- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2006-10-02
- Bylos Nr.
- 2A-325/2006
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Konstantinas Gurinas, Kazys Kailiūnas, Gintaras Pečiulis
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos autobusų parkas“
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Smiltynės perkėla“
- Advokatai
- Henrikas Mackevičius
- Kategorijos
- 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Konstantino Gurino ir Gintaro Pečiulio,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos autobusų parkas“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. balandžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-165-123/2006 pagal ieškovo akcinės bendrovės „Smiltynės perkėla“ ieškinį atsakovui UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ dėl 205 409,02 Lt priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas AB „Smiltynės perkėla“ 2005 m. spalio 12 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurio reikalavimai buvo patikslinti, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ 205 409,02 Lt skolos bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodė, kad 2004 m. – 2005 m. balandžio 26 d. laikotarpiu ieškovas, vadovaudamasis Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 10 straipsnio penktąja dalimi, atsakovo tolimojo reguliaraus reiso maršrutu Klaipėda-Kaliningradas autobusus neatlygintinai perkėlė keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją (-os). UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ pervežimų paslaugos keltu buvo teikiamos nemokamai, kadangi ieškovui už neatlygintą perkėlimą sąnaudas kompensuodavo Lietuvos automobilių kelių direkcija, vadovaudamasi LR Vyriausybės 2002 m. vasario 20 d. nutarimu Nr. 258. Ieškovas nurodė, kad LR valstybės kontrolė, 2005 m. gegužės 11 d. atlikusi valstybinį auditą, konstatavo, jog AB „Smiltynės perkėla“ maršrutu Klaipėda-Kaliningradas vykstančius atsakovo autobusus kelti nemokamai negali ir biudžeto lėšų panaudojimas buvo neteisėtas.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2006 m. balandžio 3 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovui AB „Smiltynės perkėla“ iš atsakovo UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ 205 409,02 Lt skolos ir 6 162,27 Lt žyminio mokesčio. Teismas konstatavo, kad 2004 m. – 2005 m. balandžio 26 d. laikotarpiu ieškovas, vadovaudamasis Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 10 straipsnio penktąja dalimi, neatlygintinai perkėlė keltais atsakovo tolimojo reguliaraus reiso maršrutu Klaipėda-Kaliningradas autobusus ir perkėlimo sąnaudas sudaro 205 409,02 Lt Teismas nurodė, kad pagal Kelių transporto kodekso 9 straipsnio trečiąją dalį vežimas maršrutu Klaipėda-Kaliningradas yra tarptautinis vežimas, važiuojantiems paminėtu maršrutu autobusams nemokamas perkėlimas keltais nenumatytas LR Vyriausybės 2002 m. vasario 20 d. nutarime Nr.258, todėl ieškovo neatlygintinas perkėlimas keltais atsakovo autobusų yra negalimas bei neteisėtas. Teismas pažymėjo, kad įstatymų ir LR Vyriausybės nutarimų reikalavimų šalys privalo laikytis, todėl nemokamai kelti keltais atsakovo autobusų nebuvo įstatyminio pagrindo. Teismas nurodė, kad atsakovas be teisinio pagrindo įgijęs neatlygintiną paslaugą, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti ieškovui, kurio sąskaita gavo paslaugas, ypač kai tam buvo panaudotos valstybės biudžeto lėšos (CK 6.237 str.). Teismas pažymėjo, kad ieškovas su valstybe atsiskaitė, todėl ir atsakovas privalo sumokėti už gautas paslaugas, o vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę nėra pagrindo. Teismas pažymėjo, kad atsakovas 2005 metų gegužės mėnesį buvo informuotas, kad reikia mokėti už kelto paslaugas, todėl jo motyvas, kad jis, žinodamas apie mokamą kėlimą keltu, būtų kitaip planavęs savo veiklą, vertintinas kritiškai, nes praturtėti biudžeto sąskaita būtų neteisėta ir prieštarautų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ prašo apeliacinės instancijos teismą panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. balandžio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - atmesti ieškovo AB „Smiltynės perkėla“ ieškinį ir priteisti iš ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, kad ūkio subjekto pareigos negali būti keičiamos keičiantis teisės aktų interpretavimui.Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, kad sudarytos laisva valia komercinės sutarties šalys negali pateisinti iš sutarties kylančių įsipareigojimų nevykdymo tuo, jog šalys susitarė dėl kai kurių nepalankių sutarties sąlygų vienos iš šalių atžvilgiu, netgi ir tuomet, kai šaliai nenaudingų sąlygų prisiėmimas reikštų neprotingos rizikos buvimą įprastos versto aplinkos sąlygomis. Todėl ieškovui ir atsakovui sudarius susitarimą, pagal kurį ieškovas užtikrino atsakovą, kad autobusų perkėlimo keltu paslaugos atsakovui bus teikiamos nemokamai, ir paaiškėjus, kad pats ieškovas netinkamai aiškino įstatymus, pripažintina, kad jis pats prisiėmė sau nenaudingas sutarties sąlygas ir pats savo rizika elgėsi neapdairiai.Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovas privalo sumokėti už gautas paslaugas, kadangi ieškovas su atsiskaitė valstybe, kadangi ieškovui atsiskaičius su valstybe manytina, kad jis pripažino, jog pats ieškovas yra atsakingas dėl kilusio nesusipratimo.Teismas nepagrįstai nurodė, kad UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ be teisinio pagrindo įgijęs neatlygintiną paslaugą, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti ieškovui, kurio sąskaita gavo paslaugas, kadangi teismas privalėjo taikyti CK 6.242 straipsnio trečiosios dalies nuostatas, jog praturtėjimas nelaikomas nepagrįstu ir nesąžiningu, jeigu jis atsirado dėl tokio prievolės įvykdymo, kai nuostolių patyrusi prievolės šalis dėl savo pačios kaltės nesugebėjo įgyvendinti savo teisių taip, kad būtų išvengta nuostolių ir kitas asmuo praturtėjo dėl nuostolių patyrusios šalies veiksmų, kuriuos ši atliko išimtinai savo rizika.Teismas nepasisakė dėl to, kaip turi būti išspręstas pridėtinės vertės mokesčio klausimas. Jeigu bus nuspręsta, kad atsakovas UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ privalo apmokėti ieškovui AB „Smiltynės perkėla“ už šios bendrovės pagal abipusį susitarimą neatlygintinai teiktas paslaugas, atsakovas UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ turėtų būti atleistas nuo pareigos sumokėti 18% PVM ieškovui, kadangi turėtų būti pripažinta, kad UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ neteko galimybės pasinaudoti savo teise į PVM atskaitą dėl AB „Smiltynės perkėla“ kaltės.Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į argumentus dėl priskaičiuoto užmokesčio už autobusų perkėlimą dydžio pagrįstumo. Nėra aišku, kodėl pirminiame ieškinyje skolos dydis buvo 147 220 Lt, o patikslintame ieškinyje – 205 409,02 Lt.Teismas neteisingai paskaičiavo iš atsakovo priteistino žyminio mokesčio dydį.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas AB „Smiltynės perkėla“ nurodo, kad atsakovo UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ apeliacinis skundas yra nepagrįstais, ir prašo apeliacinės instancijos teismą apeliacinį skundą atmesti, Klaipėdos apygardos teismas 2006 m. balandžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas, Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. balandžio 3 d. sprendimas panaikintinas, priimtinas naujas sprendimas ir ieškinys atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).
Byloje nustatyta, kad 2004 m. – 2005 m. balandžio 26 d. laikotarpiu ieškovas AB „Smiltynės perkėla“, vadovaudamasis Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 10 straipsnio penktąja dalimi ir LR Vyriausybės 2002 m. vasario 20 d. nutarimu Nr.258 patvirtintu Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų naudojimo keleivių ir transporto priemonių neatlygintino perkėlimo keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją (-os) bei neatlygintino perkėlimo užlieta krašto kelio Šilutė-Rusnė atkarpa sąnaudoms kompensuoti tvarkos (šiuo momentu galiojančioje redakcijoje po žodžio „tvarkos“ įrašytas žodis „aprašo“), 4 punktu, nereikalaudamas atlyginimo, perkėlė keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją (-os) atsakovo UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ tolimojo reguliaraus reiso maršrutu Klaipėda-Kaliningradas autobusus. LR Valstybės kontrolės valstybinio audito ataskaitoje 2005 m. gegužės 11 d. Nr.1060-7-24 konstatuota, kad vežant keleivius maršrutu Klaipėda-Kaliningradas kertama valstybės siena, vadovaujantis Kelių transporto kodekso 9 straipsnio trečiąja dalimi tokie vežimai priskiriami tarptautiniams, kuriems neatlygintinas perkėlimas į (iš) Kuršių neriją (-os) LR Vyriausybės 2002 m. vasario 20 d. nutarimu Nr.258 patvirtintos Tvarkos 4 punkte nenumatytas, todėl biudžeto lėšų panaudojimas už šiuo maršrutu vykstančių autobusų perkėlimą yra neteisėtas. Paminėtoje ataskaitoje taip pat konstatuota, kad Lietuvos automobilių kelių direkcija 2004 m. už neatlygintiną autobusų perkėlimą AB „Smiltynės perkėla“ nepagrįstai sumokėjo 91 197,31 Lt biudžeto lėšų. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos 2005 m. gegužės 16 d. rašte Nr.(3.43)-2-1126 ieškovui nurodė, kad pagal LR Valstybės kontrolės valstybinio audito ataskaitą 2005 m. gegužės 11 d. Nr.1060-7-24 AB „Smiltynės perkėla“ už 2004 m. maršrutu Klaipėda-Kaliningradas vykusių autobusų perkėlimą buvo permokėta 91 197,31 Lt biudžeto lėšų, dėl šios priežasties 2005 m. balandžio mėnesio sąskaita bus apmokėta 91 197,31 Lt mažiau ir ši suma 2005 m. bus grąžinta į biudžetą iš AB „Smiltynės perkėla“ skirto finansavimo. LR Valstybės kontrolės valstybinio audito išvadoje 2005 m. gegužės 19 d. Nr.S-(1060-1.10.1)-983 nurodyta, kad Lietuvos automobilių kelių direkcija atsižvelgė į audito metu nustatytą dalyką ir į valstybės biudžetą grąžino AB „Smiltynės perkėla“ neteisėtai sumokėtas 91 197,31 Lt biudžeto lėšas.
CK 6.237 straipsnis reglamentuoja pareigą grąžinti be pagrindo įgytą turtą. Daikto gavimas be pagrindo yra praturtėjimas plačiuoju požiūriu. CK 6.242 straipsnis reglamentuoja nepagrįstą praturtėjimą siauruoju požiūriu ir nustato bendrąją taisyklę, kad niekas negali nepagrįstai praturtėti kito sąskaita. Šiuo atveju asmuo gauna ne daiktą – jo praturtėjimas pasireiškia nepagrįstu sutaupymu ar kitokiu naudos gavimu.
Praturtėjimas nelaikomas nepagrįstu ir nesąžiningu, jeigu jis atsirado dėl tokio prievolės įvykdymo, kai nuostolius patyrusi šalis dėl savo pačios kaltės nesugebėjo įgyvendinti teisių taip, kad būtų išvengta nuostolių, ir kitas asmuo praturtėjo dėl nuostolius patyrusios šalies veiksmų, kuriuos ši atliko išimtinai savo interesais ir savo rizika (CK 6.242 str. 3 d.). Tokiais atvejais, kai šalis elgiasi neapdairiai, neatidžiai ir dėl to patiria nuostolių, o kita šalis praturtėja, praturtėjimas nelaikomas nepagrįstu, nes jis atsirado dėl nuostolius patyrusios šalies kaltės, kuri turi prisiimti juos pati.
CK 6.237 straipsnio penktojoje dalyje nurodyta, kad CK šeštosios knygos XX skyriaus taisyklės taikomos ir tais atvejais, kai prievolės įvykdymas nesusijęs su daikto perdavimu, o tik su tam tikrų paslaugų suteikimu. Todėl CK 6.242 straipsnio trečiosios dalis reikalavimai taikytini ir paslaugų gavimo, ir praturtėjimo kito asmens sąskaitą atvejais. Pažymėtina, kad paslaugų teikimą ir vežimą reglamentuoja skirtingos materialinės teisės normos. Krovinių, keleivių ir bagažo kėlimas keltais Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijoje į (iš) Kuršių neriją (-os) yra vežimas. Teisėjų kolegija pagal pateiktus į bylą įrodymus sprendžia, kad ieškovui nereikalaujant iš atsakovo atlyginimo už atsakovo autobusų perkėlimą keltais, atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita, kadangi atsakovui nereikėjo mokėti ieškovui atlyginimo už autobusų perkėlimą keltais ir tokiu būdu atsakovas sutaupė pinigines lėšas, tačiau pagal CK 6.242 straipsnio trečiosios dalies reikalavimus toks praturtėjimas nelaikytinas nepagrįstu ir nesąžiningu, kadangi ieškovas dėl jo paties kaltės nesugebėjo įgyvendinti savo teisių taip, kad būtų išvengta nuostolių, o atsakovas praturtėjo dėl nuostolių patyrusio ieškovo veiksmų, kuriuos jis atliko išimtinai savo interesais ir savo rizika.
Pateikti į bylą įrodymai patvirtina, kad dėl atsakovo praturtėjimo ieškovo sąskaita nuostolius patyrė ieškovas AB „Smiltynės perkėla“, bet ne valstybė. Ieškovas ieškinyje pripažino, kad ieškovas buvo įsitikinęs, kad pagal Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 10 straipsnio penktąją dalį Programos finansavimo lėšos taip pat naudojamos atsakovo tolimojo reguliaraus susisiekimo maršrutu Klaipėda-Kaliningradas autobusų neatlygintino perkėlimo keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją (-os) sąnaudoms kompensuoti, todėl neatlygintinai perkėlė keltais paminėtus atsakovo autobusus. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos yra asignavimų valdytoja įgyvendinant Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymą (Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos nuostatų 5 p.). Lietuvos automobilių kelių direkcija 2004 m. -2005 m. balandžio 26 d. laikotarpiu pastabų, pretenzijų dėl neatlygintino atsakovo autobusų kėlimo keltais nei ieškovui, nei atsakovui nereiškė ir iki LR Valstybės kontrolės valstybinio audito ataskaitos 2005 m. gegužės 11 d. Nr. 1060-7-24 Programos finansavimo lėšomis kompensuodavo ieškovui tokio atsakovo autobusų perkėlimo keltais sąnaudas. Pagal pateiktus į bylą įrodymus Lietuvos automobilių kelių direkcija pretenziją dėl neatlygintino atsakovo autobusų perkėlimo keltais ieškovui pareiškė tik 2005 m. gegužės 16 d. raštu Nr. (3.43)-2-1126. Į bylą nepateikta įrodymų, kad atsakovas reikalavo ieškovą neatlygintinai perkelti keltais atsakovo autobusu ar kad dėl atsakovo nesąžiningo elgesio ieškovas neatlygintinai perkėlė keltais atsakovo autobusus. Pareigą tinkamai išaiškinti Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 10 straipsnio penktojoje dalyje bei LR Vyriausybės 2002 m. vasario 20 d. nutarimu patvirtintos Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų naudojimo keleivių ir transporto priemonių neatlygintino perkėlimo keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją (-os) bei neatlygintino perkėlimo užlieta krašto kelio Šilutė-Rusnė atkarpa sąnaudoms kompensuoti tvarkos 4 punkte nurodytų tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusų sąvoką ir tinkamai taikyti paminėtus teisės aktus, pirmiausia, turėjo ieškovas. Dėl Lietuvos automobilių kelių direkcijos ir ieškovo netinkamo paminėtų teisės aktų aiškinimo bei taikymo atsakovo veiksmų negalima laikyti nesąžiningais. CK 1.2 straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtintas teisėtų lūkesčių civilinių santykių teisinio reguliavimo principas. Lietuvos automobilių kelių direkcijai, ieškovui tinkamai aiškinant bei taikant nurodytus teisės aktus ir informavus atsakovą, atsakovas būtų turėjęs galimybę vykdyti ūkinę veiklą taip, kad nepatirtų didelių nuostolių (pvz. padidinti bilietų kainas, atsisakyti dalies reisų ir t.t.). 2004 m. – 2005 m. balandžio 26 d. laikotarpiu šalys nebuvo sudariusios atlygintinių sutarčių dėl kėlimo keltais. Pažymėtina, kad sutartys gali būti atlygintinės ir neatlygintinės. Atsakovo pasinaudojimas ieškovo suteikta galimybe neatlygintinai perkelti keltais autobusus nėra nesąžiningas elgesys. Teisėjų kolegija pagal pateiktus į bylą įrodymus sprendžia, kad atsakovo praturtėjimas nelaikytinas nepagrįstu ir nesąžiningu, kadangi jis atsirado dėl nuostolių patyrusio ieškovo paties kaltės, t.y. nesugebėjimo įgyvendinti savo teisių taip, kad būtų išvengta nuostolių. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas praturtėjo dėl nuostolių patyrusio ieškovo veiksmų, kuriuos jis atliko išimtinai savo interesais ir rizika. Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovo kaltė dėl nesugebėjimo įgyvendinti savo teisių taip, kad būtų išvengta nuostolių, pasireiškė ieškovo neišsiaiškinimu paminėtų teisės aktų reikalavimų, o ieškovo veiksmai, kuriuos jis atliko išimtinai savo rizika, pasireiškė neatlygintu, t. y. nereikalaujant atlyginimo, atsakovo autobusų perkėlimu keltais. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškinys yra nepagrįstas ir atmestinas (CK 1.2, 1.5, 6.1-6.4 str. 6.237 str. 5 d., 6.242 str. 3 d.), o pirmosios instancijos teismo išvados tenkinti ieškinį yra nepagrįstos dėl netinkamo teisės normų aiškinimo ir taikymo.
Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas tenkintinas, Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. balandžio 3 d. sprendimas panaikintinas, priimtinas naujas sprendimas ir ieškinys atmestinas.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pagal CPK 79, 80, 93 straipsnių reikalavimus priteistina iš ieškovo AB „Smiltynės perkėla“ atsakovui UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ 5108,18 Lt žyminio mokesčio išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pagal CPK 79, 88, 96 straipsnių reikalavimus priteistina iš ieškovo AB „Smiltynės perkėla“ valstybei 6 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 2 punktu,
nusprendžia:
Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. balandžio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Ieškovo akcinės bendrovės „Smiltynės perkėla“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos autobusų parkas“ dėl 205 409,02 Lt priteisimo atmesti.
Priteisti iš ieškovo akcinės bendrovės „Smiltynės perkėla“ (įmonės kodas 140285526) atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos autobusų parkas“ (įmonės kodas 140033557) 5108,18 Lt (penkis tūkstančius vieną šimtą aštuonis litus aštuoniolika centų) žyminio mokesčio išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo.
Priteisti iš akcinės bendrovės „Smiltynės perkėla“ (įmonės kodas 140285526) valstybei 6 Lt (šešis litus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimo.