Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Egidijus Jonas Grigaravičius, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs R. I. apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 10 d. nutarimo R. I. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. I. 2013 m. gegužės 24 d. apie 23 val. automobilio Fiat Ducato, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruoto A. D. vardu, įrengtoje savadarbėje metalinėje talpykloje bei dviejuose metaliniuose 20 litrų talpos kanistruose Šakių r. sav., Griškabūdžio sen., (duomenys neskelbtini) k. ribose, neturėdamas įsigijimą ar mokesčių sumokėjimą patvirtinančių dokumentų, pažeisdamas nustatytą tvarką, gabeno neteisėtai akcizais apmokestinamas prekes, tai yra automobilinius degalus – dyzeliną, kurie pagal patikrintus Muitinės laboratorijos rodiklius neatitinka Lietuvoje vartojamų automobilių degalų (dyzelino) privalomųjų kokybės rodiklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos, aplinkos ir susisiekimo ministrų 2010 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 1-348/D1-1014/3-742 bei LST EN 590 reikalavimų ir PRME. Pas minėtą pilietį automobilio savadarbėje talpykloje bei dviejuose kanistruose rasta ir išimta 540 litrų dyzelino, kurio vertė 2208,60 Lt (16,99 MGL). Šiais savo veiksmais R. I. pažeidė 2010 m. gruodžio 27 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos viršininko įsakymu Nr. VA-117 „Dėl naftos produktų, bioproduktų ir kitų degiųjų skystų produktų gabenimo ir laikymo taisyklių patvirtinimo“ 1 skirsnio 5 punkte, 2 skirsnio 12 punkte, 3 skirsnio 18, 20 ir 4 skirsnio 21 punktuose numatytus reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, už kurį administracinė atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 163² str. 3 d.

Apelianto nuomone, tai, kad jis yra padidinęs degalų bakų talpą, jokios tvarkos nepažeidžia, nes to nedraudžia joks įstatymas ar normatyvinis aktas, to nenurodė ir policija bei teismas. Apeliantas nurodo, kad degalų negabeno, o naudojosi juos asmeniniams tikslams, savo automobiliui. Didesnis degalų kiekis reikalingas darbui Anglijoje. Apeliantas nurodo, kad žodžių „gabenti“ ir „naudoti“ reikšmės nėra tapačios, o jis negabeno, o būtent naudojo degalus. Degalai nebuvo skirti pardavimui, todėl negalėjo būti vadinami preke.

Skunde teigiama, kad Naftos produktų, bioproduktų ir kitų degiųjų skystų produktų gabenimo ir laikymo taisyklių 6 p., iš privačių asmenų nereikalauja su savimi vežiotis kvitus ar čekius. Taisyklės netaikomos ūkio subjektams, ūkininkams ir kitiems fiziniams asmenims, kilnojamosiose talpyklose pervežantiems iki 40 litrų įskaitytinai degalų (variklių benzino ir dyzelino), (neįskaitant esančių transporto priemonės arba mechanizmo stacionariuose degalų ir tepalu bakuose). Be to apeliantas turėjo 150 litrų degalų įsigijimą patvirtinančius čekius.

Byloje nepateikta lietuviškų ir Kaliningrado srityje realizuojamų degalų sieringumo palyginimo. Jis jau keletą metų nėra buvęs Kaliningrado srityje, o degalus pirko Vengrijoje ir Lenkijoje, o to nedraudžia jokie įstatymai.

Teismas, priimdamas sprendimą, nepakankamai įvertino jo teigiamą charakteristiką ir sunkią jo materialinę padėtį, kad išlaiko 4 mažamečius vaikus, kad abu su sutuoktine yra bedarbiai ir aktyviai dalyvauja darbo paieškose, neturi pastovių pajamų ir pragyvenu tik iš smulkaus pagalbinio ūkio bei iš atsitiktinių darbų pas kaimynus. Per metus administracine bauda buvo nubaustas tik už atsitiktinį nepiktybinį pažeidimą - dėl nuolatinių nepriteklių nebuvo apsidraudęs transporto priemonės, todėl mano, kad visos aplinkybės leidžia jo atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas. Tokia didelė bauda bei automobilio konfiskavimas už kurį jis dar nėra išmokėjęs visų pinigų, stumia jį ir jo šeimą į beviltišką padėtį. Automobilio konfiskavimas sankcijoje nėra numatytas kaip privaloma priemonė. Šį automobilį jis įsigijo išsimokėtinai, norėdamas vykti į užsienį įsidarbinti ir jame laikinai gyventi. Dabar nebeturi automobilio, bet turi 4000 Lt skolos naštą. Jis labai gailisi dėl įvykio, todėl tai turėtų būti pripažinta lengvinančia aplinkybe.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas R. I. kaltu, padarius ATPK 163² str. 3 d. numatytą administracinės teisės pažeidimą, procesinį sprendimą pagrindė išsamiu ir objektyviu esminių bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, todėl skundžiamas teismo nutarimas pripažintinas teisėtu ir pagrįstu. Aukštesnysis teismas nesutinka tik su paskirtos nuobaudos dydžiu, todėl nutarimas keistinas šioje dalyje.

ATPK 163² str. 3 d. yra blanketinė teisės norma, pažeidimo esmę sudaro tam tikrų taisyklių pažeidimas. Taigi administracinio teisės pažeidimo protokole turi būti nurodomi atitinkami norminiai aktai, kurių pažeidimų administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaltinamas. Adminstracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad R. I. pažeidė „Naftos produktų, bioproduktų ir kitų degiųjų skystų produktų gabenimo ir laikymo taisyklių“, patvirtintų 2010-12-27 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko įsakymas Nr. VA-117 (toliau – Taisyklės), 1 skr. 5 p., 2 skr. 12 p., 3 skr., 18, 20 p., 4 skr. 21 p.

Byloje nustatyta, to neneigia ir R. I., kad jis automobilyje Fiat Ducato, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įsirengęs papildomą talpą degalams vežiotis. Ir nors pažeidėjas teigia, kad tai yra padidintas degalų bakas, kurio įrengimas nedraudžiamas, todėl jame esantis degalų kiekis negali būti traktuojamas kaip pažeidžiantis teisės normas, nes Taisyklių 6.1 punktas leidžia kilnojamosiose talpyklose pervežti iki 40 litrų įskaitytinai degalų (variklių benzino ir dyzelino) (neįskaitant esančių transporto priemonės arba mechanizmo stacionariuose degalų ir tepalų bakuose). Šių taisyklių normos tokiu atveju netaikomos, o dviejuose kanistruose, kurių bendra talpa 40 litrų, neviršija taisyklių reikalavimų. Tačiau su tokiu apelianto vertinimu negalima sutikti. Kaip pats apeliantas pripažįsta, papildoma degalų talpa yra savadarbis įrenginys, specialiai sumontuotas padidinti pervežamų degalų kiekiui. Jis nėra originalaus, gamyklinio automobilio kuro bako sudėtinė dalis, nes originalus automobilio bakas nėra padidintas. Papildoma talpykla sumontuota ir sujungta su originaliu kuro baku, o jose esantis kuras naudojamas bendrai. Originalaus kuro bako talpa apie 80 l., o bendra talpumas su papildoma talpa – 500 litrų.

Esant tokioms aplinkybėms, nesutiktina su apelianto argumentu, kad visas automobilyje esantis kuras atitinka Taisyklių 6.1 punkto esmę – laikytinas esančių transporto priemonės arba mechanizmo stacionariame degalų ir tepalų bake, nes tai nėra originalios konstrukcijos įrenginys, sudėtinė kuro bako dalis. Toks talpos įrengimas pagrįstai leidžia manyti, kad tokiu būdu buvo siekiama išvengti teisės aktų reikalavimų, būtent Taisyklių taikymo. Taigi papildomai sukonstruota degalų talpa prilygintina kuro talpyklai, skirtai naftos produktas laikyti ir gabenti.

R. I. turėjo pareigą laikytis Taisyklių reikalavimų, o būtent gabendamas keliais, naftos produktus, kartu su kroviniu privalo turėti teisės aktų nustatyta tvarka įformintus šių produktų įsigijimo ir/ar gabenimo dokumentus (išskyrus šių Taisyklių 15 punkte nurodytus atvejus). Ir saugoti laikomų naftos produktų įsigijimo ir (ar) gabenimo dokumentus tol, kol laikomi tie produktai. Taigi šio taisyklių nuostatos reikalauja asmenį turėti ir saugoti kuro įsigijimo dokumentus, tol kol kuras yra sunaudojamas. Apeliantas neteisus, teigdamas, kad Taisyklių 12 punkto nuostatos taikytinos tik gabenant kurą, kaip krovinį, nes jis to nedarė, kadangi Taisyklių 18 punktas nurodo, kad Taisyklių 5 punkte nurodyti asmenys (fiziniai asmenys) privalo saugoti laikomų naftos produktų, bioproduktų ir kitų degiųjų skystų produktų įsigijimo ir (ar) gabenimo dokumentus tol, kol laikomi tie produktai, o 20 punktas dar patikslina, kad fiziniai asmenys, laikydami eksploatuojamose kuro talpyklose (kuro objektuose) naftos produktus, privalo turėti šių Taisyklių 12 punkte nurodytus dokumentus. Šie dokumentai reikalingi tol, kol tose kuro talpyklose (kuro objektuose) saugomi dokumentuose nurodyti produktai, ir turi būti pateikti tikrinimo metu. Taigi, kuras nebūtinai turi būti gabenamas, fizinis asmuo gali jį laikyti kuro talpykloje ir neperveždamas, tačiau įsigijimo dokumentus privalo turėti ir saugoti.

Apeliantas teigia, kad jo kuras buvo pirktas Lietuvoje ir ES valstybėse, pateikė dalies kuro įsigijimą patvirtinančius dokumentus. Visgi atkreiptinas dėmesys, kad pas R. I. rastas kuras (dyzelinas) neatitinka „Lietuvos Respublikoje vartojamų naftos produktų, biodegalų ir skystojo kuro privalomuosius kokybės rodikliams“, patvirtintiems 2010 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 1-348/D1-1014/3-742 „Dėl Lietuvos Respublikoje vartojamų naftos produktų, biodegalų ir skystojo kuro privalomųjų kokybės rodiklių patvirtinimo“ (Žin., 2010, Nr. 153-7849) (toliau – Rodikliai). Pagal šiuos reikalavimus sieros kiekis dyzeline negali viršyti 10 mg/kg, o RRME turi būti nemažiau 7 % tūrio (žr. Rodiklių priedas). Lietuvoje naudojamas dyzelinas, skirtas naudoti transporto priemonėse su dyzeliniais vidaus degimo varikliais turi atitinkanti Kombinuotosios nomenklatūros KN 2710 19 41 ir 2710 19 45 prekių kodus.

Tuo tarpu Muitinės laboratorijos tyrimo protokole užfiksuota, kad iš R. I. paimtų degalų mėginiai neatitiko šių reikalavimų (b. l. 25, 26). Rodikliuose nustatyti reikalavimai atitinka 1998 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai 98/70/EB dėl benzino ir dyzelinių degalų (dyzelino) kokybės, iš dalies keičiančią Tarybos direktyvą 93/12/EEB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 12 tomas, p. 7), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2011 m. birželio 1 d. Komisijos direktyva 2011/63/ES (OL 2011 L 147, p. 15), bei į 1999 m. balandžio 26 d. Tarybos direktyvai 1999/32/EB dėl sieros kiekio sumažinimo tam tikrose skystojo kuro rūšyse ir iš dalies keičiančiai Direktyvą 93/12/EEB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 24 tomas, p. 17), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/30/EB (OL 2009 L 140, p. 88), ir 2010 m. gruodžio 13 d. Komisijos sprendimui 2010/769/ES dėl technologinių metodų, kurie suskystintų gamtinių dujų dujovežiuose naudojami kaip mažai sieros turinčio jūrinio kuro, atitinkančio Tarybos direktyvos 1999/32/EB dėl sieros kiekio sumažinimo tam tikrose skystojo kuro rūšyse su pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/33/EB dėl sieros kiekio jūriniame kure, 4b straipsnio reikalavimus, naudojimo alternatyva, naudojimo kriterijų nustatymo (OL 2010 L 328, p. 15), kurios privalomai taikomos visose Europos Sąjungos valstybėse. Todėl bet kurioje Europos Sąjungos valstybėje narėje, tame tarpe ir Lietuvoje, pirktas kuras turi atitikti direktyvose numatytus standartus, vadinasi sieros kiekis tiek oficialiose Lietuvos, tiek Lenkijos ar Vengrijos degalinėse įsigytame dyzeliniame kure negali būti didesnis nei 10 mg/kg, ir į jį privalomai turi būti įmaišomas biodyzelinas (RRME) išskyrus žiemos laikotarpiu 2 klasės arktinį dyzelį.

Taigi šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad R. I. laikomas dyzelinis kuras negalėjo būti įsigytas ES valstybėje oficialiai veikiančioje degalinėje.

Muitinės laboratorijos tyrimo protokoluose užfiksuota, kad tyrimui pateiktų mėginių užklijavimai nėra pažeisti, todėl nėra pagrindo teigti, kad dyzelino mėginiai pristatyti pažeidžiant tvarką.

Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, jog R. I. veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 163² str. 3 d., apylinkės teismas, vadovaudamasis ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis byloje priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškindamas bei įvertindamas visas reikšmingas bylai aplinkybes.

Apeliantas taip pat prašė jo atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje bei nekonfiskuoti automobilio Fiat Ducato. Šis apelianto prašymas tenkintinas iš dalies.

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais.

Konstitucinis Teismas taip pat yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, kurioje konstatuojama, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011; 2AT-8-2013).

ATPK 163² str. 3 d. numato, kad akcizais apmokestinamų prekių laikymas, gabenimas, naudojimas ar realizavimas pažeidžiant nustatytą tvarką, neteisėtai laikomų, gabenamų, naudotų ar realizuotų prekių vertė yra nuo dešimties iki penkiasdešimties minimalių gyvenimo lygių (MGL), užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų su šių prekių konfiskavimu ir gabenimo priemonės, kuria šios prekės buvo neteisėtai gabenamos, konfiskavimu arba be jos konfiskavimo

ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, nuobauda gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys N17?103/2007, N1?1396/2007, N444-3096/2010) o administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinė, šeimyninė padėtis, nesuteikia esminio prioriteto svarstant klausimą dėl švelnesnės nuobaudos paskyrimo.

Skiriant nuobaudą buvo atsižvelgta, kad R. I. ir jo žmona yra bedarbiai, augina keturis nepilnamečius vaikus. Netgi apylinkės teismas pripažino, tam pritaria ir aukštesnysis teismas, tai lengvinančia atsakomybę, kad teisės pažeidimas padarytas dėl sunkios kaltininko materialinės padėties. Apeliaciniame skunde teigia nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo, anksčiau nebuvo susidūręs su tokiais įstatymo reikalavimais, todėl prašo atsižvelgti, kad teisės aktus pažeidė dėl nežinojimo. Sunkinančių aplinkybių nenustatyta, anksčiau nėra baustas už tokią veiką, tačiau administracine tvarka baustas nekartą, ir nors pastaraisiais metais baustas tik už nežymius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau, kad paskirtos baudos sumokėtos (b. l. 28-29). Taigi byloje jokių išskirtinių aplinkybių, leidžiančių taikyti ATPK 30¹ str. nėra nustatyta, apylinkės teismas paskyrė sankcijoje numatytą minimalaus dydžio baudą, todėl baudos dydžio mažinimui pagrindo nėra.

Tačiau, aukštesniojo teismo nuomone, ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti ir netaikant transporto priemonės konfiskavimo. Atsižvelgus į paskirtą pakankamai didelio dydžio piniginę baudą bei kuro konfiskavimą, taip pat anksčiau aptartas R. I. charakterizuojančias aplinkybes, lengvinančias aplinkybes, taip pat į tai, kad tai vienintelis šeimos automobilis, dar likusi ganėtinai didelė skola, o dėl materialinės padėties šeimai įsigyti kitą automobilį bus pakankamai sunku arba neįmanoma, taip pat į padaryto pažeidimo pobūdį, kad R. I. laikyto kuro apskaičiuota vertė nebuvo labai didelė, nenustatyta, kad degalus naudojo ne vien savom reikmėm, juos pardavinėjo ar kitaip realizavo bei iš to gavo pajamų, be to ATPK 163² str. 3 d. sankcijoje nėra imperatyvaus nurodymo taikyti gabenimo priemonės konfiskavimo, aukštesnysis teismas konstatuoja, jog šioje byloje už padarytą administracinį teisės pažeidimą gabenimo priemonės – transporto priemonės – automobilio Fiat Ducato valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruoto A. D. vardu, konfiskavimas yra nebūtina priemonė.

Nekonfiskavus transporto priemonės, tikėtina gera valia, kad R. I. atliks transporto priemonės remontą, atstatys gamyklines konstrukcijas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

R. I. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Šakių rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 10 d. nutarimo dalį, kuria R. I. taikytas automobilio Fiat Ducato, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruoto A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu, priklausančio R. I., konfiskavimas valstybės nuosavybėn.

Kitoje dalyje nutarimas nekeičiamas.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja jos paskelbimo dieną.