Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje

V. M. (V. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, pradinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis suvirintoju (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje,

kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir - BK) 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis V. M. (V. M.), smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent:

jis, 2016 m. rugsėjo 11 d., apie 19:00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas 2,81 promilės girtumas, laiptinėje prie bendrabučio kambario, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tarpusavio konflikto metu tyčia stumdė savo sugyventinę – nukentėjusiąją J. B. A., o šiai nugriuvus ant grindų, tampė ją už plaukų, tokiu būdu, smurtaudamas prieš savo šeimos narį, kaltinamasis V. M. sukėlė nukentėjusiajai Jolantą B. A. fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais kaltinamasis V. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinimas kaltinamajam V. M. grindžiamas šiais ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis V. M. savo kaltę jam inkriminuota nusikalstama veika pripažino visiškai ir patvirtino, kad jis 2016 m. rugsėjo 11 d., apie 19:00 val., tarpusavio konflikto metu, smurtavo prieš savo sugyventinę J. B. A., ją stumdydamas ir tampydamas už plaukų. Kaltinamojo V. M. teigimu, dėl padarytos nusikalstamos veikos jis labai gailisi (b.l. 23-25).

Kad būtent kaltinamasis – jos sugyventinis V. M. smurtavo nukentėjusiosios J. B. A. atžvilgiu, ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir pati nukentėjusioji (b.l. 11). Be to, smurto nukentėjusiosios J. B. A. atžvilgiu panaudojimo faktas patvirtinamas ir baudžiamojoje byloje esančiu (b.l. 8-9) tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, bei liudytojos V. L. parodymais (b.l. 15).

Teisėjas mano, kad kaltinamojo V. M. padaryta veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, kadangi jis, tyčia smurtaudamas (stumdydamas ir tampydamas už plaukų), sukėlė nukentėjusiajai J. B. A. fizinį skausmą. Nors kaltinamasis V. M. ir nukentėjusioji J. B. A. nėra sutuoktiniai ir nėra įstatymais nustatyta tvarka įregistravę partnerystės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.18 straipsnio 9 punktas), tačiau jie gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, o šią aplinkybę ikiteisminio tyrimo metu patvirtino tiek nukentėjusioji J. B. A., tiek kaltinamasis V. M., todėl nors kaltinamasis ir nukentėjusioji bendrai gyveno įstatymais nustatyta tvarka neįregistravę nei santuokos, nei partnerystės, pagal įstatymą (BK 248 straipsnio 2 dalis) nukentėjusioji J. B. A., kaip kaltinamojo V. M. sugyventinė, turi būti laikoma nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nare.

Kaltinamojo V. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką jis padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (b.l. 32), ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmę kaltinamajam V. M., teisėjas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos bei panaudoto smurto pobūdį ir pavojingumą, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, taip pat į kaltinamojo asmenybę, kuris anksčiau neteistas, dirba, o taip pat į tai, kad kaltinamasis sutinka, jog jam būtų skirta laisvės apribojimo bausmė ir taikomi prokuroro pareiškime teismui pasiūlyti įpareigojimai (b.l. 38-39), ir mano, kad kaltinamajam V. M. skirtina BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta ir prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu teismui pasiūlyta laisvės apribojimo bausmė, taikant įstatyme numatytus įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemones, kurios gali padėti įgyvendinti bausmės paskirtį.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam V. M. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba baigiama taikyti, pradėjus bausmės vykdymą (BPK 139 straipsnio 3 dalis). Byloje nėra objektyvių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad V. M. gali daryti naujas nusikalstamas veikas, tačiau teismas, atsižvelgdamas į kaltinamajam paskirtos bausmės rūšį ir siekdamas tinkamo šio teismo baudžiamojo įsakymo įvykdymo mano, kad kaltinamajam V. M. paskirta kardomoji priemonė turi būti taikoma iki bausmės vykdymo pradžios.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais, bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu,

nusprendžia:

V. M. (V. M.) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimą devyniems mėnesiams.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio reikalavimais, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu V. M. paskirtą laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę bausmę - laisvės apribojimą šešiems mėnesiams, įpareigojant jį nuo 21 val. iki 06 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi gydymo įstaigose, ir per tris mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, neatlygintinai išdirbti 20 (dvidešimt) valandų nevalstybinėse organizacijoje, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, o taip pat, vadovaujantis BK 72² straipsnio nuostatomis, įpareigoti kaltinamąjį V. M. per keturis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir išklausyti visą programos kursą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalies pagrindu, į V. M. paskirtąją bausmę įskaityti kardomąjį kalinimą (laikinąjį sulaikymą) nuo 2016 m. rugsėjo 11 d. 21 val. 35 min. iki 2016 m. rugsėjo 12 d. 14 val. 46 min. (vieną dieną), vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

V. M. paskirtą kardomąją priemonę palikti tą pačią – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus;nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus.

Nuteistajam V. M. vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam gali būti pakeista areštu.

Taip pat išaiškinti kaltinamajam, kad jis, nesutikdamas su laisvės apribojimo bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo įsakymo gavimo dienos, turi teisę paduoti teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 425 straipsnio 4 dalį teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Šia teise kaltinamajam nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir kaltinamasis privalo atlikti teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirtą bausmę.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.