Kauno apylinkės teismo sprendimas

2014-03-17 · Civilinė byla Nr. 2-1338-945/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-03-17
Bylos Nr.
2-1338-945/2014
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-18437-2013-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Marius Bartninkas
Ieškovas
A. K.
Atsakovas
UAB „Gerada“
Kategorijos
  • 14.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1338-945/2014Teisminio proceso Nr. 2-69-3-18437-2013-9Procesinio sprendimo kategorijos: 14.1.; 16.5.; 116.1. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. kovo 17 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Marius Bartninkas, sekretoriaujant Ivetai Bartkevičienei, dalyvaujant ieškovui A. K., ieškovo atstovui advokato padėjėjui K. J., atsakovės UAB „Gerada“ direktoriui G. T., atstovei advokatei V. L., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei UAB „Gerada“ dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas pateikė teismui ieškinį (b.l. 3-4, t. 1), kuriuo prašo panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau- Darbo ginčų komisija) 2013 m. rugsėjo 11 d. sprendimą Nr. DGKS-3350, priimtą darbo byloje Nr. APS-2-11667, kuriuo atsakovei iš ieškovo priteistas 1.568,86 Lt nepanaudotas avansas, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovas nurodo Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau- DK) 296 straipsnyje įtvirtintą terminą Darbo ginčų komisijos sprendimui apskųsti praleidęs (ieškinį teismui išsiuntęs 2013 m. lapkričio 4 d.) dėl svarbios priežasties, kadangi laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 4 d. iki 2013 m. spalio 26 d. buvo komandiruotėje Vakarų Europos šalyse, apie sprendimo priėmimą nežinojo, faktiškai sprendimą gavo 2013 m. spalio 29 d. iš antstolio. Nurodytas aplinkybes ieškovas nurodo vertinantis kaip pagrindą praleistam terminui atnaujinti. Su ieškiniu ieškovas nurodo nesutinkantis dėl to, jog darbdavys į ieškovo sąskaitą AB SEB banke pervedė ne Darbo ginčų komisijai nurodytą 15.377,82 Lt sumą, bet 13.211,82 Lt. Be to, šalys buvo susitarę, jog ieškovui bus mokama po 42 centus už kiekvieną nuvažiuotą kilometrą, o ne darbdavio paskaičiuoti darbo užmokestis ir komandiruotpinigiai, dėl ko ir susidarė sumų skirtumas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškinį (b.l. 74-76, t. 1) atsakovė prašo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir nurodo, kad Darbo ginčų komisija nenagrinėjo ginčo dėl su darbo santykiais susijusių išmokų paskaičiavimo tinkamumo, ieškovo pozicija dėl žodinio susitarimo dėl išmokų mokėjimo neatitinka tikrovės, Darbo ginčų komisija ir taip be pagrindo atmetė dalį atsakovės reikalavimų.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Vadovaujantis CK 1.126 straipsnio 2 dalimi, klausimą dėl ieškinio senaties instituto taikymo teismas sprendžia tik tuo atveju, jeigu to reikalauja atsakovas. Kadangi atsakovės atstovai bylos nagrinėjimo metu neprašė taikyti ieškinio senaties, teismas nepasisako dėl ieškovo argumentų, susijusių su praleisto termino atnaujinimu, ir nevertina šiems argumentams pagrįsti į bylą pateiktų rašytinių įrodymų (b.l. 8, 85, t. 1).

Kaip matyti iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų, ieškovas vairuotoju ekspeditoriumi pradėjo dirbti 2012 m. balandžio 6 d. tą pačią dieną sudarytos darbo sutarties Nr. 84 (b.l. 52-54, t. 1) pagrindu, darbo sutartimi ieškovui nustatytas 1.045 Lt mėnesinis darbo užmokestis, ieškovas buvo supažindintas su pareiginiais nuostatais (b.l. 78-83, t. 1). Ieškovo 2013 m. gegužės 15 d. prašymo (b.l. 51, t. 1) pagrindu tos pačios dienos įsakymu ieškovas atleistas iš darbo (b.l. 50, t. 1). 2013 m. liepos 8 d. nepanaudoto avanso skolos aktu Nr. 1 (b.l. 57, t. 1), rengtu atsakovės direktoriaus 2013 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. 2013/07 (b.l. 58, t. 1) pagrindu, konstatuota, jog atlikus skolų inventorizaciją 2013 m. birželio 30 d. paaiškėjo, kad atleidžiant ieškovą iš darbo nebuvo grąžinta 3.624,86 Lt nepanaudoto avanso suma. 2013 m. liepos 10 d. ieškovui išsiųstas pranešimas (b.l. 35, t. 1), kuriuo reikalaujama permoką grąžinti. Kaip matyti iš į bylą pateikto skundžiamo Darbo ginčų komisijos 2013 m. rugsėjo 11 d. sprendimo Nr. DGKS-3350 turinio (b.l. 5-7, 67-68, t. 1), atsakovė kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, prašydama priteisti iš ieškovo 3.624,86 Lt nepanaudoto avanso sumą (išmokėta suma- 17.477,82 Lt, paskaičiuotas darbo užmokestis (atskaičius mokesčius)- 4.123,36 Lt, komandiruotės išlaidų suma- 9.729,60 Lt). Darbo ginčų komisija nurodžiusi, jog ieškovas papildomai darbo reikmėms (traukinio bilietui) išleido 2.059,30 Lt, atitinkamą reikalavimo dalį atmetė, priteisdama atsakovei iš ieškovo 1.568,86 Lt.

Į bylą pateikti sąskaitų išrašai (b.l. 9-14, 27-28, 34, 59, 99-102, t. 1) patvirtina atsakovės nurodytą aplinkybę, jog ieškovui į sąskaitas AB SEB banke viso 2013 m. buvo pervesta 15.377,82 Lt, į sąskaitą „Swedbank“, AB- 2.100 Lt. Ieškovo ieškinyje nurodytas pervestų lėšų skirtumas susidarė dėl to, jog ieškovas, teikdamas teismui ieškinį, vertino tik vienos iš dviejų sąskaitų duomenis, tuo tarpu du paskutiniai mokėjimai buvo atlikti į kitą ieškovo sąskaitą (b.l. 175-176, t. 1), todėl abejoti dėl atsakovės nurodytos ieškovui pervestos sumos teisingumo nėra pagrindo. Tarp šalių nėra ginčo ir dėl to, jog atsakovės pateikti darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas atostogas ir komandiruotpinigių paskaičiavimai yra atlikti vadovaujantis šalių pasiektu rašytiniu susitarimu dėl darbo užmokesčio ir faktine darbo trukme (b.l. 29, 98, 148-173, t. 1). Aplinkybė, jog ieškovas pasirašė tik vienos iš dviejų komandiruočių ataskaitą (b.l. 30-33, t. 1), ieškovui neginčijant komandiruočių trukmės ir nepateikus jokių jo nurodomas papildomas išlaidas (144,90 Lt; b.l. 60-61, t. 1) patvirtinančių įrodymų, gali būti vertinama kaip darbuotojo pareigos pateikti tokią ataskaitą pažeidimas, bet, nesant priešingų įrodymų, nelaikytina pagrindu spręsti, jog pateiktoje ataskaitoje nurodyti duomenys neatitinka tikrovės.

Savo pareigą grąžinti dalį darbo santykių pagrindu gautų sumų ieškovas ginčija remdasis aplinkybe, jog tarp šalių egzistavo žodinis susitarimas, kurio pagrindu ieškovui už darbą turėjo būti mokama ne darbo sutartyje nustatytas darbo užmokestis ir teisės aktuose nurodyti komandiruotpinigiai, bet su vykdant tiesiogines darbo funkcijas nuvažiuotu atstumu susieta atlygio suma- po 42 centus už kiekvieną nuvažiuotą kilometrą. Šią aplinkybę ieškovas įrodinėja savo paaiškinimais ir teismo posėdžio metu liudytoju apklausto S. B. duotais parodymais. Kaip teisingai atsiliepime į ieškinį nurodė atsakovė, Darbo ginčų komisija ginčijamu sprendimu nesprendė klausimo dėl ieškovui mokėtino darbo užmokesčio dydžio. Iš kitos pusės, CPK 414, 417-418 straipsnių nuostatos, aiškinant jas sistemiškai, kartu su civilinio proceso teisėje įtvirtintų darbo bylų nagrinėjimo ypatumų tikslais, leidžia daryti išvadą, jog Darbo ginčų komisijos sprendimo turinys neriboja teismo teisės užtikrinti darbuotojo interesų apsaugą, neužkerta kelio, įvertinus bylos medžiagą, apginti daugiau darbuotojo teisių, nei buvo padaryta Darbo ginčų komisijos sprendimu. Vertindamas Darbo ginčų komisijos sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ieškovo nurodyto argumento kontekste teismas atkreipia dėmesį į kelias reikšmingas aplinkybes. Pirma, byloje nėra jokių ieškovo nurodyto susitarimo egzistavimą patvirtinančių tiesioginių įrodymų. Liudytoju apklausto kito buvusio atsakovės darbuotojo parodymai, jog ir jis buvo pasiekęs su darbdaviu analogišką susitarimą, iš vienos pusės, tiesiogiai nepatvirtina ieškovo nurodomo susitarimo fakto, iš kitos pusės, nesant jokių kitų įrodymų, kelia pagrįstų abejonių dar ir dėl to, jog liudytojas patvirtino, kad jo darbo santykiai su atsakove nutrūko dėl nesutarimų dėl darbo užmokesčio mokėjimo, t.y. liudytojo požiūris į atsakovę negali būti vertinamas kaip neutralus. Antra, į bylą pateikti su darbo santykiais susijusių sumų apskaičiavimo ir išmokėjimo dokumentai (b.l. 36-49, 103-147, t. 1) nepatvirtina ieškovo nurodytos aplinkybės, jog išmokos 2012 metais jam buvo atliekamos vadovaujantis žodiniu susitarimu. Nurodytu laikotarpiu mokėjimai buvo apskaitomi vadovaujantis rašytiniu šalių susitarimu ir metų pabaigoje atlikus auditą analogiškai buvo įformintas permokėtos lėšų dalies grąžinimas. Trečia, ieškovas neginčijo rašytinio susitarimo dėl darbo užmokesčio sudarymo fakto, nepaaiškino, dėl ko šalys darbo sutartyje negalėjo įtvirtinti ieškovo nurodyto žodinio susitarimo, jeigu toks egzistavo. Esant pareigai atitinkamą darbo sąlygą įforminti raštu ir šalims atitinkamą rašytinį susitarimą pasiekus, kitokio turinio žodinis susitarimas gali būti vertinamas arba kaip neformalus siekis nuslėpti pajamas, kas negali sukurti teisėtų pasekmių, arba kaip preliminarus susitarimas dėl potencialių pajamų, kurias šalys reguliuotų atsižvelgdamos į komandiruočių trukmę ir neatvykimo į darbą galimybę ne komandiruočių laiku, tačiau kuris netaptų savarankišku pagrindu nukrypti nuo rašytiniais dokumentais paremtų finansinių prievolių. Ketvirta, ieškovas 2013 m. gegužės 24 d. kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, kad pastaroji patikrintų, ar tinkamai paskaičiuotos išmokos (b.l. 6-7, t. 2). Savo prašymo ieškovas nesiejo su žodinio susitarimo egzistavimu. 2013 m. birželio 19 d. sprendimu Nr. DGKS-2156, priimtu darbo byloje Nr. APS-2-8840 (b.l. 42-43, t.2), įvertinus į bylą pateiktus dokumentus, susijusius su ieškovo nebuvimu darbe, kasmetinėmis atostogomis ir atliktais mokėjimais (b.l. 12-41, t. 2), ieškovo prašymas atmestas. Šio sprendimo ieškovas patvirtino neskundęs, t.y. pripažino, jog jį tenkina darbo ginčą išnagrinėjusio organo išvada, jog darbdavys su darbo santykiais susijusias sumas jam skaičiavo ir mokėjo tinkamai. Nurodytų aplinkybių visumą teismas vertina kaip pagrindą pripažinti, jog Darbo ginčų komisija ginčijamu sprendimu pagrįstai konstatavo permokos faktą ir priėmė teisėtą sprendimą dėl įpareigojimo permoką grąžinti.

Įvertinęs Darbo ginčų komisijos sprendimu atsakovės iš ieškovo priteistą sumą, teismas atkreipia dėmesį į tai, jog atsakovės reikalavimą tenkindama iš dalies Darbo ginčų komisija neteisingai paskaičiavo skirtumą tarp prašytos priteisti sumos (3.624,86 Lt) ir sprendime nurodytos sumos, ieškovo panaudotos traukinio bilietui (2.059,30 Lt), vietoj 1.565,56 Lt nurodydama 1.568,86 Lt. Šis netikslumas ištaisytinas koreguojant Darbo ginčų komisijos sprendimą.

Ieškinį atmetus, spręstinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, atsakovei iš ieškovo priteistinas nagrinėjant bylą atsakovės patirtų 1.000 Lt atstovavimo išlaidų (b.l. 177-178, t. 1), kurios neviršija teisės aktais nustatytų maksimalių išlaidų ribų ir, atsižvelgiant į suteiktų teisinių paslaugų apimtį bei aplinkybę, jog ir ieškovas nurodė patyręs analogiškas, net šiek tiek didesnes išlaidas (b.l. 174, t. 1), negali būti pripažįstamos nepagrįstomis, atlyginimas (CPK 93, 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Pakeisti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus darbo ginčų komisijos 2013 m. rugsėjo 11 d. sprendimą Nr. DGKS-3350, priimtą darbo byloje Nr. APS-2-11667, atsakovei UAB „Gerada“ iš ieškovo A. K. priteistą nepanaudoto avanso sumą sumažinant iki 1.565,56 Lt (tūkstančio penkių šimtų šešiasdešimt penkių litų 56 ct).

Priteisti atsakovei UAB „Gerada“, juridinio asmens kodas 300647492, iš ieškovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės patirtų 1.000 Lt (tūkstančio litų) atstovavimo išlaidų atlyginimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Marius Bartninkas