžio pataisos namuose (duomenys neskelbtini), todėl raginimas įvykdyti sprendimą išsiųstas šiuo adresu. Taip pat, vadovaujantis išieškotojų atstovo pateiktu Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu „Dėl D. L. laikinosios globos nustatymo“ Nr. (duomenys neskelbtini), raginimas išsiųstas laikinajai globėjai E. V., kuri, prisiimdama vaiko globą, prisiėmė ir atsakomybę tinkamai užtikrinti jo atstovavimą bei teisių ir teisėtų interesų gynybą. 2020 m. gegužės 7 d. D. S. pateikė skundą nurodydama, kad ji negali įvykdyti teismo sprendimo, nes atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, pateikė Plungės apylinkės teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartį, kuria leido Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui paimti nepilnametį vaiką D. L. iš jo tėvų D. S. ir S. L. su tikslu paskirti laikiną globą, kol D. S. atliks laisvės atėmimo bausmę. 2020 m. gegužės 14 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) skundai buvo netenkinti ir atiduoti teismui kartu su vykdomąja byla. 2020 m. gegužės 14 d. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priimtas patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolininkės D. S. pakeitimo nauja skolininke E. V. laikinosios globos laikotarpiui. Dėl pareiškėjos skundo antstolė pažymi, kad E. V. yra paskirta D. L. laikinąja globėja. Sutikdama būti laikinąja globėja, ji prisiėmė visas teises ir pareigas atstovauti nepilnametį vaiką. Laikinoji globėja E. V. – įstatyminė nepilnamečio vaiko atstovė, atstovaujanti vaiko interesus pagal įstatymą pagal CK 3.240 straipsnį, teismo priimti sprendimai, susiję su nepilnamečiu vaiku D. L., privalomi jai, kaip įstatyminei atstovei ir turi būti vykdomi. Be to, nustatyta, kad Plungės apylinkės teisme 2020 m. kovo 24 priimtas ieškovės E. V. ieškinys skirti ją nepilnamečio D. L. nuolatine globėja. Tokiu būdu pareiškėjos samprotavimas, kad ji nėra tėvų teisių ir pareigų perėmėja, yra nepagrįstas, nes kaip tik tapdama laikinąja globėja, o galimai ir nuolatine globėja, prisiėmė globotinio tėvų teises ir pareigas, nustatytas CK 3.271 straipsnyje bei Vaiko globos organizavimo nuostatose ir kurias ji privalo vykdyti. Antstolė nurodo, kad vykdymas šioje vykdomojoje byloje nėra sustabdytas, teismo sprendimas dėl bendravimo tvarkos nepakeistas, nepilnamečiui vaikui D. L. paskirta laikinoji globa, todėl D. L. įstatyminė atstovė E. V. teisėtai pakeista skolininke vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuri privalo vykdyti teismo sprendimą dėl bendravimo tvarkos su seneliais nustatymo. Antstolė pažymi, kad visas aplinkybes dėl vaiko gerovės ir argumentus dėl vaiko interesų įvertino Vilniaus apylinkės teismas, priimdamas sprendimą dėl A. L., N. L. ir D. S. bendravimo su nepilnamečiu vaiku D. L. tvarkos nustatymo, todėl įsiteisėjęs teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip negu CPK nustatyta tvarka.

Atsiliepimas

Suinteresuoti asmenys N. L. ir A. L. pateikė teismui atsiliepimą į pareiškėjos skundą, kuriuo prašo skundą atmesti. Nurodo, kad E. V. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. balandžio 9 įsakymu „Dėl D. L. laikinosios globos nustatymo“ Nr. (duomenys neskelbtini) yra paskirta D. L. laikinąja globėja. Sutikdama būti globėja, ji prisiėmė visas teises ir pareigas atstovauti nepilnametį vaiką. Laikinoji globėja E. V. yra įstatyminė nepilnamečio vaiko atstovė, ji atstovauja vaiko D. L. interesus pagal įstatymą, tad teismo priimti sprendimai, susiję su nepilnamečiu vaiku D. L., jai yra privalomi kaip įstatyminei atstovei ir turi būti vykdomi. E. V., būdama paskirta nepilnamečio vaiko D. L. laikinąją globėja, privalo užtikrinti priimto teismo sprendimo, kuriuo nustatyta vaiko senelių bendravimo tvarka, įgyvendinimą. Teismo priimtame sprendime yra nustatyta tokia bendravimo tvarka, kuri atitinka nepilnamečio vaiko interesus. Antstolis neturi teisės kvestionuoti priimtų teismo sprendimų.

Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų į skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

remiantis vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, jog antstolė R. V. vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtą pagal 2020 m. balandžio 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl A. L., N. L. ir D. S. bendravimo su nepilnamečiu vaiku D. L. tvarkos nustatymo.

2020 m. balandžio 9 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu „Dėl D. L. laikinosios globos nustatymo“ Nr. (duomenys neskelbtini), D. L. nustatyta laikinoji globa nuo 2020 m. balandžio 8 d., vaiko globėja paskirta E. V..

E. V. – D. L. močiutė, D. S. mama. D. S. atlieka laisvės atėmimo bausmę.

2020 m. gegužės 14 d. antstolė priėmė skundžiamą patvarkymą „Dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese“ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo vykdymo procese vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitė pradinę skolininkę D. S. nauja skolininke E. V. laikinosios globos laikotarpiu.

Vykdymo procesui galioja teisėtumo principas, reiškiantis, kad antstolis privalo veikti teisėtai, neviršyti jam teisės aktų suteiktų įgalinimų (CPK 585 straipsnio 4 dalis), laikytis CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos. Antstolių įstatymas įpareigoja antstolį vykdant vykdomuosius dokumentus imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus ir nepažeisti kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėja skundu prašo panaikinti antstolės 2020 m. gegužės 14 d. priimtą patvarkymą „Dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese“ Nr. (duomenys neskelbtini), teigdama, kad nėra D. S. teisių perėmėja, o šį klausimą turėjo spręsti teismas CPK 48 straipsnio pagrindu.

Procesinių teisių perėmimas vykdymo procese reglamentuojamas CPK 596 straipsnyje. Antstolis savo iniciatyva, vykdymo proceso šalių ar suinteresuotų asmenų prašymu per septynias darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos patvarkymu išsprendžia vykdymo proceso šalies pakeitimo klausimą. Antstolio patvarkymas pakeisti arba atsisakymas pakeisti vykdymo procese išieškotoją ar skolininką fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais gali būti skundžiamas šiame Kodekse nustatyta tvarka. Apie vykdymo proceso šalies pakeitimą antstolis praneša vykdomąjį dokumentą išdavusiai institucijai ir vykdymo proceso šalims Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka (CPK 596 straipsnio 1 dalis). Visi veiksmai, atlikti iki įstojimo į vykdymo procesą, teisių perėmėjui privalomi tiek, kiek jie buvo privalomi anksčiau procese dalyvavusiam asmeniui (CPK 596 straipsnio 1 dalis).

Kaip matyti, CPK 596 straipsnis aiškiai reglamentuoja teisių perėmimą vykdymo procese, tuo tarpu pareiškėja tik deklaratyviai samprotauja apie galimą teisių perėmimą vykdymo procese CPK 48 straipsnio pagrindu ir teikia savaip suvokiamas teisės aiškinimo taisykles, kas šiuo atveju visiškai neatitinka CPK normų, reglamentuojančių šalies pakeitimą vykdymo procese. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos teiginiai, kad vykdymo proceso šalį turėjo pakeisti teismas, yra visiškai nepagrįsti ir atmestini.

Teismas taip pat kritiškai vertina pareiškėjos teiginius, kad ji nėra D. S. teisių perėmėja.

Pagal CK 3.253 straipsnio 1 dalį, vaiko laikinoji globa (rūpyba) – laikinai be tėvų globos likusio vaiko priežiūra, auklėjimas, jo teisių ir teisėtų interesų atstovavimas bei gynimas šeimoje, šeimynoje, globos centre ar vaikų globos (rūpybos) institucijoje. CK 3.271 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vaiko globėjas (rūpintojas) privalo: 1) užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą; 2) rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi; 3) auklėti vaiką; 4) spręsdamas klausimus, susijusius su vaiko interesais, bendradarbiauti su savivaldybės administracija, globos centru, valstybine vaiko teisių apsaugos institucija ir kitomis suinteresuotomis valstybės ir savivaldybių institucijomis; 5) netrukdyti vaikui bendrauti su tėvais, jei tai nekenkia vaiko interesams; 6) palaikyti ryšius su vaiko tėvais, informuoti vaiko tėvus ar artimuosius giminaičius, jeigu jie to pageidauja, apie vaiko vystymąsi, sveikatą, mokymąsi ir kitais svarbiais klausimais; 7) rūpintis vaiko laisvalaikiu, atsižvelgdamas į jo amžių, sveikatą, išsivystymą ir polinkius; 8) rengti vaiką savarankiškam gyvenimui ir darbui šeimoje, pilietinėje visuomenėje ir valstybėje. Vaiko globėjas (rūpintojas) yra vaiko atstovas pagal įstatymą ir gina jo teises ir teisėtus interesus (CK 3.253 straipsnio 1 dalį).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2020 m. balandžio 9 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) D. L. nustatyta laikinoji globa, vaiko globėja paskirta močiutė E. V.. Kaip matyti iš aukščiau išdėstytų vaiko globėjo pareigų ir teisų, E. V. yra vaiko atstovė, kuri turi ginti ir užtikrinti nepilnamečio teises. Teismo vertinimu, antstolė, atsižvelgdama į tai, kad vaiko globėja paskirta močiutė E. V., pagrįstai vykdymo procese vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitė pradinę skolininkę mamą D. S. į naują skolininkę močiutę E. V., kuri šiuo metu ir rūpinasi vaiku, jį globoją bei gali užtikrinti sprendimo vykdymą. Pareiškėjos deklaratyvūs samprotavimai dėl to, jog antstolė neturi teisės globėją pavadinti skolininke ir jos atžvilgiu atlikti vykdymo veiksmus, neturi jokio teisinio ir loginio paaiškinimo, nes dar kartą teismas pabrėžia, kad būtent E. V. yra vaiko globėja, todėl ji, kaip įstatyminė atstovė, privalo veikti vaiko interesais ir jį atstovauti. Pažymėtina, kad šiuo atveju vykdymo veiksmai yra atliekami tam, kad būtų tinkamai įgyvendinta vaiko teisė bendrauti su seneliais N. L. ir A. L. iš tėvo pusės. Vaiko mama atlieka bausmę įkalinimo įstaigoje, todėl ji realiai negali užtikrinti vaiko bendravimo tvarkos įgyvendinimo su N. L. ir A. L.. Vaiko globėja yra paskirta močiutė E. V., kurios pareiga užtikrinti vaiko visavertį vystymąsi ir atstovauti jo teises visose gyvenimo srityse, tarp jų ir bendravime su kitais seneliais. Todėl akivaizdu, kad E. V., esant paskirtai vaiko globėjai, ji vykdymo procese, kuris užtikrina vaiko ir jo artimųjų bendravimą, yra šalis, nes veikia kaip vaiko atstovė ir privalo vykdyti teismo sprendimą. Taigi, darytina išvada, kad E. V., kaip vaiko globėja, gali būti vykdymo proceso šalimi, o antstolės veiksmai, pakeičiant pradinę skolininkę D. S. nauja skolininke E. V., yra teisėti ir pagrįsti.

Dėl pareiškėjos teiginių, kad antstolis, vykdydamas teismo sprendimą, šiuo atveju turi paisyti ne išieškotojo bei savo asmeninių interesų – užsidirbti, teismas išaiškina, kad antstoliui nesuteikta prerogatyva spręsti ar kvestionuoti jam pateiktų vykdyti vykdomųjų dokumentų pagrįstumo ar nustatinėti naują bendravimo tvarką. Priimtas teismo sprendimas privalo būti vykdytinas, o antstolio pareiga yra tik užtikrinti tinkamą sprendimo vykdymą.

Vadovaujantis nustatytomis aplinkybėmis konstatuotina, kad teismas nenustatė pareiškėjos teisių ir vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų pažeidimų, skundžiami antstolės veiksmai yra teisėti ir pagrįsti, nenustatyta jokio teisinio ir faktinio pagrindo panaikinti antstolės 2020 m. gegužės 14 d. priimtą patvarkymą „Dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese“ Nr. (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėjos skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 510, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjos E. V. skundą dėl antstolės R. V. veiksmų atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti antstolei R. V..

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Diana Bučienė