- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-14
- Bylos Nr.
- 2S-1216-459/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-16330-2016-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimonda Andrulienė
- Pareiškėjas
- S. G.
- Suinteresuotas asmuo
- J. S.
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo S. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo S. G. skundą dėl antstolės V. V. veiksmų, suinteresuotas asmuo J. S.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolės veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0162/12/01091, prašė įpareigoti antstolę toje pačioje byloje išnagrinėti skundą dėl antstolės V. V. procesinių veiksmų ir dėl jos atsisakymo atlikti procesinius veiksmus; įpareigoti antstolę sugrąžinti pareiškėjui 82,54 Eur (285,00 Lt) už spyną, kurią faktiškai sulaužė pati išieškotoja J. S.; pripažinti 2016 m. lapkričio 24 d. patvarkymą Nr. 0162/12/01091-5R-13245, pasirašytą antstolės padėjėjos A. M., niekiniu, negaliojančiu ir jį panaikinti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 24 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė. Teismas nurodė, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas 2016 m. lapkričio 22 d. skundu kreipėsi į antstolę, prašydamas panaikinti 2016 m. spalio 7 d. patvarkymą, išnagrinėti skundą ir grąžinti nuskaičiuotus pinigus – 82,54 Eur už spyną. Antstolė 2016 m. lapkričio 24 d. patvarkymu Nr. 5R-13245 (kurį skundžia pareiškėjas) grąžino S. G. jo 2016 m. lapkričio 22 d. skundą, motyvuodama tuo, kad skundas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu jau buvo išnagrinėtas. Minėtame patvarkyme taip pat nurodyta, kad S. G. 2016 m. spalio 5 d. skundu kreipėsi į antstolę, prašydamas panaikinti 2016 m. birželio 8 d. patvarkymą ir grąžinti neteisėtai išieškotus pinigus už spyną (82,54 Eur). Antstolė 2016 m. spalio 7 d. patvarkyme Nr. 5R-11637 nurodė, kad skundas neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111-113 straipsniuose bei Sprendimų vykdymo instrukcijos 29 punkte keliamų reikalavimų bei nurodė, kad skundui pateikti praleistas naikinamasis devyniasdešimties dienų terminas, o pareiškėjas atnaujinti termino neprašė. Atsižvelgdama į tai, antstolė grąžino skundą pareiškėjui.Teismas padarė išvadą, kad antstolė, priimdama tiek 2016 m. lapkričio 24 d., tiek 2016 m. spalio 7 d. patvarkymus, neišnagrinėjo pareiškėjo pateiktų skundų, kaip teigia pareiškėjas. Be to, antstolė 2016 m. spalio 7 d. patvarkymu grąžindama pareiškėjui jo 2016 m. spalio 5 d. skundą, kaip neatitinkantį įstatymo reikalavimų bei dėl to, kad praleistas naikinamasis terminas jam pateikti (skundžiant 2016 m. birželio 8 d. patvarkymą, akivaizdu, kad praleistas 90 dienų naikinamasis terminas skundui paduoti), o 2016 m. lapkričio 24 d. patvarkymu atsisakydama priimti S. G. skundą dėl to, kad jis jau išnagrinėtas 2016 m. spalio 7 d. patvarkymu ir jį grąžindama pareiškėjui, neturėjo pareigos šių patvarkymų kartu su vykdomąja byla ir skundu perduoti ir teismui, t. y. teismas šiuo konkrečiu atveju neturi pagrindo konstatuoti antstolės neveikimo. Taip pat teismas atkreipė pareiškėjo dėmesį, jog jis neprašė atnaujinti praleisto termino skundui paduoti, tačiau antstolė nustatė, kad jis praleistas, be to, suėjęs naikinamasis terminas. Naikinamasis terminas nebegali būti atnaujinamas, ir asmuo praranda teisę atlikti procesinį veiksmą, kuriam atlikti terminas buvo nustatytas. Pasisakydamas dėl antstolės veiksmų, išieškant iš pareiškėjo 82,54 Eur, teisėtumo, teismas atkreipė dėmesį, jog 2014 m. birželio 20 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkyme nurodyta 285,00 Lt suma yra ne už spynų atrakinimą ir spyneles, kaip teigia pareiškėjas. Ši suma yra atlygis antstoliui vykdomojoje byloje Nr. 0109/00522 (v. b. l. 211). Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad pareiškėjas klaidingai interpretuoja 2014 m. birželio 20 d. patvarkymo 2.3. punkte nurodytą 285,00 Lt sumą kaip išieškojimą už spynų atrakinimą ir širdeles – ši suma neabejotinai yra atlygis antstoliui vykdomojoje byloje Nr. 0109/00522. Teismo išdėstytų ir įvertintų aplinkybių pagrindu pareiškėjo reikalavimą įpareigoti antstolę grąžinti 82,54 Eur (285,00 Lt) sumą atmetė kaip nepagrįstą.Susipažinęs su skundžiamu 2016 m. lapkričio 24 d. patvarkymu Nr. 5R-13245, teismas nustatė, kad jame pasirašė antstolės padėjėja A. M.. Pareiškėjo teigimu, antstolės padėjėja A. M. neturi jokio teisėto pagrindo ir įgaliojimo pasirašinėti patvarkymus vietoj antstolės, todėl minėtas patvarkymas turi būti pripažintas niekiniu, negaliojančiu ir turi būti panaikintas. Teismas nurodė, kad iš esmės antstolio padėjėjas atlieka tokias pat funkcijas, kaip ir antstolis, išskyrus Antstolių įstatyme nustatytas išimtis, t. y. rengia ir pasirašo patvarkymus, procesinių veiksmų atlikimo aktus, įteikia ar perduoda dokumentus ir kt.. Teisingumo ministerijos 2016 m. kovo 7 d. duomenimis antstolės V. V. padėjėja A. M. yra įrašyta į antstolių padėjėjų sąrašą. Todėl pareiškėjo S. G. argumentai, jog antstolės padėjėja neturėjo teisinio pagrindo pasirašyti ginčijame patvarkyme, atmestini kaip visiškai nepagrįsti ir neįrodyti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-04-24 nutarties pirmą punktą ir grąžinti skundą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui žodinio proceso tvarka.Pareiškėjas nurodo, jog skundžiamo antstolės patvarkymo negavo, o sužinojęs apie jį apskundė patvarkymą nepraleidęs 20 dienų termino. Todėl teismo išvada, kad jau nebegalima kreiptis į teismą su skundu dėl antstolės veiksmų vertintina kaip atgrasymas apskritai kreiptis į teismą. Į bylą pateikta PVM sąskaita – faktūra įrodo, jog 82,54 Eur suma apskaičiuota už spynos pakeitimą ir nėra vykdymo išlaidos. Be to, vykdymo išlaidas antstolė turėjo išieškoti įstatymo nustatyta tvarka, po vykdomosios bylos užbaigimo, kreipdamasi į teismą, kad pareiškėjas turėtų galimybę ginčyti vykdomųjų išlaidų dydį.Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo prašo skundą atmesti ir skirti pareiškėjui maksimalią baudą už piktnaudžiavimą procesu. Suinteresuotas asmuo teigia, jog jau daug metų rašo atsiliepimus į pareiškėjo nepagrįstus skundus. Pareiškėjas akivaizdžiai piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, todėl jam turėtų būti paskirta maksimali bauda, kaip teikiančiam nesąžiningus skundus ir sąmoningai veikiančiam prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.Iš bylos medžiagos nustatyta, kad antstolės V. V. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0162/12/01091 pagal Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gegužės 21 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-190-524/2010 dėl 30 155,37 Eur skolos išieškojimo iš skolininko S. G. išieškotojos J. S. naudai (v. b. l. 7). Pareiškėjas 2016 m. lapkričio 22 d. skundu kreipėsi į antstolę, prašydamas panaikinti 2016 m. spalio 7 d. patvarkymą, išnagrinėti skundą ir grąžinti nuskaičiuotus pinigus – 82,54 Eur už spyną. Antstolė 2016 m. lapkričio 24 d. patvarkymu Nr. 5R-13245 (kurį skundžia pareiškėjas) grąžino S. G. jo 2016 m. lapkričio 22 d. skundą, motyvuodama tuo, kad skundas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu jau buvo išnagrinėtas. Minėtame patvarkyme taip pat nurodyta, kad S. G. 2016 m. spalio 5 d. skundu kreipėsi į antstolę, prašydamas panaikinti 2016 m. birželio 8 d. patvarkymą ir grąžinti neteisėtai išieškotus pinigus už spyną (82,54 Eur). Antstolė 2016 m. spalio 7 d. patvarkyme Nr. 5R-11637 nurodė, kad skundas neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111-113 straipsniuose bei Sprendimų vykdymo instrukcijos 29 punkte keliamų reikalavimų ir nurodė, kad skundui pateikti praleistas naikinamasis devyniasdešimties dienų terminas, o pareiškėjas atnaujinti termino neprašė. Atsižvelgdama į tai, antstolė grąžino skundą pareiškėjui. Pareiškėjas kreipėsi į teismą pateikdamas skundą dėl antstolės veiksmų ir prašydamas įpareigoti antstolę toje pačioje byloje išnagrinėti skundą dėl antstolės V. V. procesinių veiksmų ir dėl jos atsisakymo procesinius veiksmus atlikti; įpareigoti antstolę sugrąžinti pareiškėjui 82,54 Eur (285,00 Lt) už spyną, kurią faktiškai sulaužė pati išieškotoja J. S.; pripažinti 2016 m. lapkričio 24 d. patvarkymą Nr. 0162/12/01091-5R-13245, pasirašytą antstolės padėjėjos A. M., niekiniu, negaliojančiu ir jį panaikinti. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė.Pareiškėjas 2016-11-23 pateikė antstolei skundą (skundo data 2016-11-22) dėl jos 2016-10-07 patvarkymo, kuriuo antstolė grąžino 2016-10-05 gautą skundą pareiškėjui, konstatavusi, jog pareiškėjas skundžia 2016-06-08 patvarkymą, tačiau skundas neatitinka CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcijos reikalavimų, be to, praleistas 90 dienų naikinamasis terminas apskųsti antstolės veiksmus, o pareiškėjas jo atnaujinti neprašo. Antstolė, susipažinusi su 2016-11-23 pateiktu skundu, 2016-11-24 patvarkymu grąžino jį pareiškėjui, nes skundas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu jau išnagrinėtas. Taigi antstolė tiek 2016-10-05, tiek 2016-11-23 gautus skundus grąžino pareiškėjui: pirmąjį dėl to, jog praleistas terminas apskųsti antstolės veiksmus, o antrąjį dėl to, jog analogiškas skundas jau išnagrinėtas. Pareiškėjas kreipėsi tiesiogiai į teismą su skundu dėl antstolės veiksmų, prašydamas 2016-11-24 patvarkymą pripažinti niekiniu ir negaliojančiu bei jį panaikinti, o taip pat tenkinti jo 2016-11-23 skundą ir įpareigoti antstolę grąžinti pareiškėjui 82,54 Eur sumą. Pirmosios instancijos teismas 2016-12-13 nutartimi skundą atsisakė priimti, nes jis paduotas nesilaikant išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos. Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs dėl šios nutarties paduotą pareiškėjo atskirąjį skundą, 2017-03-23 nutartimi skundą tenkino, panaikino pirmosios instancijos teismo 2016-12-13 nutartį ir perdavė klausimą dėl skundo priėmimo pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Teismas nutartyje konstatavo, jog, nors antstolė 2016-11-24 patvarkyme nurodė tik tai, kad pareiškėjo skundą grąžina pareiškėjui, tačiau iš patvarkymo turinio darytina išvada, kad antstolė pareiškėjo skundo netenkino, todėl vadovaujantis CPK 510 straipsnio 3 dalimi turėjo skundą kartu su vykdomąja byla persiųsti pirmosios instancijos teismui, tačiau to nepadarė. Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog nenustatyta, kad pareiškėjas į teismą kreipiasi dėl antstolės neveikimo. Šių įsiteisėjusios apygardos teismo nutarties argumentų pagrindu darytina išvada, jog antstolė nepagrįstai neperdavė 2016-11-22 pareiškėjo skundo kartu su vykdomąja byla nagrinėti teismui, todėl pareiškėjo skundo argumentai dėl antstolės neveikimo yra pagrįsti. Dėl šios priežasties iš revizuojamos pirmosios instancijos teismo 2017-04-24 nutarties šalintini argumentai, kad šiuo konkrečiu atveju teismas neturi pagrindo konstatuoti antstolės neveikimo. Tačiau tai nesąlygoja pirmosios instancijos teismo 2017-04-24 nutarties neteisėtumo, nes, nors pirmosios instancijos teismas ir nepagrįstai nekonstatavo antstolės neveikimo, tačiau jis iš esmės įvertino pareiškėjo 2016-11-22 skundo pagrįstumą ir apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiuo klausimu pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju pareiškėjas 2016 m. lapkričio 22 d. skundu kreipėsi į antstolę, prašydamas panaikinti 2016 m. spalio 7 d. patvarkymą, išnagrinėti skundą ir grąžinti nuskaičiuotus pinigus - 82,54 Eur už spyną. Antstolė 2016 m. lapkričio 24 d. patvarkymu, kurį skundžia pareiškėjas, grąžino S. G. jo 2016 m. lapkričio 22 d. skundą, motyvuodama tuo, kad skundas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu jau buvo išnagrinėtas. Minėtame patvarkyme taip pat nurodyta, kad S. G. 2016 m. spalio 5 d. skundu kreipėsi į antstolę, prašydamas panaikinti 2016 m. birželio 8 d. patvarkymą (patvarkyme yra padaryta datos klaida, nes antstolė 2016-06-08 nepriėmė jokio patvarkymo, jis priimtas 2016-06-03) ir grąžinti neteisėtai išieškotus pinigus už spyną (82,54 Eur). Antstolė 2016 m. spalio 7 d. patvarkyme nurodė, kad skundas neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111-113 straipsniuose bei Sprendimų vykdymo instrukcijos 29 punkte keliamų reikalavimų bei nurodė, kad skundui pateikti praleistas naikinamasis devyniasdešimties dienų terminas, o pareiškėjas atnaujinti termino neprašė. Atsižvelgiant į tai, antstolė grąžino skundą pareiškėjui. Akivaizdu, jog 2016-10-05 pateikdamas skundą dėl antstolės veiksmų ir skųsdamas 2016-06-03 patvarkymą, pareiškėjas skundą pateikė praleidęs įstatymo nustatytą naikinamąjį terminą, taigi antstolė pagrįstai skundą grąžino pareiškėjui. Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, jog antstolės patvarkymo negavo, o sužinojęs apie jį apskundė patvarkymą nepraleidęs 20 dienų termino, todėl teismo išvada, kad jau nebegalima kreiptis į teismą su skundu dėl antstolės veiksmų vertintina kaip atgrasymas kreiptis į teismą apskritai. Visų pirma, pažymėtina, jog skundas dėl antstolio ar notarinių veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo (CPK 512 str.). Teismas pažymi, jog šiuo atveju tiek antstolė, tiek pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad naikinimasis terminas dėl 2016-06-03 patvarkymo praleistas, skundą dėl šio patvarkymo pareiškėjas pateikė tik 2016-10-05, taigi akivaizdu, jog pareiškėjui teikiant skundą dėl 2016-06-03 patvarkymo nuo jo priėmimo jau buvo praėjęs naikinimasis 90 dienų terminas. Pareiškėjui išaiškintina, jog naikinamasis terminas, kai jis praleistas, negali būti atnaujintas. Naikinamojo termino praleidimas sukelia aiškiai apibrėžtas procesines pasekmes, t. y. asmuo netenka teisės paduoti teismui skundą dėl antstolio veiksmų. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išaiškino pareiškėjui naikinamojo termino antstolio veiksmams apskųsti nustatymo priežastis ir jo praleidimo pasekmes, apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais šiuo klausimu, todėl jų nebekartos. Esant nustatytoms aplinkybėms darytina išvada, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog antstolė, grąžindama pareiškėjui skundą, būtų veikusi neteisėtai ir nesilaikydama įstatymo reikalavimų. Kita vertus, pareiškėjas iš esmės siekia apskųsti 2014-06-20 patvarkymą dėl išieškotų lėšų paskirstymo, kuriame nurodyta, jog 285 Lt skiriama kaip atlyginimas antstoliui. Patvarkymas priimtas dar 2014 metais, pareiškėjas nuskaičiuotas lėšas prašo grąžinti 2016-10-05 pateiktu skundu, taip pat analogiškus reikalavimus kelia ir 2016-11-22 skunde. Terminas 2014-06-20 patvarkymui apskųsti praleistas daugiau nei 2 metus, taigi akivaizdu, jog vėlgi praleidus naikinamąjį terminą. Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad antstolė, vienu atveju grąžindama pareiškėjui jo skundą, kaip neatitinkantį teisės aktų reikalavimų ir praleidus naikinamąjį terminą skundui dėl antstolio veiksmų paduoti, o kitu atveju atsisakydama priimti S. G. skundą kaip išnagrinėtą tarp tų pačių šalių, tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko ir grąžindama jį pareiškėjui, veikė teisėtai, pagrįstai bei neviršydama jai suteiktų įgaliojimų.Suinteresuotas asmuo J. S. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo pareiškėjui skirti maksimalią baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nesąžiningai pareiškiant aiškiai nepagrįstą skundą dėl antstolio veiksmų. Pagal CPK 95 straipsnio 2 dalies nuostatas teismas dalyvaujančiam byloje asmeniui, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, gali paskirti iki penkių tūkstančių eurų baudą. Vertinant suinteresuoto asmens prašymo pagrįstumą teismas pažymi, kad nors pareiškėjo atskirasis skundas nepagrįstas, tačiau teismas neturi pagrindo pareiškėjo skunde išdėstytų motyvų vienareikšmiškai vertinti kaip nesąžiningų, nurodytų sąmoningai suvokiant, jog jo skundas iš tiesų yra nepagrįstas, pateiktas siekiant ne apginti galimai pažeistas teises, o sukelti byloje dalyvaujantiems asmenims trukdžių. Atsižvelgiant į tai, prašymas dėl baudos skyrimo netenkinamas (CPK 95 straipsnio 2 dalis).Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo skundas nepagrįstas, taigi priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kuri paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.