Šiaulių apygardos teismo nutartis

Teisėja Stefanija Sakalauskienė Procesinio sprendimo kategorija:

2.4.; 2.4.6.

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. rugpjūčio 14 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danutės Matiukienės, teisėjų Raimundo Jurgaičio ir Broniaus Zalagos,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. J., a.k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 24 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. A. nuteistas pagal LR BK 178 str. 1 d. 24 MGL dydžio bauda.

Vadovaujantis LR BK 66 str. į bausmės laiką Ž. A. įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2008 m. kovo 4 d. iki 2008 m. kovo 15 d. įskaitytinai.

Vadovaujantis LR BK 65 str. 1 d. 2 p. a) papunkčiu, Ž. A. 12 parų, išbūtų kardomajame kalinime, laikas pakeistas į 24 MGL baudą ir nustatyta laikyti Ž. A. bausmę atlikusiu.

Civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir priteista iš Ž. A. 1900 Lt (vienas tūkstantis devyni šimtai litų) nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo ir 3000 Lt (trys tūkstančiai litų) atstovavimo išlaidų R. J. naudai. Likusioje dalyje civilinis ieškinys atmestas kaip neįrodytas.

Ž. A. nuteistas už tai, kad 2004 m. gruodžio – 2005 m. sausio mėnesiais, R. J. priklausančiame miške, esančiame (duomenys neskelbtini) kaime, Telšių rajone, (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje Nr. (duomenys neskelbtini), nukirto 67 pušis, kurių tūris 50,569 m³, vertė 4323,66 Lt, 212 eglių, kurių tūris 117,507 m³, vertė 6909,84 Lt, 223 beržus, kurių tūris 68,733 m³ vertė 2453,97 Lt, 4 juodalksnius, kurių tūris 1,187 m³, vertė 13,76 Lt, 14 drebulių, kurių tūris 7,819 m³, vertė137,60 Lt, viso 245,815 m³ medienos, iš kurios pagrobė 35 m³ eglės medienos už 4000 Lt, tuo R. J. padarydamas 4000 Lt turtinę žalą, bei pasikėsino pagrobti likusią medieną 210,815 m³, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes nespėjus pagrobti šios medienos, apie jos vagystę sužinojo R. J..

Apeliaciniu skundu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. J. prašė panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2008-12-24 nuosprendį ir priimti naują nuosprendį išsprendžiant civilinio ieškinio klausimą bei paskiriant nuteistajam Ž. A. teisingą bausmę.

Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas padarė baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 3 dalyje numatytą esminį šio Kodekso pažeidimą, kurį galima ištaisyti apeliacinės instancijos teismo posėdyje.

Nukentėjusiojo R. J. teigimu, skundžiamame nuosprendyje teismas klaidingai konstatuota, jog Ž. A. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. l d. ir civilinis ieškinys tenkintas tik iš dalies, motyvuojant tuo, kad byloje nėra pridėta įrodymų, kad būtent 113 838,83 Lt sumai nukentėjusiajam padaryta turtinė žala.

Apeliantas prašė atsižvelgti į tai, kad iš teismo nuosprendžio ir bylos medžiagos matyti, jog nuo pat bylos teisme nagrinėjimo pradžios teismui buvo pateiktas jo (R. J.) atstovo rašytinis prašymas pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą, numatantį sunkesnę nusikalstamą veiką (t.2, b.l. 89-90). Mano, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas bylą ir priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, neteisingai išsprendė jo atstovo pateikto prašymo dėl kaltinimo pakeitimo teisme, klausimą. Teismas neteisingai vadovavosi LR BPK 170 str. 4 d. 4 p., motyvuodamas tuo, kad tik prokuroras priima sprendimus dėl kaltinamojo akto surašymo, o kadangi kaltinamasis aktas nebuvo prokuroro keičiamas, teismas baigė bylą nagrinėti pagal pateiktą pirminį kaltinamąjį aktą. Nukentėjusysis R. J. prašo atkreipti dėmesį į tai, kad BPK 170 str. reglamentuoja prokuroro įgaliojimus atliekant ikiteisrninį tyrimą, o BPK 256 str. reglamentuoja kaltinime neįrodytos veikos ar veikų esminių faktinių aplinkybių ir jos (jų) kvalifikavimo pakeitimą teisme. Apelianto manymu nesuprantama, kodėl teismas iš esmės pažeisdamas Baudžiamojo proceso įstatymą - 256 straipsnį, kuriuo vadovaujantis ir buvo pateiktas jo atstovo prašymas dėl kaltinimo pakeitimo teisme, pats nepriėmė sprendimo dėl kaltinimo pakeitimo, nes 256 str. l dalyje reglamentuota, kad prokuroras ir nukentėjusysis turi vienodą teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis. Teigia, jog šio esminio baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimo pasekmėje teismas priėmė nepagrįstą, neteisingą ir neteisėtą nuosprendį.

Teismas nukentėjusiojo ieškinį tenkindamas iš dalies, nepagrįstai konstatavo, kad „ net pačiame kaltinime dėl iškirsto miško ir iš paskaičiavimų, esančių byloje, matyti, kad pagrobta medienos 4000 Lt sumai“, nes tiek iš 2006-03-31 pateikto jo, t.y. R. J. ieškinio, tiek ir iš bylos medžiagos – jo aiškinimo, o taip pat ir iš įtariamojo aiškinimų, pasižadėjimų, matyti ir aiškiai suprantama, kad jo (R. J.) pareikštas 100 000 Lt ieškinys yra dėl turtinės žalos atlyginimo, kuri buvo padaryta kaltinamojo neteisėtais nusikalstamais veiksmais. Nukentėjusiojo manymu, esant teismui pateiktam neteisingam nusikalstamos veikos kvalifikavimui (neteisingam kaltinimui) ir neteisingai taikant baudžiamojo proceso įstatymo normas, buvo pažeistos jo, kaip proceso dalyvio (nukentėjusiojo), teisės.

Apelianto teigimu, nesuprantama, kuo remdamasis teismas civilinį ieškinį tenkino iš dalies, motyvuodamas tuo, kad nepateikta kitų įrodymų, kai jo – nukentėjusiojo – pateikto ieškinio pagrindinę dalį - 100 000 Lt sudaro nusikalstama veika - turto sunaikinimu ir sugadinimu padarytos žalos atlyginimas už nuniokotą mišką, sunaikintą jo augmeniją, t.y. sunaikintą florą, tokiu būdu prarandant jam (R. J.) nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo daikto (miško) vertę, kurią jis įvertino 100 000 Lt suma, o kaltinamasis tai pripažino ir gailėdamasis dėl savo padarytų nusikalstamų veikų pasižadėjo žalą atlyginti.

Be to, teismas nuosprendyje visiškai neaptarė kaltinamojo Ž. A. pasirašyto ir byloje esančio rašytinio įrodymo - raštiško susitarimo dėl žalos atlyginimo (1 t. b.l. 36-37). Taip pat, nors bylos nagrinėjimo metu buvo peržiūrėtas daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - DVD-R diskas su filmuota medžiaga, esantis prijungtas prie baudžiamosios bylos (vienas pagrindinių įrodymų padarytoms nusikalstamoms veikoms ištirti ir civiliniam ieškiniui pagrįsti), teismas visiškai netyrė ir neaptarė šio įrodymo nuosprendyje, tik nusprendė nuosprendžiui įsiteisėjus šį kompaktinį diską grąžinti savininkui.

Nukentėjusysis R. J. taip pat nurodė, kad nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka bylos faktinių aplinkybių, nes kaltinamojo Ž. A. padarytos nusikalstamos veikos turėjo būti kvalifikuojamos kaip vagystė pagal BK 178 str. l dalį ir svetimo turto sunaikinimas ar sugadinimas pagal BK 187 str. 2 dalį.

Apeliantas prašė atsižvelgti ir į tai, kad byloje atliekant ikiteisminį tyrimą, bylą perduodant į teismą su kaltinamuoju aktu ir bylą nagrinėjant teisme, buvo akivaizdūs šališkumo faktai:

- ikiteisminis tyrimas šioje baudžiamojoje byloje to paties prokuroro buvo nutrauktas, tačiau netrukus po to nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą šioje byloje buvo panaikintas ir ikiteisminis tyrimas buvo atnaujintas. Nutraukus ikiteisminį tyrimą buvo panaikintas prokuroro nutarimu įtariamajam skirtas nuosavybės teisių ribojimas galimam civiliniam ieškiniui baudžiamojoje byloje užtikrinti. Tuo metu įtariamasis spėjo realizuoti nuosavybės teise jam priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą;

- byla teismui su kaltinamuoju aktu prokuroro buvo perduota nepateikus kaltinamajam Ž. A. įtarimo dėl padarytos nusikalstamos veikos - svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo;

- teisme prokuroras kategoriškai, neteisėtai ir nepagrįstai be jokių argumentų prieštaravo ir nepalaikė jo kaip nukentėjusiojo prašymo keisti kaltinime nurodytas esmines veikos aplinkybes ir padarytų veikų kvalifikavimą.

Nukentėjusiojo R. J. teigimu, teismas, padaręs esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą (BPK 256 str. ignoravimas), neteisingai paskyrė kaltinamajam Ž. A. bausmę. Apelianto manymu, teismo paskirta bausmė yra neteisinga ir aiškiai per švelni. Teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, nesivadovavo bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais LR BK 54 straipsnyje, t.y. tinkamai neįvertino ir neatsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, mastą, pavojingumo laipsnį bei kitas reikšmingas bylai aplinkybes: kad kaltinamasis užkluptas darant nusikaltimą, nukentėjusiajam savo kaltę jis pripažino visiškai, kaltę ikiteisminio tyrimo metu pripažino iš dalies, teisminio nagrinėjimo metu kaltu neprisipažino visiškai.

Teismo posėdyje nukentėjusysis R. J. ir jo atstovas adv. G.Lukauskas prašė apeliacinį skundą patenkinti.

Nuteistais Ž. A. ir jo gynėjas adv. A.Staškūnas prašė nukentėjusiojo apeliacinį skundą atmesti.

Prokurorė N.Raugienė prašė nukentėjusiojo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendį.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Dėl nukentėjusiojo R. J. pareikšto kaltinimo.

Kolegija sutinka su nukentėjusiojo R. J. apeliacinio skundo teiginiu, kad pirmos instancijos teismas, neteisingai išsprendė jo atstovo pateikto prašymo dėl kaltinimo pakeitimo teisme, klausimą, nepagrįstai vadovavosi LR BPK 170 str. 4 d. 4 p., motyvuodamas tuo, kad tik prokuroras priima sprendimus dėl kaltinamojo akto surašymo, o kadangi kaltinamasis aktas prokuroro nebuvo keičiamas, teismas baigė bylą nagrinėti pagal pateiktą pirminį kaltinamąjį aktą, kad tokiais savo veiksmais teismas pažeidė Baudžiamojo proceso įstatymą - 256 straipsnį, kuriuo vadovaujantis ir buvo pateiktas jo atstovo prašymas dėl kaltinimo pakeitimo teisme, teismas jį priėmė, bet neišnagrinėjo. Tačiau kolegija nesutinka su apelianto teiginiu, kad šio baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimo pasekmėje teismas priėmė nepagrįstą, neteisingą ir neteisėtą nuosprendį.

Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs pirmos instancijos teismo šališkumo požymių, ir todėl negrąžindamas bylos nagrinėti pirmos instancijos teismui, pats nagrinėjo nukentėjusiojo R. J. pareikštą kaltinimą ir konstatuoja, kad šis kaltinimas yra nepagrįstas ir neatitinka kaltinamojo akto turiniui keliamų reikalavimų (LR BPK 219 str.3d.), nors ir buvo priimtas pirmos instancijos teisme. R. J. suformuluotame kaltinime dėl svetimo turto vagystės iš esmės yra nurodytos tos pačios bylos aplinkybės, tik yra skirtingas jų teisinis vertinimas, o kaltinime dėl didelės vertės svetimo turto sunaikinimo nėra nusikalstamos veikos aprašymo.

Pirmos instancijos teismo nustatyta Ž. A. veika, kad jis „2004 m. gruodžio – 2005 m. sausio mėnesiais, R. J. priklausančiame miške, esančiame (duomenys neskelbtini) kaime, Telšių rajone, (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje Nr. (duomenys neskelbtini), nukirto 67 pušis, kurių tūris 50,569 m³, vertė 4323,66 Lt, 212 eglių, kurių tūris 117,507 m³, vertė 6909,84 Lt, 223 beržus, kurių tūris 68,733 m³ vertė 2453,97 Lt, 4 juodalksnius, kurių tūris 1,187 m³, vertė 13,76 Lt, 14 drebulių, kurių tūris 7,819 m³, vertė137,60 Lt, viso 245,815 m³ medienos, iš kurios pagrobė 35 m³ eglės medienos už 4000 Lt, tuo R. J. padarydamas 4000 Lt turtinę žalą, bei pasikėsino pagrobti likusią medieną 210,815 m³, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes nespėjus pagrobti šios medienos, apie jos vagystę sužinojo R. J.“, negali būti kvalifikuojama kaip dvi savarankiškos nusikalstamos veikos:

1. kaip baigta nusikalstama veika pagal LR BK 178 str.1 dalį dėl pagrobtos ir išsivežtos 35 m³ eglės medienos už 2058,13 Lt., ir

2. kaip pasikėsinimas pagrobti svetimą turtą, t.y. 67 pušis, kurių tūris 50,569 m³, vertė 4323,66 Lt, 149 egles, kurių tūris 82,507 m³, vertė 4851,51 Lt, 223 beržus, kurių tūris 68,733 m³ vertė 2453,97 Lt, 4 juodalksnius, kurių tūris 1,187 m³, vertė 13,76 Lt, 14 drebulių, kurių tūris 7,819 m³, vertė137,60 Lt, viso 210,815 m³ medienos, kurios vertė 11 780,70 Lt, pagal LR BK 22 str. 1 dalį bei 178 str. 1 dalį.

Toks nusikalstamos veikos išskaidymas ir kvalifikavimas prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotai praktikai, o Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-06-23 nutarimo Nr.52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ 8-ame punkte išaiškinta, kad „kaltininkui pagrobus bent dalį turto, nusikalstama veika kvalifikuojama kaip baigta viso turto, kurį kaltininkas kėsinosi pagrobti, atžvilgiu“.

Už šią nusikalstamą veiką Ž. A. pagrįstai yra nuteistas Telšių rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 24 d. nuosprendžiu ir nuteisti jį antrą kartą pagal nukentėjusiojo pateiktą kaltinimą nėra jokio pagrindo.

Nukentėjusio R. J. kaltinime pagal LR BK 187 str. 2 dalį dėl didelės vertės svetimo turto sunaikinimo, t.y. kad „2004 m. gruodžio – 2005 m. sausio mėnesiais, R. J. priklausančiame miške, esančiame (duomenys neskelbtini) kaime, Telšių rajone, (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje Nr. (duomenys neskelbtini), Ž. A. slapta, darydamas medienos vagystę, nukirsdamas 67 pušis, kurių tūris 50,569 m³, 212 eglių, kurių tūris 117,507 m³, 223 beržus, kurių tūris 68,733 m³, 4 juodalksnius, kurių tūris 1,187 m³, 14 drebulių, kurių tūris 7,819 m³, viso 245,815 m³ medienos, nepataisomai sunaikino R. J. nuosavybės teise priklausantį mišką, tuo nukentėjusiajam R. J. padarydamas 100000 Lt turtinę žalą“, nurodytos tos pačios faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės dėl miško iškirtimo ir medienos pagrobimo, kurios jau yra inkriminuotos Ž. A., tik vietoje medienos vertės yra nurodyta 100 000,- Lt turtinė žala. Šios žalos atsiradimo aplinkybės (mechanizmas), kaip ši žala apskaičiuota, nukentėjęs R. J. nenurodė nei savo pateiktame kaltinime, nei prašomas patikslinti šį kaltinimą nagrinėjant bylą Šiaulių apygardos teisme.

R. J., aiškindamas aplinkybes dėl jam padarytos 100 000 Lt žalos, keitė tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant teisme. Kaip matyti iš bylos medžiagos (t.1, b.l.5) R. J. 2005-02-03 pranešė ikiteisminio tyrimo įstaigai, kad 2005-01-29 atvykęs į jam priklausantį mišką (duomenys neskelbtini) kaime rado nukirstus medžius, dėl ko jam padaryta 13838 Lt žala. Apklausiamas liudytoju 2005-02-03 R. J. nurodė, kad medžių iškirtimu jam padaryta 13838 Lt. žala (t.1, b.l. 26-27). Papildomos apklausos metu 2005-02-23 R. J. nurodė, kad jo miške iškirstos medienos vertė (turtinė žala) 13838 Lt. yra apskaičiuota „valdiškomis kainomis“, tačiau rinkos kainomis jam padaryta 100 000 Lt žala (t.1, b.l. 28-29). Ikiteisminio tyrimo metu R. J. 2005-02-03 pareiškė 13838 Lt. civilinį ieškinį dėl jam priklausančio turto pagrobimo (t.1, b.l. 31). 2006-03-31 nukentėjęs R.J. Telšių rajono apylinkės prokuratūrai pateikė ieškinį, kuriuo iš Ž. A. (pareiškime- Ž. O.) prašė priteisti 113838,83 Lt turtinės žalos, nurodydamas, kad tokia žala jam padaryta nusikalstamais Ž. A. veiksmais „dėl išpjautos medienos, dėl ko miškas prarado savo vertę“ (t.1, b.l. 134-135). Bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, 2008-04-14 R. J. pateikė prašymą dėl kaltinimo pakeitimo Ž. A. ir nurodė, kad palaiko 100 000 Lt civilinį ieškinį, nes Ž. A. mišką iškirto „plynai“, „išdraskė jauną mišką“, ‚, mišką reikia atsodinti“, o miško atsodinimui reikalinga būtent tokia suma. Taip pat reikalingi pinigai Ž. A. sugadinto kelio sutvarkymui (t.2, b.l. 96-97). Apeliaciniame skunde R. J. nurodė, kad 100 000 litų žala jam padaryta turto sunaikinimu ir sugadinimu, padarytos žalos atlyginimas „už nuniokotą mišką, sunaikintą jo augmeniją, t.y. sunaikintą florą, tokiu būdu prarandant nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo daikto (miško) vertę, kurią įvertina 100000 Lt. suma“ (t.2, b.l. 182-189). Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, R. J. sutiko su pirmos instancijos teismo nustatyta 13838 Lt žala dėl Ž. A. iškirstų medžių, tačiau nurodė, kad Ž. A. kirstame apie 3-4 ha miško plote buvo „viskas išdraskyta“, buvo iškirstas nebrandus miškas, kuris dar būtų augęs, buvo sugadintas kelias“, į tą sumą įeina ir miško atsodinimas, be to Ž. A. sutartimi sutiko jam atlyginti 100 000 litų žalą (t.2, b.l. 222-225).

Apeliacinės instancijos teisme apklaustas liudytojas A. G., dirbantis Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Telšių rajono agentūros miškų kontrolės skyriaus vyr. specialistu, nurodė, kad dėl padarytos žalos miškui apskaičiavimo R. J. nesikreipė, Ž. A. iškirstas miškas nebuvo „plynas kirtimas“, todėl prievolės atsodinti nėra, o žalą aplinkai skaičiuojama teisėsaugos organų pavedimu kaip žala padaryta valstybei, o ne konkrečiam asmeniui. Mano, kad R. J. nurodyta 100000 Lt žala dėl miško iškirtimo yra ženkliai per didelė. Miško vertės praradimą dėl medžių iškirtimo preliminariai galėtų paskaičiuoti Miškotvarkos tarnyba.

Apeliacinės instancijos teismui pasiūlius R. J. patikslinti faktines aplinkybes dėl pateikto kaltinimo pagal LR BK 187 str.2d., R. J. tikslinti kaltinimą atsisakė.

Apelianto R. J. nurodyta aplinkybė, kad Ž. A. 2005-02-24 „Pavedimo sutartimi“ ir „Susitarimu dėl žalos atlyginimo“ (t.1, b.l.38-41) pripažino padaręs jam 100000 Lt žalą, negali būti pagrindu jį apkaltinti ir nuteisti pagal LR BK 187 str.2 dalį. Kaltinamasis Ž. A. pirmos instancijos teisme nurodė, kad minėtus dokumentus jis pasirašė siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės ir tikėdamasis pelningai parduoti R. J. mišką, be to, jam buvo daromas „spaudimas“. Pirmos instancijos teisme apklausta R. J. dukra liudytoja S. S. nurodė, kad sutartyse, kurias jie pateikė pasirašyti Ž. A., miško kaina su medžiais buvusi nustatyta jų „šeimos sprendimu“ bei pasidomėjus apie kainas internete (t.2, b.l. 95-98).

Todėl kolegija sprendžia, kad pagal R. J. atstovo kaltinimą, kuris neatitinka kaltinamojo akto turiniui keliamų reikalavimų (LR BPK 219 str.3d.) ir kurio R. J. nebesutinka patikslinti, negali būti priimtas procesinis sprendimas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas 2005-06-23 nutarimo Nr 53 „Dėl teismų praktikos taikant baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme“ 20-ame punkte nurodyta, kad nuosprendis neturi būti naikinamas tik dėl formalių procesinių pažeidimų.

Dėl kitų R. J. apeliacinio skundo motyvų.

Kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas pagal prokuroro pateiktą kaltinimą išsamiai ir nešališkai ištyrė nusikaltimo padarymo aplinkybes, teisingai kvalifikavo nuteistojo Ž. A. nusikalstamus veiksmus ir jam paskyrė teisingą bausmę.

R. J. skundo motyvų, kad šališkai byloje buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, kad prokuroras nepalaikė nukentėjusiojo R. J. atstovo pareikšto kaltinimo ir pats nepareiškė kaltinimo dėl svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo, negalima vertinti kaip teismo šališkumo. Pažymėtina, kad apeliantas taip pat neprašė, panaikinus nuosprendį, dėl teismo šališkumo bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui, kaip tai numatyta LR BPK 326 str. 4dalyje.

Kolegija nesutinka su apelianto nuomone, kad Ž. A. paskirta bausmė yra neteisinga ir aiškiai per švelni.

Priešingai nei teigia apeliantas, skirdamas Ž. A. bausmę pirmos instancijos teismas vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais LR BPK 54 straipsnyje. Atsižvelgė į kaltinamojo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, konstatuodamas, kad jų nenustatyta; į tai, kad padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas; kad kaltinamasis dirba (t.2, b.l. 91-92), jis yra nutraukęs santuoką ir nutraukus santuoką, nepilnametis sūnus E. A., gim. 1996-03-01, liko gyventi su tėvu Ž. A. (t.2, b.l. 66); kad kaltinamasis iki šiol yra neteistas, todėl, vadovaudamasi LR BK 55 str., jam paskyrė su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, t.y. baudą. Vadovaujantis LR BK 65 ir 66 str. nuostatomis, į bausmės – baudos - laiką pagrįstai įskaitytas suėmime išbūtas laikas.

Apeliacinio skundo motyvas, kad teismas nuosprendyje visiškai neaptarė kaltinamojo Ž. A. pasirašyto ir byloje esančio rašytinio įrodymo - raštiško susitarimo dėl žalos atlyginimo (t.1, b.l. 36-41) ir DVD-R disko su filmuota medžiaga (t.1, b.l. 177-180), yra nepagrįstas, nes visi šie įrodymai teismo posėdžio metu buvo ištirti (t.2, b.l. 150-153) ir įvertinti kaip įrodymų visuma. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka DVD-R diskas su filmuota medžiaga apelianto prašymu buvo peržiūrėtas teismo posėdyje, tačiau šią filmuotą medžiagą vertinti kitaip, nei ją įvertino pirmos instancijos teismas, nėra pagrindo.

Skundžiamo nuosprendžio keisti dėl nukentėjusiajam R. J. priteistos turtinės žalos dydžio taip pat nėra pagrindo, nes apeliantas sutiko su pirmos instancijos teismo nustatyta 13838 Lt žala dėl Ž. A. iškirstų medžių ir dėl medžių vagystės likusia neatlyginta 1900 Lt turtine žala, ir ginčijo tik 100 000 Lt turtinės žalos dydį, dėl kurios atsiradimo pagrindo bei jos dydžio byloje nepateikta jokių objektyvių įrodymų, kas teisėjų kolegijos jau buvo minėta, vertinant nukentėjusiojo atstovo pateiktą kaltinimą pagal LR BK 187 str. 2dalį, t.y. dėl didelės vertės svetimo turto sunaikinimo.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, kolegija konstatuoja, jog nukentėjusiojo R. J. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 24 d. nuosprendį, todėl apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nukentėjusiojo R. J. apeliacinį skundą atmesti.