- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-09-07
- Bylos Nr.
- 2S-1032-520/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė, Algirdas Auruškevičius
- Kreditorius
- AB „PAREX bankas“
- Skolininkas
- UAB „GL INVEST“
- Kategorijos
- 128.17pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal įkeistų daiktų savininkų Z. L. ir Z. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėjos 2010 m. kovo 28 d. nutarties, kuria tenkintas kreditoriaus AB „PAREX bankas“ pakartotinis prašymas dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininko UAB „GL INVEST“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kreditorius AB „PAREX bankas“ kreipėsi į Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyrių ir prašė priverstinai išieškoti iš skolininko UAB „GL INVEST“ 1 849 146,32 Lt skolą, kurią sudaro: 1 550 000 Lt negrąžintas kreditas, 41347,96 Lt palūkanos ir 257 798,36 Lt delspinigiai, priteisti 6 mėn. VILIBOR ir 2 proc. banko maržos dydžio metines palūkanas už negrąžintą 1 550 000 Lt kreditą nuo nutarties parduoti turtą varžytynėse priėmimo dienos iki teismo sprendimo/nutarties visiško įvykdymo, 0,09 proc. dydžio delspinigių per dieną nuo nutarties parduoti turtą varžytynėse priėmimo dienos iki teismo sprendimo/nutarties visiško įvykdymo už laiku negrąžintą 550 000 Lt kreditą ir nesumokėtas palūkanas. Nurodė, kad UAB „GL INVEST“ per vieną mėnesį nuo Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėjos 2009-09-18 nutarties skolos negrąžino, įspėjimas įteiktas 2010-01-04. Nurodė, kad skolininkas UAB „GL INVEST“ įsipareigojimą kreditoriui užtikrino 2007-06-28 įregistruotu hipotekos lakštu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo įkeitė 0,0683 ha bendro ploto žemės sklypą, nuosavybės teise priklausantį Z. L., ir gyvenamąjį namą, nuosavybės teise priklausantį Z. L., esančius (duomenys neskelbtini). Kadangi skolininkas UAB „GL INVEST“ neįvykdė hipoteka apsaugotų reikalavimų, Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėjos 2009-09-18 nutartimi buvo areštuotas įkeistų daiktų savininkams priklausantis įkeisti nekilnojamieji daiktai– žemės sklypas ir gyvenamasis namas, esantys (duomenys neskelbtini), skolininkas ir įkeistų daiktų savininkai įspėti dėl 1 550 000 Lt negrąžinto kredito, 41347,96 Lt palūkanų, 51007,86 Lt delspinigių, žyminio mokesčio grąžinimo kreditoriui grąžinimo per vieną mėnesį nuo nutarties gavimo dienos.
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėja 2010 m. kovo 8 d. nutartimi nutarė išieškoti skolą: 1 550 000 Lt negrąžinto kredito, 41347,96 Lt palūkanų ir 257 798,36 Lt delspinigių, iš viso – 1 849 146,32 Lt, 131 Lt žyminio mokesčio, 6 mėn. VILIBOR ir 2 proc. banko maržos dydžio metinių palūkanų nuo negrąžinto kredito sumos, skaičiuojant palūkanas nuo 2010-03-03 (pareiškimo gavimo dienos) iki visiško skolos išieškojimo dienos, nukreipiant išieškojimą į įkeistus nekilnojamuosius daiktus, netenkino kreditoriaus prašymo priteisti 0,09 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną nuo paskolos sumos, skaičiuojant delspinigius nuo 2010-03-03 (pareiškimo gavimo dienos) iki visiško skolos išieškojimo dienos, priverstinai parduoti iš varžytynių nekilnojamuosius daiktus – žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančius Z. L. ir Z. L.. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėjos 2009-09-18 nutartis, kuria areštuoti Z. L. ir Z. L. nuosavybės teise priklausantys įkeisti nekilnojamieji daiktai, įkeistų daiktų savininkams buvo įteikta 2009-09-22, o skolininkui UAB „GL INVEST“ – 2010-01-04, tačiau hipoteka užtikrinta prievolė nebuvo įvykdyta, Vilniaus apygardos teismo 2010-01-14 nutartimi skolininkui UAB „GL INVEST“ iškelta bankroto byla, skolą sudaro 1 550 000 Lt negrąžinto kredito, 41347,96 Lt palūkanų ir 257 798,36 Lt delspinigių, iš viso – 1 849 146,32 Lt. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad teisės aktai nenumato kreditoriui teisės reikalauti delspinigių už laikotarpį nuo pakartotinio pareiškimo pateikimo dienos iki visiško skolos išieškojimo, netenkino kreditoriaus prašymo priteisti 0,09 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną nuo paskolos sumos, skaičiuojant delspinigius nuo 2010-03-03 (pareiškimo gavimo dienos) iki visiško skolos išieškojimo dienos
Šalies argumentai
Įkeistų daiktų savininkai Z. L. ir Z. L. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėjos 2010-03-08 nutartį ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriui, leisti jiems dalyvauti byloje, susipažinus su joje esančiais dokumentais, ir sprendimus priimti tik gavus raštišką paaiškinimą, pripažinti hipotekos lakštą Nr. (duomenys neskelbtini) negaliojančiu, panaikinti hipotekos įrašus jų turtui. Nurodo, kad jie nėra įkeitę jokio turto garantuodami UAB „GL INVEST“ paimtus kreditus ir apie jokius UAB „GL INVEST“ ir AB „PAREX bankas“ santykius jiems nėra žinoma. Jie buvo suteikę įgaliojimą sūnui veikti jų vardu, nes yra pagyvenę žmonės, gyvenantys (duomenys neskelbtini), o jų sūnus yra verslininkas, todėl sūnui daug patogiau pasirūpintų jų reikalais Vilniuje. Apie tai, kad buvo įkeistas jiems priklausantis nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), jie sužinojo tik gavę skundžiamą nutartį, jie neturi jokių sutarčių, kredito dokumentų, todėl negali argumentuotai ginčyti šios nutarties. Jie kreipėsi į teisininkus dėl įgaliojimų panaikinimo, sutarčių, hipotekos lakštų, pasirašytų jų vardu, panaikinimo. Jie yra sąžiningi žmonės, todėl hipotekos lakštas Nr. (duomenys neskelbtini) turi būti pripažintas negaliojančiu, kadangi ši istorija gali trukdyti jiems ateityje bendrauti su kredito institucijomis. Jų sūnus viršijo įgaliojimus, veikė savo naudai, neinformavo jų apie kreditus, įkeistą turtą, tačiau neturėdami dokumentų jie negali pateikti argumentuotos pozicijos, jiems nėra žinoma apie tai, ar UAB „GL INVEST“ ginčija priteistas sumas, kokioje stadijoje yra bankroto byla.
Atsiliepimas
Kreditorius AB „PAREX bankas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėjos nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad kreditavimo sutartimi buvo įkeistas Z. L. ir Z. L. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, skolininko atstovas – direktorius S. L. jam pateikė įgaliojimą, kuriuo jis buvo įgaliotas įkeisti minėtą turtą, kreditavimo sutartis nėra nuginčyta ir yra galiojanti. Dėl to sutartis turi būti vykdoma, įkeisto daikto įkeitimas galioja, skundžiama nutartis negali būti panaikinta. Be to, bylų dėl hipotekos ir įkeitimo teisinių santykių nagrinėjimo tvarka ir sąlygos yra nustatytos CPK XXXVI skyriuje, kilus ginčui dėl sandorio teisėtumo bei įgaliojimų viršijimo sudaryti tam tikrą sandorį, šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nėra nagrinėjami. Pagal CK 4.195 str. 2 d. įkeisto daikto savininkai galės kreiptis į skolininką dėl patirtų nuostolių atlyginimo.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nukreipė išieškojimą į įkeistų daiktų savininkams Z. L. ir Z. L. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį įkeistą nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą ir gyvenamąjį namą esančius (duomenys neskelbtini) pagal pakartotinį kreditoriaus AB „PAREX bankas“ prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal sutartinę hipoteką.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad kreditorius AB „PAREX bankas“ ir skolininkas UAB „GL INVEST“ 2007-02-05 sudarė kreditavimo sutartį (su vėlesniais pakeitimais), pagal kurią kreditorius suteikė skolininkui iki 1 550 000 Lt kreditą iki 2010-02-05. Kreditavimo sutarties 5.3 p. už naudojimąsi kreditu skolininkas įsipareigojo mokėti bankui palūkanas, nurodytas sutarties specialiosios dalies 3 d., palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo kredito ar jo dalies suteikimo dieną (įskaitytinai) iki visiško kredito grąžinimo bankui dienos bei mokamos nuo negrąžintos kredito dalies. Kreditavimo sutarties 5.7 p. skolininkas laiku negrąžinęs kredito ar jo dalies, nesumokėjęs palūkanų ar kitų mokėjimų, priklausančių pagal sutartį, įsipareigojo mokėti 0,09 proc. dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną iki visiško kredito grąžinimo bankui dienos ar teismo sprendimo/nutarties dėl išieškojimo visiško įvykdymo dienos (b. l. 44-53, 56-59). Skolininkas, užtikrindamas paskolos grąžinimą, įkeitė nekilnojamąjį turtą, taip pat įkeitė ir Z. L. bei Z. L. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini). 2007-06-28 buvo sudarytas hipotekos sandoris, įformintas hipotekos lakštu Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotas Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriuje, kuriuo buvo užtikrintas UAB „GL INVEST“ 2007-02-05 kreditavimo sutarties su visais jos pakeitimais ir papildymais sąlygų įvykdymas, įkeičiant kreditoriui AB „PAREX bankas“ Z. L. bei Z. L. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini). Hipotekos lakštą už įkeičiamų daiktų savininkus Z. L. bei Z. L. pasirašė S. L. pagal 2007-02-05 įgaliojimą (b. l. 120-121). Kreditorius 2009-06-12 pranešimu skolininkui UAB „GL INVEST“ nurodė, kad skolininkas 2009-06-12 yra skolingas ne mažiau kaip 12128,02 Lt pagal sutartinius įsipareigojimus, prašė nedelsiant, bet ne vėliau kaip iki 2009-06-20 šį įsiskolinimą padengti, sumokėti priskaičiuotas palūkanas ir delspinigius bei laikytis paskolos mokėjimo grafiko (b. l. 61). Kreditorius 2009-07-08 informavo skolininką UAB „GL INVEST“, kad iki 2009-07-15 nepadengus 26502,60 Lt įsiskolinimo bei kitų priskaičiuotų mokėjimu, bankas 2009-07-23 vienašališkai nutrauks 2007-02-05 sudarytą kreditavimo sutartį ir pradės visos kredito sumos su priskaičiuotomis palūkanomis ir kitais mokėjimais išieškojimą įstatymų nustatyta tvarka iš įmonės ir laiduotojams bei vekselių davėjams priklausančio turto (b. l. 62). Kadangi skolininkas nustatytu terminu neįvykdė savo prisiimtų įsipareigojimų, kreditorius AB „PAREX bankas“ 2009-07-31 nutraukė 2007-02-05 kreditavimo sutartį, sudarytą su UAB „GL INVEST“, išsiuntė pranešimus skolininkui UAB „GL INVEST“ ir įkeistų daiktų savininkams Z. L. ir Z. L. (b. l. 63, 64). Kreditorius kreipėsi į Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyrių su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo, kuriuo prašė areštuoti 0,0683 ha bendro ploto žemės sklypą, nuosavybės teise priklausantį Z. L., ir gyvenamąjį namą, nuosavybės teise priklausantį Z. L., esančius (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėja 2009-09-18 nutartimi šį pareiškimą tenkino. Kadangi kreditoriui per vieną mėnesį nuo įspėjimo skolininkui ir įkeisto turto savininkui įteikimo dienos nebuvo grąžinta skola, kreditorius kreipėsi su pakartotiniu pareiškimu dėl skolos išieškojimo. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėja 2010-03-08 nutartimi nutarė išieškoti kreditoriaus nurodytą negrąžintą kreditą, delspinigius ir palūkanas, nukreipiant išieškojimą į įkeistus nekilnojamuosius daiktus, priverstinai parduoti iš varžytynių žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini).
Apeliantai (įkeistų daiktų savininkai) atskiruoju skundu nesutinka su Hipotekos skyriaus teisėjos nutartimi tuo pagrindu, kad jiems (apeliantams) nebuvo žinoma, kad jų sūnus S. L. įkeitė jiems nuosavybės teise priklausantį turtą, įkeisdamas apeliantams priklausantį nekilnojamąjį turtą apeliantų sūnus viršijo savo įgaliojimus, todėl prašo nutartį panaikinti, pripažinti hipotekos lakštą negaliojančiu, panaikinti hipotekos įrašus jų turtui. Šie atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, kadangi tokie reikalavimai nagrinėjant šios kategorijos bylas yra nespręstini.
Pagal CPK 442 str. 11 p. bylos dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka. Šių bylų (prašymų dėl hipotekos įregistravimo, hipotekos baigimo, jos perleidimo įregistravimo, išregistravimo, hipotekos registre esančių duomenų pakeitimo, pareiškimus dėl priverstinio skolos išieškojimo bei kitų iš hipotekos atsirandančių teisinių santykių) nagrinėjimo tvarka ir sąlygos yra nustatytos CPK XXXVI skyriuje „Bylos dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių“. Hipoteka, kaip skolinio įsipareigojimo įvykdymo nekilnojamojo daikto įkeitimu užtikrinimo būdas, pasižymi greitomis, supaprastintomis kreditoriaus reikalavimo patenkinimo procedūromis. Hipotekos institutą sudarančios materialiosios teisės normos suteikia hipotekos kreditoriui privilegijuotą padėtį prieš kitus kreditorius siekiant priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto, o tokią specifinę šio kreditoriaus padėtį užtikrina ir hipotekos instituto esmę įtvirtina specialiosios proceso teisės – CPK XXXVI skyriaus – normos. Pagrindinė hipotekos teisėjo funkcija nagrinėjant aptariamo pobūdžio bylas – patikrinti, ar egzistuoja visos CK, CPK ir kituose teisės aktuose nurodytos sąlygos hipotekos įregistravimui, keitimui, baigimui, priverstiniam išieškojimui iš įkeisto turto ir kt. Teismų praktikoje, aiškinant bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo ypatumus, konstatuota, kad tuo atveju, kai konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – skolos atsiradimo pagrindu, jos dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nenagrinėjami. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad hipotekos teisėjas atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra, ir nesprendžia kilusių tarp hipotekos šalių ginčų. Hipotekos teisėjas reikiamais atvejais atlieka tyrimą, siekdamas išsiaiškinti, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, taip pat ar pateikti jai vykdyti būtini dokumentai. Teigiamu atveju atliekamas prašomas veiksmas, o priešingu atveju, jei pateikti dokumentai neatitinka įstatymo reikalavimų, nutartimi atsisakoma atlikti prašomą procedūrą. CPK XXXVI skyriuje nustatytas bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo teisinis reguliavimas yra skirtas sudaryti sąlygas materialiosioms teisėms, kylančioms iš hipotekos teisinių santykių supaprastinta tvarka, tinkamai įgyvendinti, tačiau nėra skirtas ir pritaikytas ginčams dėl teisės nagrinėti. Taigi ginčų, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka, hipotekos teisėjas nenagrinėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-01-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2010). Tai reiškia, kad ginčas dėl hipotekos lakšto pripažinimo negaliojančiu, hipotekos įrašų panaikinimo, dėl aplinkybių, susijusių su S. L. išduotu įgaliojimu, nagrinėtinas CPK nustatyta ieškinio teisenos tvarka. Hipotekos teisėja pagrįstai priėmusi kreditoriaus pakartotinį prašymą, patikrinusi, jog egzistuoja visos CK ir CPK numatytos sąlygos priverstiniam išieškojimui iš įkeisto turto, nukreipiant išieškojimą į įkeistą nekilnojamąjį turtą, nustačiusi, jog šalys kreditavimo sutartimi buvo sutarusios dėl įkeistų daiktų savininkams priklausančio turto įkeitimo, kreditorius pakartotiniame prašyme priverstinai išieškoti skolą nurodė, kad skolininkas nesumokėjo reikalaujamos kredito sumos, palūkanų, delspinigių nutarė priverstinai išieškoti iš skolininko kreditoriui kreditoriaus pakartotiniame prašyme nurodytą sumą, parduodant iš varžytynių įkeistų daiktų savininkams Z. L. ir Z. L. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus. Pažymėtina, jog byloje yra pateiktas 2007-02-05 įgaliojimas, kuriuo įkeistų daiktų savininkai Z. L. ir Z. L. įgaliojo S. L. užtikrinant bet kurių jų abiejų kaip bendraskolių arba bet kurio iš jų, S. L. ar trečiųjų asmenų prievolių įvykdymą, savo nuožiūra aptartomis sąlygomis įkeisti bet kuriuos jiems nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, turtines teises ir bet kurį kitą jiems nuosavybės teise priklausantį turtą, jų vardu sudaryti ir pasirašyti hipotekos ir įkeitimo lakštus, savo nuožiūra pildyti minėtų hipotekos ir įkeitimo lakštų sąlygas, jų vardu sudaryti ir pasirašyti susitarimus dėl minėtų hipotekos lakštų ir įkeitimo lakštų pakeitimo ir papildymo, atstovauti jiems Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka įregistruojant pasirašytus hipotekos ir įkeitimo lakštus, jų pakeitimus, papildymus bei žymas apie prievolių įvykdymą. Dėl to nesutiktina su atskirojo skundo argumentu, jog apeliantams nebuvo žinoma, kad S. L. turi įgaliojimą atlikti tokius veiksmus įkeistų daiktų savininkų Z. L. ir Z. L. vardu. Tai, jog apeliantų sūnus S. L. neinformavo apeliantų apie šį konkretų sandorį, nesudaro pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta. Iš Gyventojų registro tarnybos 2007-06-26 išrašo matyti, kad Z. L. ir Z. L. gyvenamoji vieta yra deklaruota (duomenys neskelbtini), toks apeliantų gyvenamosios vietos adresas nurodytas 2007-02-05 įgaliojime, išduotame S. L., hipotekos lakšte, šiuo adresu buvo siunčiamas kreditoriaus pareiškimas dėl kreditavimo sutarties nutraukimo, toks apeliantų gyvenamosios vietos adresas nurodytas ir atskirajame skunde, duomenų apie tai, kad apeliantų deklaruota gyvenamoji vieta yra pasikeitusi, byloje nėra. Dėl to nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentu, jog visa korespondencija buvo siunčiama ne apeliantų, bet jų sūnaus gyvenamosios vietos adresu.
Tai, kad skolininkui UAB „GL INVEST“ buvo iškelta bankroto byla, neturi įtakos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, kadangi hipotekos kreditoriaus teisė gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto nekilnojamojo turto atsiranda, jeigu per hipotekos lakšte nustatytą terminą skolininkas nevykdo prievolės grąžinti skolą arba nepilnai tokią prievolę įvykdo.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus, konstatuotina, kad hipotekos teisėja pagrįstai nutartyje nurodė, kad iš skolininko turi būti išieškota skola su delspinigiais, palūkanomis, nukreipiant išieškojimą į įkeistą nekilnojamąjį daiktą, todėl atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.
Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 8,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus įkeistų daiktų savininkų atskirojo skundo, nurodytos išlaidos priteistinos iš apeliantų į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92, 96 str.).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 321, 325, 336, 329, 331, 337, 339 str.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėjos 2010 m. kovo 8 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita (LT 247300010112394300), įmokos kodas 5660) iš Z. L. ir Z. L. po 4,25 Lt išlaidų, patirtų dėl procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme, kurios sumokamos banke į Surenkamąją sąskaitą, (įmokos kodas 5660).