Tauragės apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovei V. D., jos atstovui advokatui Vaclovui Janušauskui, atsakovui V. D., jo atstovei advokatei Jovitai Usonytei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės V. D. patikslintą ieškinį atsakovui V. D. dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe, išlaikymo vaikui ir įsiskolinimo priteisimo bei atsakovo V. D. patikslintą priešieškinį ieškovei V. D. dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise įgyto turto padalijimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas patikslintu priešieškiniu prašo padalinti bendrosios dalinės nuosavybės teise su ieškove V. D. įgytą turtą, t.y. priteisti jam asmeninės nuosavybės teise: 500 Lt vertės šaldytuvą „Beko“, 400 Lt vertės skalbimo mašiną „Beko“, 6000 Lt vertės automobilį „Opel Sintra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) t.y. iš viso turto už 6900 Lt, o ieškovei: 2600 Lt vertės minkštą kampą, 4000 Lt vertės virtuvės baldų komplektą, 1200 Lt vertės miegamojo baldų komplektą, 300 Lt vertės mikrobangų krosnelę, 100 Lt ir 200 Lt vertės televizorius, t.y. iš viso turto už 8800 Lt, bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

Patikslintame priešieškinyje nurodo ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad su ieškove 1995-08-04 sudarė santuoką, kurią 2002 m. spalio mėn. ieškovės iniciatyva nutraukė. Atsakovas tvirtina, kad stengėsi rūpintis net tik savo nepilnamečiu vaiku, pačia ieškove, bet ir jos kitu nepilnamečiu sūnumi iš ankstesnės santuokos. Dirbo taksi vairuotoju UAB „Svajonių taksi“, uždirbdavo - 150 - 200 Lt per dieną, nors buvo rodomos minimalios pajamos. 2003 m. ieškovei lūžo klubo sąnarys, ji buvo gydoma ir tuo metu jau nebegalėjo dirbti. Kadangi ieškovė sirgo, buvo būtina klubo sąnario operacija, tuomet jis rūpinosi ir abiem vaikais. Visos jų gaunamos lėšos buvo tik atsakovo darbo užmokestis, jis mokėjo visus mokesčius už butą, pirko maistą, rūbus, visus namų apyvokos daiktus, t.y. su ieškove ir toliau gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį. Visos išlaidos ieškovės gydymui taip pat buvo mokamos tik iš atsakovo atlyginimo. Ieškovei atlikus operaciją, ji visą mėnesį gydėsi reabilitacijos centre. 2003 m., kai atsakovas pradėjo dirbti UAB „Uostamiesčio taksi“, jie už 4000 Lt įsigijo automobilį „Ford Scorpio“, tam paimant 10000 Lt vartojimo paskolą iš Šilutės kredito unijos banko, kurią dengė abu su ieškove, kuri tuo metu buvo pradėjusi dirbti valytoja 0,5 etato krūviu Kintų vidurinėje mokykloje. Minėtas automobilis buvo nupirktas atsakovo vardu, paskola buvo paimta ieškovės vardu, o atsakovas buvo laiduotojas, tačiau minėtą kreditą daugiausiai mokėjo atsakovas. Vėliau jis susirado vairuotojo darbą, važinėjo į tolimuosius reisus po Rusiją ir Europą, per mėnesį uždirbdavo apie 5000 Lt šeima buvo viskuo aprūpinta, su ieškove sutarė puikiai. Gyvenant kartu, buvo suremontuotas butas, įvestas apšildymas, patvarkytas stogas, įstatytas vitrininis langas su balkono durimis, nupirkti baldai. Salono ir virtuvės baldų pirkimui buvo paimtos paskolos, kurios vėliau buvo pilnai išmokėtos.

Pardavę už 7000 Lt automobilį „Ford Scorpio“, 2005 m. rugpjūčio mėn. nusipirko už 15000 Lt, tiek pat paėmę kredito, automobilį „Opel Sintra“, kreditas buvo paimtas ir įregistruotas ieškovės vardu, atsakovas buvo laiduotojas.

Taip pat nurodo, kad su ieškove kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį nuo 1995 m. iki 2008 m. vasaros, kai prasidėjo nesutarimai, galiausiai ieškovė pareiškė, jog jam niekas nebepriklauso ir jis nieko iš jų bendrai įgytų daiktų nebeatgaus. Kadangi su ieškove daugiau gražiuoju nebepavyko susitarti, todėl 2008 m. lapkričio mėnesį seniūno pagalba pasiėmė iš namų šaldytuvą „Beko“ ir skalbimo mašiną „Beko“, automobilį „Opel Sintra“, nes ieškovė neturi vairuotojo pažymėjimo, bei savo rūbus, visus kitus daiktus paliko ieškovei. Ieškovei liko minkštasis kampas, virtuvės ir miegamojo komplektai, du televizoriai, mikrobangų krosnelė, kiti smulkūs namų apyvokos daiktai.

Kadangi su ieškove kartu gyveno trylika metų, vedė bendrą ūkį net tik iki santuokos sudarymo, santuokos metu bet ir po santuokos nutraukimo, tačiau vis dar gyvendami faktinėje santuokoje, vienas kitam padėjo, rūpinosi šeimos bei namų ūkio išlaidomis, gautomis pajamomis siekė sukurti jiems reikalingą turtą, todėl atsakovas mano, kad visas paminėtas turtas yra jų su ieškove bendra dalinė nuosavybė, sukurta jungtinės veiklos pagrindu (CK 6.971 str.).

Nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse suformavo teismų praktiką, jog nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu, teismui yra pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę.

Susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę patvirtina ne tik atsakovo ir V. D. gyvenimas kartu šešis metus po santuokos nutraukimo, bet ir bendra veikla, bendras gautų pajamų naudojimas, jiems reikalingo turto (buitinės technikos, automobilio, baldų ir pan.) įsigijimas, tarpusavio santykių pobūdis. Tai, kad jie kartu su ieškove ir toliau gyveno kartu bei vedė bendrą ūkį, patvirtina ir rašytiniai įrodymai: kelto į Vokietiją bilietai jiems ir jų nepilnamečiui sūnui 2007 m. gruodžio – 2008 m. sausio mėn., nuotraukos iš ieškovės jubiliejaus 2008 m.

Kadangi rašytinė jungtinės veiklos sutartis nebuvo sudaryta, todėl, nustatant nuosavybės teisės dalis, taikytina CK 6.970 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad visų dalyvių įnašai yra laikomi lygiais, jeigu sutartyje nenumatyta kitaip. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra suformavęs teismų praktiką, kad jungtinės veiklos sutarties dalyvių įnašai yra laikomi lygiais, jeigu sutartyje nenumatyta kitaip, o, priklausomai nuo dalyvavimo lėšomis, turtu, asmeniniu įnašu, atsižvelgiant į bendro ūkio tvarkymą, kiekvienam dalyviui sukuriama atitinkama nuosavybės teisės dalis.

Taip pat nurodo, kad atsižvelgiant į tai, jog jie po santuokos nutraukimo gyveno kartu šešis metus, vedė bendrą ūkį, todėl šalių santykiai pagal CK 3.229 str. vertintini kaip sugyventinių santykiai, kurių turto teisinį režimą nustato CK XV skyriaus normos. Pagal CK 3.234 str. bendrai įgytas sugyventinių turtas, atskaičiavus jų bendras skolas, padalinamas tarp jų lygiomis dalimis, o nuo lygių dalių principo nukrypstama, jei, atsižvelgiant į sugyventinių bendro gyvenimo trukmę, jų amžių, turtinę padėtį, asmeninį indėlį į bendro turto sukaupimą bei kitas svarbias aplinkybes, būtų teisinga ir protinga vienam sugyventiniui priteisti didesnę turto dalį (CK 3.234 str. 2 d.).

Atsižvelgiant į tai, kad ginčo turtas buvo įgytas gyvenant faktinėje santuokoje iš bendrų lėšų, kurių didžiąją dalį sudarė atsakovo pajamos iš darbinės veiklos, todėl jis, neinant natūra padalinti daiktų, prašo priteisti šaldytuvą „Beko“, skalbimo mašiną „Beko“, automobilį „Opel Sintra“, kuriuos jau yra pasiėmęs ir jais naudojasi. Atsakovas pažymi, kad ieškovė teismo posėdžio metu pati sutiko, jog minėti daiktai būtų jam priteisti, o likusieji daiktai atitektų jai - baldų komplektai, mikrobangų krosnelė ir televizoriai, taip pripažindama, kad minėti daiktai buvo jų bendrai įgyti kaip dalinė nuosavybė, ir tai laikytina kaip priešieškinio dalies pripažinimas. Dėl likusių pas ieškovę bendrai įgytų daiktų atsakovas nereiškia pretenzijų ir sutinka, jog jie būtų priteisti ieškovei.

Atsakovo atstovė advokatė J. Usonytė prašo patenkinti priešieškinį, paaiškino, kad šalių santuoka buvo nutraukta dar prieš įsigyjant ginčijamą turtą. Jiems toliau gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį, susiklostė jungtinės veiklos santykiai. Šalys neneigė gyvenusios kartu, turėjusios bendras pajamas, tai patvirtino ir liudytojai. Nors ieškovė teigia, kad atsakovas neprisidėjo įsigyjant turtą, tačiau jo pajamos tuo metu buvo gerokai didesnės nei ieškovės: jis dirbo tolimųjų reisų vairuotoju, taksi vairuotoju. Ieškovė ilgą laiką nedirbo, gaudavo tik neįgalumo pašalpą. Iš tokių nedidelių pajamų įgyti baldus, buitinę techniką, išlaikyti save ir vaiką yra nerealu. Jie turėjo bendrą tikslą įgyti bendrą dalinę nuosavybę. Ieškovė mėgino įrodyti, kad kiekvienas pirko daiktus sau atskirai, tačiau tuo metu namuose buvo vienas šaldytuvas, skalbimo mašina, miegamojo komplektas, vienas automobilis. Dalis sandorių sudaryti ieškovės vardu, tačiau tik todėl, kad atsakovas nuolat išvykdavo į komandiruotes, todėl pinigines lėšas palikdavo ieškovei, ji pirkdavo daiktus. Automobilis „Opel Sintra“ pirktas paimant kreditą, registruotas ieškovės vardu, nes, kaip minėjo pati ieškovė, tokiu būdu ji galėjo pretenduoti į transporto lėšų kompensaciją. Automobilis pirktas paimant kreditą ieškovės vardu, nes, kaip įvardijo atsakovas, tuo metu jis turėjo problemų dėl įsiskolinimo. Atsakovas laidavo už abi šias paskolas. Liudytojai sutuoktiniai T. paliudijo, kad ieškovė ir atsakovas kartu atvyko pasiskolinti pinigų, kurių pritrūko kreditui grąžinti, kartu atvyko ir sugrąžinti skolą. Tai rodo, kad jie abu turėjo tikslą kartu įgyti automobilį, kaip ir baldus bei buitinę techniką. Teismo posėdžio protokole ne vieną kartą užfiksuota, kad ieškovė sutinka daiktus, kurių prašo atsakovas, palikti atsakovui. Po to ji nuomonę pakeitė, aiškindama, kad buvo žodinis susitarimas, jog atsakovas paliks jai automobilį. Iš pradžių neigusi, ieškovė, atsakydama į klausimus posėdžio metu, patvirtino, kad atsakovas vis tik prisidėjo perkant maistą, daiktus. Iš pradžių ieškovė teigė, kad atsakovas niekuo neprisidėjo prie jos jubiliejaus, po teigė, jog prisidėjo. Jos parodymai prieštaringi. Kad minkštas kampas pirktas atsakovo, įrodo ataskaita, pateikta byloje. Viskas rodo, kad jie vedė bendrą ūkį. Miegamojo komplektas įgytas 2008 m. iš atsakovo sesers, o ieškovė bando įrodyti, kad minėtas baldų komplektas įgytas 1998 m. Kreditas automobiliui pirkti buvo padengtas dar jiems tebegyvenant kartu. Nerealu, kad ieškovė, gaudama 500-600 Lt, galėjo imti kreditus ir juos išmokėti.

Ieškovė nesutinka su priešieškiniu, prašo jį atmesti, paaiškino gyvendami kartu nuo 2003 m. iki 2008-10-20 jie įsigijo automobilį „Opel Sintra“, kurio vertė dabar apie 6000 Lt, virtuvės baldų komplektą, kurio vertė dabar apie 1500 Lt, skalbimo mašiną, šaldytuvą, minkštąjį kampą, kurio vertė dabar apie 1200 Lt, 2 televizorius, mikrobangų krosnelę. Miegamojo komplektas įgytas prieš santuoką, jis neatvežtas iš atsakovo sesers. Visus minėtus daiktus ieškovė nurodo įsigijusi iš savo lėšų. Jubiliejų suruošė taip pat savo lėšomis. Ji pirkusi daiktus lizingu, kurį pati išmokėdavo. Atsakovas kartais nupirkdavo maisto. Jis neuždirbdavo tiek, kiek nurodo. Skalbimo mašinai, kurią ketino dovanoti mamai, pinigus surinko visi vaikai, juos įdavė atsakovui, kad šis nupirktų, neaišku kodėl jis ją pirko lizingu. Taip pat nurodo auginusi gyvulius pardavimui, nuomoja žemę, taip gauna papildomų pajamų.

Ieškovės atstovas advokatas V. Janušauskas prašo atmesti priešieškinį, priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo, paaiškino, kad atsakovas terorizavo ieškovę, reikalaudamas sumokėti jam dalį už butą, esantį Kintuose. Ieškovė buvo priversta pateikti ieškinį. Ieškovė bijo atsakovo, todėl jos parodymai būna prieštaringi. Vaikas taip pat jo bijo. Visi priešieškinyje išvardinti daiktai yra ieškovės asmeninė nuosavybė. Tik minkštą kampą už paskolą pirko atsakovas, bet neišmokėjo paskolos visiškai ir ieškovė iš savo lėšų sumokėjo likusią dalį. Teigti, kad turtas yra įgytas bendrai yra neteisinga. Miegamojo komplektas, gautas iš ieškovės tetos, bet atsakovas prašo jį dalinti kaip bendrą turtą. Už automobilį „Opel Sintra“, kuris dabar įvertintas 6000 Lt, ieškovė sumokėjo 15000 Lt iš savo pajamų. Vien už jį turi būti kompensuota. Visi rašytiniai įrodymai rodo, kad už visą įgytą turtą mokėjo ieškovė, imdama paskolas ir jas išmokėdama, atsakovas buvo tik laiduotojas.

Priešieškinys tenkintinas.

Bylos medžiaga, šalių ir jų atstovų paaiškinimais nustatyta, kad Šilutės rajono apylinkės teismo 2002 m. lapkričio 6 d. sprendimu nutraukta šalių santuoka, nepasisakant apie turto padalijimą (1 t., 9 b.l.). Šalys neginčija fakto, kad gyveno kartu nuo 2002 m. iki 2008 m. Taip pat neginčija fakto, kad ginčo daiktai buvo įgyti jau po santuokos nutraukimo. Ieškovė ginčija tik faktą, kad miegamojo baldų komplektas nebuvo įgytas po santuokos nutraukimo, o jis jai 1993 m. buvo padovanotas tetos.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad atsakovas V. D. nuo 2007 m. liepos mėn. iki 2008 m. spalio mėn. dirbo UAB „Meldra“, gaudavo apie 710 Lt darbo užmokestį, atskaičiuos mokesčius (1 t., 55 b.l.). Iš VSDFV pažymos matyti, kad atsakovas nuo 2002 m., t.y. nutraukus šalių santuoką, iki 2008 m. beveik visą laiką dirbo (1 t., 56-59 b.l.). 2002 - 2008 m. jo pajamos, nuo kurių skaičiuojamos VSD įmokos, sudarė 52339,62 Lt. Ieškovės V. D. tos pačios pajamos tuo pačiu laikotarpiu sudarė 44516,75 Lt (1 t., 84-86 b.l.). Be to, jai išmokėta 22336,04 Lt ligos pašalpos, netekto darbingumo pensijos bei transporto išlaidų kompensacijos (1 t., 87-96 b.l.).

Šilutės kredito unijoje V. D. suteikti kreditai: 2003-10-30 – 10000 Lt smulkiam verslui, laiduotojas – V. D., grąžintas 2004-12-16, ir 2005-08-05 – 15000 Lt automobilio pirkimui, laiduotojas V. D., grąžintas 2007-07-20 (1 t., 136 b.l., 2 t., 108, 110 b.l.).

Atsakovas V. D. lizingu pirko skalbimo mašiną ir minkštąjį kampą, taip pat pirko šaldytuvą (2 t., 53-55 b.l.). Ieškovė lizingu įsigijo garų surinkėją (2 t., 98, 99 b.l.). Automobilis „Opel Sintra“ 2005-08-11 registruotas ieškovės vardu (1 t., 80 b.l.).

Liudytojas D. B., kuris yra ieškovės brolis, 2010-01-25 teismo posėdyje nurodė, kad šalys vedė bendrą ūkį, kaip įsigijo kokius daiktus, pasakyti negali (1 t., 125, 126 b.l.). Tame pačiame teismo posėdyje liudytojas Antanas Kližentis parodė, kad šalys iki 2008 m. gyveno kartu, kad atsakovas tvarkė namo, kuriame yra ieškovės butas, stogą. Liudytojai A. T. ir O. T. 2010-02-11 teismo posėdyje parodė, kad šalys, kurie gyveno šeiminį gyvenimą, skolinosi iš jų pinigus – 3000 Lt, nes nespėjo grąžinti paskolos bankui, po to kartu juos grąžino, kad atsakovas dirbo tolimųjų reisų vairuotoju, ieškovė mokykloje, abu vertėsi ūkiškai, kartu važiuodavo į ganyklą.

Byloje esantys įrodymai ir liudytojų parodymai patvirtina, kad šalys, gyvendami kartu, vedė bendrą ūkį, pirko šeimai reikalingus daiktus, rūpinosi pajamomis, kartu vykdė įsipareigojimus tretiesiems asmenims. Akivaizdu, kad kartu gyvenę ir tvarkę bendrą ūkį asmenys bendrai veikė siekdami vieningo tikslo: įgyti konkrečius daiktus buičiai pagerinti bei automobilį verslo tikslais. Teismas nesiremia liudytojo A. D., kuris yra šalių sūnus, gyvenantis kartu su ieškove, parodymais, nes mano, kad vaiko parodymai nėra objektyvūs, o įtakoti kitų asmenų.

Teismas vertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu teismo posėdyje, vadovaudamasis įstatymu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje buvo ne kartą pabrėžta, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nėra nustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2003). Taigi, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šalys 2002 - 2008 m. kartu gyveno, abu dirbo, jų gautos pajamos, tas, kurias šalys įrodė, yra panašios, kartu gyvendami įsigijo reikalingus dalintinus daiktus, ėmė paskolas, už kurių prievolių vykdymą abu įsipareigojo kartu, į liudytojų, išskyrus A. D., parodymus, į atsakovo nuoseklius, tarpusavyje neprieštaraujančius paaiškinimus, bei į tai, kad ieškovė nepateikė jokių savo atsikirtimus pagrindžiančių įrodymų, mano, kad byloje esantys įrodymai leidžia manyti esant labiau tikėtina buvus atsakovo V. D. nurodytiems faktams, nei jų nebuvus.

Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas abiejų naudotomis iš bendro ūkio gautomis ir asmeninėmis lėšomis, bendru jų darbu, teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos, sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (CK 6.969, 6.971 str.) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2004; 2004 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2004; 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2008; 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2008; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2009 ir kt.).

Todėl esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, šalių santykiai kvalifikuotini kaip jungtinės veiklos (partnerystės) teisiniai santykiai, kurių pagrindu buvo įgyta tam tikro turto bendrosios dalinės nuosavybės teise, ir ginčo turto teisinis statusas spręstinas pagal jungtinę veiklą bei bendrąją dalinę nuosavybę reglamentuojančias teisės normas.

CK 6.971 str. 1 d. nustato, kad partnerių įneštas turtas, buvęs jų nuosavybe, taip pat jungtinės veiklos metu gauta produkcija, pajamos ir vaisiai yra visų partnerių bendroji dalinė nuosavybė, jeigu ko kita nenustato įstatymas ar jungtinės veiklos sutartis. Pagal CK 6.970 straipsnio 2 dalį preziumuojama, jog partnerių įnašai yra lygūs, jeigu jungtinės veiklos sutarties nenustatyta ko kita. Šios prezumpcijos šalys nepaneigė, ji nepaneigtina ir byloje esančiais įrodymais.

Pagal CK 3.234 str. bendrai įgytas sugyventinių turtas, atskaičiavus jų bendras skolas, padalinamas tarp jų lygiomis dalimis, o nuo lygių dalių principo nukrypstama, jei, atsižvelgiant į sugyventinių bendro gyvenimo trukmę, jų amžių, turtinę padėtį, asmeninį indėlį į bendro turto sukaupimą bei kitas svarbias aplinkybes, būtų teisinga ir protinga vienam sugyventiniui priteisti didesnę turto dalį (CK 3.234 str. 2 d.). Kitas turtas, nenumatytas CK 3.230 straipsnyje, kuris buvo įgytas ar prižiūrimas panaudojant abiejų sugyventinių lėšas, dalijamas pagal bendrosios dalinės nuosavybės taisykles (CK 3.234 str. 6 d.). Teismas neturi pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo, todėl ginčo turtas, išskyrus miegamojo komplektą, kurio įsigijimo aplinkybių ir laiko atsakovas neįrodė, tarp šalių dalintinas pusiau. Kadangi ieškovė nurodo kitas kai kurio dalintino turto vertes, t.y. minkštą kampą įvertina 1200 Lt, virtuvės baldų komplektą – 1500 Lt, mikrobangų krosnelę – 100 Lt, todėl teismas, atsižvelgdamas į šalių nurodytas šių daiktų įsigijimo vertes, jų nusidėvėjimą, ieškovės nurodytas vertes laiko pagrįstomis.

Taigi, konstatuotina, kad šalių dalintino turto balansą sudaro: 500 Lt vertės šaldytuvas „Beko“, 400 Lt vertės skalbimo mašina „Beko“, 6000 Lt automobilis „Opel Sintra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1200 Lt minkštasis kampas, 1500 Lt vertės virtuvės baldų komplektas, 100 Lt vertės mikrobangų krosnelė, 100 Lt ir 200 Lt vertės televizoriai „Daewoo“ ir „Vido“, t.y. iš viso turto už 10000 Lt.

Esant šioms aplinkybėms, atsakovui priteistina: 500 Lt vertės šaldytuvas „Beko“, 400 Lt vertės skalbimo mašina „Beko“, 6000 Lt vertės automobilis „Opel Sintra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) t.y. turto už 6900 Lt, o ieškovei: 1200 Lt minkštasis kampas, 1500 Lt vertės virtuvės baldų komplektas, 100 Lt vertės mikrobangų krosnelė, 100 Lt ir 200 Lt vertės televizoriai, t.y. iš viso turto už 3100 Lt. Taip pat atsakovas turi sumokėti ieškovei 1900 Lt piniginę kompensaciją už jam atitenkančią didesnę turto dalį natūra (CK 4.80 str. 2 d.).

Šiuo sprendimu spręstinas byloje iš visų reikalavimų kylančių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas. Iš šalių priteistinos bylinėjimosi išlaidos, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai: iš atsakovo priteistina 192 Lt už išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo reikalavimą ir 15,06 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, t.y. iš viso 207,06 Lt valstybei, iš ieškovės priteistina: 414 Lt žyminio mokesčio už turto padalijimą ir 2900 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, t.y. iš viso 3314 Lt atsakovui ir 92,27 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 3 p., 6 p., 93 str., 96 str., 98 str.).

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., 270 str.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Priešieškinį patenkinti.

Padalinti ieškovės V. D. ir atsakovo V. D. jungtinės veiklos metu bendrosios dalinės nuosavybės teise įgytą turtą ir priteisti V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise 500 Lt vertės šaldytuvą „Beko“, 400 Lt vertės skalbimo mašiną „Beko“, 6000 Lt automobilį „Opel Sintra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) t.y. turto už 6900 Lt, o V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 1200 Lt minkštąjį kampą, 1500 Lt vertės virtuvės baldų komplektą, 100 Lt vertės mikrobangų krosnelę, 100 Lt ir 200 Lt vertės televizorius „Daewoo“ ir „Vido“, t.y. iš viso turto už 3100 Lt.

Priteisti iš V. D. 1900 Lt piniginę kompensaciją V. D. už jam atitenkančią didesnę turto dalį.

Priteisti iš atsakovo V. D. 207,06 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Priteisti iš ieškovės V. D. 3314 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovui V. D..

Priteisti iš ieškovės V. D. 92,27 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Šilutės rajono apylinkės teismą.