- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-01-18
- Bylos Nr.
- A-39-55-07
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Sigita Rudėnaitė, Algirdas Stasis Gudynas (pran.)
- Pareiškėjas
- H. J.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių
- Kategorijos
- 15.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 15.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Stasio Gudyno (pranešėjas), Sigitos Rudėnaitės ir Taminsko (kolegijos pirmininkas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo H. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. kovo 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo H. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių 1-ųjų pataisos namų, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas H. J. (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas) skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių 1-ųjų pataisos namų, 100 000 Lt moralinei žalai bei 53,57 Lt turtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas nurodė, kad Pravieniškių 1-ųjų pataisos namų direktoriaus 2004 m. rugpjūčio 16 d. nutarimu jam buvo paskirta drausminė nuobauda – perkėlimas iš lengvosios grupės į paprastąją. Šį nutarimą jis apskundė teismui, ir 2005 m. gegužės 17 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuobaudą panaikino. Dėl nepagrįstai paskirtos drausminės nuobaudos pareiškėjas nuo 2004 m. rugpjūčio 19 d. iki 2005 m. birželio 2 d. buvo perkeltas iš lengvosios grupės į paprastąją grupę, ir dėl to jam sumažintas suteikiamų pasimatymų skaičius, gaunamų siuntinių kiekis, suvaržyta galimybė bendrauti telefonu. Neteisėti Pravieniškių 1-ųjų pataisos namų pareigūnų veiksmai sukėlė pareiškėjui ilgalaikius nuolatinius dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos smukimą. Kadangi pareiškėjas minėtos administracinės bylos nagrinėjimo metu dirbo bibliotekoje, dėl dalyvavimo teismo posėdžiuose jam buvo nesumokėtas 53,57 Lt atlyginimas.
Atsiliepimas
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių 1-ųjų pataisos namai nurodė, kad pareiškėjo skundas nepagrįstas.
Atsakovo atstovas nurodė, kad Pravieniškių 1-ųjų pataisos namų pareigūnai neatliko neteisėtų veiksmų, dėl kurių pareiškėjui galėjo būti padaryta turtinė ir neturtinė žala. Pareiškėjui nebuvo mokamas darbo užmokestis už tas dienas, kurias jis praleido, kai būdavo vežamas į teismo posėdžius, kadangi jis tuo metu bibliotekininko pareigų neatliko.
Atsakovo atstovo teigimu, pareiškėją perkėlus iš lengvosios grupės į paprastąją, nebuvo pažeista bendravimo su artimaisiais teisė, kadangi kiekvienam nuteistajam, atliekančiam laisvės atėmimo bausmę, paprastojoje grupėje suteikiama teisė per tris mėnesius gauti vieną ilgalaikį ir vieną trumpalaikį pasimatymą. Be to, kiekvienas nuteistasis turi teisę kreiptis į pataisos namų direktorių su prašymu suteikti ilgalaikį arba trumpalaikį pasimatymą socialiniams ryšiams palaikyti. Tokių pasimatymų skaičius neribojamas, tačiau pareiškėjas į pataisos namų direktorių dėl papildomų pasimatymų suteikimo nesikreipė. Pareiškėjas nuo 2004 m. rugpjūčio 19 d. iki 2005 m. birželio 2 d. buvo perkeltas iš lengvosios grupės į paprastąją, ir per šį laiką su artimaisiais bei kitais piliečiais susitiko 9 kartus, t. y. per 10 mėnesių buvo suteikti 9 pasimatymai. Pareiškėjui atliekant bausmę paprastojoje grupėje sumažėjo galimybių skambinti artimiesiems, tačiau buvimas šioje grupėje neturėjo jokios įtakos dėl galimybės rašyti laiškus – jų skaičius neribojamas.
Atsakovo atstovas pažymėjo, kad kiekvienas nuteistasis pataisos namuose kiekvieną dieną tris kartus maitinamas karštu maistu pagal maitinimo normas. Nuteistasis taip pat turi teisę už savo pinigus pirkti maisto produktų pataisos namų parduotuvėje du kartus per savaitę. Tokių pirkinių suma neribojama. Kadangi pareiškėjas dirbo, ir per šį laikotarpį uždirbo 1 407,73 Lt, taip pat gavo piniginę perlaidą, todėl turėjo realią galimybę papildomai nusipirkti jam reikalingas ar trūkstamas prekes.
Atsakovo atstovas pažymėjo, kad pareiškėjas dėl dvasinių išgyvenimų bei dvasinių sukrėtimų nei į pataisos namų psichologinę tarnybą, nei į Sveikatos priežiūros tarnybą nesikreipė, nebuvo pastebėta jo elgesio pakitimų, iš jo niekas nesityčiojo, neįžeidinėjo.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą, 2006 m. kovo 9 d. sprendimu skundą tenkino iš dalies. Teismas priteisė iš atsakovo Lietuvos valstybės pareiškėjui H. J. 200 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Kitą skundo dalį teismas atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas konstatavo, kad pareiškėjui nebuvo išmokėtas darbo užmokestis – 53,57 Lt už 5 darbo dienas, nuo 2005 m. sausio 13 d. iki 2005 m. sausio 19 d., kurias jis praleido, kai buvo vežamas į teismo posėdžius (b.l. 67). Šiuo laikotarpiu pareiškėjas nedirbo ir bibliotekininko pareigų neatliko. Todėl šiuo atveju nėra atsakovo kaltės dėl pareiškėjui neišmokėto darbo užmokesčio, kadangi darbo užmokestis yra atlyginimas tik už atliktą darbą. Todėl, nesant neteisėtų atsakovo veiksmų, šį skundo reikalavimą teismas atmetė. Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsniu.
Teismas, remdamasis bylos duomenimis, pažymėjo, kad pareiškėją perkėlus iš lengvosios grupės į paprastąją, sumažėjo jo galimybė bendrauti su artimaisiais, kadangi perkėlimo iš lengvosios grupės į paprastąją laikotarpiu pareiškėjas su artimaisiais susitiko 9 kartus, t.y. per 9 mėnesius ir 14 dienų buvo suteikti 9 pasimatymai: 5 trumpalaikiai (iš jų – du papildomi) ir 4 ilgalaikiai pasimatymai (b.l. 41). Taigi suteiktų pasimatymų skaičius atitiko bendrojoje, o ne lengvojoje grupėje numatytų pasimatymų skaičių. Teismas rėmėsi pareiškėjo perkėlimo iš lengvosios grupės į paprastąją laikotarpiu galiojusio Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir Bausmių vykdymo kodeksas) 73, 74 straipsniais.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad bylos medžiaga taip pat patvirtina, jog per minėtą perkėlimo laikotarpį pareiškėjas gavo 3 siuntinius, ir tai atitiko siuntinių kiekį, numatytą Bausmių vykdymo kodekso 73 straipsnio 2 punkte, t.y. bendrajai grupei priskirtų nuteistųjų numatytą gaunamų siuntinių kiekį. Tuo tarpu lengvajai grupei priskirti nuteistieji per šį laikotarpį turėjo teisę gauti ne mažiau nei 4 siuntinius.
Teismas pripažino, kad pareiškėjui atliekant bausmę paprastojoje grupėje, sumažėjo galimybė skambinti artimiesiems, kadangi lengvajai grupei priskirti nuteistieji turi neapribotą teisę neribotai, o atliekantys bausmę bendrojoje grupėje – vieną kartą per mėnesį.
Teismas, remdamasis CK 6.250 straipsnio 1 dalimi, konstatavo, kad viešojo administravimo institucijos padaryta neturtinė (moralinė) žala atlyginama asmeniui tais atvejais, kai ji padaroma administravimo institucijos neteisėtomis veikomis (veikimu ar neveikimu). Teismas padarė išvadą, kad dėl paskirtos drausminės nuobaudos pareiškėjas nepagrįstai nuo 2004 m. rugpjūčio 19 d. iki 2005 m. birželio 2 d. buvo perkeltas iš lengvosios grupės į paprastąją grupę. Šie Pravieniškių 1-ųjų pataisos namų administracijos neteisėti veiksmai padarė tiesioginę įtaką pareiškėjo teisėms ir interesams, t. y. pareiškėjui buvo sumažintas suteikiamų pasimatymų skaičius, gaunamų siuntinių kiekis, suvaržyta galimybė bendrauti telefonu. Dėl sumažėjusios pareiškėjo galimybės bendrauti, jis patyrė nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, todėl teismas konstatavo, jog Pravieniškių 1-ųjų pataisos namų administracijos veiksmais pareiškėjui buvo padaryta neturtinė žala. Teismas atsižvelgė į visas nustatytas faktines bylos aplinkybes, į padarytų veiksmų pasekmes, į tai, kaip neturtinė žala gali pasireikšti (CK 6.250 str. 1 d.) ir kaip ji pasireiškė pareiškėjui, vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais, pareiškėjo skundo reikalavimą tenkino iš dalies ir priteisė iš valstybės pareiškėjui 200 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
III.
Pareiškėjas H. J. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. kovo 9 d. sprendimą ir priimti sprendimą – skundą tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Vykdamas į teismo posėdžius apeliantas neatliko bibliotekininko pareigų dėl atsakovo kaltės. Reikalavimas gauti vidutinį atlyginimą už teismo posėdžiuose dėl neteisėtų veiksmų įvertinimo praleistą laiką atitinka CK 6.249 straipsnį.Žalos padarymo faktą nustatė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005 m. gegužės 17 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A11-594/2005, todėl jis nėra ginčijamas.Teismas nuodugniai išanalizavo pareiškėjo pajamas, tačiau CK 6.250 straipsnio 2 dalis, nustatanti žalos dydį, akcentuoja atsakovo turtinę padėtį. Atsižvelgiant į žalą padariusio asmens, t.y. Pravieniškių 1-ųjų pataisos namų, metinį biudžetą pateikta ieškinio suma visiškai atspindi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Šalies argumentai
4. Apribojimų ginti savo teises ar reikalauti patirtų nuostolių atlyginimo įstatymai nenumato (Bausmių vykdymo kodekso 10 str. 1 d.).
5. Paskyrus nuobaudą suvaržytos pareiškėjui gyvybiškai svarbios galimybės bendrauti su artimaisiais bei gauti papildomo maisto. Pareiškėjui beveik metus teko kęsti neteisėtai pablogintas įkalinimo sąlygas ir ginti savo teises.
Atsiliepimas
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių 1-ieji pataisos namai nurodė, kad sutinka su Kauno apygardos administracinio teismo sprendimo dalimi dėl 53,57 Lt nepriteisimo ir nesutinka su pareiškėjo skundu dėl šios sumos bei neturtinės žalos priteisimo. Be pirmosios instancijos teismui pateiktų motyvų atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:
Reikalavimas dėl nesumokėto atlyginimo yra nepagrįstas, nes už nedirbtą laiką atlyginimas nemokamas. Bausmių vykdymo kodeksas, Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 13 d. nutarimas Nr. 228 „Dėl nuteistųjų laisvės atėmimu darbo apmokėjimo tvarkos patvirtinimo" nenumato nuteistajam mokėti atlyginimo, kai jis dalyvauja teismo posėdžiuose.Pareiškėjui skirta nuobauda – perkėlimas iš lengvosios į paprastąją grupę – yra numatyta Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalyje, todėl negalima teigti, kad nuobaudos skyrimas yra susijęs su netinkamu įstaigos pareigūnų veikimu.
Nuobauda pareiškėjui buvo taikyta netinkamai, bet ne neteisėtai.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas sprendime administracinėje byloje Nr. A11-594/2005 nenustatė neteisėtų Pravieniškių 1-ųjų pataisos namų administracijos veiksmų, tik konstatavo, kad skirta nuobauda yra nepagrįsta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas, atliekantis bausmę Pravieniškių 1-uosiuose pataisos namuose, šių pataisos namų direktoriaus 2004 m. rugpjūčio 16 d. nutarimu Nr. 440, už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, buvo perkeltas iš lengvosios grupės į paprastąją grupę.
Lietuvos Respublikos Vyriausiasis administracinis teismas 2005 m. gegužės 17 d. sprendimu konstatavo, kad dėl pataisos namų direktoriaus 2004 m. rugpjūčio 16 d. nutarimo Nr. 440 nurodyto bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimo nėra pareiškėjo kaltės, ir dėl to minėtą nutarimą panaikino. Administracinių bylų teisenos įstatymo 58 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Todėl pirmosios instancijos administracinis teismas pagrįstai konstatavo pareigūno veiksmų neteisėtumą skiriant nuobaudą pareiškėjui, nes nesant pažeidėjo kaltės, nėra pagrindo skirti nuobaudą, nors pažeidimas ir būtų padarytas.
Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Kaip nustatyta viešojo administravimo įstatymo 39 straipsnyje, šiuo atveju turi būti atlyginama tiek turtinė, tiek ir neturtinė žala.
Pirmosios instancijos administracinis teismas nustatė, kad perkėlus pareiškėją iš lengvosios grupės į paprastą grupę, jam sumažintas pasimatymų ir siuntinių gavimo skaičius, apriboti pokalbiai telefonu. Dėl to pareiškėjas patyrė atitinkamus nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, sumažėjo jo bendravimo galimybės. Tai yra pareiškėjui atsiradusi neturtinė žala. Teismas nustatė, kad pareiškėjui padaryta 200 Lt neturtinė žala. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jo patirta neturtinė žala būtų didesnė. Todėl pareiškėjui pagrįstai priteista 200 Lt dydžio neturtinė žala ir ją padidinti pagrindo nėra (CK 6.250 str.).
Tačiau pirmosios instancijos administracinis teismas priėjo prie nepagrįstos išvados, kad pareiškėjui dėl pareigūnų neteisėtų veiksmų neatsirado turtinė žala.
Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra ne tik asmens turto netekimas arba sužalojimas, bet ir negautos pajamos.
Kaip nustatyta byloje, ginčydamas jam paskirtą nuobaudą, pareiškėjas dalyvavo teismo posėdyje ir dėl to 5 dienas nedirbo, nes nuvykimui į teismo posėdį jis nuo 2005 m. sausio 13 d. iki 2005 m. sausio 19 d. buvo nuvežtas į Kauno tardymo izoliatorių. Kaip 2006 m. vasario 13 d. pažymoje Nr. 12/05-1144 pažymėjo Pravieniškių 1-ieji pataisos namai, per šį laikotarpį pareiškėjui būtų priskaičiuota 53,57 Lt darbo užmokesčio. Negautas atlyginimas per laikotarpį, kuriuo pareiškėjas nedirbo, gindamas savo teises teisme dėl nepagrįstai paskirtos nuobaudos, yra pareiškėjui dėl valstybės valdžios pareigūnų neteisėtų veiksmų atsiradusi turtinė žala. Todėl ši žala priteistina pareiškėjui iš atsakovo. Dėl to pirmosios instancijos administracinio teismo sprendimas atitinkamai pakeistinas, o pareiškėjo apeliacinis iš dalies tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Pareiškėjo H. J. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. kovo 9 d. sprendimą pakeisti. Sprendimo dalį, kuria atmestas pareiškėjo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo, panaikinti. Priteisti iš Lietuvos valstybės 53 (penkiasdešimt tris) Lt 57 ct H. J. .
Sprendimo dalį, kuria iš Lietuvos valstybės priteista 200 (du šimtai) Lt neturtinė žala H. J. , palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.