Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Viktoro Kičiatovo skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2007 m. vasario 15 d. nutarties, kuria baudžiamojo byla, kaltinant S. I. pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d., perduota Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūrai, kaltinamajam aktui ištaisyti ir nurodytiems pažeidimams pašalinti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. I. įtariamas tuo, kad jis būdamas AB “(duomenys neskelbtini)” į/ k “(duomenys neskelbtini)” vadovu, laikotarpyje nuo 1999- 03- 01 iki 2000- 05- 02 apgaulės būdu, t.y. iš anksto žinodamas, kad bendrovė negali ir neturi galimybių legaliai įdarbinti asmenis užsienyje, neturint tarpininkavimo įdarbinimui užsienyje atitinkamo įgaliojimo( licenzijos) ir pažeidžiant Lietuvos Respublikos Bedarbių rėmimo įstatymo 4 str., numatantį, kad tarpininkavimas dėl piliečių darbo užsienyje yra išimtinė valstybės teisė, kurią įgyvendina Lietuvos darbo birža, pažadėjo asmenims legaliai įdarbinti užsienyje ir veiidamas pats tiesiogiai, bei per AB “(duomenys neskelbtini)” darbuotojus, nesuvokusius jo veikos nusikalstamo pobūdžio, Klaipėdos mieste, bendrobės patalpose, H. Manto g. “(duomenys neskelbtini)”, sudarė sutartis dėl įdarbinimo užsienyje, dėl tarpininkavimo įdarbinant užsienyje, dėl dokumentų susijusių su įdarbinimu užsienyje paruošimo ir už įdarbinimo paslaugą surinko iš asmenų pinigus, 937955 Lt.

Skunde teigiama, jog LR BPK 181 str. 3 d. nurodyta, kad jei kaltinamasis yra suimtas, jo teisė susipažinti su ikiteis­minio tyrimo bylos duomenimis yra realizuojama per jo gynėją, o atsisakius gynėjo, šią teisę įgyvendi­na pats įtariamasis. Iš bylos medžiagos matyti, kad įtariamasis S. I. buvo suimtas, dėl ko jo tiesė susipažinti su bylos medžiaga buvo realizuota per gynėją Osvaldą Martinkų. Gynėjo paslaugų S. I. neatsisakė. Nors O. Martinkus su bylos medžiaga ikiteisminio tyrimo metu ir nesusipažino, tačiau šia teise jis galėjo pasinaudoti ir teisme. LR BPK 181 str. įtvirtinta nuostata, kad susipažinimas su bylos medžiaga yra įtariamojo ir gynėjo teisė, o ne pareiga. Todėl susipažinti su bylos medžiaga tiek įtaria­masis ar gynėjas gali ir nepageidauti, o jei pageidauja, tai yra supažindinamas su ta apimtimi bylos medžiagos, su kuria susipažinti pageidaujama. Nors S. I. teisė susipažinti su bylos medžiaga ir buvo realizuota per jo gynėją, tačiau S. I. prašymu jis taip pat buvo supažindintas su ta bylos medžiagos dalimi, su kuria jis pageidavo susipažinti. Tai yra S. I. susipažino su visa rašytine bylos medžiaga, kuri susiūta į bylos tomus. Su dokumentais, turinčiais reikšmės nusikalstamai veikai tirti - AB „(duomenys neskelbtini)” buhalterinės apskaitos dokumentais, S. I. susipažinti ne­pageidavo. Todėl nesuprantamas teismo motyvas, kad kaltinamojo nesupažindinimas su bylos medžia­ga laikytinas netinkamu kaltinamojo akto surašymu. Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis gali su­sipažinti su bylos medžiaga (LR BPK 237 str.) tiek per gynėją, tiek pats.

Teismas nurodė, kad didžioji dalis dokumentų prijungta prie bylos netinkamai, tačiau nenurodė kodėl. Visi dokumentai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti (AB „(duomenys neskelbtini)” buhalterinės apskaitos dokumentai) ikiteisminio tyrimo metu buvo paimti tinkamai, t.y. poėmio, kratų metu ir prijungti prie bylos. Kaltinamajame akte taip pat nurodyta, kad prie bylos prijungti dokumen­tai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti - minėtos bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai. Tai, kad dokumentai smulkiai neaptarti ir neaprašyti kaltinamajame akte, negali būti laikoma netinka­mo kaltinamojo akto surašymo požymiu. Kaltinamasis aktas, lyginant jį su senajame LR BPK galioju­siu procesiniu dokumentu - kaltinamąja išvada, turi būti trumpesnis ir aiškesnis procesinis dokumentas. Jis neturi ir negali būti ikiteisminio tyrimo metu surinktos medžiagos konspektu. Teismo motyvas, kad šie dokumentai turėjo būti aptarti ir aprašyti kaltinamajame akte leidžia manyti, kad teismas būtent ir pageidavo smulkaus šių dokumentų konspekto. Tokio aprašymo ir "aptarimo atlikimas yra nereikalin­gas, nes visi šie dokumentai teismui pateikti ir teismas su jais galėjo susipažinti tiesiogiai, o ne iš kalti­namojo akto. Be to, neišnagrinėjus jų teisminio proceso metu, šie dokumentai teismui jokios įrodomo­sios reikšmės neturi. Todėl ir neaprašius detaliai dokumentus kaltinamajame akte, teismas galėjo šiuos dokumentus teisme ištirti (ar atlikti papildomą įrodymų tyrimą) ir pradėti bylos nagrinėjimą iš esmės. Dėl teismo motyvo, kad dokumentai (kasos pajamų orderiai) nepridėti prie bylos ir nenurodyti kalti­namajame akte, paminėtina tai, kad originalūs buhalterinės apskaitos dokumentai negali būti įsiuvami į bylą, kadangi išnagrinėję bylą teismas turės priimti sprendimą dėl jų likimo (grąžinimo ar sunaikini­mo). Šių dokumentų įsiuvimas į bylą sąlygotų dokumentų raštvedybos ir archyvavimo taisyklių pažei­dimą, t.y. teismas turėtų išardyti bylos tomus norėdamas juos grąžinti ar sunaikinti.

Teismo motyvas, kad revizijos aktas atliktas nepilnai yra nepagrįstas, nes remiasi tik subjekty­via teisėjo nuomone. Tai, kad revizijai atlikti pateikta mažiau dokumentų, nei iš bendrovės paimta, dar nereiškia, kad revizijos aktas nepilnas. Revizorius, atlikdamas dokumentų tyrimą, pats atsirenka, kokie dokumentai jam reikalingi tiesiogiai revizijos atlikimui, o kokie dokumentai tik susiję su byla ir gali jam būti nepateikti. Be to, revizijos aktas yra vienas iš įrodymų, kurio įrodymu, dėl vienų ar kitų prie­žasčių, priimdamas nuosprendį, teismas gali ir nepripažinti. Teismas negali pripažinti kaltinamojo akto surašytu netinkamai vien dėl to, kad vienas iš įrodymų šaltinių gali būti, teismo nuomone, nelaikomas įrodymu. Be to, įrodymų liestinumo ir leistinumo klausimai gali būti sprendžiami tik atlikus jų tyrimą teismo posėdžio metu. Revizijos akto santykis su S. I. padaryta nusikalstama veika yra įrodymų vertinimo dalykas ir turi reikšmės tik teisme ištyrus visumą įrodymų ir priimant nuosprendį. S. I. kaltė dėl jam inkriminuojamos veikos padarymo yra įrodinėjama ne vien tik revizijos aktu, bet ir re­miantis liudytojų, nukentėjusiųjų parodymais, kita rašytine bylos medžiaga. Šios aplinkybės kaltina­majame akte nurodytos. Revizijos akte nurodytos sumos yra tik paskaičiavimai visos nukentėjusie­siems padarytos žalos, o tai, kad ne visa suma inkriminuota kaltinamajam, yra įrodinėjimo dalykas. Kaltinamajam inkriminuota tik ta suma, kuri yra pagrįsta visuma faktinių duomenų surinktų byloje.

Teismo motyvas, kad S. I. pareigybė - vadovas, neatitinka šios sąvokos, nes bendrovė valdoma kolegialaus organo, susirinkimo ir valdybos, taip pat laikytinas įrodymu vertinimu, neleistinu dabartinėje proceso stadijoje. Šis vertinimas turės reikšmės tik teismui priimant nuosprendį. Kaltina­majame akte nurodyta pareigybė vadovas įrodinėjama ne vien rašytiniais dokumentais, kaip įsakymų tvarka paskirtas vadovas, bet ir liudytojų, nukentėjusiųjų parodymais, kaip faktinis bendrovės vadovas.

Kaltinamajame akte S. I. inkriminuota nusikals­tama veika, numatyta LR BK 182 str. 2 d., yra aprašyta laikantis BPK 219 str. l d. 3 p. nustatytų reika­lavimų. T.y. kaltinamajame akte yra tinkamai nurodyta nusikaltimo padarymo vieta, laikas, būdas, pa­dariniai, kitos svarbios bylai tirti aplinkybės (duomenys apie nukentėjusiuosius, įtariamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės). Kaip nusikaltimo padarymo vieta nurodyta.AB "(duomenys neskelbtini)” patalpos, esančiose H.Manto g. “(duomenys neskelbtini)” , Klaipėda. Nusikaltimo padarymo laikas detaliai nurodytas pagal kiekvieną asmenį, nurodant per kelis kartus pinigai paimti. Nusikaltimo padarymo bū­das taip pat nurodytas. Nusikaltimas padarytas panaudojant apgaulę, kurios turinį sudaro tai, kad S. I. iš anksto žinodamas, kad AB „(duomenys neskelbtini)” negali ir neturi galimybių lega­liai įdarbinti asmenis užsienyje, neturint tarpininkavimo įdarbinimui užsienyje atitinkamo įgaliojimo (licencijos) ir pažeidžiant Lietuvos Respublikos Bedarbių rėmimo įstatymo 4 straipsnį, numatantį, kad tarpininkavimas dėl piliečių darbo užsienyje yra išimtinė valstybės teisė, kurią įgyvendina Lietuvos darbo birža, pažadėjo asmenis legaliai įdarbinti užsienyje ir veikdamas pats tiesiogiai, bei per AB „(duomenys neskelbtini)” darbuotojus, nesuvokusius jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, sudarė sutartis dėl įdarbinimo užsienyje, dėl tarpininkavimo įdarbinant užsienyje, dėl dokumentų susijusių su įdarbi­nimu užsienyje paruošimo ir už įdarbinimo paslaugą surinko iš asmenų pinigus. Nusikaltimo padary­mo būdas kaltinamajame akte yra nurodytas apimtimi, atitinkančia LR BPK 219 str. reikalavimus, lei­džiančia kaltinamajam suprasti, kokios nusikalstamos veikos padarymu jis įtariamas ir tinkamai pasi­ruošti gynybai. Teismo motyvas, kad šios aplinkybės nepakankamai detalios yra nepagrįstas, nes kaip jau minėta kaltinamasis aktas neturi būti bylos medžiagos konspektu.

Teismas nutartimi išdėsto nuomonę, kad S. I. jam inkriminuojamos veikos negalėjo pa­daryti vienas ir, kad atsakomybėn reikėtų patraukti jam talkinusius asmenis, t.y. spręsti bendrininkavi­mo klausimą. Nurodydamas tokį motyvą, teismas nesivadovavo LR BPK 255 str. l d. ir BPK 257 str. nuostatomis, nustatančiomis, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikals­tamų veikų, dėl kurių buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Byla nagrinėti teisme buvo pe­rduota tik dėl S. I. veikų, todėl tik dėl jo veikų byla ir gali būti nagrinėjama. Teismas, teisiamojo posėdžio metu nustatęs, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta kito asmens, apie tai motyvuota nutartimi turi pranešti prokurorui. Tai jis turi padaryti priėmęs procesinį sprendimą byloje dėl asmens, kurio byla teisme nagrinėjama. Nustatęs, kad kaltinamojo veikų apimtis mažesnė, teismas privalo pri­imti atitinkamą procesinį sprendimą, numatytą BPK XXIII skyriuje.

Tei­smas priėmęs apkaltinamąjį nuosprendį, iš kaltinimo gali pašalinti tam tikrus epizodus jei nustatyta, kad jie nepagrįsti byloje surinktais įrodymais. Tačiau šių asmenų pripažinimas nukentėjusiais yra pa­grįstas jų parodymais, iš kurių seka, kad apgaulės būdu pažadėjus įdarbinti, jie nebuvo įdarbinti, taip padarant jiems moralinę žalą. Ta aplinkybė, kad pinigai jiems vėliau buvo grąžinti, vertintina tik kaip galimai lengvinanti baudžiamąją kaltinamojo atsakomybę. Šios aplinkybės nedaro bylos sudėtinga, o reikalauti ištaisyti kaltinamąjį aktą šioje dalyje nėra jokio pagrindo.

Teismo išsakyta nuomonė, kad vienas iš motyvų sukčiaujant galėjo būti bendrovėje aplaidžiai tvarkoma buhalterinė apskaita, vėlgi laikytina pateiktų teismui įrodymų vertinimu, todėl šioje proceso stadijoje nelaikytina leistinu motyvu pagrįsti kaltinamojo akto netinkamą surašymą.

Teismo motyvas, kad S. I. atžvilgiu buvo atsisakyta iškelti baudžiamąją bylą, šis nutari­mas nepanaikintas ir tolimesnis ikiteisminis tyrimas galimai nepagrįstas, laikytinas subjektyvia teisėjo nuomone ir taip pat negali būti laikoma aplinkybe, pagrindžiančia surašyto kaltinamojo akto netinka­mumą. Jei teismas laiko, kad tyrimas pradėtas nepagrįstai ar, šiuo atveju, galimai neteisėtai, jis turėjo priimti nutartį nutraukti bylą. Tai, kad S. I. atžvilgiu buvo priimtas nutarimas atsisakyti iškelti baudžiamąją bylą ir šis nutarimas nepanaikintas, negali būti laikomas procesiniu pažeidimu. S. I. atžvilgiu buvo priimtas nutarimas atsisakyti iškelti baudžiamąją bylą tik dėl nedidelės dalies asmenų, kurie galėjo būti apgauti panašiomis aplinkybėmis. Vėliau, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, baudžiamoji byla iškelta pagrįstai ir tyrimas buvo atliekamas dėl svetimo turto įgijimo apgaule iš kitų as­menų. Pagaliau šios aplinkybės gali turėti reikšmės tik teismui atlikus įrodymų tyrimą.

Motyvuodamas sprendimą pakeisti kaltinamajam kardomąją priemonę - suėmimą švelnesne, teismas nurodo, kad nors kaltinamasis S. I. kaltinamas sunkaus nusikaltimo padarymu, tačiau šiuo metu yra pagrindai padaryti išvadą, kad išnyko aplinkybės ir nėra kitų nustatytų duomenų, jog kaltinamasis slėpsis nuo teismo ar kitokio šios baudžiamosios bylos tyrimo proceso, dėl ko jo atžvilgiu buvo paskirta minėta kardomoji priemonė.

Visais atvejais, skirtingi teismai, spręsdami klausimą dėl taikytos kardomosios priemonės termino nustatymo ir pratęsimo nustatė, kad teisiniai pagrindai tai daryti yra, todėl nepagrįsta laikytina teismo nuomonė, kad dabartiniu metu šie pagrindai išnyko. Be to teismas, nurodydamas, kad “...šiuo metu yra pagrindai daryti išvadą, kad išnyko aplinkybės ir nėra kitų duomenų, jog kaltinamasis slėpsis nuo teismo ar kitokio baudžiamosios bylos tyrimo proceso”, aplinkybių, kuriomis remdamasis daro tokia išvadą, nenurodo.

Teismas taip pat nurodo, kad kaltinmasis turi turi šeimą ir mažametį vaiką, su kuriais jį sieja glaudūs šeimos bei socialiniai santykiai. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje surinkti duomenys rodo, kad kaltinamasis su žmona negyveno irbendro ūkio nevedė nuo 2000 m. gegužės mėn., kai išvyko į Latviją. Be to turimais duomenimis, yra išvykusi gyenti ir dirbti į Italiją. Todėl teismo ivada, kad kaltinamąjį su šeima sieja glaudūs šeimyniniai ryšiai yra neteisinga.

Teismo argumentas, kad kardomoji priemonė į švelnesnę keistina, nes baudžiamojo byla nepradėta nagrinėti iš esmės, yra sudėtinga ir didelės apimties, byloje yra daug nukentėjusiųjų, todėl bylos ištyrimo procesas gali tęstis ilgai, dėl ko netikslinga kaltinamąjį laikyti izoliuotu nuo šeimos ir visuomenės, vertintinas kaip nepakankamas pagrįsti galimybę taikyti švelnesnę kardomąją priemonę. Kaltinamasis, ikiteisminio tyrimo medžiagoje esamais duomenimis, į Latviją išvyko žinodamas, kad jo atžvilgiu yra taliekamas ikiteisminis tyrimas, taigi jau kartą bandė nuo jo pasislėpti. Kaltinamasis kaltinamas sunkaus nusikaltimo padarymu, o nukentėjusiųjų didelis skaičius, užvaldyto turto dydis tikpagrindžia prielaidą, kad kaltinamasis bandys slėptis ir taip trukdys ikiteisminiam tyrimui ar teisminiam bylos nagrinėjimui.

Kaltinamasis S. I. bei jo gynėja prašė skundą atmesti, prokuroras prašė jį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Apylinkės teismo nutartis grąžinti bylą kaltinamajam aktui ištaisyti yra pagrįsta.

Kaltinimo nustatomojoje dalyje yra nurodyta, kad su piliečiais, norinčiais įsidarbinti užsienyje buvo sudaromos sutartys, o už įdarbinimo paslaugas iš jų buvo imami pinigai. Patikrinus bylą, buvo nustatytos tokios aplinkybės: a) sutartys ir kasos pajamų orderiai, kurių pagrindu buvo imami pinigai yra byloje, b) byloje yra tik sutartys, o kasos pajamų orderių nėra, c) byloje yra tik kasos pajamų orderiai, bet nėra sutarčių, d) nėra nei sutarčių nei kasos pajamų orderių. Tokia situacija nėra leistina. Tai, kad minėti svarbūs dokumentai galbūt yra ne byloje, o kur kitur, ir dar neperduodami teismui su byla, apsunkina galimybę teismui nagrinėti bylą, o kaltinamajam gintis nuo pareikšto kaltinimo. Konkrečios sutartys ir konkretūs orderiai, pagal kuriuos buvo paimti pinigai privalo atsispindėti kaltinime. Tuo tarpu trūkstami dokumentų originalai arba reikiamai patvirtintos jų kopijos turi būti byloje, o kaltinamajame akte privalu nurodyti, kur juos galima rasti.

Prokuroras yra neteisus, nurodydamas, kad kaltinamasis aktas turi atitikti bylos konspektą. Savaime suprantama, jog byla yra didelė, todėl kaltinamasis aktas neturi būti labai išplėstas, tačiau tai nereiškia, jog galima tik lakoniškai išvardinti, kada, kur ir neturint galimybių įdarbinti užsienyje iš nukentėjusiųjų buvo surinkti pinigai. S. I. inkriminuojama tęstinė veika, taigi kiekvienas epizodas sudaro galimos nusikalstamos veikos atskirą sukčiavimo sudėtį. Tokį apibendrintą ir glaustą kaltinimą būtų galima pateisinti tik tuo atveju, jeigu visi epizodai būtų labai panašūs, tuo tarpu šiuo atveju taip nėra. Byloje yra nustatytos tokios aplinkybės: a) žmonės visai nebuvo įdarbinti, sumokėti pinigai neatiduoti, b) nebuvo įdarbinti, bet gavo dalį sumokėtų pinigų, c) nebuvo įdarbinti, bet gavo visus sumokėtus pinigus d) buvo nelegaliai įdarbinti užsienio valstybėse - Vokietijoje ir Austrijoje. Taigi paminėti atvejai labai skirtingi, tačiau kaltinime, kuris yra pareikštas S. I. kiekvienu atveju turi būti paminėtos šios svarbios aplinkybės. Kaltinime būtina nurodyti, ne tik kada buvo sudaryta sutartis, jos rekvizitus ( sutarties numerį, datą), kada ir pagal kokį kasos pajamų orderį buvo sumokėti pinigai, bet tuo atveju, jeigu žmonės dirbo, nurodyti kur, o be to paminėti, kodėl jie buvo apgauti. Pažymėtina, jog daugeliu atveju net ir nėra aiškus galimos nusikalstamos veikos padarymo laikas. Paprastai kaltinime nurodoma ne sutarties sudarymo, o pinigų sumokėjimo data, kuri yra vėlesnė. Daugeliu atveju sutarties sudarymo laikas ir pinigų paėmimo laikas skiriasi ( dėl E. A., R. B., R. R., R. R., L. R., A. R., D. Š., A. Š., E. V., R. Z., L. Ž. ir kt.), tačiau tai kaltinime neatsispindi. O vienu atveju sutartį su A. T. sudarė net ne AB „(duomenys neskelbtini)” , o R. B. įdarbinimo įmonė Šiauliuose ( b.l.52, t.19), tačiau ši aplinkybė kaltinime liko nepaminėta.

Byloje yra ir tokių aplinkybių (nesvarbu ar pinigai buvo grąžinti ar ne), kai asmenys nukentėjusiais nepripažinti, tačiau veika dėl jų apgaulės vis tiek yra inkriminuojama S. I. (V. Č., G. Č., R. Č., R. D., V. D., A. D., A. E., L. G., L. J., E. J., E. J., A. J., K. J., L. K., O. M., A. N., A. N., M. P., K. P., K. S., K. Š., T. Š., E. T., V. U., I. V., St. V., V. V., V. V., G. Z., T. Ž.), tačiau kitais atvejais asmenys, kuriems buvo teikiamos įdarbinimo paslaugos į kaltinimą nepateko (R. K., L. G., R. M., O. V., G. L., G. B., I. S., R. G., O. L., A. P., A. R., A. R.). Kokiais kriterijais buvo vadovaujamasi atrenkant nukentėjusiųjų kontingentą, byloje rasti nepavyko. Duomenų apie tai, kada grąžinti pinigai ( ar iki bylos iškėlimo, ar po to), kokiais dokumentais tai yra įforminta kaltinamajame akte taip pat nėra. Nurodytos aplinkybės taip pat apsunkina bylos nagrinėjimą.

Patikrinus bylą buvo nustatyta ir daugiau apylinkės teismo nepastebėtų kaltinamojo akto trūkumų, dėl kurių negalima nagrinėti bylos ir tai sudaro absoliutų pagrindą ją grąžinti prokurorui. A. V. B. ( b.l.21,t.7), V. J. ( b.l.97, t.10), O. L. ( b.l.124, t.12) ir V. S. ( b.l.172, t. 17) ikiteisminio tyrimo metu buvo pripažinti nukentėjusiais, tačiau epizodai dėl galimo sukčiavimo prieš juos ir kaltinamajame akte, ir įtarime prapuolė. Duomenų apie tai, jog byla S. I. dėl galimo sukčiavimo prieš juos būtų nutraukta, nėra. Tačiau sąraše nukentėjusių asmenų, kuriuos prokuroras siūlo šaukti į teismą, paminėti asmenys yra. Vadinasi, vien dėl to bendra dėl galimo sukčiavimo padaryta žala yra netiksli. Ją reikia tikslinti iš naujo, atsižvelgiant ir į apylinkės teismo paminėto revizijos akto išvadas.

Kaltinamajame akte neišvengta ir kitų rimtų trūkumų, dėl ko bylos nagrinėjimas taptų apsunkintas.

Antai, kai kuriais atvejais skiriasi nukentėjusiųjų pavardės arba vardai kaltinamajame akte nuo esamų bylos liudytojų apklausos protokoluose, sutartyse, kasos pajamų orderiuose: A. ir A., A. ir A., B. ir B., B. ir B., C. ir C., D. ir D., D. D. ir D. D., E. ir E., E. ir E., A. G. ir A. G., E. G. ir E. G., M. ir M., P. ir P., S. P. ir S. P., P. ir P., S. ir S., Š. ir Š., V. ir V.

Prokuroras teigia, kad kaltinamajame akte yra paminėtas galimos nusikalstamos veikos padarymo laikas, tačiau ir čia neapseita be netikslumų (dėl A. A. turi būti ne 2000 02 05, o 2000 02 04, dėl V. S. turi būti ne 2000 02 24, o 2000 01 24).

Nors kaltinamasis aktas turi itin daug trūkumų, deja tenka pasakyti, kad ir galimos nusikalstamos veikos epizodai išvardinti ne paeiliui pagal epizodų seką laiko atžvilgiu, o pagal nukentėjusiųjų pavardes abėcėlės tvarka. Matyt tokia tvarka buvo patogi tyrėjams ir prokurorui ( nors vis tiek, kaip jau buvo minėta, liko nepaminėti keli nukentėjusieji), tačiau jokiu būdu ne kaltinamajam ir teismams. Tokiame kaltinime, kai nukentėjusiais yra pripažinta daugiau nei 500 asmenų, o galimos nusikalstamos veikos epizodai surikiuoti bet kaip, yra itin sunku susigaudyti ir daryti kokias nors išvadas ( pavyzdžiui, ar tam tikru laiku paimti žmonių pinigai buvo grąžinti, ar jie buvo įdarbinami užsienyje, ar buvo stengiamasi juos įdarbinti, kiek tai truko, kuri bendrovės darbuotoja konkrečiu laiku paėmė pinigus ir t.t.). Naujame kaltinime turi būti nuosekliai išdėstomi epizodai pagal jų padarymo laiką, prieš tai kruopščiai patikrinus galimos nusikalstamos veikos padarymo datas.

Nepagrįstai skunde nurodoma, kad neturi reikšmės ta aplinkybė, jog dėl atskirų veikų nebuvo panaikintas nutarimas atsisakyti kelti baudžiamąją bylą. Nepanaikinus nustatyta tvarka šio nutarimo, negalimas atskirų epizodų inkriminavimas. Nutarime atsisakyti kelti bylą ( b.l.188, t.5) nurodyta, jog nutarta S. I. patraukti administracinėn atsakomybėn už vertimąsi septyniolikos piliečių įdarbinimu 1999 03 18 – 1999 06 15 laikotarpiu užsienyje be licencijos, vadinasi yra galima situacija, jog S. I. gali būti baudžiamas antrą kartą. Į tai taip pat būtina atkreipti dėmesį.

Dėl kitų prokuroro skunde išdėstytų argumentų aukštesnės instancijos teismas plačiau nepasisako. Prokuroras yra teisus teigdamas, kad apylinkės teismui neturėjo rūpėti kitų asmenų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn ar kitų veikų inkriminavimo problemos, nes byla nagrinėjama tik perduotų teismui asmenų ir tik dėl veikų, už kuriuos jie yra kaltinami (BPK 255 str. 1 d.). Revizijos akto galimi trūkumai yra susiję su įrodymų vertinimu, tačiau visos padarytos žalos dydį būtina atitinkamai pagrįsti, kaltinamajame akte nurodant, kiek pinigų buvo surinkta, kiek buvo grąžinta ir kiek liko neatiduota piliečiams.

Apylinkės teismas nutartyje nurodė išsamius motyvus, kodėl reikalinga S. I. pakeisti kardomąją priemonę. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad nepaisant to, jog byla yra itin užvilkinta, ji vėl grąžinama ikiteisminiam tyrimui, kaltinamasis šiuo metu dirba, todėl ir toliau laikyti jį suimtą nėra pagrindo.

Kaltinamojo pareiškimas dėl prokuroro nenušalinimo šia nutartimi negali būti sprendžiamas, prieštaravimai dėl prokuroro nenušalinimo gali būti paduodami tik kartu su apeliaciniu skundu dėl teismo nuosprendžio (BPK 318 str. 4 d.). Tuo pačiu negali būti nagrinėjami ir kiti pareiškime keliami klausimai, nes šia nutartimi sprendžiamas tik apylinkės teismo nutarties dėl bylos grąžinimo prokurorui klausimas.

Teismas vadovaudamasis BPK 442 str. 1 d. 1 p.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės prokuroro pavaduotojo skundą atmesti ir palikti galioti 2007 02 15 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį.

Nutartis neskundžiama.