Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja R. Bertašienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-101-255/2016

2016 m. kovo 10 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Bertašienės, teisėjų Dalios Kursevičienės, Violetos Miliuvienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. G. gynėjo advokato Tomo Leščinsko apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 3 d. ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams ir trims mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ str. A. G. bausmė sumažinta vienu trečdaliu. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d. 3 d. paskirta bausmė subendrinta iš dalies sudedant su 2015 m. kovo 31 d. Šilutės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams ir vienam mėnesiui. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Nustatyta bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo dienos. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2015 m. rugpjūčio 11 d. iki 2015 m. rugpjūčio 13 d. Nustatyta kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. nuteistas už tai, kad jis smurtavo prieš savo šeimos narį – sūnų, o būtent: 2015 m. rugpjūčio 11 d., apie 21.30 val., (duomenys neskelbtini) r. sav., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, naudojo fizinį smurtą prieš savo mažametį sūnų V. G., gim. 2006-09-25, tai yra du kartus sudavė ranka V. G. per veidą ir spyrė vieną kartą V. G. į sėdmenis, dėl to jam buvo padarytos poodinės kraujosruvos veide ir dešinio sėdmens viršutinio kvadrato srityje, tai sukėlė nukentėjusiajam V. G. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Teismo posėdyje nuteistojo A. G. gynėjas advokatas T. Leščinskas prašo apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė L. Karbauskienė prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliaciniame skunde nėra ginčijama nuteistojo kaltė ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas. Nuteistojo gynėjas prašo atidėti bausmės vykdymą, nes mano, kad paskirta bausmė yra neteisinga ir per griežta. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d.).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo nusikalstamą veiką ir, skirdamas A. G. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 str. Teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. Pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad A. G. padaryta veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, kad teistas už analogiškas nusikalstamas veikas ir šią nusikalstamą veiką padarė atlikdamas bausmę, t. y. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, teistumas neišnykęs. Teismas įvertino ir tai, jog nors ankstesnės darbovietės yra charakterizuojamas teigiamai, tačiau šiuo metu nedirba, vaikai paimti iš šeimos, išlaikymo neteikia, keletą kartų baustas administracine tvarka už tėvų valdžios panaudojimą, priešingą vaiko interesams. Teismas pažymėjo, jog pastarajam buvo suteikta galimybė pasitaisyti ir nebedaryti analogiškų nusikaltimų, tačiau bausmės vykdymo atidėjimas reikiamo poveikio nepadarė. Taip pat apylinkės teismas atsižvelgė į A. G. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, bei į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Atsižvelgęs į visas šias aplinkybes ir bausmės kaip valstybinės prievartos priemonės tikslus bei paskirtį, pirmosios instancijos teismas A. G. už nusikalstamą veiką pagrįstai paskyrė bausmę, susijusią su laisvės atėmimu.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas anksčiau minėtas aplinkybes, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, paskyręs nuteistajam A. G. už nesunkų nusikaltimą vienerių metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę bei pagal BK 64¹ str. sumažinęs ją vienu trečdaliu ir paskirtą bausmę vadovaujantis BK 64 str. 1 d. 3 d. subendrinęs iš dalies jas sudedant su Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-03-31 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir paskyręs galutinę subendrintą bausmę – vienerių metų ir vieno mėnesio laisvės atėmimo bausmę – tinkamai vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, tinkamai parinko tiek bausmės rūšį, tiek ir jos trukmę, todėl pripažinti paskirtą bausmę per griežta, ją švelninti ar kitaip keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Apelianto gynėjas prašo bausmės vykdymą atidėti, nes nuteistasis tikisi susirasti darbą, gydytis nuo priklausomybės alkoholiui, bendrauti ir lankyti vaikus ir taip juos susigrąžinti į šeimą. Pažymėtina, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tokios šio įstatymo nuostatos teismų praktikoje aiškinamos taip, kad net ir esant BK 75 str. 1 d. nustatytoms bausmės vykdymo atidėjimo sąlygoms, bausmės vykdymas gali būti atidedamas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo; kad sprendžiant klausimą, ar bausmės vykdymas gali būti atidėtas, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios su padaryta veika ir su nuteistojo asmenybe. Taigi priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas turi vadovautis ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 str. 1 d., bet ir įvertinti visas bylos aplinkybes, sudarančias prielaidas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nėra jokių aplinkybių, kurios rodytų, kad bausmės tikslai galėtų būti pasiekti be realaus jos atlikimo. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų apie teistumą, nuteistasis teistas už analogiškas nusikalstamas veikas, šią nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, teistumas neišnykęs. Baudžiamasis įstatymas nepateikia nei baigtinio, nei pavyzdinio sąrašo aplinkybių, pagal kurias teismas turėtų nuspręsti, ar bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nors BK 75 str. nedraudžia atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo asmenims, kuriems jau vieną kartą buvo atidėtas bausmės vykdymas, arba kuriems nors ir nebuvo atidėtas bausmės vykdymas, tačiau jie turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus, tačiau esant tokiai situacijai bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę (kasacinė nutartis Nr. 2K-109/2010). Pažymėtina, kad A. G. linkęs daryti nusikalstamas veikas, šiuo metu nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, vaikai paimti iš šeimos, išlaikymo vaikams neteikia, keletą kartų baustas administracine tvarka už tėvų valdžios panaudojimą, priešingą vaiko interesams, todėl galima pagrįstai manyti, kad jo antivisuomeninės nuostatos yra susiformavusios, tai atskleidžia nuteistojo susiformavusį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, nenorą keisti savo gyvenimo būdą ir stoti į doros kelią. Tokios aplinkybės rodo, jog nuteistasis linkęs nusikalsti, nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms, o jo siekis būti laisvėje negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų, todėl manytina, kad šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Konstatuotina, kad byloje nustatytos ir nuteistąjį apibūdinančios aplinkybės nėra pakankamos išvadai, kad paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo ir kad egzistuoja išimtinės aplinkybės, todėl teisėjų kolegija mano, kad apylinkės teismas bendrųjų bausmės skyrimo nuostatų nepažeidė, nes iš bylos duomenų matyti, kad kitokiais būdais neįmanoma pasiekti bausmės tikslų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, A. G. paskirta bausmė atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, A. G. asmenybę. Baudžiamosios bylos įrodymai ir nuteistojo asmenybė neleidžia mažinti jam paskirtos bausmės trukmės ar taikyti BK 75 str. nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, padarė pagrįstą išvadą dėl A. G. kaltės, tinkamai kvalifikavo padarytą nusikalstamą veiką, pagrįstai jam paskyrė laisvės atėmimo bausmę didesnę nei įstatymo numatytas bausmės vidurkis. Nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentai, kad nuteistasis tikisi susirasti darbą, gydytis nuo priklausomybės alkoholiui, bendrauti ir lankyti vaikus ir taip juos susigrąžinti į šeimą, nesukelia abejonių dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo, bausmės rūšies bei jos dydžio parinkimo pagrįstumo, todėl keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. G. gynėjo advokato Tomo Leščinsko apeliacinį skundą atmesti.